0513dc5a-e89c-4152-a83d-5a4925d918dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01114-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.19.3.; 2.1.7.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Rolandui Jurkevičiui, Nėrijui Puškoriui,nuteistajam A.

B.,gynėjui advokatui Antanui Danieliui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o bÅ«tent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014-05-08 21.50 val. prie savęs neteisėtai laikė 119,255 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 25,140 g narkotinės medžiagos – heroino, kol 2014 m. gegužės 8 d., apie 21.50 val., prie namo, esančio Savanorių pr. 65, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nurodytÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

A. B. taip pat nuteistas už tai, kad siÅ«lė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: po to, kai 2014 m. gegužės 8 d., apie 21.50 val., prie namo, esančio Savanorių pr. 65, Vilniuje, buvo sulaikytas savo tarnybines pareigas vykdančių pareigÅ«nų – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėjo L. T. ir tyrėjo V. B., dėl laikomo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, vykimo nuo Gerosios Vilties g. 25, Vilniuje iki Žemaitės ir Naugarduko gatvių Vilniuje, sankirtos į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK metu, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti sulaikytojo asmens kratos, kurios metu bÅ«tų rastas labai didelis kiekis neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – heroino, tiesiogiai, žodine forma pareigÅ«nams pasiÅ«lė už paleidimÄ 1000 Lt dydžio kyšį, o Å¡iems įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimÄ , pakartotinai pasiÅ«lė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t.y. turėtÄ auksinę grandinėlę nuo kaklo, auksinį žiedÄ , kurių vertė nenustatyta, ir 40 000 litų, pažadėdamas nedelsiant atvežti už paleidimÄ , savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – L.

T. ir V. B., siekdamas šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad policijos pareigūnai, nustatę nusikalstamos veikos požymius, nepradėtų įstatymų nustatyta tvarka numatyto baudžiamojo persekiojimo. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo                2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, nes šio nusikaltimo nepadarė.

Nuteistasis A. B. nurodo, kad didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį praleido romų ir rusakalbių aplinkoje, todėl lietuviÅ¡kai nebendrauja, ne viskÄ supranta, gali pasakyti atskiras frazes, tačiau netaisyklingai, todėl bendrauja tik romų ir rusų kalbomis, be to, praktiÅ¡kai yra beraÅ¡tis, lietuviÅ¡kai nei raÅ¡o, nei skaito. 2014 m. gegužės 8 d. vakare prie jo priėję pareigÅ«nai kalbėjo valstybine – lietuvių kalba, vengė kalbėti su juo rusiÅ¡kai, pasakydavo atskiras frazes, kai matydavo, kad jis jų nesupranta.

Jis pats, matydamas, kad pareigÅ«nai tarp savęs kalba lietuviÅ¡kai, su jais bendravo, t. y. atsakinėjo į jų iÅ¡sakytas mintis, panaudodamas savo skurdžias lietuvių kalbos žinias. Apeliantas nesutinka su policijos pareigÅ«nų parodymais, kad jis jiems siÅ«lė 1000 Lt kyšį, auksinę grandinėlę ir auksinį žiedÄ , taip pat nedelsiant jiems atvežti 40000 Lt. Nemokėdamas lietuvių kalbos jis galėjo pasakyti kažkokiÄ nesÄ monę arba pareigÅ«nai jį neteisingai suprato. Atsižvelgiant į tai, kad su juo valstybine kalba bendraujantys pareigÅ«nai kalba tik per vertėjÄ , todėl Å¡is jo „bendravimas“ su pareigÅ«nais vykstant automobiliu, kuomet nebuvo jokio vertėjo, negali bÅ«ti pagrindas jį apkaltinti.

Tuo atveju, jei jis bÅ«tų turėjęs tikslÄ pareigÅ«nus papirkti, jis galėjo jiems ne siÅ«lyti, bet duoti siÅ«lomÄ pinigų sumÄ , nes tuo metu su savimi turėjo net dvigubai didesnę sumÄ pinigų, tačiau to nepadarė, o tai, kad jis siÅ«lė ir žadėjo atvežti 40 000 Lt nelogiÅ¡ka. Jis tokios pinigų sumos neturėjo, taigi, neturėjo pagrindo siÅ«lyti tai, kas negali bÅ«ti įgyvendinta. Be to, nerimtai atrodo, kad ir pareigÅ«nas susigundytų tokiu pasiÅ«lymu - juk ne vienas pareigÅ«nas taip sutikdamas laukti pasiÅ«lytos ir pažadėtos sumos yra pats įkliuvęs. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigÅ«nai L.

T. ir V. B. buvo apklausti tos pačios tyrėjos, ir nors tarp jų apklausų praėjo beveik savaitė laiko, pastarųjų parodymai yra identiÅ¡ki. Tai kelia abejonių Å¡ių pareigÅ«nų parodymų tikrumu, nes kiekvienas žmogus, atpasakodamas tÄ pačiÄ situacijÄ , jÄ perduoda kiek skirtingai. Be to, pareigÅ«nų parodymai apie jo siÅ«lytÄ kyšį sutampa žodis žodin, o parodymai apie iÅ¡ jo paimtus daiktus skiriasi. Mano, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pastaroji pareigÅ«nų parodymų dalis suraÅ¡yta taip, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, o identiÅ¡ka abiejų pareigÅ«nų parodymų dalis yra surepetuota.

Tai pareigÅ«nų iÅ¡kelta versija. Kadangi iÅ¡ pradžių nebuvo žinoma, kas yra pas jį buvusiuose paketuose, kaip atsarginis variantas buvo pateiktas kyÅ¡io siÅ«lymas, nors iÅ¡ tikrųjų pokalbio metu jis ir pareigÅ«nai tiesiog vienas kito nesuprato, todėl tokiu „pokalbiu“ negalima vadovautis. Pasak apelianto, Å¡iuo atveju buvo padaryti esminiai įstatymo pažeidimai, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo kaip kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nuteistasis A. B. pažymi, kad policijos pareigÅ«nai, duodami parodymus, nenurodė, kokia kalba su juo kalbėjo ir kaip jis pats bandė į jų klausimus atsakyti. Asmens krata, kaip procesinis veiksmas, atliktas nedalyvaujant vertėjui, gal po to kas nors į protokolÄ jį ir įrašė. Be to, nuteistajam nesuprantama, koks buvo L. T. papildomos apklausos tikslas, nes dėl kyÅ¡io siÅ«lymo jis atkartojo tÄ patį, kas buvo užfiksuota ankstesnės apklausos protokole, ir apie jokias papildomas aplinkybes jis nebuvo apklaustas. Teismo posėdžio metu nuteistasis A.

B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Nuteistasis A.

B. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal                 BK 260 straipsnio 3 dalį neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį dėl A. B. patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.Nepagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A.

B. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio              3 dalyje. Apeliantas, neigdamas savo kaltę, remiasi savo paties teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo tarpu apygardos teismas iÅ¡vadÄ dėl A. B. kaltės pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nagrinėjamoje byloje padarė, įvertinęs ne tik apelianto parodymus, bet byloje surinktų įrodymų visumÄ : liudytojais apklaustų pareigÅ«nų V. B. ir L. T. parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡ dalies nuteistojo A.

B. parodymus. Visuma Å¡ių įrodymų duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismas, iÅ¡analizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai atmetė teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ nuteistojo A. B. gynybinę versijÄ , kad kyÅ¡io iÅ¡ jo reikalavo policijos pareigÅ«nai, o ne jis pats siÅ«lęs pastariesiems pinigų už paleidimÄ .

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis, nesutikdamas su nuosprendžiu, teigia, jog nesuprasdamas lietuvių kalbos galėjo pasakyti kažkokiÄ nesÄ monę arba pareigÅ«nai jį neteisingai suprato, t. y. jokio siÅ«lymo duoti kyšį nebuvo. Tačiau apelianto pateikiama byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretacija paneigiama policijos pareigÅ«nų parodymais, taip pat iÅ¡ dalies paties A. B. parodymais.Apeliantas savo skunde akcentuoja liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų V. B. ir               L.

T. parodymus, laikydamas juos nepatikimais. Apeliantas teigia, kad Å¡ie pareigÅ«nai buvo apklausti tos pačios tyrėjos, ir nors tarp jų apklausų buvo beveik savaitės laiko skirtumas, pastarųjų parodymai yra identiÅ¡ki, kas rodo esant tarp policijos pareigÅ«nų susitarimÄ jį apkalbėti. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų parodymais ir nepagrįstai atmetė jo parodymus.Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti.Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas A.

B. nusikalstamus veiksmus, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų V. B. ir L. T. parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, minėti liudytojų parodymai nuosprendyje išsamiai išanalizuoti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinti, o taip pat palyginti kaip visuma su kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, nurodyti išsamūs motyvai, kodėl remiamasi šių asmenų parodymais grindžiant apelianto kaltę.Liudytojai V. B. ir L. T. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis A.

B. pasiÅ«lė jiems 1000 Lt, kad bÅ«tų paleistas. Pastarasis buvo įspėtas dėl atsakomybės, tačiau po kelių minučių A. B. pasiÅ«lė savo auksinį žiedÄ , auksinę grandinėlę ir 40000 Lt, kuriuos tuoj pat privežtų kiti asmenys, jei jį paleistų (29, 30, 31 b. l.). IÅ¡ liudytojų parodymų taip pat seka, kad A. B. patikrinimas buvo atliekamas liudytojui L. T. disponuojant operatyvine informacija apie tabore besilankančius ir narkotinėmis medžiagomis disponuojančius asmenis, tarp kurių ir A.

B.. A. B. prisistatę pareigÅ«nai jį įsisodino į tarnybinį automobilį, kuriame pakeliui į komisariatÄ A. B. pasiÅ«lė pareigÅ«nams susitarti, pasiÅ«lydamas pastariesiems nustatyto dydžio pinigų sumÄ ir auksinius papuoÅ¡alus. A. B. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau į įspėjimÄ nesureagavo ir toliau siÅ«lė pinigų už jo paleidimÄ . Pristačius A. B. į policijos komisariatÄ , jis buvo apieÅ¡kotas ir pas jį surasta tris pakeliai su milteliais, kaip nustatyta – labai didelio kiekio heroino.

Tokios liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir įvykio dienÄ suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (1 b. l.), be to, atitinka asmens kratos protokolo duomenis (6 b. l.). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos medžiaga patvirtina, jog sulaikymo metu ir policijos automobiliu vežant A. B. į policijos komisariatÄ , jį sulaikiusiems pareigÅ«nams nebuvo žinoma, ar pas sulaikytÄ jį yra draudžiamų medžiagų. Narkotinė medžiaga – heroinas pas A. B. surastas tik policijos komisariate, L.

T. atlikus jo asmens kratÄ . IÅ¡kart po to buvo atliktas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymo testas, kuris patvirtino, kad surastuose maiÅ¡eliuose su milteliais yra narkotinė medžiaga heroinas (7 b. l.).Vertinant Å¡ių liudytojų parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. su jį sulaikiusiais policijos pareigÅ«nais nesiejo jokie santykiai, tarp jų pykčių nebuvo, kÄ pripažįsta ir pats apeliantas. Tai, kad policijos pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu davė identiÅ¡kus parodymus dėl papirkimo, nes jų apklausos protokoluose vienodai nurodytos esminės Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybės, dar neduoda pagrindo jų parodymų laikyti nepatikimais.

Apeliantas nenurodo jokių rimtų argumentų, dėl kurių teismas turėjo netikėti liudytojų V. B. ir L. T. parodymais. Apelianto teiginiai esant pokalbių įraÅ¡ui, kuris neva patvirtintų A. B. nekaltumÄ , yra nelogiÅ¡ki, nes patiems pareigÅ«nams nebÅ«tų tikslinga fiksuoti savo reikalavimÄ perduoti kyšį už jų neteisėtus veiksmus, kaip kad teigia nuteistasis. Be to, teisme apklausti policijos pareigÅ«nai davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl bandymo užfiksuoti papirkimÄ mobiliuoju telefonu ir kodėl tai padaryti nepavyko, tokie parodymai teisėjui kolegijai abejonių nekelia.

AbstraktÅ«s apelianto teiginiai ginčijant procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atlikimÄ , tiksliau abejojant papildomos liudytojo L. T. apklausos tikslingumu, taip pat neduoda pagrindo atmesti tokių liudytojų parodymus. Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl tik jis sprendžia dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo bÅ«tinybės. Å iuo atveju BPK reikalavimų pažeidimų nenustatyta.Atmestina nuteistojo A. B. pateikta įvykio versija, o bÅ«tent, kad ne jis pasiÅ«lė pareigÅ«nams kyšį, o pastarieji iÅ¡ jo reikalavo atlygį už paleidimÄ sulaikius jį su narkotine medžiaga, leidžia žemiau pateikta apelianto parodymų analizė, iÅ¡ kurios matyti, jog A.

B. nebuvo nuoseklus ir proceso metu davė iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus parodymus apie pareigÅ«nų kyÅ¡ininkavimÄ , be to, juose nurodytos kyÅ¡ininkavimo aplinkybės prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė ne tik jo sulaikymo aplinkybes, bet ir paaiÅ¡kino, jog vežant jį į policijos komisariatÄ , už savo paleidimÄ policijos pareigÅ«nams nesiÅ«lė 40000 Lt dydžio kyÅ¡io (38 b. l). Tuo tarpu apklausiamas teisme A. B. iÅ¡kėlė naujÄ Ä¯vykio versijÄ , nurodydamas, jog važiuojant į policijos komisariatÄ policijos pareigÅ«nai iÅ¡ jo pareikalavo iÅ¡ pradžių 50000 Lt, o pastarajam atsakius, kad neturi tokių pinigų, pareikalavo 40000 Lt.

A. B. taip pat pripažino, jog įtarė, kad pas jį esančiuose maiÅ¡eliuose yra heroinas. PareigÅ«nai jį apieÅ¡kojo gatvėje, surado maiÅ¡elį ir pasakė, jog įtaria, kad jame heroinas, todėl pristatys į komisariatÄ (125 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų parodymų, teisminio nagrinėjimo metu A. B. parodymus pakeitė iÅ¡ esmės, siekdamas įrodyti, jog pareigÅ«nams buvo žinomas maiÅ¡elių turinys ir todėl už A. B. paleidimÄ pastarieji pareikalavo tokio dydžio atlygį.

Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme A. B. iÅ¡ esmės laikėsi tokios pačios įvykio versijos kaip ir apygardos teisme, o bÅ«tent, kad pareigÅ«nai už paleidimÄ pareikalavo iÅ¡ pradžių 50000 Lt, vėliau 40000 Lt dydžio kyšį. Tokie nuteistojo A. B. parodymai ne tik prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet ir aukščiau aptarties įrodymams, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo parodymus dėl kyÅ¡io reikalavimo gynybine versija ir jais nesivadovavo. Nuteistasis A.

B. nepagrįstai teigia, kad pirminiuose jo parodymuose policijos pareigÅ«nų reikalavimas duoti nustatyto dydžio kyšį nebuvo užfiksuotas dėl apklausÄ atliekančios tyrėjos veiksmų. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek 2014 m. gegužės 9 d., tiek          2014 m. liepos 21 d. įtariamojo apklausose dalyvavo ir jo gynėjai, tačiau nei įtariamasis, nei apklausoje dalyvavę jo gynėjai advokatai A. Palamarčiukas ir L. Guižauskienė dėl apklausų teisėtumo jokių pastabų neturėjo (35, 38, 39,41-42 b. l.).

AbstraktÅ«s teiginiai, kad nefiksuoti 2014 m. gegužės 9 d. apklausos protokole tam tikrų įvykio aplinkybių, o bÅ«tent, pareigÅ«nų reikalavimo duoti kyšį, nusprendė pirminę apklausÄ atliekanti tyrėja ir jis tuo metu tam neprieÅ¡taravo, neduoda pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ . A. B. kaltės dėl pareigÅ«nų papirkimo taip pat nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai, kad turėdamas tikslÄ papirkti pareigÅ«nus, pastariesiems jis galėjo duoti su savimi turėtus 2000 Lt, o ne siÅ«lyti 1000 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto paaiÅ¡kinimas yra akivaizdžiai pritemptas prie nustatytų faktinių aplinkybių, nes iÅ¡ tiesų įtariamojo asmens kratos metu pas jį buvo surasta 2000 Lt grynųjų pinigų. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės (pats nuteistÄ jį surastas didelis kiekis narkotinės medžiagos - heroino) patvirtina, jog pats A. B. buvo suinteresuotas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančio ilgalaikio kalinimo, dėl ko pareigÅ«nams pasiÅ«lė ženkliai didesnes sumas už jo paleidimÄ .

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl A. B. ir policijos pareigÅ«nų nesusikalbėjimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentavo lietuvių kalbos nemokėjimÄ , Å¡i jo (jau nauja) įvykio versija paneigta apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo V. B. parodymais, taip pat paties apelianto paaiÅ¡kinimais, duotais apeliacinės instancijos teisme. A. B. teisėjų kolegijai patvirtino, jog suprato, kad pareigÅ«nai reikalauja kyÅ¡io, nors pastarieji ir kalbėjo lietuviÅ¡kai, jis suprato, kas jam sakoma. Minėtų apelianto A.

B. pateikiamų parodymų vertinimo kontekste pažymėtina tai, kad jie prieÅ¡tarauja apeliacinio skundo argumentams, o bÅ«tent, kad nemokėdamas lietuvių kalbos jis galėjo pasakyti kažkokiÄ nesÄ monę arba pareigÅ«nai jį neteisingai suprato. Pagal apelianto pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ jis neabejotinai suprato, kÄ jam sako pareigÅ«nai ir taip pat atsakė į jų klausimus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. B., dalyvavęs nuteistojo sulaikyme, taip pat patvirtino, jog jokių kalbos barjerų nekilo, buvo kalbama tiek lietuviÅ¡kai, tiek rusiÅ¡kai, tačiau tai netrukdė jiems susikalbėti ir suprasti vienas kitÄ .BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimas už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ yra tada, kai kyÅ¡is pasiÅ«lomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimÄ ), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyÅ¡is pasiÅ«lomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.

Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytų alternatyvių veiksmų.Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas, nustatęs visus nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, pagrįstai A. B. pripažino kaltu už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ â€“ suÅ¡velninti A.

B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nors toks praÅ¡ymas apeliaciniame skunde ir nebuvo iÅ¡dėstytas. Toks praÅ¡ymas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti pritaikytos. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009,                      2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas                    BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                                                  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                  Laima Garnelienė                                                                  Linas Å iukÅ¡ta