05135eeb-e202-4a1e-91a6-035db622ef05 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1180-561/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02267-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 16.8, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) atstovui L. J., atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Lukui Ramonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė).      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,  n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (t. 1, b. l. 1-10) ir patikslintais skundais (t. 2, b. l. 133-134; t. 4, b. l. 1-17; t. 6, b. l. 32-41; t. 7, b. l. 1-5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-836 „Dėl kpt.

A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ 2, 3, 4 ir 5 punktus, grÄ Å¾inti į profesinę karo tarnybÄ , priteisti už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-08-14 tarnybinį atlyginimÄ , butpinigius ir maistpinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.                  Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kraÅ¡to apsaugos ministras 2010-06-30 įsakymu Nr. P-836 „Dėl kpt. A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – ir Ä®sakymas) nutraukė su kpt. A. L. profesinės karo tarnybos sutartį ir iÅ¡leido jį iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ 2010-06-29, nukeliant atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos.

PareiÅ¡kėjas A. L. pažymėjo, kad 2010-06-14 praÅ¡ymu „Dėl komisijos rekomendacijų peržiÅ«rėjimo ir skyrimo į pareigas“ kreipėsi į kraÅ¡to apsaugos ministrę ir Lietuvos kariuomenės vadÄ gen. mjr. A. P., tačiau 2010-06-22 gavo tik biurokratinį atsakymÄ Nr. KPD-18 „Dėl tarnybos duomenų patikslinimo ir skyrimo į pareigas“. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad iki skundžiamo įsakymo priėmimo jis tarnavo Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT, Tarnyba) pagal profesinės karo tarnybos sutartį (toliau – ir Sutartis). 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 buvo perkeltas iÅ¡ užimamų pareigų į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (toliau – ir laikinasis PKT personalo rezervas, PKT).

Nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) neieÅ¡kojo jokių galimybių, kad iÅ¡spręstų pareiÅ¡kėjo karo tarnybos tęsimo klausimÄ , neperkėlė pareiÅ¡kėjo į kitas pareigas, skundžiamu įsakymu nutraukė su A. L. Sutartį ir iÅ¡leido į atsargÄ . Pažymėjo, kad patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti (toliau – Patariamoji komisija) 2010-06-01 posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 (karininkų vertinimo lentelėje) buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo į pareigas.

Pabrėžė, kad Patariamoji komisija siÅ«lė pratęsti profesinės karo tarnybos sutartis asmenims, kuriems buvo sukakęs atleidimo į atsargÄ amžius, nors tuo pačiu metu žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems toks amžius nėra sukakęs, yra perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ ir laukia sprendimo. Patariamoji komisija tik formaliai sprendė, kad nėra pareiÅ¡kėjo A. L. iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Atsakovė, nutraukdama Sutartį, pažeidė pareiÅ¡kėjo lygiateisiÅ¡kumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensijÄ .

Nurodė, kad Sutartis su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 38 str. 2 d. 2 punktu, nors laisvų, pareiÅ¡kėjo kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų buvo. Pažymėjo, kad KAM bando formuoti nuomonę, kad KPAT yra atskira nuo ministerijos ir kariuomenės sistema, tačiau nemini, kad KPAT priklauso kraÅ¡to apsaugos sistemos visumai, kaip tai yra numatyta KASOKTÄ® 2 str. 1 dalyje.

Pabrėžė, kad kraÅ¡to apsaugos ministrė pažeidė KASOKTÄ® nuostatas, poįstatyminius aktus, priėmė neteisėtÄ sprendimÄ bei neteisėtai nutraukė Sutartį su pareiÅ¡kėju A. L.. Atsakovė pažeidė 2005-04-22 kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-488 patvirtinto „Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 13 ir 14 punktų nuostatas. ApraÅ¡o 13 punkte numatyta, kad jeigu siÅ«lomas rotuoti arba perkelti į kitas pareigas karys neatitinka pareigybės reikalavimų pagal karinės specialybės kodÄ ar reikalavimų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, privalu nurodyti trÅ«kumus ir pateikti komisijos nariams siÅ«lymus dėl kario mokymo ar perkvalifikavimo arba skyrimo į kitas pareigas.

ApraÅ¡o 14 punkte nurodyta, jog privalu pateikti pareigybių, į kurias siÅ«loma rotuoti arba perkelti, sÄ raÅ¡Ä ir kandidatų į kiekvienÄ pareigybę sÄ raÅ¡us. Pažymėjo, kad, remiantis KASOKTÄ® 33 str. 2 dalimi, karius į pareigas kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose skiria kraÅ¡to apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigÅ«nas, todėl atsakovės teiginiai, kad kariai galėjo bÅ«ti skiriami tik į TarnybÄ , yra nepagrįsti. Nurodė, kad buvo pažeista Profesinės karo tarnybos rezervo nuostatų 12 punkte nustatyta karių skyrimo į pareigas tvarka, nes kraÅ¡to apsaugos ministrė gavusi praÅ¡ymÄ ir skundÄ dėl nepaskyrimo į pareigas, praÅ¡ymo nenagrinėjo, o perdavė analizuoti kitiems pavaldiniams, kurie neatsižvelgė į nurodytas teisės normas, nenagrinėjo kario skyrimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, neiÅ¡reikalavo medžiagos, ar Tarnyba informavo apie karių kvalifikacijos trÅ«kumus, kaip tai yra numatyta ApraÅ¡e. Pažymėjo ir tai, kad nebuvo analizuojamos aplinkybės, kurios buvo svarbios dėl pareiÅ¡kėjo A.

L. kandidatÅ«ros teikimo komisijai naujai sudarytoms pareigybėms ir tik Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokole Nr. RK-4 nurodytomis rekomendacijomis, atsakovė nusprendė pareiÅ¡kėjÄ A. L. iÅ¡leisti į atsargÄ . Atsakovė nutarė, kad tolesnė jo tarnybos eiga nebus svarstoma kituose komisijų posėdžiuose. Pabrėžė, kad bÅ«tent toks tvarkos nesilaikymas skiriant karius į pareigas lėmė tai, kad buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai bÅ«ti paskirtam į naujas pareigas.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad atsakovė privalėjo teikti komisijai pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«rÄ siÅ«lymui į laisvas pareigybes, tačiau net neapsvarsčiusi pareiÅ¡kėjo galimybės pretenduoti į naujas pareigas, kraÅ¡to apsaugos ministrė (toliau – Ministrė) su pareiÅ¡kėju nutraukė sutartį, atimdama galimybę iÅ¡tarnauti iki Sutarties pabaigos arba kol sueis pensijinis amžius ir taip gauti užtarnautÄ kario pensijÄ . Nesutiko su argumentu, kad nebuvo galimybės pareiÅ¡kėjo paskirti į kitas pareigas, nes pareigų, kurios atitiktų pareiÅ¡kėjo A.

L. iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ nebuvo. Pažymėjo, kad KAM personalo specialistei kpt. L. Z., kuriai kaip ir kitiems karininkams iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų nebuvo, tačiau greitai, be jokios atrankos ir reitingavimo pareigos profesinėje karo tarnyboje atsirado. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2010-05-23 iki 2010-06-28 Lietuvos kariuomenės daliniuose buvo atlaisvintos 19 karininkų pareigybių, į kurias buvo priimti tik Lietuvos karo akademijos absolventai. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo A.

L. laipsnis, tarnybos patirtis, kvalifikacija yra aukÅ¡tesnė nei Lietuvos karo akademijos absolventų. Todėl teigia, kad atsakovė privalėjo siÅ«lyti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«rÄ Ä¯ laisvas pareigybes. 2010-12-13 jis su praÅ¡ymu kreipėsi į kraÅ¡to apsaugos ministrÄ dėl 2010-08-12 KAM raÅ¡to Nr. 12-01-1418, kuriame teigiama, kad karininkų, kurie tarnauja virÅ¡ įstatyme kariniam laipsniui nustatyto amžiaus, yra 155, tačiau, kodėl jie tarnauja toliau nenurodoma. 2011-01-07 pareiÅ¡kėjas A.

L. gavo atsakymÄ , kuriame buvo nurodyta, kad tokios informacijos atsakovė neteikia. Pabrėžė, kad atsakovė galėjo be didesnio vargo iÅ¡leisti į atsargÄ PKT karius, kuriems jau yra sukakęs iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius ir į jų vietÄ paskirti pareiÅ¡kėjÄ A. L., tačiau tokios galimybės net nesvarstė, nors, vadovaujantis logiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principu, toks sprendimo bÅ«das bÅ«tų buvęs teisėtas, logiÅ¡kas ir sÄ Å¾iningas, neprieÅ¡taraujantis KASOKTÄ® nuostatoms.

Nurodė, kad, bÅ«damas KPAT profesinės karo tarnybos karininku, buvo diskriminuojamas kituose padaliniuose tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių atžvilgiu, nes Patariamoji komisija nesvarstė pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros. Teigė, kad, vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, karininkai, kuriems suteikti specialistų kodai, paprastai rotuojami į kitas pareigas, atitinkančias turimÄ specialisto kodÄ (pareiÅ¡kėjo specialybės kodas 010100 – Motorizuotųjų pėstininkų karininkas). Pabrėžė, kad buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo siÅ«lomas į pareigas, nebuvo siunčiamas mokymui ar persikvalifikavimui, jokių pasiÅ«lymų užimti kitas pareigas negavo.

Pažymėjo, kad Patariamoji komisija teikdama siÅ«lymÄ iÅ¡leisti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ atsargÄ virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Patariamoji komisija neobjektyviai, neatsižvelgdama į reitingus, eilės numerius, nesiÅ«lė pareiÅ¡kėjo perkelti į kitas pareigas. Nurodė, kad 2010-06-14 su praÅ¡ymu kreipėsi į KAM, kuriame nurodė neatitikimus ir netikslumus dėl priimto Patariamosios komisijos protokolo, nurodė, kad nesant pareigų atitinkančių pareiÅ¡kėjo turimÄ karinį laipsnį, vadovaujantis KASOKTÄ® 41 str. 2 dalimi, sutinka bÅ«ti skiriamas į vienu laipsniu žemesnes pareigas, tačiau atsakymo iÅ¡ KAM negavo.

Pažymėjo, kad jokios informacijos apie vykdomas atrankas neturėjo, nes atrankos į naujas KPAT pareigas metu buvo anglų kalbos kursuose. Pabrėžė, kad struktÅ«riniai pertvarkymai buvo vykdomi grubiai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ne visi kariai galėjo pretenduoti į analogiÅ¡kas pareigas skirtinguose vietovėse, Patariamoji komisija siÅ«lė kandidatus pažeidžiant ApraÅ¡e nurodytus reikalavimus, priimtas skundžiamas įsakymas prieÅ¡tarauja KASOKTÄ® 45 str. 4 daliai, 2010-06-29 iÅ¡leidžiamas į atsargÄ , nutraukiama darbo sutartis, nors pats įsakymas yra 2010-06-30.

                 2012-04-12 patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 2010-04-14 KAM įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į rezervÄ ir informuotas, kad bus atleistas tik tada, jei nebus surastos laisvos pareigos, atitinkančios pareiÅ¡kėjo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ . Todėl, esančiam rezerve, iki kol bus paskirtas į kitas pareigas, tuo pačiu metu nebuvo pagrindo skųsti tokio sprendimo, nes nežinojo, kad atranka nebus vykdoma realiai. Pabrėžė ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo to fakto, jog nebuvo siÅ«lytas į visas jo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias naujas KPAT struktÅ«ros pareigas, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad perkėlimas į rezervÄ yra neteisėtas.     PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovė sÄ moningai slėpė tokiÄ informacijÄ tam, kad pareiÅ¡kėjas neįtartų iÅ¡ anksto suplanuoto jo atleidimo.

Atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija buvo prastesnė už tų, kurie buvo paskirti į pareigas KPAT naujoje struktÅ«roje. Pažymėjo, kad jei atsakovė bÅ«tų bent pasiÅ«lius pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas kaip kandidatÄ , jei bÅ«tų atlikta sÄ Å¾ininga atranka ir jei bÅ«tų motyvuotai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas kandidatas, tik tokiu atveju galima bÅ«tų teigti, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo diskrecijos teise bei suteikė papildomų socialinių garantijų pareiÅ¡kėjui.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Patariamoji komisija 2010-06-01 RK-4 protokolu atliko pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros vertinimÄ , nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad: jau 2010-04-09 RK-3 protokolu buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjui pareigų nėra; RK-4 pareiÅ¡kėjas nebuvo siÅ«lytas į pareigas ir vėl konstatuota, kad pareigų nėra ir net nepasibaigus laikinojo rezervo 2 mėnesių terminui iÅ¡leidžiamas į atsargÄ ; nesuteiktas papildomai vienas balas, nes pareiÅ¡kėjas vykdė tiek vadovaujančias, tiek nevadovaujančias pareigas.

Pažymėjo, kad atsakovė neteisingai teigia, jog pareiÅ¡kėjui buvo ieÅ¡koma kitų pareigų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo siÅ«lytas kaip kandidatas į vienas pareigas naujoje KPAT struktÅ«roje, tačiau buvo pasirinktas kpt. M. B., kuris turėjo prastesnį motyvacijos vertinimÄ ir kvalifikacijÄ . KraÅ¡to apsaugos sistemos mastu (toliau – KAS) buvo siÅ«lytas tik į dvi iÅ¡ Å¡imto pareigybių, ir jei bÅ«tų teisingai priskaičiuotas dar vienas balas, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų paskirtas į pareigas.

Taip pat pabrėžė, kad akivaizdu, jog KAM pažeidė įsakymÄ V-104, todėl pareiÅ¡kėjo atleidimo pagrindas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas, Ministrės 2010-06-30 įsakymas Nr. P-836 „Dėl kpt. A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ naikintinas, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 str. 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

                 Dar vienu Å¡iurkščiu materialinių teisės normų ir teisės principu pažeidimu įvardija pareiÅ¡kėjo A. L. atleidimo datÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karo tarnybos buvo atleistas atgaline data – 2010-06-29, todėl buvo suvaržyta pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti paskirtam į 19 laisvų vyr. leitenantų pareigybes, kurios buvo užimtos Lietuvos karo akademijos absolventų. PareiÅ¡kėjas turėjo pirmumo teisę bÅ«ti paskirtas į Å¡ias minėtas pareigybes, nes turėjo kapitono laipsnį, didesnį staÅ¾Ä ir tinkamÄ motyvacijos vertinimÄ .

Taip pat KAM Sutarties 4 puntu buvo įsipareigojusi skirti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas pareigas. Negalėjo į pareigas skirti absolventų, nes faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas tuo metu dar buvo laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo karys, o atsakovės sÄ moningas pareiÅ¡kėjo atleidimas atbuline data buvo siekis neskirti pareiÅ¡kėjo į Lietuvos karo akademijos absolventų užimtas laisvas vyr. leitenantų pareigas. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, jog pareiÅ¡kėjas turėjo kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius ir teigia, kad yra prieÅ¡ingai, jog nėra duomenų, kad kiti kariai, paskirti į pareigas turėjo tokiÄ pačiÄ arba geresnę kvalifikacijÄ .

Pabrėžė, kad atsakovė nevykdė realios atrankos, todėl ir negali pateikti tokios informacijos, o tai jau laikytina KAM 2010-02-03 įsakymo Nr. V-104, pažeidimu. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovės pateiktų atsiliepimų yra aiÅ¡kiai matyti gynybinės pozicijos nenuoseklumas, keičiama argumentacija ir galiausiai yra tvirtinama, kad į pareigas pareiÅ¡kėjas nebuvo paskirtas, nes A. L. neturėjo leidimo susipažinti su valstybės paslaptį turinčia informacija.                   Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo užpildęs klausimynÄ ir tik dėl aplaidžių institucijų veiksmų atsakymo negavo.

Nurodė, kad KASOKTÄ® 26 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas karys, prieÅ¡ sudarydamas PKT sutartį ir pradėdamas eito pareigas, KAS pildo klausimynÄ ir yra tikrinamas. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas buvo patikrintas ir turėjo KAM pasitikėjimÄ , todėl gauti leidimÄ susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija nebuvo kliÅ«tis. Pabrėžė, kad KASOKTÄ® nenumato KPT kariui apribojimų užimti pareigas neturint tokio leidimo ir susipažinti su įslaptinta informacija, todėl mano, kad bylÄ tikslinga stabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiajį administracinį teismÄ (toliau – LVAT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar KAM 2005-02-28 įsakymo Nr. V-223 6.5 punktas atitinka ir neprieÅ¡tarauja KASOKTÄ® 28, 36 straipsniams.

                 Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino skunduose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti pilnai. Papildomai pažymėjo, kad kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymas Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ buvo neįvykdytas, todėl ir pareiÅ¡kėjo atleidimas yra neteisėtas.       Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. L. skundus su pareiÅ¡kėjo A.

L. skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, nurodydama, kad su pareiÅ¡kėju A. L. sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta, vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad kraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161, 2010-02-03 įsakymu V-104 ir 2010-04-13 įsakymu Nr. V-375 KPAT buvo pertvarkyta – pakeistas KPAT darbo organizavimas panaikinant teritorinių skyrių veiklÄ . KAM 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 buvo patvirtinta nauja KPAT struktÅ«ra ir pareigybių sÄ raÅ¡as, kurie įsigaliojo 2010-04-15.

Vietoje 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iÅ¡ viso buvo patvirtintos 88 naujos pareigybės (iÅ¡ jų, karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21). Pažymėjo, kad ženkliai buvo sumažintas karininkų skaičius, o pareiÅ¡kėjo pareigybė buvo panaikinta.         KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.

Å ios įstatyminės nuostatos kraÅ¡to apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iÅ¡ tarnybos, kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Pabrėžė, kad, byloje reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos, tarnybos.

Nurodė, kad Å¡ios aplinkybės atsirado pirmiausiai.                 Pažymėjo, kad KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostata ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų,“ yra laikytina kaip savarankiÅ¡kas kario atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas. Vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 punktu, vykdant rotacijÄ ir profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas dviem mėnesiams į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau neatsiradus laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, toks karys gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos, vadovaujantis minėta KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostata.

Nurodė, jog esant dabartiniam specifiniam karo tarnybos santykių reglamentavimui, vykdant kraÅ¡to apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktÅ«rÄ , steigiant naujus ir pan.), profesinės karo tarnybos kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Formuojant naujus dalinius (pvz. ryÅ¡ių batalionÄ ) ir pertvarkant kitus KPAT, negali bÅ«ti į kitas, naujas pareigas automatiÅ¡kai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, negali bÅ«ti personalo darbo pobÅ«dį atliekantys kariai perkeliami į kitas laisvas karines specialybes tokias, kaip ryÅ¡ininko, artileristo ir pan., nes naujas dalinys negalėtų atlikti keliamų užduočių ir funkcijų, o perkelti kariai negalėtų atlikti nustatytų funkcijų ir pareigų.

Nurodė, kad KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius, kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Å ias aplinkybes LVAT konstatavo 2011-03-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-1458/2011, kurioje buvo nagrinėjamas, kaip ir Å¡ioje byloje, KPAT reorganizavimas, pertvarkymas ir valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ tarnybos. LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad KPAT struktÅ«riniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu – siekiant racionalizuoti KPAT organizacinę veiklÄ , administravimo funkcijas paskirstant mažesniam teritorinių padalinių skaičiui.

Todėl mano, kad esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę spręsti pareiÅ¡kėjo A. L. atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimÄ pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktÄ .                  Pažymėjo, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatyme numatytų procedÅ«rų ir tvarkos. KASOKTÄ® 39 str. 1 dalis numato, kad KAM ar kariuomenės vadovybė gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Å¡io įstatymo 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu, karį įspėjusi ne mažiau kaip prieÅ¡ du mėnesius arba neįspėjusi, tačiau iÅ¡mokėdama kariui 40 str. 3 dalyje nustatytÄ papildomÄ kompensacijÄ .

PareiÅ¡kėjas A. L. apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas du kartus. Panaikinus KPAT tarnaujančio pareiÅ¡kėjo pareigybę, kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kėjas A. L. buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . Nurodė, kad KASOKTÄ® 2 str. 23 dalis numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kuriÄ perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.

PareiÅ¡kėjas A. L. nuo 2010-04-15 pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 punkto pagrindu buvo perkeltas į laikinÄ jį personalo rezervÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas A. L. sprendimo perkelti jį į minėtÄ rezervÄ neskundė. Panaikinus pareiÅ¡kėjo pareigybę, jo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas Patariamosios komisijos 2010-06-01 posėdyje. Patariamoji komisija, turėdama visÄ informacijÄ apie laisvas karių pareigybes visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti perkeltas ar paskirtas nėra.

Todėl nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjo teiginys, kad atsakovė nepatikrino, ar visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių laisvų pareigybių. IÅ¡ byloje esančio Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 akivaizdžiai matyti, kad buvo svarstomas ir ieÅ¡komas pareiÅ¡kėjo ir visų kitų kraÅ¡to apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje. IÅ¡ minėto protokolo matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiÅ¡kėjas) esančių karių, bet ir kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos dalinių personalo rezerve esančių karių kandidatÅ«ros buvo svarstomos ir siÅ«lomos į pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

                 Nurodė, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ A. L. iÅ¡ tarnybos buvo atsižvelgta į visas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. ir Å¡ioje normoje esančiÄ aplinkybę – „(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų“. Pažymėjo, kad kritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Patariamosios komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr. RK-4. IÅ¡ minėto protokolo Nr. RK-4 matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliÅ¡kumas balais, tačiau turi bÅ«ti suprantama, kad tai yra bendro pobÅ«džio karių vertinimas, nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryÅ¡ininko ir kt.), jis gali bÅ«ti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukÅ¡tesnėje lentelės pozicijoje gali bÅ«ti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančių pareigų.

Pagal KASOKTĮ 42 straipsnį, ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti, ar perkelti karį į kitas pareigas, neatsižvelgiant į komisijos siūlymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju, nebuvo atliekama karių rotacija, todėl minėtos komisijos protokolas ir siūlymai, neturi būti sureikšminti.                 Pažymėjo, kad pareiškėjas A. L. skunduose pateikia argumentus, susijusius su jos nepaskyrimu į pareigas ir kitų karių paskyrimu į pareigas.

Pabrėžė, kad kario atleidimas iÅ¡ tarnybos ir kario paskyrimas į pareigas yra skirtingi dalykai, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos, taip pat skirtinga kario atleidimo iÅ¡ tarnybos ir jo skyrimo arba nepaskyrimo į tam tikras pareigas apskundimo tvarka. KASOKTÄ® 48 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka, kad sprendimas gali bÅ«ti apskųstas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai, kad teismai Å¡ių ginčų nesprendžia.

Pažymėjo, kad LVAT vienoje iÅ¡ nutarčių (2001-10-18, Nr. A4-858-01) pasisakė dėl KASOKTÄ® 42 ir 48 straipsnių taikymo, t. y. konstatavo, kad dėl paskyrimo ar perkėlimo į konkrečias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja, kad Å¡iems ginčams spręsti įstatymas nustato neteisminę ginčo sprendimo tvarkÄ , kad teismas nagrinėja tik atleidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Paminėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-825/2000.

Minėtoje byloje LAT, nagrinėdamas bylÄ dėl kario atleidimo KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu, padarė iÅ¡vadÄ , kad KASOKTÄ®, reglamentuojantis profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindus ir tvarkÄ , nenumato sÄ lygos, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir karys atleistas iÅ¡ tarnybos tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į kitas pareigas, kitÄ dalinį ar pan. Nurodė, kad KASOKTÄ® 42 straipsnis reguliuoja ne profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iÅ¡ tarnybos tvarkÄ , o kitus teisinius santykius.

Todėl laikė, kad apelianto argumentai, kad jis turėjo bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas, yra nepagrįsti, ir kad dėl to jo atleidimas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas, yra taip pat nepagrįsti.                 Atsakovė KAM nurodė, kad pareiÅ¡kėjo A. L. argumentai, jog atsakovė vadovaudamasi profesinės karo tarnybos sutarties 4 punktu, KASOKTÄ® 41 ir 42 straipsniais bei Å¡io straipsnio pagrindu iÅ¡leistu kraÅ¡to apsaugos ministro 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, privalėjo pareiÅ¡kėjÄ A.

L. paskirti į pareigas yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos dalyku. Su pareiÅ¡kėju A. L. sudarytoje profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad karys (pareiÅ¡kėjas) įsipareigoja nustatytÄ laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTÄ®, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui. Nurodė, kad ApraÅ¡o 13 ir 14 punktų nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes Å¡ie punktai gali bÅ«ti taikomi tada, kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siÅ«lomas konkrečias pareigas.

Pažymėjo, kad KASOKTÄ® nereikalauja, atleidžiant karius iÅ¡ tarnybos KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu, juos perkvalifikuoti ar pasiųsti mokytis ir vėliau privalomai skirti į pareigas.                  Nurodė, kad pagal patvirtintas kraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir Kariuomenės transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių, siekiant sudaryti sÄ lygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių.

Tokiu bÅ«du keičiasi personalo administravimo politika, ribojanti paskyrimÄ Ä¯ tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pagal Å¡iuos teisės aktus kasmet laipsniÅ¡kai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių karių skaičius. PareiÅ¡kėjas A. L. priklauso karininkų kategorijai ir negali bÅ«ti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Todėl logiÅ¡ka, kad, nagrinėjamu atveju, sumažinus karininkų skaičių KPAT, sumažėjo ir karininkų skaičius visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje, nes KPAT yra Å¡ios sistemos sudėtinė dalis.

Pažymėjo, kad ir LAT (bylos Nr. 3K-3-825/2000) nutartyje konstatavo, jog, atsižvelgiant į KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto reguliavimo dalykÄ ir Å¡iÄ teisės normÄ aiÅ¡kinant sisteminiu požiÅ«riu, jos taikymui pagrindÄ sudaro bÅ«tent atitinkamai profesinės karo tarnybos karių ar karių savanorių skaičiaus sumažinimas, bÅ«tent tos kategorijos karių skaičiaus sumažinimas.                 Pabrėžė, kad pagal KASOKTÄ® 41 straipsnį pareiÅ¡kėjas A.

L. galėtų bÅ«ti paskirtas į jo laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejais į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais bÅ«tina sÄ lyga yra kvalifikacija. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo motyvais, jog jis savo atleidimÄ iÅ¡ profesinės karo tarnybos laiko nepagrįstu dėl to, kad kraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnauja kiti įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius (nustatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje), tačiau tarnyba Å¡iems kariams yra pratęsta.

KASOKTÄ® 45 str. 6 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymÄ patvirtintÄ karinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , gali bÅ«ti iÅ¡leidžiami į atsargÄ sulaukę 55 metų. Tai reiÅ¡kia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, numatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje, tačiau atitinkantys Å¡io įstatymo 45 str. 6 dalyje numatytas sÄ lygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Be to, pagal KASOKTÄ® 46 straipsnio nuostatas kraÅ¡to apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukÅ¡tesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio Å¡io įstatymo 45 str. 4 dalyje nustatytÄ amžių, profesinę karo tarnybÄ . Taigi, profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius (nustatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje), pagal minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

                 Pažymėjo, kad pateiktame pareiÅ¡kėjo A. L. 2012-04-12 patikslintame skunde visi argumentai yra susiję su nepaskyrimu į tam tikras pareigas, dėl kurių pareiÅ¡kėjas laiko savo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos nepagrįstu. Tačiau pabrėžė, kad Å¡ios bylos ginčas yra kilęs dėl pareiÅ¡kėjo A. L. atleidimo iÅ¡ tarnybos KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu, kad bylos dalykas yra atsakovo 2010-06-30 įsakymo Nr. P-836 „Dėl kpt. A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ pagrįstumas ir teisėtumas, o ne pareiÅ¡kėjo perkėlimas į pareigas.

Nurodė, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTÄ® tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato.                 Nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo motyvais, kad, vykdant atrankÄ Ä¯ naujas įsteigtas KPAT pareigybes, pareiÅ¡kėjo A. L. patirtis, motyvacija, kvalifikacija ir kitos savybės buvo pranaÅ¡esnės, aukÅ¡tesnės už kitų karininkų atrinktų į naujas pareigas.

Svarstant pareiÅ¡kėjo A. L. kandidatÅ«rÄ Ä¯ Vilniaus karo prievolės centro vyr. specialisto pareigas, buvo vertinamas iÅ¡silavinimas, tarnybos patirtis, bendras tarnybos ir veiklos vertinimas. Pažymėjo, kad į minėtas pareigas buvo paskirtas kpt. M. B., kuris buvo įgijęs aukÅ¡tÄ jį karinį iÅ¡silavinimÄ , buvo baigęs 9 įvairius karinius kursus Lietuvoje ir užsienyje, buvo ženkliai įvairesnė ir geriau vertinama tarnybos patirtis, bendras tarnybos ir veiklos vertinimas labai gerai ir gerai, todėl pagrįstai buvo paskirtas į Vilniaus karo prievolės centro vyr. specialisto pareigas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas A. L. neturėjo jokio karinio, aukÅ¡tojo mokslo iÅ¡silavinimo, nebaigė jokių karininkų arba su karine tarnyba susijusių kursų, tarnybos patirtis – tik dvejuose kariniuose vienetuose ir pareigose, todėl turimas tik didesnis PKT atestato balų skaičius negali parodyti pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ kandidatÄ , nes vien atestato balai negali iÅ¡reikÅ¡ti karininko patirties, motyvacijos, kvalifikacijos. Nurodė, kad Patariamoji komisija vertinimÄ atliko, atsižvelgdama į visus surinktus duomenis, KPAT centrų virÅ¡ininkų ir tiesioginių virÅ¡ininkų pateiktus duomenis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus, kad pareiÅ¡kėjo A.

L. kvalifikacija ir savybės, buvo pranaÅ¡esnės prieÅ¡ kitus atrinktus kandidatus, laikė subjektyviais.                  Taip pat pažymėjo ir tai, kad visos kraÅ¡to apsaugos ministro patvirtintoms karininkų pareigybėms buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti leidimÄ dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, o pareiÅ¡kėjas A. L. tokio leidimo neturėjo. Laikė, kad tai viena iÅ¡ svarbiausių aplinkybių, dėl kurios pareiÅ¡kėjas A.

L. negalėjo bÅ«ti paskirtas į laisvas karininkų pareigybes. Nesutiko ir su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad skundžiamas Ä®sakymas nepagrįstas dar ir todėl, kad 2010-06-30 į pareigas buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai. Nurodė, kad iÅ¡ sÄ raÅ¡o pareigybių, į kurias buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai, matyti, kad visoms pareigybėms užimti buvo keliamas reikalavimas turėti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kad visi absolventai turėjo šį leidimÄ .                 Pabrėžė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo A.

L. argumentu, jog jis buvo atleistas atbuline data. Nurodė, kad net jei vertinant tai, kaip procedÅ«rinį pažeidimÄ , jog skundžiamu 2010-06-30 Ä®sakymu pareiÅ¡kėjo A. L. Sutartis buvo nutraukta 2010-06-29, gali bÅ«ti vertinama tik kaip formalus pažeidimas, nes su pareiÅ¡kėju Sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta jau po 2010-04-15, iÅ¡leidimo į atsarga diena buvo nukelta į kitÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos, todėl pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos.      Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dėl kraÅ¡to apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų iÅ¡davimo ir apskaitos organizavimo kraÅ¡to apsaugos sistemos tvarkos apraÅ¡o 6.5 punkto atitikties KASOKTÄ® 28, 36 straipsniams, nurodė, kad praÅ¡ymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi skundžiamo Ä®sakymo priėmimo pagrindu nebuvo nurodytas minėto apraÅ¡o punktas bei nėra susijęs su KASOKTÄ® 28, 36 straipsniuose reguliuojamais teisiniais santykiais.

      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai pažymėjo, kad, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, buvo atsižvelgta į kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymÄ Nr. 104, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡is įsakymas buvo atleidimo pagrindas. Pažymėjo, kad LVAT jau yra daug kartų pasisakęs dėl minėto įsakymo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo reikiamo iÅ¡silavinimo, leidimo dirbti su slapta informacija, todėl teisėtai nebuvo paskirtas į laisvas pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ su pareiÅ¡kėjo A. L. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .                  Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo A. L. atžvilgiu priimtas Ministrės įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Pabrėžė, kad priėmimo į profesinę karo tarnybÄ , karo tarnybos atlikimo, atleidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos tvarkÄ reglamentuoja KASOKTÄ®.

Nurodė, jog pagal Karo prievolės įstatymo 15(9) str. 2 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ teisė tvirtinti KPAT nuostatus, nustatyti struktÅ«rÄ ir etatus numatyta kraÅ¡to apsaugos ministrui. Buvusi KPAT struktÅ«ra buvo pritaikyta tik karo prievolei įgyvendinti, todėl priėjus prie profesinės kariuomenės nebeatitiko poreikių ir reikalavimų bei siekiant sukurti lanksčiÄ , orientuotÄ Ä¯ intensyviÄ profesinės karo tarnybos agitacijÄ , tinkamų kandidatų paieÅ¡kÄ , personalo komplektavimo sistemÄ , racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, buvo nuspręsta peržiÅ«rėti KPAT funkcijas ir pertvarkyti KPAT struktÅ«rÄ .

Todėl kraÅ¡to apsaugos ministras 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ nuo 2010-04-15 pakeitė KPAT darbo organizavimÄ , nutraukdamas dalies KPAT teritorinių skyrių veiklÄ , perduodant jų teises, pareigas ir turtÄ kitiems kraÅ¡to apsaugos sistemos padaliniams. Pažymėjo, kad kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymai dėl naujos struktÅ«ros ir pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo nenuginčyti ir galioja, pareigybių sumažinimas buvo realus, pareiÅ¡kėjas apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas laiku ir tinkamai, todėl teisinis pagrindas nutraukti su pareiÅ¡kėju sudarytÄ Sutartį prieÅ¡ terminÄ buvo.

Pabrėžė, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTÄ® tokios pareigos nenustato. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas turėjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į pareigas, todėl teigia, kad atsakovės priimtas skundžiamas Ä®sakymas yra teisėtas bei pagrįstas.                 Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                  Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju A. L. buvo sudaryta Sutartis, pagal kuriÄ KAM priėmė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ (t. 1, b. l. 23-24). Sutartyje buvo nurodyta, kad Sutartis yra sudaroma iki 2011-10-15. KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ 1 punkte nustatyta, kad nuo 2010-04-15 keičiamas KPAT darbo organizavimas, nutraukiant dalies karo prievolės administravimo tarnybos teritorinių skyrių veiklÄ perduodant jų teises, pareigas ir turtÄ kitiems kraÅ¡to apsaugos sistemos padaliniams (t. 1, b. l. 126-127).

Minėto įsakymo 3.1 punktu patvirtino KPAT darbo organizavimo pakeitimo planÄ . Sudarė Karo prievolės administravimo tarnybos darbo organizavimo pakeitimo komisijÄ (2 punktas) ir patvirtino KPAT personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡Ä (3.2. punktas) (t. 1, b. l. 126-127).      PareiÅ¡kėjas A. L. su pirmuoju praneÅ¡imu buvo supažindintas 2010-02-12, kuriuo buvo praneÅ¡ta, kad, vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu bei kraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų (NATO, ES), sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ su juo nuo 2010-04-15 sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (t. 1, 185).

Antrasis praneÅ¡imas apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ pareiÅ¡kėjui įteiktas 2010-04-19. Minėtu praneÅ¡imu buvo praneÅ¡ta, kad, vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu, 42 str. 2 dalimi, kraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161, 2009-07-01 įsakymu Nr. V-649 siekiant pareiÅ¡kėjui surasti jo kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančias pareigas, į kurias galėtų bÅ«ti perkeltas, perkėlė pareiÅ¡kėjÄ A. L. į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ iki 2010-06-19.

Nurodė, kad, nesant laisvų pareiÅ¡kėjo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, sudaryta Sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir pareiÅ¡kėjas bus atleistas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to sistemoje (t. 1, b. l. 186). KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos karių perkėlimo į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ â€œ pareiÅ¡kėjas A. L. nuo 2010-04-15 buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (t. 1, b. l. 143-145).

KAM 2010-03-15 buvo svarstomos pareiškėjo A. L., kpt. M. B. ir kpt. V. M. (M,) kandidatūros į Vilniaus karo prievolės centro vyr. specialisto (kpt.) pareigas. Tos pačios dienos protokoliniu sprendimu Nr. 17KL-1 buvo nutarta, kad į Vilniaus karo prievolės centro vyr. specialisto pareigas yra skiriamas kpt. M. B. (t. 5, b. l. 170-184).                 2010-04-09 Patariamosios komisijos protokolu Nr. RK-3 buvo svarstomas karininkų skyrimas į naujas pareigas (t. 1, 100-105). Minėto protokolinio sprendimo 1.35 punktu buvo nuspręsta, kad pareiškėjui A.

L. nėra jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.     Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokoliniu sprendimu Nr. RK-4 buvo svarstomas karininkų skyrimas į naujas pareigas (t. 1, b. l. 48-60). Minėtu protokolinio sprendimo 2.24 punktu buvo nuspręsta, kad kpt. A. L. kraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, todėl buvo siÅ«loma jį iÅ¡leisti į atsargÄ .      Atsižvelgiant į Patariamosios komisijos siÅ«lymus bei vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu, KAM ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“, su pareiÅ¡kėju A.

L. profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ buvo iÅ¡leistas KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-836 (t. 1, b. l. 12).                              Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo „Dėl kpt. A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-836, kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kėju A. L. buvo nutraukta, nepasibaigus jos galiojimo terminui ir karys iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , teisėtumo bei pagrįstumo.

                Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKTÄ® (ginčui aktuali 2010-05-18 įstatymo Nr. XI-822 redakcija).      Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 str. 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.     Taigi, sprendžiant A. L. reikalavimų pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo KAM 2010-06-30 įsakymo Nr. P-836 „Dėl kpt.

A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį VAÄ® 8 str. 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Ä®sakymas turėtų bÅ«ti panaikintas.      PareiÅ¡kėjas A. L. buvo profesinės karo tarnybos karys, tarnavo Vilniaus karo prievolės centre, Karo prievolės ir personalo atrankos skyriuje (t. 6, b. l. 3).

      Bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjas A. L. iÅ¡ profesinės tarnybos buvo atleistas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkte nurodytu pagrindu (b. l. 12).      KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkte (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai: <...> sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.                 LVAT pagal jam įstatymu suteiktÄ kompetencijÄ formuodamas administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus dėl KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostatų, yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos: sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija; nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.

Dėl antrosios sÄ lygos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal KASOKTÄ® 21 str. 2 dalį kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenės veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTÄ® 42 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Taigi, KASOKTÄ® numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarkÄ , negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. LVAT yra konstatavęs, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitų pareigų arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTÄ® tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto reikalavimÄ atsakovė privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas.

Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (LVAT bylos Nr. A-261-2681/2011; Nr. A-261-2711/2011; A-468-2914/2011; Nr. A-756-2913/2011; Nr. A-492-3525/2011).                 Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog Karo prievolės administravimo tarnyboje pareigybių skaičius buvo ženkliai sumažintas, o naujai patvirtintoje KPAT struktÅ«roje daugumos teritorinių skyrių nebeliko, nes Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras, įgyvendindamas bendrÄ karo prievolės administravimo reformÄ , 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kurie įsigaliojo nuo 2010-04-15.

Vietoje buvusių 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iÅ¡ viso buvo patvirtintos tik 88 naujos pareigybės (iÅ¡ jų, karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21). Teismas sprendžia, kad KPAT sistemoje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų mažinimas, kaip ir teritorinių skyrių mažinimas, buvo realus, todėl atsakovė KAM turėjo teisę spręsti pareiÅ¡kėjo A. L. atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimÄ KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1161 byloje nėra kvestionuojamas, todėl, KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto taikymo požiÅ«riu, laikytinas teisėtu.                 Priimant ginčijamÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymÄ Nr. P-836, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ karo tarnybos, buvo atsižvelgta į antrÄ jÄ Karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â€“ buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų pareiÅ¡kėjo A.

L. laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. PareiÅ¡kėjas kaip pagrindinius ginčijamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo neteisėtumo motyvus nurodo tai, kad, atleidžiant jį iÅ¡ tarnybos nurodytu pagrindu, jam nebuvo ieÅ¡komos ir siÅ«lomos kitos pareigos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo kvalifikacija buvo prastesnė už tų, kurie buvo paskirti į pareigas KPAT naujoje struktÅ«roje.                  Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto reikalavimÄ atsakovė privalo karį perkelti į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas, tačiau esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus.

Pagal KASOKTÄ® nustatytÄ reglamentavimÄ teisė nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis atrenkami tinkamiausi kariai į laisvas pareigybes, yra suteikta kraÅ¡to apsaugos vadovybei. Konkretaus kario pirmenybę bÅ«ti paskirtam į konkrečiÄ laisvÄ pareigybę apsprendžia Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-104, kuriuo patvirtintos Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡o nuostatos (toliau – Atrankos apraÅ¡as).

Atrankos apraÅ¡o 5 punkte (t. 1, b. l. 130-131) buvo nustatyti atrankos principai, pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Jei yra tik vienas kandidatas, atitinkantis pareigybės apraÅ¡yme (nuostatuose) nurodytus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, jis atrenkamas į pareigas (5.1.punktas). Jei yra keletas kandidatų, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, į pareigas atrenkama pagal prioriteto tvarka iÅ¡vardytus kriterijus (Atrankos apraÅ¡o 5.2.1. – 5.2.8.).

Pažymėtina tai, kad prioritetiniu principu buvo laikomas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iÅ¡ kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. IÅ¡ pateiktų Kandidatų, atrenkamų į naujos struktÅ«ros KPAT sÄ raÅ¡o, pareiÅ¡kėjas A. L. ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: iÅ¡silavinimÄ ; pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 1 dalį; baigtus karjeros kursus; turimÄ karinę specialybę; likusį tarnauti laikÄ , iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTÄ® nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensijÄ ;

PKT sutarties galiojimo terminÄ ; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimÄ per paskutinius dvejus metus; PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimÄ ; tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose (t. 6, b. l. 1-15). Pakeitimo komisija 2010-03-25 sprendimu Nr.17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti Patariamajai komisijai pateikė sÄ raÅ¡Ä karininkų, kurie buvo atrinkti į aukÅ¡tesnio lygmens pareigas, taip pat sÄ raÅ¡Ä karininkų, neatrinktų į naujÄ KPAT struktÅ«rÄ , tarp kurių nurodytas ir pareiÅ¡kėjas A.

L. (t. 4, b. l. 103-106). Patariamoji komisija 2010-04-09 posėdyje (Protokolas Nr. RK-3), iÅ¡nagrinėjusi karininkų kvalifikacijÄ , iÅ¡silavinimÄ ir tarnybos eigÄ , svarstė jų skyrimÄ Ä¯ naujas pareigas. Minėtu protokolu buvo konstatuota, kad 49 karininkams (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui), nėra jų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų (t. 1, b. l. 100-105). 2010-04-14 įsakymo Nr. P-394 pagrindu 50 KPAT karių (tarp kurių ir pareiÅ¡kėjas A. L.) buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (t. 1, b. l. 143-145). 2010-06-01 posėdyje (Protokolas Nr. RK-4), Patariamoji komisija, vadovaudamasi kraÅ¡to apsaugos ministro 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 patvirtintu ApraÅ¡u (2010 m. gegužės 12 d.

įsakymo Nr.V-498 redakcija), atliko karininkų kandidatÅ«rų vertinimÄ pagal minėto ApraÅ¡o 15 punkte nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukÅ¡tesnių vadų iÅ¡vadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobÅ«džio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimÄ ; turimÄ karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius) (t. 1, b. l. 48-60). IÅ¡ pateiktos prie 2010-06-01 protokolo Nr. RK-4 karininkų vertinimo lentelės (1 priedas, t. 1, b. l. 52-60) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010-04-14 įsakymo Nr. P-394 pagrindu buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (tarp jų ir pareiÅ¡kėjas A.

L.) (t. 1, b. l. 41-42). PareiÅ¡kėjo A. L. įvertinime nustatyti tokie duomenys: stažas – 8 m. 5 mėn., profesinė karo tarnybos sutartis galioja iki 2011-10-15, iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tesnysis, Lietuvos karo akdemija, kuopos vadas, nuo 2001 KASP mobilizacijos specialistas, nuo 2003 tarnyba KPAT, veiklos vertinimas – labai gerai, turimo karinio parengimo lygis – aukÅ¡tesnysis, anglų ALCPT 21 (t. 1, b. l. 54). IÅ¡ pateikto Lietuvos kariuomenės mokymo ir personalo valdybos Karinio personalo departamento 2010-06-22 raÅ¡to Nr. KPD – 18 „Dėl tarnybos duomenų patikslinimo“ matyti, kad Patariamajai komisijai 2010-06-01 pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ A.

L. buvo netikslÅ«s, t. y. buvo neteisingai nurodytas pareiÅ¡kėjo A. L. ir jo vaiko amžius, anglų kalbos mokėjimo lygis ( t. 1, b. l. 69), tačiau teismo vertinimu Å¡ie paminėti netikslumai įtakos galutiniam sprendimui tęsti profesinę karo tarnybÄ neturėjo, nes, kaip jau minėta, buvo vertinama kriterijų visuma.                 Kaip nurodė LVAT 2011-10-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-3491-11, KASOKTÄ® 41 straipsnyje įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kad atitinamÄ laipsnį turintis PKT karys gali bÅ«ti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimÄ laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi atitinkamoms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali bÅ«ti atrinkti tik atitinkamÄ kvalifikacijÄ (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai.

Tačiau KASOKTÄ® įtvirtinta KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės diskrecija nutraukti PKT sutartį ir iÅ¡leisti PKT karį į atsargÄ (KASOKTÄ® 38 str. 2 ir 4 dalis, 39 straipsnis, 45 straipsnis), kai ja naudojamasi atliekant atitinkamus struktÅ«rinius pertvarkymus (mažinant karių skaičių, pertvarkant dalinį, tarnybÄ ar kitÄ KAS institucijÄ ) ir yra karių konkurencija į laisvas pareigybes, be jau minėto karių laipsnių ir pareigų derinimo principo, turi bÅ«ti pagrįsta motyvuotu kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiu atitinkamu laikotarpiu (atsižvelgiant į KAS priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ bei plėtros prioritetus ir pan.) spręsti, kokių kategorijų (specialybių) kariai reikalingi tuo konkrečiu laikotarpiu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateiktas sÄ raÅ¡as profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų, kapitonų ir majorų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010-06-02 iki 2010-06-30, patvirtina, kad buvo laisvos 38 pareigybės (t. 5, b. l. 167-169). IÅ¡ pateikto pareigybių sÄ raÅ¡o matyti, kad kai kurioms pareigybėms buvo reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija, atitinkamas užsienio kalbos mokėjimo lygis, ir beveik visoms pareigybėms (iÅ¡skyrus dirigento, kapelmeisterio) leidimas dirbti su atitinkamo slaptumo duomenimis, o pareiÅ¡kėjas A.

L. tokio leidimo neturėjo (to neneigia ir pareiÅ¡kėjas).                 Teismas, atsižvelgdamas į LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus (administracinės bylos Nr. A-261-2681/2011; A-261-2711/2011 ir kt.), daro iÅ¡vada, kad teismas, atsižvelgdamas į karo tarnybos specifiÅ¡kumÄ , negali vertinti nustatytų atrankos kriterijų turinio ir jų taikymo pranaÅ¡umo, nes tai yra iÅ¡imtinai atsakovo diskrecija. Teismas gali tik patikrinti, ar nustatyti kriterijai neprieÅ¡tarauja Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygai, kad karys gali bÅ«ti perkeltas į laisvas pareigas, jei jos atitinka kario laipsnį ir jo kvalifikacijÄ .

Komisijos posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 esanti vertinimo lentelė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad visų kandidatų atžvilgiu buvo taikomi vienodi vertinimo kriterijai bei kad pagal Å¡iuos vertinimo kriterijus buvo padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo A. L. turima kvalifikacija neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti likusioms laisvoms pareigybėms užimti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas A. L. nebuvo atrinktas į laisvas pareigas dėl kitų aplinkybių, o ne dėl kvalifikacinių reikalavimų.

Kadangi nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas A. L. turėjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas, nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Pirmenybės suteikimas atsižvelgiant į kvalifikacinius gebėjimus, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkamos privilegijos suteikimas lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu.                   Teismas daro iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis galėjo užimti vienu laipsniu aukÅ¡tesnes ar žemesnes pareigas yra nepagrįsti, nes pagal KASOKTÄ® 41 str. 2 dalį atskirais kraÅ¡to apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sÄ lygomis karys gali bÅ«ti paskirtas eiti vienu laipsniu aukÅ¡tesnes kario pareigas.

Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, kraÅ¡to apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas. Teismo vertinimu, Å¡iose įstatymo nuostatose įtvirtinta kraÅ¡to apsaugos ministro teisė, o ne pareiga karį skirti į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes ar žemesnes pareigas, todėl KAM taip pat neprivalėjo ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjui ir vienu laipsniu aukÅ¡tesnių ar žemesnių, jo kvalifikacijÄ atitinkančių, pareigų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas A.

L. iÅ¡ karo tarnybos buvo atleidžiamas, o ne rotuojamas, todėl pareiÅ¡kėjui A. L. negalėjo bÅ«ti taikomos profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarka. PareiÅ¡kėjo A. L. perkėlimas į laikinÄ profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , ginčo atveju taip pat nesuteikė papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovės įsipareigojimas tęsti su pareiÅ¡kėju karo tarnybos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentus, kad buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas.                 PareiÅ¡kėjo A.

L. nurodyti argumentai, kad yra tarnaujančių puskarininkių, seržantų ir kareivių, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, tačiau atsakovė tarnybÄ Å¡iems kariams pratęsė, teismo vertinimu nėra aplinkybės, ribojančios atsakovo diskrecijos teisę pasirinkti karius pagal jų profesinę kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ . KASOKTÄ®, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sÄ lygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ (KASOKTÄ® 45 str.4, 6 dalys).

Kadangi Sutartis su pareiÅ¡kėju A. L. nutraukta 2010-06-30 įsakymu, nors ir nukeliant atleidimo tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (t. 1, b. l. 12), nagrinėjamu atveju nėra aktualios laisvos pareigybės po ginčijamo įsakymo priėmimo.                  Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog jis buvo atleistas „atbuline data“, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai vertinama kaip formalus pažeidimas, kuriuo pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo suvaržytos ar kitaip apribotos.

Pagal LVAT suformuluotÄ taisyklę, ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 punkto nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi, Å¡iuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Siekiant atsakyti į šį klausimÄ , manytina, turėtų bÅ«ti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia visa procedÅ«ros eiga (2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).                  Įvertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ A. L. iÅ¡ tarnybos, buvo laikomasi įstatymo numatytų procedÅ«rų ir tvarkos.

PareiÅ¡kėjas A. L. apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ buvo ( 2010-02-12 ir 2010-04-19 ) įspėtas pasiraÅ¡ytinai (t. 1, b. l. 184, 185), Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiÅ¡kėju ir atleisti jį iÅ¡ tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu.                 Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymas Nr. P-836 „Dėl kpt.

A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į profesinę karo tarnybÄ , tarnybinio atlyginimo už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , butpinigių, maistpinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo dėl Ä®sakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymas Nr. P-836 „Dėl kpt.

A. L. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ yra teisėtas, yra atmestini ir A. L. reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į profesinę karo tarnybÄ bei tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , butpinigių, maistpinigių, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.                  Dėl pareiÅ¡kėjo A. L. praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dėl KraÅ¡to apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymo Nr. V-223 6.5. punkto atitikties KASOKTÄ® 28, 36 straipsniams pažymėtina, kad pagal ABTĮ 111 str. 1 dalį praÅ¡yti administracinio teismo iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 22 str. 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

ABTÄ® 111 str. 2 dalyje nustatyta, kuomet teismas atmeta praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-836 pagrindas nebuvo pareiÅ¡kėjo A. L. nurodytas 2005-02-28 įsakymas Nr. V-223, todėl teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo A. L. keliamo ginčo vieÅ¡ojo administravimo srityje pobÅ«dį, sprendžia, kad Å¡is praÅ¡ymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, kas sudaro pagrindÄ praÅ¡ymo netenkinti (ABTÄ® 111 str. 2 d. 1 punktas).

                 Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :                  PareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atmesti.      Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                Teisėjas                                                       ArÅ«nas Kaminskas