05128fe0-489e-4042-be6c-2fbd9d2da558 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisėja Laima Dumskienė                                               Baudž. bylos Nr. 1A-239-719/2013                                                                                          Teisminio proceso Nr.1-89-1-01041-2011-9                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo ArtÅ«ro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant: prokurorei Irenai Pocienei, nuteistajam T. K., gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2d., pagal BK 180 str. 1 d., pagal BK 178 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams keturiems mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ T. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2011 m. gruodžio mėn. 8 d. iki 9 d. (viena diena) ir nuo 2012 m. liepos mėn. 11 d. iki 12 d. (viena diena).

Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P. pagal BK 178 str. 2d. ir paskiriant jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams, kuris vadovaujantis BK 92 str. atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:

1) elgesio apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu: bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis; 2) 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, kuriuos jis privalo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å iuo nuosprendžiu taip pat D. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams trims mėnesiams, tačiau A.

P. ir D. D. apeliacinių skundų nepateikė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami kartus su A. P. ir D. D., A. P. raktu prasukus automobilio bagažinės spynelę, žirklėmis sulaužius užvedimo spynelę, sujungus maitinimo laidus ir užvedus variklį, pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam G.

R. priklausantį 1800 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo G. R. padarydami 1800 Lt turtinę žalÄ . Taip pat T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d., apie 18.20 val., autobusų stotyje, esančioje A. B. g. 7, Utenos m., veikdamas bendrai su D. D., D. D. pareikalavus, kad Ž. Ž. atiduotų cigarečių pakelį, T. K. sudavus Ž. Ž. ne mažiau, kaip du smÅ«gius kumščiais į galvÄ ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairės akies vokų ir kairio skruosto vidurinės dalies kraujosruvos, pagrobė 7 Lt vertės pakelį „LM“ cigarečių, padarydami nukentėjusiajam Ž.

Ž. 7 Lt turtinę žalÄ . Be to, T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 26 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė S. V. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žVodafone 845“ su jame buvusiomis 80 Lt vertės „(duomenys neskelbtini)“ SIM ir 25 Lt vertės atminties kortelėmis, tuo nukentėjusiajam S. V. padarydamas 585 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu T. K. iÅ¡ esmės praÅ¡o atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymų vertinimÄ bei skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Nurodo, jog nukentėjusysis Ž. Ž. nebuvo nė karto apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o jo duoti parodymai skiriasi nuo liudytojų parodymų. Taip pat apeliantas teigia, jog jis vienintelis siekė atlyginti Ž. Ž. padarytÄ Å¾alÄ , tačiau to negalėjo padaryti dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nesuteiktos praÅ¡omos informacijos, pats vienas savanoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam G. R. nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ bei niekieno neverčiamas taip pat atlygino S. V. padarytÄ Å¾alÄ .

Pabrėžiama ir tai, jog Å¡iuo metu yra susituokęs, turi mažametį sÅ«nų, yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, o be to su Å¡eima turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , mokosi gimnazijos 9 klasėje, niekada nebuvo nuteistas lygtinai bei niekuomet nebuvo suteikta galimybė įrodyti namų areÅ¡to sÄ lygų laikymÄ si. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog jis nėra įraÅ¡ytas į priklausomybių ar psichiatrines įskaitas, charakterizuojamas teigiamai ir labai nori kuo greičiau sugrįžti į Å¡eimÄ .

Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėja advokatė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, T. K. kelia klausimÄ dėl nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymų patikimumo, kadangi Å¡is asmuo nebuvo apklaustas teisiamojoje posėdžio metu, bei praÅ¡o atsižvelgiant į jo aktyvius veiksmus siekiant atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant apelianto T. K. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintÄ dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors ir teisingai T. K. pažymi apeliaciniame skunde, jog priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, tačiau negalima daryti tokios iÅ¡vados, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ neturi galimybės atsižvelgti į tokiÄ informacijÄ .

Šiuo atveju pagarsinti teisiamajame posėdyje nedalyvavusio nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymai gali turėti reikšmės vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir paties apelianto teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolo, nors nukentėjusiojo Ž.

Ž. parodymai, kurie iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja nuteistųjų T. K. ir D. D. parodymams, ir buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. ir D. D. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d, iÅ¡ jiems pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino jų ginčijamas ir jokiais kitais įrodymais, iÅ¡skyrus pagarsintus nukentėjusiojo parodymus, nepatvirtintas aplinkybes (D. D. reikalavimÄ , jog T. K. suduotų nukentėjusiajam Ž. Ž. smÅ«gius į galvÄ bei pasikėsinimÄ pavogti laikrodį), dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo remtasi teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiojo Ž.

Ž. parodymais, kurie yra nepatvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Å ioje baudžiamojoje byloje, Utenos rajono apylinkės teismas, skirdamas apeliantui T. K. bausmę, atsižvelgė ne tik į tai, jog jis yra recidyvistas, padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ bei bÅ«damas neseniai paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo įstaigos, baustas administracine tvarka (1 t., 170-178 b.l.), tačiau ir į tai, jog T. K. į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįraÅ¡ytas (1 t., 179 b.l.), dirba (2 t., 159-160 b.l.), vedęs (2 t., 133 b.l.), turi mažametį vaikÄ (2 t., 130 b.l.), mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, o pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai (1 t., 180 b.l.).

Taip pat skiriat bausmę buvo atsižvelgta ir į tai, jog yra dvi T. K. atsakomybę sunkinančios ir dvi lengvinančios aplinkybės, tame tarpe ir tai, jog jis savo noru atlygino G. R. ir S. V. padarytÄ turtinę žalÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, nepažeidė bÅ«tinų bausmės skyrimo reikalavimų, atsižvelgė bei įvertino visas tinkamam bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas bei apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybės, dėl ko T.

K. paskirta dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta, proporcinga bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo T. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, kas rodo, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

                                           Nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                         ArtÅ«ras Ridikas Teisėjai                                                                                               Algirdas Gaputis                                                                                                            Ričardas Gilys