05122010-de49-4d8f-a59e-7dff10d2ebfe · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

Pranešėja

Vilija  Valantienė                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-404-440/2013

Teisėja

Stefanija  Sakalauskienė                                  Teisminio proceso

Nr. 2-47-3-02553-2011-5

                                                   Procesinio

sprendimo kategorija 30.9.1; 34.3; 34.5; 44.2.4.1; 71; 99.9;121.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

N. L. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės

teismo 2013 m. sausio 31d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Å .

J., tretiesiems asmenims E. J., T. J., TelÅ¡ių rajono 3-iajam notaro biurui dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, jo padalijimo, laidojimo iÅ¡laidų, 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo, praleisto senaties termino ir atsakovo Å . J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. L., tretiesiems asmenims E. J., T. J., TelÅ¡ių rajono 3-jam notaro biurui dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė

N. L. kreipėsi su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pratęsti praleistÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus M. J., mirusio 2011-08-19, teisių ir pareigų perėmėjui Å . J., kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Pripažinti nuosavybės teises į 50 procentų UAB „MJ TIPERS“ akcijų paketo, perduodant šį turtÄ nuosavybės teise valdyti atsakovui Å . J., o ieÅ¡kovei N. L., priteisiant iÅ¡ atsakovo 25000 Lt piniginę kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo 6100 Lt laidojimo iÅ¡laidų, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 31100 Lt sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad su M. J. 2005-12-10 iÅ¡vyko kartu gyventi į AirijÄ . Ten kartu dirbo, gyveno bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ . Po metų nusprendė grįžti į LietuvÄ , toliau dirbo, gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, įkÅ«rė įmonę. Tiek Airijoje tiek Lietuvoje pajamos buvo naudojamos

bendrai. Pradėdami gyventi kartu turėjo kiekvienas savo santaupų, M. J. apie 10000 eurų, o ji apie 12000 eurų savo pajamų.

Transporto priemones pirko Airijoje iš jų abiejų lėšų. Buvo pirktos asmeniškai

M. J. vardu, o grįžus į LietuvÄ buvo perpirktos įmonės UAB „MJ TIPERS“ vardu. Už transporto priemones sumokėjo po 34000 Lt su virÅ¡um. Ji kartu su M. J. gyveno jo bute (duomenys neskelbtini), iki jo mirties 2011-08-19. Ji ir M. J. sutarė, kad įmonę registruoja M. J. vardu, nors lėšos jos įkÅ«rimui buvo naudojamos bendros. Ä® įmonės sÄ skaitÄ Ä¯nešė jų bendras lėšas. Visus įmonės verslo klausimus aptardavo su M. J.. Visos pajamos buvo naudojamos Å¡eimyniniam gyvenimui. Ji tuo metu dirbo, gautas pajamas naudojo bendrai, prisidėdavo prie mokesčių už komunalinius patarnavimus. Teko sumokėtiÂ

M. J. paskirtÄ baudÄ , yra įneÅ¡usi lėšas jo vaikų iÅ¡laikymui. Po M. J. mirties buvo nuėjusi pas notarÄ ir jai buvo pasakyta, kad ji neturinti jokių teisių į palikimÄ . Vėliau sirgo ir dėl svarbių priežasčių praleido terminÄ kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų į teisių ir pareigų perėmėjÄ Å . J.. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nesutiko, prašė jį atmesti.  Nurodė, kad bute buvo likę konkretÅ«s daiktai, kai kurie indai buvo sudužę, pas M. J. ji matė vienÄ auksinę grandinėlę, žiedÄ , tačiau kur jie dingo nežino, nes jis grįžęs iÅ¡ užsienio daiktų nebeturėjo. Televizorių buvę nusipirkę 2005-2006 metais, čiužinį 2007-2008 metais iÅ¡ bendrų pinigų. Kompiuterį nusipirko 2009 metais,

ir ji jį pasiėmė. Mokesčiai, skolos susidarė jiems gyvenant kartu. Po M. J. mirties ji iškart išsikėlė iš buto. M.

J. laidotuvėmis rÅ«pinosi ji, laidotuvėms iÅ¡leido 6100,00 Lt, skolinosi pinigus iÅ¡ savo darbovietės, kažkiek pinigų gavo laidojimo iÅ¡laidoms iÅ¡ valstybės.Â

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo vadovaujantis LR CK 4.93 straipsniu, 6.249 straipsniu prašė tenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 19801,00 Lt ir visas atsakovo su bylos vedimu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.  Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė jo apie tėvo laidotuves neinformavo. Apie jas jis sužinojo iÅ¡ giminaičių, laidotuvėse nedalyvavo nes pavėlavo sugrįžti. Jis norėjo tartis dėl laidojimo iÅ¡laidų, bet ieÅ¡kovė pasisiÅ«lė palaidoti jo tėvÄ savo lėšomis. Praėjus kuriam laikui po laidotuvių ji pradėjusi kalbėti dėl laidojimo iÅ¡laidų kompensacijos. Tuo metu dar nebuvo atidavusi buto raktų, o kai jis pasiėmęs buto raktus, nuvyko į butÄ pamatė, kad iÅ¡vežti bute buvę tėvui priklausę daiktai, palikta tik sugedusi ir nebeveikianti įranga. Jis su tėvu iki jo mirties bendravo ir  mano, kad tėvas su ieÅ¡kove nevedė bendro Å«kio. Tėvas visada turėdavo pinigų, buvo taupus. Tėvas dirbo Airijoje, kalbėjo, kad įkurs savo įmonę. Pinigus, kuriuos tėvas sumokėjo už dvi maÅ¡inas, viso 70 000 Lt jis pats užsidirbo, maÅ¡inas parsivarė pats. Ä®steigęs įmonę tėvas visas įmokas mokėjo pats. Tėvas buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Kitos aplinkybės dėl bendrovės įsteigimo atsakovui nežinomos. Ä®monės veikla sustabdyta. Nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pratęsti LR CK 5.63 straipsnyje numatytÄ Â terminÄ kreditoriniam reikalavimui dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Kadangi po tėvo mirties N. L. iÅ¡nešė dalį jo tėvui priklausiusių daiktų, kuriuos jis turėjo paveldėti, todėl jis nesutiko jai kompensuoti tėvo laidojimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė iÅ¡sinešė televizorių, auksinę grandinėlę, auksinį žiedÄ , vestuvinį tėvo žiedÄ , daiktus, kuriuos buvo dovanoję jo tėvai. Be to liko nesumokėti mokesčiai. Nurodė, kad jis faktiÅ¡kai nepraÅ¡o pinigų iÅ¡ N. L., bet nori, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾inti jo tėvo daiktai, kuriuos ji iÅ¡sinešė.  Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pratęsė ieÅ¡kovei praleistÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus M. J., mirusio 2011-08-19 teisių ir pareigų perėmėjui Å . J., kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Priteisė ieÅ¡kovei N. L. iÅ¡ atsakovo Å . J. 4679,88 Lt M. J. laidojimo iÅ¡laidų ir 382,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 793,00 Lt žyminio mokesčio, 138,30 Lt procesinių iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ bei 680 Lt  bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kokiu konkrečiu turtu ji prisidėjo prie bendro Å«kio su M. J. vedimo, prie automobilių įsigijimo ar UAB „MJ TIPERS“ steigimo. Byloje nėra įrodymų,

kad ieÅ¡kovė turėjo savo asmeninį turtÄ , kurį panaudojo kurdama ar gerindama M. J. priklausantį turtÄ , yra prieÅ¡ingi įrodymai, kad ji

turėjo mažas pajamas, dažnai sirgo. IeÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini), t.y. ne kartu su M. J.. Teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės N. L. ir atsakovo M. J. nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, kadangi byloje nėra jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp ieÅ¡kovės ir  atsakovo. Jeigu sutarties raÅ¡ytinės formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti ( LR CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 3 dalis ). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turto  pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe – nuosavybės pripažinimo į 50 procentų mirusiojo M. J. turtÄ nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo 5719,88 Lt M. J. laidojimo išlaidų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas įvertino tai, kad

ieškovei iš valstybės buvo skirta vienkartinė 1040,00 Lt pašalpa M. J. laidotuvėms, todėl ieškinį sumažino atsižvelgiant į

išmokos dydį.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė po M. J. mirties susirgo, gydėsi ilgÄ laikÄ , tai patvirtina byloje pateikti dokumentai, be to praleistas terminas nėra ilgas, todėl pratęsė 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus mirusiojo M. J. teisių perėmėjui Å . J., kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių ( LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Teismas nepriteisė 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė N. L. neinformavo įpėdinio laiku apie jo tėvo mirtį ir taip jam užkirto galimybę dalyvauti tėvo laidotuvėse, nesuteikė jam galimybės pačiam pasiruošti tėvo laidotuvėmis.

          Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 19 801,00 Lt atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Atsakovas nurodęs, kad ieÅ¡kovė po tėvo M. J. mirties pasisavino tėvui priklausantį turtÄ , nepateikė įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovas neprašė iÅ¡reikalauti jo mirusiam tėvui priklausančių daiktų iÅ¡ neteisėto valdymo, iÅ¡vardinti daiktai nebuvo įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, neįtraukti į palikėjo turto apraÅ¡Ä bei byloje nepateikta jokių įrodymų apie Å¡ių daiktų vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į 50 proc. UAB „MJ TIPERS“ akcijų paketÄ , perduodant šį turtÄ nuosavybės teise valdyti Å . J., o ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovo 25000 Lt piniginę kompensacijÄ ir priteisti penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovės naudai, ir Å¡iuos reikalavimus tenkinti. Tenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ naujo paskirstyti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kitas teismo sprendimo dalis apeliantė praÅ¡o palikti nepakeistas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas dalyje nėra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, nes netinkamai taikytos ginčo santykį reglamentuojančios teisės normos bei įvertinti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodoma, kad susitarimas dėl bendrosios veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę galėjo bÅ«ti nustatomas visais netiesioginiais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino ieÅ¡kovės ir mirusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, todėl raÅ¡ytinė sutartis dėl jungtinės veiklos pripažinimo nėra bÅ«tina. Apeliantė tvirtina, kad dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, jog jos įnaÅ¡as bÅ«tų buvęs mažesnis arba didesnis neturi vien dėl tos priežasties, kad ji su M. J. gyveno kartu ir iÅ¡ esmės gautos lėšos buvo bendros, skirtos bendrų poreikių tenkinimui. Nurodoma, kad jeigu iÅ¡laidų dydžio tarp jungtinės nuosavybės dalyvių nustatyti nėra galimybės, tuomet teismai pripažįsta, kad partnerių įnaÅ¡ai lygÅ«s.

 Pažymi, kad LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies redakcija yra imperatyvi, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ nuo procesinių palÅ«kanų priteisimo. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu bei praÅ¡o priimti naujus įrodymus.

Atsiliepdamas

į apeliacinį skundÄ atsakovas Å . J. praÅ¡o ieÅ¡kovės N. L. apeliacinį skundÄ atmesti, o 2013 m. sausio 31 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas, įgytas M. J. vardu, dalinai priklausė ir apeliantei. Pažymima, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji bÅ«tų piniginiu įnaÅ¡u prisidėjusi prie UAB „MJ TIPERS“ steigimo. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas teisingai nepriteisė ieÅ¡kovės praÅ¡ytų metinių palÅ«kanų, nes bÅ«tent dėl apeliantės kaltės atsakovas negalėjo dalyvauti tėvo laidotuvėse. Pažymi, kad ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad ieÅ¡kiniu prašė priteisti tas laidojimo iÅ¡laidas, kurių faktiÅ¡kai nepatyrė.

Trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio  1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio  2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo dalykÄ sudaro:

1) klausimas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) bendro gyvenimo metu įgyto turto teisinio statuso, t. y. turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo;

2) klausimas dėl metinių palūkanų priteisimo;

3) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis) nepasisako dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos apeliaciniu skundu.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais argumentais keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) bendro gyvenimo metu įgyto turto teisinio statuso, t. y. turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ . Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tokiu atveju sugyventinių turtinės teisės ginamos remiantis jungtinę veiklÄ reguliuojančiomis nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad vien tik bendras asmenų gyvenimas savaime nereiÅ¡kia jų siekio sukurti ir bendrus turtinius santykius. Kilus ginčui dėl kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja nuosavybe, turi bÅ«ti nustatoma, ar egzistavo susitarimas įgyti šį turtÄ bendrai ir ar abu sugyventiniai prisidėjo prie susitarimo įgyvendinimo. Svarbu ir tai, ar susitarimas sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę apima visÄ ar tik dalį įgyto turto.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. kovo 30 d. įsteigta UAB „MJ TIPERS“ asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajam M. J., kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kokiu turtu ji yra prisidėjusi prie palikėjo turto atsiradimo ar jo pagerinimo. Taip pat teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir M. J. nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, kadangi byloje nėra jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp ieÅ¡kovės N. L. ir M. J.. Remiantis LR CK 6.969 straipsnio 3 dalimi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, laikytina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties raÅ¡ytinės formos sudarymo pagal įstatymÄ reikalavimas (LR CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiÅ¡kai nevykdomas, bet tai per se nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios, nes tik LR CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Jeigu raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.). Kaip jau minėta, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011;).

Tačiau aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas iÅ¡ anksto bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

Atsižvelgiant į tai, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Akcentuotina, kad įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu, nuosavybės dalį.

Remiantis išdėstytu bei byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad tarp ieškovės N. L. ir M. J. nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Pirmos instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad ieškovė su M.

J. tik bendravo, draugavo. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, teisėjų

kolegijos nuomone, įrodo, jog ieškovę N. L. ir M. J. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nors ieškovė

ir nepateikė jokios rašytinės jos ir M. J. jungtinės

veiklos sutarties, tačiau ieÅ¡kovė bendrÄ gyvenimÄ neįregistravus santuokos su M. J. įrodinėjo paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais

įrodymais bei liudytojų parodymais. Laikytina, kad byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos, laidojimo iÅ¡laidų sumokėjimas, liudytojų parodymai, TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ir kt. įrodo, kad ieÅ¡kovė ir M. J. gyveno

kartu, palaikė asmeninius santykius, rūpinosi buitimi ir kita, kad ieškovę N. L. ir M. J. siejo jungtinės veiklos

santykiai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovė ir M. J. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį bÅ«tent ginčo įmonei įkurti. Tai, kad Å¡alys pakankamai ilgÄ laikÄ kartu gyveno ir palaikė Å¡eimyninius santykius bei  vien tik bendras asmenų gyvenimas savaime nereiÅ¡kia jų siekio įkurti bendrÄ Ä¯monę, ir nepatvirtina jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto bÅ«tent dėl įmonės įkÅ«rimo, rÅ«pinimosi bendrai įmonės veikla ir kita. Kaip jau buvo minėta, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Bylos duomenimis UAB „MJ TIPERS“ M. J. įsteigė 2007 m. kovo 30 d., vieÅ¡ame registre,  jis vienintelis įvardintas kaip Å¡ios įmonės savininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Teisėjų kolegija vadovaudamasi protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad jeigu bent dalis įstatinio kapitalo

būtų įnešta iš ieškovės lėšų, tai bendrovės akcininkais būtų buvę įregistruoti

abu – tiek ieÅ¡kovė N. L., tiek M. J.. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes laikytis įstatymų reikalavimų ir sÄ Å¾iningai įforminti susitarimÄ dėl jungtinės veiklos siekiant įsteigti įmonę, jei toks buvo sudarytas.

Remiantis LR CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo

nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja,

kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis LR CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ

reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių

faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos

įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo

arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje

pripažįstama, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Â

Teisėjų kolegija mano, kad nors ieškovę ir M. J. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad UAB „MJ TIPERS“ buvo įsteigta ir iš jos asmeninių

lėšų. Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė, jog tuo metu ieÅ¡kovė ir M. J. kartu vedė bendrÄ Å«kį, neleidžia preziumuoti įmonės

įsteigimo bendrojon dalinėn nuosavybėn fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio fakto buvimÄ ieÅ¡kovė įrodė. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe bei dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, praÅ¡ydama jai pripažinti nuosavybės teises tik į

50 procentų UAB „ MJ TIPERS“ akcijų paketÄ perduodant turtÄ valdyti Å . J., o jai priteisiant 25 000,00 Lt kompensacijÄ ir dėl

kito galimai įgyto turto ar siekio sukurti bendrus turtinius santykius, nepasisakė. Â

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pirmos instancijos teismas ir neteisingai kvalifikavo ieškovę ir M. J. siejusius teisinius santykius, tačiau išvadas dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo padarė teisingas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytÄ aplinkybę, kad ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie UAB „MJ TIPERS“ įkÅ«rimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei neįrodžius prisidėjimo savo lėšomis prie nuosavybės sukÅ«rimo – uždarosios akcinės bendrovės „MJ TIPERS“ įsteigimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Å¡iÄ Ä¯monę mirusio M.

J. nuosavybe ir jos nedalino, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ nuo procesinių palÅ«kanų mokėjimo. Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taigi pareiga mokėti Å¡ias procesinėmis

vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų,

skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieÅ¡koti bÅ«dų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės Å¡ias mokėti. Be to, laikoma, kad skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai). Taigi Å¡ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė neinformavo įpėdinio laiku apie jo tėvo mirtį ir taip jam užkirto galimybę dalyvauti tėvo laidotuvėse bei nesuteikė galimybės pačiam pasirūpinti laidotuvėmis, negali būti laikomos pagrindu netaikyti imperatyvios įstatymo nuostatos dėl įstatymų nustatyto dydžio palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovei negali būti priteista 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neteisingai išaiškino bei pritaikė LR CK

6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos

praktikos ir dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei 4679,88 Lt sumÄ , turėjo

tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų LR CK

6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatoms.

Atsižvelgdama į

tai, kas išdėstyta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ieškovei priteistinos iš atsakovo 5

procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantė nurodė, kad ji nutarties dėl jos skyrimo M. J. kuratore, duomenų apie M. J. gautas pajamas pateikti anksčiau negalėjo nes dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo atsiminti apie įrodymo egzistavimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmos instancijos teismui, todėl atsisako juos vertinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėju kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė tris reikalavimus – du turtinius (31 100,00 Lt) ir vienÄ neturtinį (dėl praleisto termino pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ pratęsimo). Už turtinius reikalavimus ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 933 Lt žyminį mokestį, už neturtinį – 100,00 Lt žymini mokestį (LR CPK 80 straipsnis). Teismas tenkino tik dalį turtinio ieÅ¡kinio reikalavimų – 4679,88 Lt, kas atitinka 15 proc. ieÅ¡kinio sumos, todėl iÅ¡ apeliantės priteistina 793,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ (85 proc. nuo 933,00 Lt sumos). Pažymėtina, kad LR CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Remiantis tuo, kad ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas dėl praleisto termino pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ pratęsimo, priskirtinas prie ypatingos teisenos bylų kategorijos (LR CPK V dalies XXXVIII skyrius), ieÅ¡kovės už šį reikalavimÄ sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimÄ patyrė 600,00 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų bei sumokėjo 750,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . (

2 t. b.l. 109-112). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas maža apimtimi, teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisia 150 Lt ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, atmetus ieÅ¡kovės skundÄ dalyje dėl turtinio ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo, ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos. ( LR CPK 93 straipsnis).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas

ieškovės N. L. prašymas priteisti iš atsakovo Š. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo

bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieškovei N. L. iš atsakovo Š. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 4679,88 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LikusiÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei N. L. iÅ¡ atsakovo Å . J. 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Kolegijos

pirmininkė                                                                                  Vilija

Valantienė

Teisėjai                                      Â

                                                                Vytautas

Kursevičius

                                                                                                                   Â

Egidijus Mockevičius