0511f7fd-bcfe-4c59-9873-a9f5cbdb2d67 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-703-980/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-14770-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.1.;2.6.10.2.4.2.;2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.5.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovui, advokatui Mindaugui Kepeniui, atsakovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui, advokatui J.

S.,trečiojo asmens Z. V. atstovei, advokatei Julijai Monako – Galminei,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju. Teismas, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016-06-20, 16 val. 16 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu Z.

V., vairuodamas automobilį Renault Scenic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), partrenkė per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ jo dukrÄ , G. J., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Atlikus medicininę ekspertizę nustatyta, jog eismo įvykio metu G. J. be stuburo juosmeninės dalies sumuÅ¡imo taip pat patyrė psichoemocinę traumÄ , kuri sukėlė potrauminį streso sutrikimÄ , kas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (komisinės ekspertizės aktas Nr. EG 478/2017(03).

Eismo įvykio kaltininko Z. V. civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE. Atsižvelgiant į tai, jog IeÅ¡kovo reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - LR TPVCAPDÄ®) numatytos neturtinės žalos dydžio, praÅ¡o žalÄ priteisti iÅ¡ atsakovės draudimo bendrovės.Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Â Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu Z. V. vairuotos transporto priemonės Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl po eismo įvykio draudimo bendrovėje gautos p. V. J. pretenzijos pagrindu buvo pradėtas draudžiamojo įvykio administravimas: apie eismo įvykį užklausta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policija, p. V.

J. 2016 m. birželio 30 d. iÅ¡siųstas praÅ¡ymas pateikti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Tačiau jokie atsakymai į šį praÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiajai G. J. padarytos žalos draudimo bendrovėje taip ir nebuvo gauti. IeÅ¡kovas žalos atlyginimo reikalauja iÅ¡syk pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo Z. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka. Nurodė jog neginčija, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, nukentėjusiajai buvo padaryti nežymÅ«s sužalojimai, tačiau dėl tyčiniais arba neatsargiais veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos atlyginimo suma teismų praktikoje vertinama 500-3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-151/2013, 3K-3- 515/2013).

Mano, kad ieÅ¡kovo reikalaujama 5 000 Eur kompensacija yra neadekvati bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai neturtinės žalos priteisimo bylose, kai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo deÅ¡imtmetė dukra vežėsi per perėjÄ paspirtukÄ ir, Z. V., vairuodamas savo automobilį, jÄ partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Mergaitė buvo ne tik labai iÅ¡sigandusi, tačiau ir dėl sužalojimų nuvežta į ligoninę ir iÅ¡leista namo tik kitÄ dienÄ .

Kadangi kÅ«no sužalojimai buvo gydomi namie, iÅ¡ pradžių jie nepastebėjo, kad po eismo įvykio mergaitė patyrė ne tik fizinius, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, ji vis dar atsisakė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tapo labai uždara, baikÅ¡ti, bijojo iÅ¡eiti į gatvę viena, prasidėjus mokslo metams, bijojo viena eiti į mokyklÄ , todėl jÄ ir dabar tenka kas rytÄ vežti automobiliu, nors anksčiau visuomet bÅ«davo savarankiÅ¡ka ir eidavo į mokyklÄ pati.Atsakovės atstovas, advokatas J.

S., teismo posėdžio metu pažymėjo, jog, visų pirma, ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nepateikė draudimo bendrovei reikiamų duomenų, dėl ko iÅ¡ esmės toks ieÅ¡kinys galėjo nebÅ«ti pareikÅ¡tas, nes draudimo bendrovė gavusi duomenis, bÅ«tų apskaičiavusi ir iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, nurodė, jog atsakovė neginčija eismo įvykio fakto ir vairuotojo atsakomybės dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau iÅ¡ esmės nesutinka su D.

V. pateikta eksperto iÅ¡vada ir mergaitei nustatyta diagnoze bei jos padariniais. Mano, kad pagal įvykio metu sukeltas pasekmes ir nukentėjusiosios bÅ«senÄ Å¡iuo metu, eismo įvykio metu padaryta žala negali bÅ«ti vertinama tokia didele pinigų suma, juolab, kad tai prieÅ¡tarauja ir teismų formuojamai praktikai kuomet esant ir didesniems sužalojimams yra priteisiamos ženkliai mažesnės iÅ¡mokos.Trečiojo asmens atstovė, advokatė Julija Monako - Galminė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji buvo gydoma namie nuo patirtų sužalojimų, o į psichologÄ kreipėsi praėjus keliems mėnesiams po įvykio ir pas jį lankėsi tik vienÄ kartÄ , be to, Å¡iai dienai mergaitės bÅ«klė yra ženkliai geresnė ir eismo įvykio pasekmės nėra tokios ženklios, todėl praÅ¡oma priteisti žalos suma akivaizdžiai neadekvati.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių: ieÅ¡kovo, nukentėjusios eismo įvykio mergaitės tėvo ir atsakovės – draudimo bendrovės, iÅ¡ esmės kilo dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo iÅ¡ esmės neginčija atsakomybės fakto ir tos aplinkybės, jog eismo įvykio metu G.

J., iÅ¡ tiesų, buvo sužalota ir patyrė tiek fizinius, tiek ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir neįrodyta.Bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovo dukters, G. J., sveikata buvo sutrikdyta, kuomet 2016 m. birželio 20 d., 16.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, eismo įvykio metu Z. V., vairuodamas automobilį Renault Scenic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), partrenkė per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ G.

J., (duomenys neskelbtini). Å alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad po eismo įvykio G. J. buvo nustatyta poodinė krausoruva su lokaliniu patinimu stuburo juosmeninėje srityje, kas atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko dėl trečiojo asmens, Z. V. veikos, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Z. V. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas Nr. 30N-69696723-16, kuriame konstatuota, jog Z.

V., vairuodamas automobilį nepraleido per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios, kuriai degė leidžiamas Å¡viesoforo signalas ir jÄ kliudė. Ä®vykio metu apgadintas automobilis, paspirtukas ir sužalota pėsčioji. Tokiais savo veiksmais Z. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktus ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1 d., 2 d.Bylos nagrinėjimo teisme metu, patenkinus ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ , 2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė, jÄ pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimÄ : koks 2016-06-20 16.16 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai G.

J., gimusiai (duomenys neskelbtini), padarytų kÅ«no sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas.IÅ¡ teismui pateikto komisinės ekspertizės akto Nr. EG 478/2017(03) matyti, kad 2017 m. kovo 8 d. atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu, įvykusio 2016 m. birželio 20 d. 14 val. 16 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, G. J. be stuburo juosmeninės dalies sumuÅ¡imo taip pat patyrė psichoemocinę traumÄ , kuri sukėlė potrauminį streso sutrikimÄ (Tarptautinės ligų klasifikacijos-10-Australijos modifikacijos ligos kodas:

F 43.1.), kas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ankstesnėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1486/2016(03) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas buvo pakeistas į nesunkų, nes duodant pirminę iÅ¡vadÄ nebuvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pranešė Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.2017 m. balandžio 25 d.

Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Juozas Sykas informavo teismÄ , kad pagal teismo nutartį Z. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo.Bylos duomenimis, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas.2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ ir stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas.

Nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl atsakomybės už eismo įvykį ir to, kad jį sukėlė bÅ«tent Z. V. bylos nagrinėjimo meti nekilo. Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio, prisipažino ir savo kaltės neneigė. Liudytojas V. L., skyręs Z. V. administracinę nuobaudÄ teisme paaiÅ¡kino, jog asmuo gailėjosi dėl padaryti eismo įvykio, todėl jam įvertinus ir Å¡iÄ aplinkybę, buvo skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.Nagrinėjamu atveju Z.

V. atsakomybės rÅ«Å¡ies klausimas – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė bus pritaikyta eismo įvykio kaltininkui yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, kurį teismas vertina kartu su kitais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovo dukrai – G. J. neabejotinai buvo sutrikdyta sveikata, jai buvo skirtas gydymas, be to, diagnozuoti ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir potrauminio streso sutrikimas, todėl pagal įstatymÄ turi bÅ«ti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Liudytoja V. J., nukentėjusiosios mergaitės mama, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio mergaitė ne tik gydėsi namuose fizinius sužalojimus, tačiau net ir praėjus mėnesiui po įvykio, vis dar bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, naktimis sapnuodavo koÅ¡marus ir bijodavo miegoti viena, pasidarė uždara, o prasidėjus mokslo metams, bijojo viena eiti į mokyklÄ per gatvę, prašėsi, kad bÅ«tų lydima, nors anksčiau visuomet drÄ siai eidavo į mokyklÄ pati.

Liudytoja taip pat nurodė, jog neabejotinai eismo įvykio pasekmės ir mergaitės psichinė bÅ«klė turėjo įtakos ir jos pablogėjusiems mokymosi rezultatams.Vienok, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieÅ¡kovo, liudytojos V. J. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Å¡iai dienai, praėjus daugiau nei metams po įvykio, G. J. tiek fizinė, tiek ir emocinė sveikata yra gera, mergaitė lanko mokyklÄ , Å¡iuo metu joks gydymas vaikui nėra reikalingas.Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkÅ«s, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra.Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ , sužalojimų pobÅ«dį, padarinių pobÅ«dį ir trukmę bei vadovaudamasis, teisingumo ir protingumo principais, mažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) – iÅ¡ atsakovės priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5, 6.250 straipsniai).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Lietuvos apeliacinio teismo ir Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ne tik bylos Å¡alims ir tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos Å¡alies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 str. 2 d). IeÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina iÅ¡ atsakovės. Teismas laiko, jog sprendimu buvo patenkinta 20 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato M. Kepenio pagalbai apmokėti.Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur (CPK 80,88,93 str.).Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 605 Eur advokato J. S. pagalbai apmokėti, todėl teismui patenkinus 20 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš ieškovo 484 Eur.Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z.

V., pateikė teismui duomenis, kad patyrė 360 Eur advokatės J. Monako – Galminės pagalbai bylos nagrinėjimo metu apmokėti, todėl teismui patenkinus 20 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, trečiajam asmeniui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 288 Eur. Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į/k 302912288, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo S. J. naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai ir 30 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. 288 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui Z.

V.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .     Teisėja                                                                                          Viktorija Čiapaitė