2016-02-22 Nr. AB-4943-3-63-3-00161-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-746-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6; 38;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovų 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktus atsisakymus suderinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą; 2) įpareigoti atsakovus iš naujo derinti šį projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio žemės naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Žemės sklype yra apgriuvęs ir keliantis pavojų pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į nedidelį gyvenamą namą ir tuo tikslu iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39. Parengtas Žemės sklype buvusio (duomenys neskelbtini) pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamą namą projektas (toliau – ir Projektas) per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau Projektas nebuvo suderintas ir 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikti atsakovų nepritarimo motyvai. Ištaisytas Projektas kartu su architekto atsakymais į atsakovų pastabas 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinti kartu su prašymu pakartotinai išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau ir pakartotinai Projektas nebuvo suderintas, o leidimas neišduotas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-P1 nurodė, kad Projekto sprendiniams nepritarta, kadangi Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (toliau – ir Specialioji sąlyga). Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 nustatytos Specialiosios sąlygos neliko. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, buvo privaloma Projektą rengti pagal Žemės sklypo dokumentus, t. y. pagal juose nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o tai, kad buvo apribojimas ir jis panaikintas nesuteikia teisės atsakovams nesivadovauti Žemės sklypo dokumentais, tuo pačiu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 11 punktu.

Pažymėjo, kad Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-P1 taip pat nurodė, jog rekonstravimo Projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, tuo būdu nesivadovauta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyriumi. Tačiau architektas, pateikdamas pakartotinai tikrinti Projektą, atsakė į šią pastabą dėl atliekų, kad būtent Architektūrinės dalies brėžiniuose SA-2 ir SA-3 įrašyti susidarę atliekų kiekiai, panaudojimo ir sutvarkymo būdai. Pabrėžė, kad net nebuvo nurodyta, kokia konkreti minėtų Taisyklių teisės norma ar kelios teisės normos iš II skyriaus buvo pažeistos ir kaip jos susijusios su pažeidimais.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pastabose nurodė, jog nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kadangi nenustatytos vandens apsaugos juostos ir zonos bei grafiškai nepavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato. Teigė, kad Tvarkos aprašas nėra taikomas rengiant statybos techninį projektą, kadangi statybos techninis projektas nėra skirtas teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygoms nustatyti, o statinio projektavimas yra statinio sprendinių parengimas, vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais. Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrajame plane, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 (toliau – ir Bendrasis planas), Bendrojo plano grafiniame sprendinyje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio planuojamoje teritorijoje nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos. Bendrajame plane nenustačius pakrančių apsaugos juostų ir zonų prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti naują teritorijų planavimo dokumento sprendinį, keičiantį Bendrąjį planą ir nustatantį Žemės sklype naują naudojimo sąlygą (apribojimą), susijusį su paviršinių vandens telkinių apsauga.

Pareiškėjas nurodė, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius atsisakė derinti Projektą ir dėl to, kad neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų reikalavimų 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Pažymėjo, kad dėl architektūrinių sprendinių suderinimo ne kartą kreipėsi ir klausė ar yra kokie nors ypatingi reikalavimai, kurių nėra nurodyta specialiuosiuose reikalavimuose. Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius papildomų reikalavimų nenustatė ir nurodė, kad reikia vadovautis išduotų specialiųjų reikalavimų 10 punktu.

Atsakovai nepritarimo motyvuose nenurodė konkrečių Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, tokiu būdu pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 punktą. Ginčijami atsisakymai suderinti Projektą, kuriais atsakovai įgyvendino savo kompetenciją, skirtą statinių projektavimo priežiūrai užtikrinti, yra susiję su pareiškėjo privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui bei įgyvendinamas adekvačiomis priemonėmis. Atsakovai visiškai nieko nepasisakė, kodėl visuomenei gali kenkti Projekto sprendiniai ir kaip, t. y. neišreiškė viešojo intereso, o tik savo asmeninius pasvarstymus, nenurodė konkrečios pažeistos teisės normos ir jos nesusiejo su konkrečiais Projekto sprendiniais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, gero administravimo principo.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pastaba grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną yra pagrįsta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 8 priedo 7.4.1. punkto nuostata, kad sklypo sutvarkymo dalies brėžinyje turi būti nurodoma vandens telkinių apsaugos zonos. Statybos techninis projektas turi būti visos apimties ir rengiamas vadovaujantis statybos techniniais reglamentais. Parengus projektą nesivadovaujant statybos techniniu reglamentu ir sklypo plano sprendiniuose grafiškai nepavaizdavus specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – vandens apsaugos juostos ir zonos, – derinančioms institucijoms neįmanoma patikrinti, ar statinio statybos vieta parinkta tinkamai ir ar tokie projekto sprendiniai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, projektuotojas privalėjo vadovautis Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo buvo suprojektuotas 0,09 ha Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtintas Bendrasis planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos nebuvo nustatinėjamos, t. y. tai buvo atlikta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Atsakovas atsiliepime nesutiko su tuo, kad specialiosios sąlygos negali turėti įtakos rekonstruojamo statinio projekto sprendiniams bei jų teisėtumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1-126.5 punktuose išvardyta, kokie projekto sprendiniai negali būti numatomi paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. (duomenys neskelbtini) tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.

Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto 1 dalyje nustatytą tvarką, statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, o 2014 m. balandžio 23 d. išduotų architektūros reikalavimų 10.5 punktas nurodo, kad prieš pateikiant projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, projekto architektūriniai sprendiniai turi būti suderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. pateikto projekto sudėtyje Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pritarimas architektūriniams sprendimams nebuvo pridėtas.

Atsakovas atsiliepime nesutiko, kad nebuvo vadovautasi gero administravimo principu, kadangi pareiškėjas nei pirmo, nei pakartotinio Projekto derinimo metu į Plungės rajono savivaldybės administraciją dėl pasitarimo organizavimo tarp suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių subjektų) teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė.

Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga –XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri vėliau, UAB „Almontus“ matininkui G. B. atlikus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nenurodyta. Tuo pagrindu NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 šią Specialiąją sąlygą panaikino, nors Žemės sklypo dislokacijos vieta nepakito ir Žemės sklypas buvo bei liko ant tvenkinio kranto. Gretimuose sklypuose Specialioji sąlyga taip pat liko.

Atsakovas 2015 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl specialiųjų sąlygų sklypui panaikinimo, į kurį buvo atsakyta, kad žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga, o jos panaikinimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Ištaisius šią klaidą, galima būtų svarstyti pareiškėjo pateiktą projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant jam lygiavertį turėtam 0,09 ha ploto Žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 minėtam Žemės sklypui nustatyta Specialioji sąlyga (0,09 ha), kuri įrašyta Žemės sklypo 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Žemės sklypas ir jam nustatyta Specialioji sąlyga 2004 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. Žemės sklypą įsigijo su nustatyta Specialiąją sąlyga. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Specialioji sąlyga, kuri buvo nustatyta Žemės sklypui, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruota vadovaujantis NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360, kuriuo buvo pakeisti šio Žemės sklypo kadastro duomenys.

Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką, nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio kranto linijos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (jau už pareiškėjo žemės sklypo) yra tik apie 30 metrų atstumas (pažymėta raudona linija), o apsaugos zona turi būti nutolusi 100 metrų. Vadovaujantis šiais duomenimis, pareiškėjo Žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir jam turi būti įrašyta Specialioji sąlyga. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga, o jos panaikinimas pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus. NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo sprendimas priimtas vadovaujantis NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriui pateiktos Žemės sklypo kadastro bylos, kurią parengė būtent UAB „Almontus“ matininkas G. B., atlikęs kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, duomenimis. Išnagrinėjus matininko G. B. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančią informaciją nustatyta, kad matininkas G. B., atlikęs kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos Specialiosios sąlygos, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei suklaidindamas NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėją. Pažymėjo, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, šios klaidos ištaisymas galimas tik pritarus žemės sklypo savininkui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikto atsisakymo pritarti kitos paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektui, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini), dalį, kuria nepritarta rekonstravimo projektui tuo argumentu, kad rekonstravimo projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. P. nuo 2013 m. spalio 31 d. priklauso 0,0900 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame Žemės sklype yra pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Pareiškėjas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39, kuriuose nurodyta: statinio projekto pavadinimas – kitos paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektas, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini); statybos rūšis – rekonstravimas; statinio kategorija – neypatingi statiniai. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, parengtas Projektas per IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai. Projektui nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra, kurie 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinasis numeris LN/0145875, registracijos Nr. PLNS-82-14-00215). Ištaisius Projekto trūkumus bei architektui Aurimui Savernui pateikus paaiškinimus į pateiktas atsakovų pastabas, Projektas per IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau Projektui dar kartą nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra, kurie IS „Infostatyba“ 2015 m. kovo 10 d. pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinasis numeris LN/0158279, registracijos Nr. PLNS-82-15-00027).

Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepritarė Projektui dėl to, kad: 1) Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (minėta, toliau – ir Specialioji sąlyga), tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Almontus“ atlikus kadastrinius matavimus NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 dėl neaiškių priežasčių minėta Specialioji sąlyga nuo 2014 m. sausio 13 d. panaikinta; 2) Projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius). Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė nepritariantis Projektui dėl to, kad neatsižvelgta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas. Būtent, į pastabą Nr. 2 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu nustatyti vandens apsaugos juostą ir zoną bei grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato bei pastabą Nr. 5 – neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas (architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi).

Teismas taip pat nustatė, kad buvo rengiamas Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas 1999 m. lapkričio 22 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1658 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Plungės rajone“. Telšių apskrities viršininko 2002 m. vasario 25 d., 2002 n. gruodžio 23 d., 2003 m. kovo 14 d. įsakymais Nr. 361, Nr. 2515, Nr. 562 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo laisvame žemės fonde patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Plungės rajono savivaldybėje“ žemėtvarkos projektas papildytas.

Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurta nuosavybės teisė į 0,09 ha žemės sklypą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 suteikė žemę privačiam ūkiui steigti V. V. bei šiam žemės sklypui nustatė specialiąsias sąlygas, vieną iš jų – XXIX – vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną (0,09 ha). Minėta Specialioji sąlyga taip pat įrašyta Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Specialioji sąlyga Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5602) šį sklypą įsigijo nuosavybės teise su nustatyta Specialiąja sąlyga. Bylos medžiaga patvirtina, kad matininkas G. B., atlikęs šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos minėtos Specialiosios sąlygos.

NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus“ matininko G. B. 2013 m. lapkričio 19 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. minėtu sprendimu Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino Specialiąją sąlygą.

Teismas pažymėjo, kad parengtas Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. specialiajam planui, todėl, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, rengiant statinio rekonstravimo projektą į jį privaloma atsižvelgti. Aplinkybė, kad NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 aptariamam Žemės sklypui panaikino Specialiąją sąlygą (XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos) nesudaro pagrindo nesivadovauti specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.6 punkte taip pat nurodyta, kad techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti parengtiems ir patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl projekto sudėtyje turi būti pateikta visa būtina informacija, pagrindžianti projekto atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo atveju techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame buvo nustatyta Specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas parengtu Projektu siekia Žemės sklype esantį pastatą – (duomenys neskelbtini) rekonstruoti į gyvenamą namą. Atsižvelgiant į tai, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, tame tarpe ir rekonstruoti (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rekonstravimas yra statybos veikla), todėl konstatavo, kad atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti parengtą Projektą tuo pagrindu, kad Projekte nebuvo atsižvelgta į Specialiąją sąlygą – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri buvo nustatyta Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 2947 ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2004 m. gruodžio 28 d. Pažymėjo, kad Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, reikalavimai privalomi ne tik asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, tačiau ir asmenims, rengiantiems kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos.

Šiuo atveju pareiškėjo Žemės sklypas, kuriame stovi siekiamas rekonstruoti pastatas, yra teritorija prie paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini)), todėl šioje teritorijoje turi būti nustatytos jos naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame pažymėta Specialiąja sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, pagrįstai atsisakyta suderinti Projektą tuo pagrindu, kad pastato rekonstrukcijos Projekte nenurodžius apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nuo valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini), nebuvo vadovautasi Tvarkos aprašu.

Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad Bendrajame plane, t. y. aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente nebuvo nustatytos (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos ir zonos, o tai buvo padaryta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris prilyginamas specialiajam planui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti vandens telkinio apsaugos juostas ir zonas.

Teismas dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus argumento, jog neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas nurodė, kad pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo pateikęs prašymą pritarti architektūriniams ir sklypo sprendiniams, tačiau byloje duomenų apie pritarimą nėra. 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punkte nustačius reikalavimą projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu, pareiškėjas privalėjo šio punkto reikalavimo laikytis ir projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog iškilus neaiškumams dėl Projekto, pareiškėjas būtų prašęs atsakovą inicijuoti pasitarimą, siekiant išsiaiškinti Projekto trūkumus. Teismas sprendė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Teismas, remdamasis Techninio projekto architektūrine dalimi SP.ITS.SA bei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, priėjo prie išvados, jog Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepagrįstai nurodė, kad Projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai. Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nenurodė konkrečių Taisyklių nuostatų, kurių būtų nesilaikęs pareiškėjas, o tik nurodė Taisyklių II skyrių, tai yra nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei gero administravimo principu, kuriais nustatoma pareiga viešojo administravimo subjektams tiksliai ir aiškiai išdėstyti sprendimų motyvus. Todėl konstatavo, kad Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros nepritarimas Projektui tuo pagrindu, jog Projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas nurodė, kad nors ne visi nepritarimo Projektui argumentai pagrįsti ir motyvuotai išdėstyti, tačiau pagrindinis nepritarimo Projektui argumentas buvo tas, kad nesilaikyta Žemės sklypui nustatytos Specialiosios sąlygos ir toks atsakovų argumentas pareiškėjui buvo aiškus ir suprantamas, todėl šie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo viso individualaus administracinio akto panaikinimui.

III. Pareiškėjas V. P. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime atkartojo atsakovų atsiliepimų motyvus ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų. Skirtingai nei nurodo teismas sprendime, žemėtvarkos schemos ir planai nėra specialieji planai ir nėra prilyginami teritorijų planavimo dokumentams, todėl šis teismo argumentas akivaizdžiai prieštarauja materialiosioms teisės normoms, nurodytoms Žemės įstatymo 37 straipsnyje ir paminėtos Metodikos 2 punkte bei Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai. Teismas visiškai nepaaiškino ir liko visiškai neaišku, kodėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui panaikinus Žemės sklypui Specialiąją sąlygą (XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), ja reikia vadovautis. Tai reikštų, kad teismas pripažino neteisėtu NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tačiau byloje tokio reikalavimo nebuvo, todėl teismas negalėjo pasisakyti dėl skundo reikalavimo, kurio nebuvo nagrinėjamojo byloje, tokiu būdu pažeidė procesines normas ir išėjo už ginčo ribų. Minėtas sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad ginčo sklypui nebetaikoma Specialioji sąlyga, todėl privalu vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis.

Teismas ignoravo teritorijų planavimo dokumento (Plungės rajono bendrojo plano) sprendinius, o vadovavosi net tik kad ne teritorijų planavimo dokumentu (žemės valdos projektu), bet ir sprendiniais, kurie buvo panaikinti NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360. Rengiant Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrąjį planą, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-24 sprendimu Nr. T1-139, buvo vadovautasi Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, todėl Bendrojo plano grafiniame sprendinyje „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai“ akivaizdžiai matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) planuojamoje teritorijoje nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos. Pagal Bendrojo plano tekstinę dalį matyti, kad prie šio tvenkinio yra numatyta įrengti pliažą ir poilsio vietą, todėl nebuvo nustatytos pakrančių apsaugos juostos ir zonos. Tokiu būdu, Bendrasis planas prie (duomenys neskelbtini) nenustatė žemės naudojimo apribojimo (apsaugos), susijusio su paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos nustatymu. Teismas sprendime nenurodė, kaip žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali prieštarauti tos teritorijos bendrajam planui, tuo labiau, kad bendrasis planas buvo patvirtintas daug vėliau, nei minėtas Projektas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nei (duomenys neskelbtini), nei prie jo esantys sausumos plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka nebuvo registruoti kaip saugomi plotai, kuriems nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos dėl paviršinių ir požeminio vandens apsaugos, t. y. jokio teisės akto, kuris šiems vandens telkiniams nustatytų specialų režimą, ribojantį pareiškėjo nuosavybės teises, nėra. Nekilnojamojo turto registre ginčo vietoje nenumatyta jokia saugoma teritorija, nepažymėtos jokios paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Kadangi nei teisės aktais, nei Bendruoju planu prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio nebuvo išskirtos ir nubrėžtos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, todėl nebuvo išskirta ekologinė apsaugos zona, o tai reiškia, kad nebuvo nustatyta saugoma teritorija, susijusi su saugomu vandens telkiniu, nebuvo apibrėžtos jos ribos, nenustatytas specialus režimas, todėl į techninį projektą nebuvo galima įtraukti sprendinių, susijusių su naujos saugomos teritorijos įsteigimu, o tuo pačiu, ir pareiškėjo nuosavybės suvaržymu.

Pareiškėjas pažymėjo, kadangi statinio projektas ginčo sklype buvo rengiamas ir buvo privaloma jį rengti vadovaujantis Plungės rajono bendrojo plano sprendiniais, o ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, teismas sprendime netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normą, numatytą Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teismas nenurodė, kodėl, rengiant statinio projektą, nebuvo galima vadovautis bendrojo plano sprendiniais, o reikėjo vadovautis žemės valdos sprendiniais, kurie prieštarauja bendrajam planui.

Pareiškėjas nurodė, kad Tvarkos aprašu, patvirtintu ne įstatymu ir ne Vyriausybės nutarimu, o aplinkos ministro įsakymu, negali būti nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kadangi Tvarkos aprašas patvirtintas aplinkos ministro įsakymu, o ne Vyriausybės nutarimu, tai šis reglamentas negali nustatyti nei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nei jų taikymo tvarką. Teismas pažeisdamas procesinės teisės normas, nenustatė, kad atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją ir neteisėtai reikalauja iš pareiškėjo pažeisti teisės aktus, nenustatė, kad specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas akivaizdžiai prieštarauja tiek įstatymui, tiek poįstatyminiam aktui, nesiaiškino ir nenustatė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija turėjo galimybę susipažinti su visu projektu ir jį suderinti, todėl nesupranta, kodėl pažeidžiant teisės aktus reikia dar kartą derinti preliminarius pasiūlymus, kai buvo galimybė pasisakyti dėl užbaigto projekto sprendinių.

Teismas sprendime nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tačiau vertino, kad atsakovų priimti sprendimai be jokio teisinio pagrindo yra tinkami ir pakankami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir atitinka gero administravimo principą. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis procesines ir materialines teisės normas, nemotyvuotas, todėl naikintinas.

Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjas parengtu Projektu siekia Žemės sklype esantį pastatą - (duomenys neskelbtini) - rekonstruoti į gyvenamą namą. Atsižvelgiant į tai, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, tame tarpe ir rekonstruoti (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rekonstravimas yra statybos veikla), todėl atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti parengtą Projektą tuo pagrindu, kad jame nebuvo atsižvelgta į Specialiąją sąlygą - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri buvo nustatyta Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 ir 2004 m. gruodžio 28 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas teigia, kad Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139, nenustatyta žemės naudojimo apribojimo (apsaugos), susijusio su paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos nustatymu, todėl nepagrįstai reikalaujama Projekte numatyti naują teritorijų planavimo dokumento sprendinį, keičiantį Bendrąjį planą. Tačiau bendrasis planas nustato tik planuojamos teritorijos vystymo erdvinę koncepciją ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principus, o specialiuoju planu, kuris yra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai.

Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Bendrajame plane, t. y. aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente, nebuvo nustatytos (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos ir zonos, o tai buvo padaryta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu - Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris prilyginamas specialiajam planui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti vandens telkinio apsaugos juostas ir zonas.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo motyvu, jog teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kadangi ginčo sklypui yra taikoma ne tik šio įstatymo nuostata, bet ir kiti imperatyvūs teisės aktai. Pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybės administracija nėra įgaliotas asmuo ginant viešą interesą dėl nepagrįstai panaikintos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Faktas, kad šiuo metu žemės sklypo viešai skelbiamuose duomenyse nėra nurodytos specialiosios sąlygos, nėra pagrindas teigti, kad Plungės rajono savivaldybės administracija žinodama faktinius duomenis apie sklypą, privalo derinti pateiktą projektą neatsižvelgiant į kitus teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus. Faktą, kad priimant sprendinius dėl projekto derinimo privaloma atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentus pripažino ir pats pareiškėjas dar skunde teismui nurodęs, kad rengiant Projektą reikėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo dokumentais, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, Plungės rajono savivaldybės administracija ir priėmė ginčijamą sprendimą dėl projekto nederinimo atsižvelgiant ne tik į pareiškėjo nuosavybės teisę išviešinančius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, bet ir į teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus. Teismas vertino, kad ginčo sklypo atžvilgiu yra patvirtinti specialiojo planavimo dokumentai, į kuriuos privalėjo būti atsižvelgta tiek tvirtinant naujus Žemės sklypo kadastrinius duomenis, tiek priimant sprendimus dėl pareiškėjo pateikto Projekto derinimo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) plotas - 1,8 ha, o nuo kranto linijos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (esančios jau už pareiškėjo žemės sklypų) yra tik apie 30 metrų atstumas, ginčo Žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir jo naudojimas pagal teisės aktus turi būti ribojamas vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostos specialiosios sąlygos. Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrojo plano, patvirtinto Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139, grafinėje ir tekstinėje dalyse nėra nurodyta jokių duomenų, dėl kurių ginčo Žemės sklypui neturėtų būti nustatoma ir taikoma teisės aktų reikalaujama Specialioji sąlyga.

Pažymėjo, kad dėl Specialiosios sąlygos nustatymo vyksta ir atskiros bylos, kuriose atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija nedalyvauja, tačiau pagal teismų formuojamą praktiką Plungės rajono savivaldybės administracija privalo atsižvelgti ne tik į Nekilnojamojo turto registre viešinamus duomenis, bet ir į kitus faktinius duomenis, gaunamus iš kitų registrų ar teisės aktų. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.6 punkte taip pat nurodyta, kad techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti parengtiems ir patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl projekto sudėtyje turi būti pateikta visa būtina informacija, pagrindžianti projekto atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Ginčo atveju techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas ir jame buvo nustatyta specialioji sąlyga - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Be to, Žemės sklypą pareiškėjas įsigijo jau su jame nurodyta Specialiąja sąlyga, tad neabejotinai žinojo, kad Žemės sklypo naudojimas yra ribojamas pagal teisės aktų nuostatas, todėl atmestini apeliacinio skundo motyvai, kad ginčijamu teismo sprendimu buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, kuris numato nuosavybės neliečiamumo principą.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pritarus pareiškėjo pateiktam Projektui neatsižvelgiant į faktinius duomenis, kad Žemės sklype statybos yra ribojamos, neabejotinai būtų padaryta tiek žala aplinkai, tiek viešajam interesui. Tuo atveju, jei pagal neteisėtai suderintą projektą būtų atlikti ir statybos darbai, galimai ginant viešąjį interesą bei šalinant statybos padarinius, žala atsirastų ir pačiam pareiškėjui.

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, kad pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo pateikęs prašymą pritarti architektūriniams ir sklypo sprendiniams, tačiau byloje duomenų apie pritarimą nėra. 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punkte nustačius reikalavimą projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu, pareiškėjas privalėjo šio punkto reikalavimo laikytis ir projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu. Duomenų ir aplinkybių, paneigiančių teismo vertintus duomenis pareiškėjas nepateikė, nors įstatymas numato pareigą visų pirma pačiam pareiškėjui pareigą pagrįsti, t. y. pateikti faktinius duomenis dėl jo konkrečios teisės ar teisėto intereso egzistavimo bei galimo pažeidimo. Teismas nurodė, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 14 punkte yra numatyta teisė pareiškėjui inicijuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Pareiškėjas nesikreipė nei dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų netikslumų ar koregavimo, atitinkamai privalo vadovautis ir įgyvendinti nustatytus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 aptariamam sklypui panaikino Specialiąją sąlygą, nesudaro pagrindo nesivadovauti Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Nesutinka su pareiškėjo pateiktu Vandens įstatymo 23 straipsnio traktavimu, kad nei (duomenys neskelbtini), nei prie jo esantys sausumos plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka nebuvo registruoti kaip saugomi plotai, kuriems nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos dėl paviršinių ir požeminio vandens apsaugos, kadangi (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.

Šiame sąraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) plotas yra 1,8 ha. Nesutinka su pareiškėjo išvada, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, kaip ekologinės apsaugos zona, o tuo pačiu ir kaip saugoma teritorija, turi būti įsteigta Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos negali būti nustatytos ir egzistuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepatvirtinus apsaugos reglamentų, kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant saugomų teritorijų įstatymą“ 1.14 punktu Aplinkos ministerija įgaliota parengti ir patvirtinti paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką. Šiuo įgaliojimu ir buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, apsaugos reglamentai aptariami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX skyriuje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo derinti pareiškėjo V. P. 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktą pastato, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą (toliau – ir Projektas), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovus iš naujo suderinti Projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame yra pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją ir 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39 (toliau – ir Specialūs reikalavimai), statinio ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą.

Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, parengtas Projektas su prašymu išduoti statybos leidimą statinio rekonstrukcijai per IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti, tačiau Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūra 2015 m. sausio 14 d. per IS “Infostatyba” pateikė pareiškėjui pastabas dėl pateikto Projekto. Pareiškėjas, ištaisęs Projekto trūkumus bei architektui A. S. pateikus paaiškinimus į atsakovų pastabas, per IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. dar kartą pateikė derinti Projektą, tačiau Projektui nebuvo pritarta. Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė, kad neatsižvelgta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas: į pastabą Nr. 2 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu nustatyti vandens apsaugos juostą ir zoną bei grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato; į pastabą Nr. 5 – neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas (architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi). Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra Projektui nepritarė dėl to, kad: 1) Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (toliau – ir Specialioji sąlyga), tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Almontus“ atlikus kadastrinius matavimus NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 dėl neaiškių priežasčių Specialioji sąlyga nuo 2014 m. sausio 13 d. panaikinta; 2) Projekte nenurodytos ardant esamų (duomenys neskelbtini) pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius).

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, tačiau NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.26.110.)-1360 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir Specialiosios sąlygos sklypui neliko, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti derinti Projektą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Bendrajame plane prie (duomenys neskelbtini) nėra nustatytos apsaugos juostos ir zonos, todėl privalu vadovautis Bendrojo plano sprendiniais, o ne žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Byloje nustatyta, kad buvo parengtas ir patvirtintas Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris vėliau buvo papildytas ir Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurta nuosavybės teisė į 0,09 ha žemės sklypą. Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 V. V. buvo suteiktas kitos paskirties 0,09 ha žemės sklypas, kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo – (XXIX) paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Ši Specialioji sąlyga 2004 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo sklypą nuosavybės teise su nustatyta Specialiąja sąlyga.

Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Specialiosios sąlygos kadastrinės bylos dokumentuose nebuvo nurodytos. NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, jo pagrindu kadastriniai duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Aplinkos apsaugos ministras 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtino Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę (2 punktas). Taigi, prie visų paviršinių vandens telkinių, išskyrus Aprašo 3 punktą, apsaugos zonos ir pakrančių juostos privalo būti nustatytos. Šio Aprašo 9.3 punkte nustatyta, kad prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 100 m atstumu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtino Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kuriame į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą įrašytas ir (duomenys neskelbtini) (plotas – 1,8 ha).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pareiškėjo V. P. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, Žemės sklypui turėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, todėl atsakovai pagrįstai nepritarė pareiškėjo Projektui.

Pažymėtina, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtino Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas). Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, bendrajame plane nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai.

Bendrojo plano dalyje „Sprendiniai. Pagrindinis brėžinys. Žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai“ pastabų 5 punkte nurodyta, kad teritorijose prie vandens telkinių taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Planuojamose miestelio teritorijos ribose apsaugos juostos plotis prilyginamas apsaugos zonos pločiui.

Pareiškėjo Žemės sklypas, kaip nustatyta bylos medžiaga, yra prie (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į Bendrojo plano 5 punkte nurodytą pastabą, jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Bendrajame plane prie (duomenys neskelbtini) nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, taip pat iš Bendrojo plano tekstinės dalies matyti, jog prie tvenkinio numatyta įrengti pliažą ir poilsio vietą, todėl nebuvo nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nepagrįsti, kadangi Bendrojo plano pastabose, į kurias privalu atsižvelgti, nurodyta teritorijose prie vandens telkinių taikyti paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimu, pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, jog iš atsisakymų derinti Projektą motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui atsisakymo derinti Projektą aplinkybės buvo aiškiai žinomos, jos buvo nurodytos ir pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, taigi tai nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti atsisakymo derinti Projektą priežastis, nei efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovų atsisakymo derinti Projektą motyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su saugomų teritorijų steigimu, specialiųjų sąlygų nustatymu ir kt. nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ir ne visai teisingus motyvus dėl atsisakymo derinti Projektą dalyje, kurioje neatsižvelgta į Specialiąją sąlygą, tačiau iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto skundžiamo atsisakymo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų įrodymų vertinimo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė