2021-05-26 Nr. CB-5086-2-31-3-00728-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2845

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00728-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 12 d. pateiktu atsakovo R. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. K. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui R. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. Z., trečiajam asmeniui G. J. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, pripažinta, kad automobilis VW Caddy, teisiškai registruotas D. Z., vardu, priklauso D. Z. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį ir atidalinta ieškovei D. Z. priklausanti 1/2 dalis automobilio iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ją atsakovo R. K. asmeninėn nuosavybėn, o iš atsakovo ieškovei D. Z. priteista 1700 Eur piniginė kompensacija; atsakovui iš ieškovės priteista 275 Eur kompensacija už bendrai įsigytą baldų komplektą, 504,50 Eur kompensacija už bendrai įsigytą telefoną; atlikus patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą, priteista ieškovei iš atsakovo 920,50 Eur; kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmesti. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tarp bylos šalių buvusį susitarimą ginčo automobilį, baldų komplektą ar telefoną įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys vedė bendrą ūkį ir šios išvados pagrindu sprendė, kad tarp jų buvo susitarimas įsigyti turtą bendron dalinėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020) išaiškinta, kad vien bendro ūkio vedimo faktas nereiškia susitarimo dėl jungtinės veiklos. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais grindė tokias savo išvadas dėl susitarimo egzistavimo, apsiribodamas abstrakčiu teiginiu, jog remiasi įrodymų visetu, taigi pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Be to, teismas padarė išvadas, priešingas byloje esančiai medžiagai, t. y. jos buvo paremtos prielaidomis, o ne įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis). Atsakovo įsitikinimu, teismai maišo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės institutus. Atsakovas taip pat argumentuoja, kad 2018 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta G. J. (pardavėjas) ir D. Z. (pirkėja) yra apsimestinis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis). Teismo argumentai, susiję su apsimestinio sandorio sudarymo rizika, patvirtina, kad šį sandorį teismai visgi laikė apsimestiniu, tačiau nepagrįstai negynė atsakovo teisių. Teismų sprendimais ieškovei buvo sudaryta galimybė įgyti materialinės naudos, t. y. be pagrindo įgyti turto, kas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų turiniu, pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 (dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 12 d. UAB „Perlas Finance“ terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė – Balynienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė