0510a4ce-5d44-4e71-8f87-e696fd9b4d02 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-323/2010                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 42.10                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Å erno ir Egidijaus Žirono,  sekretoriaujant Joanai TamaÅ¡auskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1210-125/2009 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 212 131,31 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario d. d. Å¡alys sudarė sutartį Nr. S2-2008-190 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“, kurioje buvo aptartos pagrindinės sÄ lygos ir tvarka, nustatanti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ draudžiamiesiems ir pateikimÄ apmokėti iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistai, vadovaudamiesi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2008 m. spalio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-133 „Dėl ASPÄ®, VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimo“, atliko patikrinimÄ ir ekspertizę dėl radiologijos ambulatorinių III lygio paslaugų, suteiktų 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti. 2008 m. gruodžio 12 d. suraÅ¡yta patikrinimo pažyma Nr. K1-08-255, o atsižvelgdama į Å¡ioje pažymoje pateiktas iÅ¡vadas 2009 m. sausio 15 d.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa surašė ekspertizės protokolÄ Nr. E1-09-17, kuriame nustatė, kad atsakovas, nesilaikydamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, padarė 212 131,31 Lt žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. IeÅ¡kovas atsakovui nustatė terminÄ iki 2009 m. vasario 12 d. grÄ Å¾inti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 212 131,31 Lt, tačiau iki to laiko jis negrÄ Å¾ino padarytos žalos. 2009 m. vasario 19 d. atsakovui raÅ¡tu Nr. A1-562 pateikė raginimÄ iki 2009 m. kovo 6 d. atlyginti žalÄ , tačiau iki nurodytos datos atsakovas gera valia žalos neatlygino.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės         212 131,31 Lt žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 212 131,31 Lt – nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisė iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 5 242,63 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2008 m. vasario 6 d. šalys pasirašė sutartį Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Sutartimi šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2008 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa surašė patikrinimo pažymÄ Nr. K1-08-255 Dėl gydytojų radiologų III lygio konsultacijų, teiktų po kompiuterinės tomografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, organizavimo ir pateikimo apmokėjimui VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 69– 99). Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad atsakovas pažeidė 2008 m. vasario 6 d. sutartyje Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nustatytÄ apmokėjimo tvarkÄ , todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 212 131,31 Lt žalÄ .

Teismo teigimu, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog žala pasireiÅ¡kia tuo, kad atsakovas neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimÄ už gydytojo radiologo konsultacijas. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-17 buvo nutarta pripažinti, kad nesilaikydama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008 m. vasario 6 d. sutartimi Nr. S2-2008-190 prisiimtų įsipareigojimų, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga padarė bendrÄ 212 131,31 Lt žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2 priedo dalyje „Šalys susitaria“ 11 p. nustatyta, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intraveninės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ .

Ä® bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.12 p. nustatyta, kad į bazinę kainÄ Ä¯eina atliktų tyrimų įvertinimas bei apraÅ¡ymas. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad paslaugų apmokėjimas nevienareikÅ¡mis. Teismo teigimu, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad patikrinimo pažyma, ekspertizės protokolas yra galiojantys, Taikinimo komisija nepaneigė, jog pažeidimų nebuvo, todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius (CK 6.200 str., 6.256 str.).

Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, motyvuodamas tuo, kad tiek prie patikrinimo pažymos, tiek prie ekspertizės protokolo priedų iÅ¡samiai įvardytos asmenų ambulatorinės kortelės, suteiktų paslaugų kodai bei žalos dydis. Teismas konstatavo, kad nesant kitų įrodymų, prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ daryti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 212 131,31 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, taip pat iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo kreipimosi į teismÄ 2009 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), bei iÅ¡ atsakovo priteistinas 5 242,63 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės arba grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui negrinėti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas įrodymus tyrė neiÅ¡samiai ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad žala neįrodyta konkrečiais įrodymais. IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti 212 131,31 Lt susidaro iÅ¡ 2 527 atskirų mokėjimo epizodų bei atvejų.

Teismas netyrė kiekvieno konkretaus atvejo nurodyto 2008 m. gruodžio 12 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-255 ir 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17. Teismas remdamasis minėta patikrinimo pažyma bei ekspertizės protokolu, kaip neginčijamais įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad šiuos dokumentus sudarė pats ieškovas, o ne nepriklausoma eksperto ar audito įstaiga.

2. Teismas, skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte nustatyta, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intraveninės radiologijos tyrimai atliekami be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ , taip pat konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d.

įsakymo Nr. 29 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo 3.12 punkte nustatyta, kad į bazinę kainÄ Ä¯eina atliktų tyrimų įvertinimas bei apraÅ¡ymas. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad minimų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikÅ¡mis. Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo 3.12 punkte nurodyti atvejai, už kurių gydytojų specialistų darbÄ mokama kaip už konsultacijÄ .

Minėto įsakymo 3.12 punktas nustato paprasto radiologinio tyrimo metu susidarančių kaÅ¡tų apmokėjimÄ : rentgenogramų, eksploatacinių medžiagų kaÅ¡tus. Atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus (kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos), gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, apraÅ¡ytus Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.2 punkte. Gydytojo radiologo kaip gydytojo specialisto detali kompetencija nurodyta Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d.

įsakyme Nr. 270 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Ä®vertinus Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.2, 3.8, 3.11, 3.12 punktus, bei Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 270 reikalavimus, akivaizdu, kad gydytojo radiologo veiksmai, atliekant brangiuosius tyrimus, atitinka gydytojo specialisto konsultacijos mastÄ ir turi bÅ«ti apmokami kaip konsultacija nustatyta tvarka.

Paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 721 nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 5 priedo 10 punkte nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų vaizdų aprašymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos paslauga.

Å iame punkte sÄ voka ,,paslauga“ apima brangiųjų tyrimų atlikimÄ bei apmokėjimÄ ir gydytojo radiologo veiksmus pagal medicinos normÄ MN 84:2000. Teismui nesiremiant Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo ir nevertinant konkrečių atvejų, nebuvo atsižvelgta į gydytojo radiologo realiai atliekamÄ darbo procesÄ bei veiksmus, kuriuos jis atlieka savo kompetencijos ribose pagal patvirtintÄ gydytojo radiologo normÄ , kai pacientui paskirtas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas.

Teismas, neįpareigojęs ieÅ¡kovo pagrįsti savo reikalavimo konkrečiais įrodymais, netyręs kiekvieno konkretaus žalos epizodo, nesiaiÅ¡kinęs gydytojo radiologo atliktų veiksmų apimties, priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo skunde klaidingai interpretuojami ir vertinami Sveikatos apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12 punkte. Brangiųjų tyrimų apmokėjimÄ reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 ,,Dėl brangių tyrimų ir procedÅ«rų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 10 punktas. Be to, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta paslaugų apmokėjimo tvarka, dėl brangiųjų tyrimų apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo susitarta 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte.

Brangiųjų tyrimų paslaugas ir radiologo konsultacijas privalo teikti kompetentingi gydytojai specialistai, jų kompetencijÄ nustato Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Minėtoje Lietuvos medicinos normoje nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas paslaugas.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str., 6.200 str.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė pasirašė sutartį Nr. S2-2008-190 ,,Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“, kuria Å¡alys susitarė dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, nurodytų sutarties 2 priede „Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nomenklatÅ«ra“, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 7-10, 13-48).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimÄ ir ekspertizę dėl radiologinių ambulatorinių III lygio paslaugų, suteiktų 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2008 m. gruodžio 12 d. surašė patikrinimo pažymÄ Nr. K1-08-255 ,,Dėl gydytojų radiologų III lygio konsultacijų, teiktų po kompiuterinės tomografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, organizavimo ir pateikimo apmokėjimui VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 69– 99).

Patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovas pažeidė 2008 m. vasario 6 d. sutartyje Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nustatytÄ apmokėjimo tvarkÄ , todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 212 131,31 Lt žalÄ . Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17 konstatuota, kad nesilaikydama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008 m. vasario 6 d. sutartimi Nr. S2-2008-190 prisiimtų įsipareigojimų, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga padarė bendrÄ 212 131,31 Lt žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Ekspertizės iÅ¡vadose pažymėta, kad Å¡i žala pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimÄ už gydytojo radiologo konsultacijas (t. 1, b. l. 101-103).Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12 punkte, kuriame nurodyta, kad kaip už konsultacijÄ mokama už Å¡ių gydytojų specialistų darbÄ : radiologų ir rentgenodiagnostų – kai dėl tos pačios priežasties atliekami ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (iÅ¡skyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (iÅ¡skyrus dantų) ir apraÅ¡omos formos Nr. 025/a asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje, įdėtiniame lape) bei pateikiama iÅ¡vada.

Brangiųjų tyrimų apmokėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 ,,Dėl brangiųjų tyrimų procedÅ«rų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ 10 punktas, kuriame nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslauga.

Taip pat Å¡alių 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte buvo nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui, dėl vienos priežasties, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ . Ä® bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 363 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodikos“ 3 punkte nustatyta, kad bazinė kaina – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kaina; bazinės kainos atitinka sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas normatyvus.

Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apelianto argumentai, kad gydytojo radiologo veiksmai, atliekant brangiuosius tyrimus, atitinka gydytojo specialisto konsultacijos mastÄ ir turi bÅ«ti vertinami kaip konsultacija nustatyta tvarka, o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka bei, kad iki Å¡ių tyrimų atlikimo, jų metu, bei atlikus ir įvertinus tyrimus gydytojas radiologas medicinos normos nustatytose kompetencijos ribose atlieka papildomus veiksmus, kurie turi bÅ«ti vertinami kaip konsultacija.

Atmestinas ir argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 270 Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Minėtame įsakyme nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už sveikatos paslaugas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo juo vadovautis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tiek prie patikrinimo pažymos, tiek prie ekspertizės protokolo priedų iÅ¡samiai įvardytos asmenų ambulatorinės kortelės, suteiktų paslaugų kodai ir žalos dydis, bei nesant kitų įrodymų, pagrįstai atmetė atsakovo argumentÄ , kad žala neįrodyta konkrečiais įrodymais bei priteisė iÅ¡ atsakovo 212 131,31 Lt žalos atlyginimo (CK 6.200 str., 6.256 str.). Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas netyrė kiekvieno konkretaus mokėjimo epizodo nurodyto 2008 m. gruodžio 12 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-255 ir 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, pagrindė, kuo jis įrodinėja ieÅ¡kinio reikalavimų dydį. Minėti lokaliniai teisės aktai įstatymų nustatyta tvarka atsakovo ginčyti nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. KiekvienÄ ambulatorinėse ligonių kortelėse įraÅ¡ytÄ epizodÄ , kaip nurodo apeliantas, teismas negali iÅ¡tirti tiek fiziÅ¡kai (kai įrašų yra virÅ¡ 2 500), o taip pat ir todėl, kad tam reikia specialių žinių – įvertinti, kokio pobÅ«džio medicinos veiksmÄ atitinkamos srities medikas atliko.

Tuo tarpu atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neprašė skirti ekspertizės ar apklausti specialių žinių turintį tos srities specialistÄ . Todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.  Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                  Alė Bukavinienė                                                                                                           Donatas Å ernas                                                                                                            Egidijus ŽironasÂ