2022-02-23 Nr. AB-4540-3-64-3-02100-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-259-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02100-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vollit“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vollit“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vollit“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 2D-11790 „Dėl Jūsų 2020-07-28 prašymo „Dėl statybos darbų teisėtumo ištyrimo““ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą ištirti pareiškėjo 2020 m. liepos 28 d. prašymą „Dėl statybos darbų teisėtumo ištyrimo“ (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė yra komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ir Patalpos), savininkė. Patalpose pareiškėjas vykdo prekybinę veiklą. Prie Patalpų iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės visada buvo automobilių parkavimo vietos. Šios vietos pareiškėjo veiklai yra labai svarbios, kadangi klientai atvyksta dažniausiai automobiliais, atsiveža bei išsiveža sunkias prekes, dalis klientų turi neįgalumą. Pareiškėjas Patalpas įsigijo įvertinęs šias aplinkybes.

3. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prospekto kapitalinio remonto darbų metu prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės automobilių parkavimo vietos yra panaikintos, yra įrengta autobusų stotelė. Šie pakeitimai nei su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butų savininkais, nei su pareiškėju nebuvo derinti. Autobusų stotelė buvo iki tol įrengta prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T-423 (toliau – ir Detalusis planas), patvirtinimo dokumente (sprendime), aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje matyti, kad prieš Patalpas turi būti (kaip ir buvo iki rekonstrukcijos) automobilių parkavimo aikštelė. (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto techniniame projekte taip pat buvo numatyta, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės bus įrengtos, kaip ir iki tol buvo, automobilių parkavimo vietos, o autobusų stotelė bus įrengta ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tai patvirtino Departamentas Sprendimu.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad jokie (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto techninio projekto sprendinių pakeitimai nebuvo atlikti. Jei darbo projektu buvo keičiami (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto techninio projekto esminiai sprendiniai, turėjo būti atliktas ir (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto techninio projekto pakeitimas, kuriame turėjo būti nurodyta projekto laida. Pareiškėjas Prašyme prašė nedelsiant ištirti ir įvertinti atliktų darbų atitikimą detaliesiems planams ir (duomenys neskelbtini) prospekto gatvės projektui (jei toks yra) bei jo sprendiniams. Nustačius detaliųjų planų ir projekto pažeidimus, pareiškėjas prašė imtis priemonių, kad būtų pašalinti neteisėtai atlikti statybos darbai, t. y. savavališka statyba ir jos padariniai, ir būtų užtikrintas darbų atitikimas detaliesiems planams ir (duomenys neskelbtini) prospekto gatvės projektui bei jo sprendiniams, o kalti asmenys būtų nubausti.

5. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog statybą leidžiantis dokumentas nurodytiems statybos darbams atlikti neprivalomas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas, Įstatymas) 8 straipsniu, Departamentas neturi pagrindo atlikti Įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime nurodomi prieštaringi duomenys, t. y. kad (duomenys neskelbtini) prospekto remontas buvo atliekamas pagal UAB „SRP Projektas“ parengtą 2018 m. „(duomenys neskelbtini) pr. Šiaulių mieste kapitalinio remonto projektas“ Nr. P18-005 (toliau – ir Kapitalinio remonto projektas), tačiau tuo pačiu nurodoma, kad Kapitalinio remonto projektas neprivalomas, todėl ir tikrinti statybos darbų teisėtumo Departamentas negali. Sprendimu Departamentas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) prospektas – gatvė, kuri yra ypatingas statinys. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (2 str. 85 d., 34 str. 1 d.), pareiškėjas teigė, kad, nepriklausomai nuo to, ar tai yra rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas, statinio projektas ir jo ekspertizė yra privalomi. Iš Šiaulių miesto savivaldybės ir Departamento gautų atsakymų pareiškėjas darė išvadą, kad pripažįstama, jog (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio darbų atlikimui statinio projektas yra reikalingas.

7. Vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcijos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis (10.2. p., 11.2. p., 11.2.1. p., 11.2.1.3. p., 11.2.1.4. p., 11.2.1.12. p.), pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas prieštarauja nurodytų teises aktų reikalavimams ir Inspekcija turi tikrinti statybos vykdymo teisėtumą tiek tuo atveju, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir / arba statinio projektas, tiek ir tuo atveju, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir / arba statinio projektas.

8. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Departamentas nurodė, kad jis 2020 m. liepos 29 d. gavo Prašymą, kuriame buvo prašoma ištirti ir įvertinti 2020 m. kovo mėnesį atliktų (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstravimo darbų teisėtumą, kurių metu prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, automobilių parkavimo vietos buvo panaikintos ir įrengta autobusų stotelė bei įvertinti atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini) prospekte atitikimą detaliesiems planams ir (duomenys neskelbtini) prospekto gatvės projektui ir jo sprendiniams, o, nustačius detaliųjų planų ir projekto pažeidimus, imtis priemonių, kad būtų pašalinti neteisėtai atlikti statybos darbai, t. y. savavališka statyba ir jos padariniai, bei būtų užtikrintas darbų atitikimas detaliesiems planams ir projektui bei jo sprendiniams.

11. Departamentas paaiškino, kad jis 2020 m. rugpjūčio 4 d., vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-931-(16.2), kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) buvo įpareigota pateikti visus turimus su (duomenys neskelbtini) prospekto statyba (rekonstravimu / kapitaliniu remontu) susijusius dokumentus. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2D-10691 informavo pareiškėją apie 2020 m. rugpjūčio 12 d. organizuojamą patikrinimą vietoje. 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1691. Buvo nustatyta, kad ypatingojo statinio (duomenys neskelbtini) prospekto sudedamoji dalis – autobusų stotelė – yra perkelta į kitą (duomenys neskelbtini) prospekto vietą, vietoje buvusios automobilių stovėjimo aikštelės (ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose), vykdant (duomenys neskelbtini) prospekto kapitalinio remonto darbus, pagal Kapitalinio remonto projektą, kuriam atlikta statinio projekto ekspertizė. Automobilių stovėjimo vietos įrengtos vietoje senos autobusų stotelės vietos (ties namais, esančiais (duomenys neskelbtini), Šiauliuose). Autobusų stotelė į kitą vietą perkelta atsižvelgiant į 2018 m. kovo mėnesį atliktą „(duomenys neskelbtini) prospekto Šiaulių mieste kapitalinio remonto projekto kelių saugumo auditą“ ir į 2018 m. balandžio 11 d. Administracijos Saugaus eismo komisijos posėdyje priimtą nutarimą. Departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 2D-11790 „Dėl statybos darbų teisėtumo ištyrimo“ pareiškėjui pateiktas Sprendimas.

12. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokios neigiamos pasekmės jam buvo sukeltos ir kokias teises ar teisėtus interesus pažeidžia Sprendimas. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovas teigė, kad pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, todėl paduoti skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neturėjo teisinio pagrindo.

13. Atsakovas teigė, kad Departamentas veikė teisės aktų nustatytų sąlygų ribose, laikydamasis viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Sprendimu nėra nustatyti jokie įpareigojimai pareiškėjui, nėra keičiama jo teisių ir pareigų apimtis. Pareiškėjas skunde taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip jo teisinę padėtį keičia Sprendimas, todėl pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą.

14. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai, jog Departamentas netikrino atliktų statybos darbų teisėtumo, yra nepagrįsti, nes iš Sprendimo turinio matyti, kad Įstatymo nustatyta tvarka buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog autobusų stotelė (duomenys neskelbtini) prospekte įrengta nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Departamentas, nagrinėdamas Prašymą ir atlikdamas statybos patikrinimą, laikėsi Įstatymo nuostatų ir pateikė išsamų, pagrįstą nustatytais faktais ir teisės aktų normomis atsakymą, veikė savo kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų yra nepagrįstas. Departamento vyriausiasis specialistas atliko visus būtinus statybos patikrinimo veiksmus, įtvirtintus Įstatymo 11 straipsnio nuostatose. Departamentas tinkamai nustatė visas faktines aplinkybes ir įvertinęs, kad autobusų stotelės vieta atitinka Kapitalinio remonto projekto sprendinius, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo imtis Įstatymo 11 ar 14 straipsniuose numatytų veiksmų, kadangi pažeidimų nebuvo nustatyta. Sprendime, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atliktiems faktiniams (duomenys neskelbtini) prospekto kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra privalomi.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Detaliojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio, sklypo plano sutartiniuose žymėjimuose nurodyta automobilių stovėjimo zona, grafinėje dalyje pažymėtas plotas Detaliojo plano galiojimo ribose už pastato, sklypo gilumoje. Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Planuojamos teritorijos sprendiniai (sprendinių konkretizavimo stadija)“ nurodyta: „Įvažiavimas į sklypą ir sprendiniai: dalis parkavimo numatoma kiemo teritorijoje, dalis esančioje aikštelėje.“ Detaliojo plano pagrindinio brėžinio, sklypo plano grafinėje dalyje „esančios aikštelės“ vieta nėra pažymėta.

16. Departamentas nurodė, kad jis, vykdydamas Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas funkcijas, parengto statinio projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentų (detaliesiems, bendriesiems planams ir pan.) reikalavimams patikrinti galėtų tik atlikdamas išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu yra vykdomi statybos darbai, teisėtumą Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atliktiems (duomenys neskelbtini) prospekto kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir nėra išduotas, Departamentas neturėjo pagrindo atlikti Įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų, t. y. negalėjo patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, nes toks dokumentas konkrečiu atveju pagal Statybos įstatymo nuostatas nėra privalomas, kas aiškiai buvo nurodyta ir Sprendime. Departamentas Įstatymo nustatyta tvarka patikrino pareiškėjo prašyme nurodytos autobusų stotelės vietos įrengimo teisėtumą, įvertino, kad autobusų stotelės vieta atitinka Kapitalinio remonto projekto sprendinius, todėl pareiškėjo argumentas, kad Departamentas neatliko statybos darbų teisėtumo ir pažeidė Įstatymo bei Nuostatų reikalavimus yra nepagrįstas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

18. Administracija paaiškino, kad dėl per didelių (duomenys neskelbtini) pr. rekonstravimo darbų kaštų, 2017 metais projektuotojo UAB „SRP Projektas“ parengtas „Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) pr. rekonstravimo projektas“ Nr. P16-47 (toliau – ir Rekonstravimo projektas) nebuvo įgyvendintas, o vietoje jo statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis Kapitalinio remonto projekto sprendiniais.

19. Administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prospekto kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Administracija apie Kapitalinio remonto projekto rengimo metu atliktas šio projekto įvertinimo procedūras pareiškėją informavo 2020 m. gegužės 22 d. Nr. S-l 822. Privalomumas gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio kapitaliniam remontui detalizuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 punkte, iš kurio matyti, kad, atliekant kapitalinį gatvės remontą, statytojui nėra numatytos prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

20. Administracija pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog, patikrinus aplinkybes vietoje ir peržiūrėjus Kapitalinio remonto projekto sprendinius, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) prospekto ribose, ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įrengta autobusų stotelės vieta atitinka Kapitalinio remonto projekto sprendinius. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad autobusų stotelės vieta buvo pasirinkta atsižvelgus į 2018 m. kovo mėnesį atliktą „(duomenys neskelbtini) prospekto Šiaulių mieste kapitalinio remonto projekto kelių saugumo auditą“ ir į 2018 m. balandžio 11 d. Administracijos Saugaus eismo komisijos posėdyje priimtą nutarimą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad atliktiems faktiniams (duomenys neskelbtini) prospekto kapitalinio remonto darbams vykdyti statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra privalomi.

21. Administracija nesutiko su pareiškėjo skunde daroma išvada, kad neva tiek Administracija, tiek atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) prospekto rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio darbų atlikimui statinio projektas reikalingas. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai supranta rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui keliamus reikalavimus ir procedūras.

22. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-933 įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis (107 p., 112 p., 112.1 p., 112.1.1 p., 112.1.2 p., 112.2 p.,), nurodė, kad teisės aktams neprieštarautų tokia situacija, kai žmonėms su negalia privalomos vietos įrengiamos statinio sklype, o likusios vietos gali būti įrengiamos iki 500 m iki įėjimų į pastatus. Administracija akcentavo, kad Kapitalinio remonto projekto sprendiniuose numatyta pakankamai automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) prospekto ribose.

23. Administracija akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3, 4 ir 6 punktai nustato, kad gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybės administracijos funkcija.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vollit“ skundą atmetė.

25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. ar jis pažeidžia pareiškėjo subjektines teises.

26. Įvertinęs ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo tiesiogiai sieja su tuo, kad įrengiant autobusų stotelę (perkėlus ją iš buvusios vietos ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) iš tikrųjų buvo vadovautasi Rekonstravimo projekto sprendiniais, tik atlikti darbai vadinami kapitaliniu remontu. Pareiškėjas teigė, kad tokiu atveju buvo būtinas statybos leidimas, turėjo būti atliktas statinio techninio projekto pakeitimas.

27. Įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 19 d.) (toliau – ir Kelių techninis reglamentas) nuostatas (1 priedo 3 p., 4 p.), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas (2 str. 11 d.), Statybos įstatymo nuostatas (2 str. 72 d.), teismas nurodė, kad rekonstrukcija sietina su esminiu kelio komplekso statinių pertvarkymu, kelio išorinių matmenų pakeitimu. Teismui nebuvo pateikti priešingi, nei atsakovo nustatyti duomenys, t. y. jog būtų buvę pakeisti kelio išoriniai matmenys, jog kelias ar jo statiniai buvo pertvarkyti iš esmės. Aplinkybė, kad autobusų stotelė buvo įrengta ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (perkelta iš buvusios vietos ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose), nepaneigia atsakovo padarytos išvados, kad buvo atlikti gatvės kapitalinio remonto darbai, o ne gatvės rekonstravimas ir įrengta autobusų stotelė atitiko Kapitalinio remonto projekto sprendinius. Atsakovas, padarydamas išvadą, kad autobusų stotelės vieta atitiko Kapitalinio remonto projekto sprendinius, atsižvelgė į Kapitalinio remonto projektui atliktą statinio projekto ekspertizę (ekspertizės akto Nr. PE18-143).

28. Atsižvelgęs į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad statybą leidžiantis dokumentas kelio kapitalinio remonto atveju nebuvo būtinas, todėl atsakovui nebuvo pagrindo atlikti Įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų.

29. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog atsakovas, tikrindamas Prašyme nurodytas aplinkybes, netinkamai atliko Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra Patalpų savininkas, tačiau automobilių parkavimo vietos, vietoje kurių šiuo metu įrengta autobusų sustojimo stotelė, niekada nepriklausė pareiškėjui, jos yra už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ribų.

31. Teismas akcentavo, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

32. Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis (10 str. 8 d. 3, 4 ir 6 p.), teismas nurodė, kad gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybės administracijos funkcija.

33. Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikęs faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir susipažinęs su statytojo pateikta informacija, Sprendime paaiškino, kad statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis Kapitalinio remonto projekto sprendiniais; buvo atlikta aktualių teisės aktų analizė, pasisakyta dėl atliktų statybos darbų atitikties ginčui aktualios teritorijos planavimo dokumentų atitikties, paaiškinta, kodėl autobusų stotelės įrengimas laikytinas kapitaliniu remontu, o ne rekonstrukcija, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime išdėstytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

34. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą (Sprendimą), kuris yra motyvuotas ir teisėtas bei atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

35. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo skundo ir pateiktų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas nėra ginčui aktualaus žemės sklypo (prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės) naudotojas / savininkas, autobusų stotelė nebuvo įrengta pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, todėl Sprendimo priėmimas aptariamu aspektu neturėtų įtakos pareiškėjo teisių turiniui, o, net ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 36. Pareiškėjas UAB „Vollit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas akcentuoja, kad gina savo interesą, nes pagal Detalųjį planą daugiabučiam namui parkavimas priklauso (duomenys neskelbtini) prospekte ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje matyti, kad prieš Patalpas turi būti (kaip ir buvo iki rekonstrukcijos / kapitalinio remonto) automobilių stovėjimo vietos.

38. Pareiškėjas teigia, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose aiškiai nurodyta, jog automobilių stovėjimo vietos Patalpoms yra (duomenys neskelbtini) prospekte. Šiaulių miesto centrinės dalies transporto ir automobilių stovėjimo teritorijų specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T-247 „Dėl Šiaulių miesto centrinės dalies transporto ir automobilių stovėjimo teritorijų Specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas), numatyta, jog automobilių stovėjimo vietos yra prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

39. Pareiškėjas akcentuoja, kad Rekonstravimo projekte taip pat buvo numatyta, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės bus įrengtos, kaip ir iki tol buvo, automobilių stovėjimo vietos, o autobusų stotelė įrengta ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tai patvirtino Departamentas Sprendimu.

40. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Detaliojo plano sprendiniai (prieš Patalpas turi būti automobilių stovėjimo vietos) buvo privalomi rengiant tiek Rekonstravimo, tiek ir Kapitalinio remonto projektus, nes detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d.).

41. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis, kaip Patalpų savininkas, turėjo teisę, teisėtus interesus, jog situacija nepasikeis, t. y. automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) prospekte ir toliau liks ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas neturėjo sudaręs su Šiaulių miesto savivaldybe sutarties dėl automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Specialiojo plano 4 punkte nustatyta, jog esančios automobilių stovėjimo vietos gali išlikti ateityje pertvarkius eismą gatvėse į vienos krypties arba būti panaikintos, tik tada, kai bus realizuoti Specialiojo plano sprendiniai, t. y. įrengus požemines ir antžemines saugyklas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis teismo posėdyje nurodė šiuos argumentus, taip pat aiškiai nurodė Specialiajame plane numatytas automobilių stovėjimo vietas prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

42. Apžvelgęs Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, vykdant statybą, atitinkančią savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esančiame žemės sklype, kuriam detalieji planai neparengti bei žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais privalu vadovautis, jei jie yra integruoti į atitinkamo lygmens bendrojo plano sprendinius nepriklausomai ar jie pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi.

43. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (4 str. 3 d., 24 str. 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 325 punktu, pareiškėjas nurodo, kad, detalizuojant specialiojo plano sprendinius, detaliuoju planu jie gali būti detalizuojami, bet negali būti keičiami.

44. Pareiškėjas nurodo, kad Specialiojo plano pastabose nurodoma, kad automobilių stovėjimo aikštelių vietos turi būti tikslinamos detaliaisiais ar techniniais projektais. Tačiau tikslinimas nereiškia ir negali reikšti, kad aikštelės naikinamos ir įrengiamos naujos kitoje vietoje. Specialiojo plano sąlyga reiškia tik tai, kad gali būti nustatomos konkrečios, tikslios aikštelės koordinatės, gali būt tikslinamas vietų skaičius, keičiamas parkavimas iš įstrižo į lygiagretų važiavimo krypčiai ar statmeną ir pan. Specialiojo plano pastabose nenurodoma, kad gali būti keičiama vieta arba naikinamos esamos automobilių stovėjimo vietos – esančios automobilių stovėjimo vietos gali būti panaikintos, kai bus realizuoti Specialiojo plano sprendiniai, t. y. įrengus požemines ir antžemines saugyklas.

45. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas pažymi, kad iš Sprendimo matyti, jog Departamentas Šiaulių miesto savivaldybės pateiktų Kapitalinio remonto projekto bei atliktų statybos darbų atitikimo Specialiajam planui netyrė ir nevertino, nors jame aiškiai pažymėta, kad būtent prie Patalpų nurodomos dešimties automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) prospekte, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o autobusų stotelė yra nurodoma prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai atitinka Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytus sprendinius.

46. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju buvo atliekamas ne kelio kapitalinis remontas, bet rekonstravimas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškinio Kelių įstatymo ir Kelių techninio reglamento 1 priedo nuostatas.

47. Vadovaudamasis Kelių techninio reglamento nuostatomis (8.3 p., 1 priedo 1 p. 1 d., 3 d., 4 d.), Kapitalinio remonto projekto aiškinamuoju raštu (Bendrųjų duomenų apie statinį dalis), Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis (6.18 p.) pareiškėjas nurodo, kad vien pagal paties projektuotojo nurodytus tikslus akivaizdu, jog atlikti darbai yra ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos darbai.

48. Vadovaudamasis Kelių įstatymo nuostatomis (2 str. 3 d., 5 d., 13 d.), Kelių techninio reglamento 196 punktu, pareiškėjas nurodo, kad autobusų sustojimo aikštelė taip pat yra kelio statinys ir konstrukcinis elementas, todėl, jei teismas spręstų, jog autobusų sustojimo vieta įrengta pagal projektą ir prieštaravimų nėra, tai akivaizdu, kad buvo pertvarkytas kelio elementas – autobusų sustojimo aikštelė, o tai reiškia, kad buvo atlikti ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos darbai, t. y. kelias pertvarkomas pagal Kelių techniniu reglamentu nustatytus reikalavimus, pertvarkant visus ar dalį kelio konstrukcinių elementų bei kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius – autobusų sustojimo aikštelę su paviljonu. Esant ne kapitaliniam remontui, bet rekonstravimo darbams, projekto viešinimas bei statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomi (Statybos įstatymo 20 str. 20 d., 27 str. 1 d. 4 p., STR 1.05.01:2007 3 priedo 3 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 p., 4 priedo 8.2 p.). Tai, kad rekonstravimo atveju tiek projekto viešinimas, tiek statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi, pripažino ir Departamentas Sprendime.

49. Pareiškėjas pažymi, kad, nors Administracija teigia, jog automobilių stovėjimo vietos buvo panaikintos ir autobusų sustojimo aikštelė buvo įrengta prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Kelių saugumo audito išvados ir Administracijos Saugaus eismo komisijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarimo pagrindu, tačiau pateiktoje Kelių saugumo audito išvadoje reikalavimo panaikinti automobilių stovėjimo vietas ir autobusų stotelę įrengti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nėra. Administracijos Saugaus eismo komisijai, kaip galima spręsti iš protokolo turinio, buvo pateiktas Kapitalinio remonto projektas jau atlikus minėtus pakeitimus ir buvo neva sprendžiamas klausimas tik dėl autobusų stotelės įvažos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, toliau nuo pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) g. Administracijos Saugaus eismo komisijai pačiai kilo abejonių dėl eismo saugumo pagal grafinį projektą, o Kapitalinio remonto projektas Administracijos Saugaus eismo komisijai buvo pateiktas jau su panaikintomis automobilių stovėjimo vietomis ir suprojektuota nauja autobusų sustojimo aikštele prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Dėl šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

50. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi pridėjo prie bylos pareiškėjo pateiktą Kapitalinio remonto projekto dalį. Pareiškėjo atstovas prašė teismo posėdyje sudaryti pareiškėjo atstovui galimybę parodyti neatitikimus tarp grafinės Kapitalinio remonto projekto išraiškos ir Kapitalinio remonto projekto aiškinamojo rašto, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės pareiškėjo atstovui nesudarė. Pareiškėjas pažymi, kad neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, jei visiškai neanalizavo, nevertino ir sprendime net nepasisakė dėl pareiškėjo atstovo nurodytų aplinkybių, jog grafinė Kapitalinio remonto projekto išraiška neatitinka Kapitalinio remonto projekto aiškinamojo rašto. Nesudarydamas pareiškėjui galimybės teismui ir proceso dalyviams parodyti minėtus neatitikimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę teikti teismo posėdyje paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (ABTĮ 52 str. 2 d.).

51. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nes prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Nuostatams (10.2 p., 11.2 p., 11.2.1 p., 11.2.1.3 p., 11.2.1.4 p., 11.2.1.12 p.).

52. Pareiškėjas pažymi, kad teismas buvo šališkas, nes teisėjo V. S. sutuoktinė G. S. dirba Administracijoje Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja. Tiek Administracijos statybos ir renovacijos skyriaus pareigūnai, kurie vykdo statybos kontrolę / priežiūrą, tiek pareigūnai, kurie organizavo projektavimą ir jo tvirtinimą, tiek ir teisėjo V. S. sutuoktinė, kaip Viešųjų pirkimų skyriaus, kuris organizavo statybos darbų pirkimą pagal skunde nurodytus dokumentus, vadovė yra pavaldūs Administracijos direktoriui. Nustačius, kad Sprendimas yra neteisėtas ir teismui konstatavus, jog galėjo būti padaryti statybą bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, toks teismo sprendimas turėtų įtaką Administracijos teisėms ar pareigoms.

53. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo suformuota praktika, jog teisėjas V. S. nenagrinėja bylų, susijusių su Administracija, t. y. kai sutuoktinės darbdavys yra proceso dalyvis. Nors teisėjo V. S. sutuoktinė nagrinėjamoje byloje trečiojo suinteresuotojo asmens interesų negynė, tačiau pareiškėjui, kuriam priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, aplinkybė dėl artimų teisėjo V. S. ir vienos iš bylos šalių darbuotojos ryšių kelia abejonių dėl teisėjo V. S. nešališkumo. Pareiškėjas nurodo, kad galimą teisėjo V. S. šališkumą patvirtina ir tai, jog sprendime visiškai nevertinti ir neanalizuoti pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išdėstyti argumentai bei pareiškėjo argumentai, nurodyti procesiniuose dokumentuose.

54. Pareiškėjas nurodo, kad prie apeliacinio skundo prideda Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T-432, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, bei paties Detaliojo plano su sprendiniais kopijas, kurios patvirtina, jog pareiškėjas turėjo teisėtus interesus įsigydamas patalpas, jog prie šių patalpų bus automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) prospekte prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

55. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

56. Departamentas pažymi, kad byloje nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kuris niekaip nėra susijęs su Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus funkcijomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisėjo V. S. šališkumo yra nepagrįsti, taip pat nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų nušalinimo pagrindų.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

58. Administracija papildomai nurodo, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, todėl jam buvo užtikrinta galimybė teikti teismui paaiškinimus ir dokumentus. Administracija taip pat pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl teisėjo V. S. šališkumo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 59. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 2D-11790, kuriuo atsakyta į pareiškėjo UAB „Vollit“ 2020 m. liepos 28 d. prašymą „Dėl statybos darbų teisėtumo ištyrimo“.

60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkas (privatus asmuo), 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovą dėl statybos darbų (autobusų sustojimo aikštelės įrengimo (perkėlus ją iš buvusios vietos ties namu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, į kitą vietą – ties namu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose)) teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas prašė patikrinti atliktų darbų (duomenys neskelbtini) pr. atitikimą detaliesiems planams, o nustačius detaliųjų planų ir projekto pažeidimus, imtis priemonių, kad būtų pašalinti neteisėtai atlikti statybos darbai, t. y. savavališka statyba ir jos padariniai, ir būtų užtikrintas darbų atitikimas detaliesiems planams ir projektui bei jo sprendiniams.

61. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos (statytojo) pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis, nustatė, jog pareiškėjo ginčijami statybos darbai atlikti pagal Kapitalinio remonto projektą, kuriam atlikta statinio projekto ekspertizė, o (duomenys neskelbtini) pr. ribose ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įrengta autobusų stotelės vieta atitinka Kapitalinio remonto projekto sprendinius. Taip pat Sprendime nurodyta, kad atliktiems faktiniams (duomenys neskelbtini) pr. kapitalinio remonto darbams vykdyti statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra privalomi, Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nurodytas funkcijas, parengto statinio projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentų (detaliesiems, bendriesiems planams ir pan.) reikalavimams galėtų patikrinti tik atlikdama išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu yra vykdomi statybos darbai, teisėtumą Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, o kadangi vykdomiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir nėra išduotas, atsakovas neturi pagrindo atlikti Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų.

62. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, pagrįstai Sprendime nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pr. kapitalinio remonto darbai yra savavališka statyba. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. nepažeidžia pareiškėjo subjektinių teisių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

63. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

64. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas kolegijos teisėjas (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas) V. S., nes byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo Administracija, o šio teisėjo sutuoktinė G. S. dirba Administracijoje – Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, ji, kaip Viešųjų pirkimų skyriaus, kuris organizavo statybos darbų pirkimą pagal skunde nurodytus dokumentus, yra pavaldi Administracijos direktoriui (kaip ir Statybos ir renovacijos skyriaus pareigūnai, kurie vykdo statybos kontrolę / priežiūrą, pareigūnai, kurie organizavo projektavimą, tvirtino projektą). Pareiškėjo teigimu, nustačius, jog Sprendimas yra neteisėtas, ir teismui konstatavus, jog vis dėlto gali būti padarytas statybą bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, toks sprendimas gali turėti ir turėtų įtakos Administracijos teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors teisėjo sutuoktinė trečiojo suinteresuoto asmens teisių negynė šioje byloje, tačiau pareiškėjui, kuriam priimtas nepalankus sprendimas, aplinkybė dėl artimų teisėjo ir vienos proceso šalių darbuotojos ryšių kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo objektyviuoju aspektu. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teisme suformuota praktika, kad minėtas teisėjas nenagrinėja bylų, susijusių su Administracija, kai jo sutuoktinės darbdavys yra proceso dalyvis.

66. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus darytina išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

67. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

68. ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalių normų paskirtis yra pašalinti abejones dėl tam tikro teismo teisėjo nešališkumo ir kartu užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimo klausimas sprendžiamas įvertinus pateiktų argumentų pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teisėjo, nagrinėjusio bylą, sutuoktinė yra susijusi tarnybos (darbo) teisiniais santykiais su proceso šalimi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas (teismas).

69. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus; vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 29369/10). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 22399/93). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9186/80; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 28194/95).

70. Nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 73797/01).

71. Byloje nustatyta, kad du teisėjai (kolegijos nariai) 2021 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą nušalinti teisėją V. S. tuo pagrindu, jog jo sutuoktinė dirba Administracijoje. Pareiškėjo pareiškimas nebuvo tenkintas, nurodant, jog Administracija šioje byloje yra ne atsakovas, o trečiasis suinteresuotas asmuo, skundo pagrindas ir dalykas sietinas su galimai neteisėtais atsakovo Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento veiksmais, teisėjo V. S. sutuoktinė G. S. dirba Administracijos Teisės skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja, ji nėra hierarchiniais ryšiais kaip nors susijusi su pareiškėjo pareiškime nurodomais Administracijos darbuotojais. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad vien tai, jog teisėjo sutuoktinė dirba Administracijoje, ir tai, kad ir Viešųjų pirkimų poskyrio vedėjai G. S., ir statybos, renovacijos srityje dirbantiems darbuotojams tiesiogiai vadovauja administracijos direktorius, nereiškia, kad ją ir statybos, renovacijos srityje dirbančius darbuotojus sieja kokia nors profesinė partnerystė, kuri būtų pagrįsta profesine ar finansine priklausomybe.

72. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog teisėjo V. S. sutuoktinė G. S. bylos nagrinėjimo metu dirbo Administracijos Teisės skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja ir ji buvo tiesiogiai pavaldi Administracijos vadovui. Iš Administracijos byloje pateiktos nuomonės dėl pareiškėjo prašymo dėl įrodymų ir dokumentų išreikalavimo matyti, kad buvo vykdomas viešasis pirkimas, susijęs su byloje nagrinėjamais statybos darbais. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė nuogąstavimų ir abejonių dėl visų kolegijos teisėjų šališkumo nagrinėjant šią bylą, pagal bylos duomenis, trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos darbuotoja G. S., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra atlikusi kokių nors procesinių veiksmų Administracijos vardu, t. y. ji nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat byloje nagrinėjamas ginčas nėra tiesiogiai susijęs su viešųjų pirkimų organizavimu.

73. Svarstant, ar pirmiau apartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje turėjo būti konstatuotas objektyvusis teisėjo V. S. nešališkumas, pažymėtina, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Tai, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas V. S. ir Administracijos darbuotoja, kuri yra pavaldi Administracijos vadovui, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės tiesiogiai susijusios su Administracijos atliktais statybos darbais, dėl kurių buvo organizuojamas viešasis pirkimas, yra sutuoktiniai, laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo šališkumu. Pareiškėjo, kuriam priimtas nepalankus sprendimas, išsakyti argumentai yra pakankami daryti išvadai, jog teismo sudėtis nebuvo tokia, kuri garantuotų jo nešališkumą, ir ji neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos standartų pagal objektyvųjį testą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia situacija, kuri yra susiklosčiusi šioje byloje, objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo. Faktas, kad artima teisėjo, nagrinėjusio bylą, šeimos narė (sutuoktinė) turėjo glaudžius tarnybos (darbo) ryšius su Administracija (jos vadovu), taip pat nagrinėjamos bylos pobūdis, sukėlė pareiškėjui pagrįstų abejonių dėl realaus jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimo. Tokias dvejones bylą nagrinėjantis teismas privalėjo pašalinti, garantuoti asmens (pareiškėjo) teisę į nešališką teismą. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis.

74. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant absoliutaus jo negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, nustačiusi pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vollit“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė