Legislator Case Law & Legislation
050dbfab-968d-4292-bd38-4c4bd961882e AI generated

050dbfab-968d-4292-bd38-4c4bd961882e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 050dbfab-968d-4292-bd38-4c4bd961882e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismo sprendimas, priimtas remiantis prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ byloje esančiais įrodymais iÅ¡vadÄ , jog vamzdžiai trÅ«ko dėl atsakovo kaltės – buto neÅ¡ildimo. Visuotinai žinoma, kad vamzdžiai gali užšalti tik esant minusinei temperatÅ«rai, kas reiÅ¡kia, jog atsakovo bute turėjo bÅ«ti neigiama temperatÅ«ra. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, jog UAB „Senamiesčio Å«kis“ atstovai niekada nėra buvę atsakovo bute, todėl negalėjo nustatyti, jog bute tuo metu buvo minusinė temperatÅ«ra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kaip buvo nustatyta, jog magistraliniai vamzdžiai nebuvo Å¡ildomi. Tretysis asmuo neturi specialių žinių, kad nebuvęs bute tai nustatytų.

Legislator headnote

AI generated

050dbfab-968d-4292-bd38-4c4bd961882e · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovo nuomone, svarbi aplinkybė, kad atsakovo butas ribojasi su kitomis patalpomis grindimis (apačioje yra gretimas butas), lubomis (virÅ¡ atsakovo yra palėpė), ir trejomis sienomis iÅ¡ keturių (tik viena atsakovo siena ribojasi su lauku). Sienos/lubos/grindys nėra izoliuotos, tuo bÅ«du Å¡iluma iÅ¡ kitų butų , kaip ir laiptinės patenka į atsakovo butÄ . Todėl neįmanoma (net ir padarius prielaidÄ , kad atsakovo butas nebuvo Å¡ildomas tuo metu, kai įvyko avarija), kad atsakovo buto kambarių temperatÅ«ra bÅ«tų minusinė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-2126-611/2013 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02490-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 121.14; 121.21  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2013 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

U. ieÅ¡kinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio Å«kis“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 11206 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-10-31 ieÅ¡kovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas, už kurį ieÅ¡kovė sumokėjo 42367,51 Lt. 2012-02-15 virÅ¡ ieÅ¡kovės buto esančiame bute (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio vamzdžio avarija, sprogo neÅ¡ildomi vamzdžiai.

Dėl nurodytų aplinkybių buvo užlietas ieÅ¡kovės butas. VÄ® Registrų centro duomenimis buto, (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas, kuris privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . Užliejus butÄ vandeniu, buvo apgadintos kambario lubos, sienos, grindys, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, pažeista elektros instaliacija, taip pat buvo apgadinti baldai. Dėl buto užliejimo ieÅ¡kovė patyrė 11.206,00 Lt žalÄ . Atsakovas ieÅ¡kinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė jo neteisėtų veiksmų fakto, kadangi nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių trÅ«ko magistraliniai vandentiekio vamzdžiai. Atsakovo butas buvo be trÅ«kumų, o magistraliniais vamzdžiais yra tiekiamas vanduo visiems namo gyventojams. Tad magistraliniai vamzdžiai yra viso namo nuosavybė, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsako visi bendrasavininkiai, tame tarpe ir ieÅ¡kovė. NamÄ administruoja UAB „Senamiesčio Å«kis“, todėl jam tenka pareiga užtikrinti bendro naudojimo inžinierinės įrangos nenutrÅ«kstamÄ veikimÄ .

Namo avarija galimai įvyko dėl UAB „Senamiesčio Å«kis“ netinkamo pareigų atlikimo.  Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo Å¡ildomas, nebuvo užtikrintas minimalus patalpų apÅ¡ildymas. Dėl nurodytos priežasties bute esantys vamzdžiai užšalo ir trÅ«ko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10206 Lt žalos atlyginimo, susijusio su buto remontu, 600 Lt žalos atlyginimo dėl sugadintų baldų ir kilimų, 400 Lt, susijusių su žalos nustatymu dėl buto užliejimo, iÅ¡ viso – 11206 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2012-06-04, dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 336,18 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, jog 2012-02-15 įvyko vandentiekio avarija atsakovui priklausančiame bute, dėl kurios buvo užlietas ieÅ¡kovei priklausantis butas ir padaryta žala kambarių luboms, sienoms, grindims, koridoriaus luboms, sienoms ir grindims, pažeista elektros instaliacija, taip pat apgadinti baldai.

Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė fakto, jog ieÅ¡kovei priklausantis butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių. Teismas atsakovo argumentus, jog namo avarija galimai įvyko dėl UAB „Senamiesčio Å«kis“ netinkamo pareigų atlikimo, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog žala atsirado dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigÄ rÅ«pintis jam priklausančiu turtu, t.y. tinkamai prižiÅ«rėti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantį turtÄ â€“ vamzdynus, kad nebÅ«tų padaryta žalos.

Ta aplinkybė, jog magistraliniai vamzdžiai yra viso namo nuosavybė, neatleidžia atsakovo nuo pareigos užtikrinti jų tinkamÄ funkcionavimÄ ir priežiÅ«rÄ jam priklausančiame bute, ir nesudaro pagrindo teismui perkelti civilinę atsakomybę visiems namo gyventojams. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog dėl 2012-02-15 įvykusios vandentiekio avarijos, dėl kurios buvo apgadintos ieÅ¡kovei priklausančio buto kambario lubos, sienos, grindys, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, baldai, kaltas yra atsakovas, nes jo nepakankamo veikimo faktas byloje įrodytas, todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas pažymėjo, jog žalos faktas byloje konstatuotas. Atsakovas ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio neginčijo. Atsakovas aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės, teismo nuomone neįrodė, o teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tokio pobÅ«džio aplinkybių nenustatė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudytojÄ A.

Å . bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Teismo sprendimas, priimtas remiantis prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ .

2. Teismas padarė nepagrįstÄ byloje esančiais įrodymais iÅ¡vadÄ , jog vamzdžiai trÅ«ko dėl atsakovo kaltės – buto neÅ¡ildimo. Visuotinai žinoma, kad vamzdžiai gali užšalti tik esant minusinei temperatÅ«rai, kas reiÅ¡kia, jog atsakovo bute turėjo bÅ«ti neigiama temperatÅ«ra. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, jog UAB „Senamiesčio Å«kis“ atstovai niekada nėra buvę atsakovo bute, todėl negalėjo nustatyti, jog bute tuo metu buvo minusinė temperatÅ«ra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kaip buvo nustatyta, jog magistraliniai vamzdžiai nebuvo Å¡ildomi. Tretysis asmuo neturi specialių žinių, kad nebuvęs bute tai nustatytų.

3. Atsakovo nuomone, svarbi aplinkybė, kad atsakovo butas ribojasi su kitomis patalpomis grindimis (apačioje yra gretimas butas), lubomis (virÅ¡ atsakovo yra palėpė), ir trejomis sienomis iÅ¡ keturių (tik viena atsakovo siena ribojasi su lauku). Sienos/lubos/grindys nėra izoliuotos, tuo bÅ«du Å¡iluma iÅ¡ kitų butų , kaip ir laiptinės patenka į atsakovo butÄ . Todėl neįmanoma (net ir padarius prielaidÄ , kad atsakovo butas nebuvo Å¡ildomas tuo metu, kai įvyko avarija), kad atsakovo buto kambarių temperatÅ«ra bÅ«tų minusinė.

4. Aplinkybę, kad butas buvo Å¡ildomas, įrodė atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai teisme, jog bute gyveno gyventoja. Dėl tos priežasties atsakovas prašė apklausti liudytoja – buto gyventojÄ A. Å ., kuri gyveno tuo metu ir kuri paaiÅ¡kintų, kiek butas buvo Å¡ildomas. Teismas, netenkindamas atsakovo praÅ¡ymo, iÅ¡ anksto atsisakė vertinti įrodymus, kurie galimai įtakotų kitokio sprendimo priėmimÄ . Tokiu bÅ«du teismas parodė savo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ patenkinti ieÅ¡kinį net ir nesant tam tinkamiems įrodymams.

5. Teismas nevertino aplinkybės, jog sprogę vamzdžiai nebuvo atsakovo bute, o buvo namo išorinėje sienoje. Namas statytas 1940 m., o atsakovas buto savininku tapo tik 2010-11-10. Jokie specialistai nenustatė dėl ko trūko vamzdžiai. Vamzdžiams yra 70 metų, jų niekas nekeitė, todėl galimai jie trūko dėl senėjimo, kurį paspartino žema lauko temperatūra.

6. Atsakovui neatsiranda deliktinė atsakomybė, kadangi Å¡iuo atveju nėra net trijų bÅ«tinų atsakomybei kilti sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės. Atsakovas nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, bei nepažeidė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos pareigos tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jose esančiu turtu (inžinierine įranga ir pan.).

IeÅ¡kovė ir tretysis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, iÅ¡kviesti apklausti liudytoja A. Å ., nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jÄ apklausti.

Pažymi, jog minėta liudytoja, kuri gyveno ir gyvena atsakovui priklausančiame bute, galėtų paaiškinti su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, t.y. kiek butas buvo šildomas. Pažymėtina, kad CPK 314 str., kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t.y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Å ie ribojimai pirmiausia nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas apeliaciniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoja A. Å ., todėl tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ apklausti liudytoja A. Å . nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Å ., kaip nurodo atsakovas, nuomos pagrindais gyvena atsakovo bute, todėl gali bÅ«ti suinteresuota atsakovui palankia bylos baigtimi. Tokiu bÅ«du, jos parodymai negalėtų bÅ«ti laikomi objektyviais ir patikimais. Kita vertus, negali bÅ«ti raÅ¡ytiniai įrodymai (dokumentai) paneiginėjami liudytojų parodymais.

Atsakovas praÅ¡o bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį praÅ¡ymÄ grįsdamas praÅ¡ymu apklausti teismo posėdyje liudytojÄ bei bÅ«tinybe iÅ¡ naujo įvertinti aplinkybes, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, apeliaciniu skundu praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų teisėjų kolegijai pagrindÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

PraÅ¡ymas dėl liudytojos apklausos nebuvo patenkintas, o tam, kad teisėjų kolegija įvertinų įrodymus ir aplinkybes, žodinis bylos nagrinėjimas nebÅ«tinas. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijai neįžvelgiant bÅ«tinybės nagrinėti atsakovo skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė yra preziumuojama.

Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, t.y. ieškovei, kuri privalo įrodyti, kad jos teisės buvo pažeistos.

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ , nes bendros pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-02-15 įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo užlietas ieÅ¡kovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės atsakovas neginčija, todėl kolegija laiko įrodytu faktÄ , jog ieÅ¡kovės butas nukentėjo dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kuri įvyko trÅ«kus magistraliniams vandentiekio vamzdžiams, esantiems atsakovui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas laiko Å¡alių pripažintÄ faktÄ nustatytu, nes pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 185, 187 str.). IÅ¡ procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas pripažino faktÄ , jog jo bute trÅ«ko magistraliniai vamzdžiai, tačiau nesutiko, kad butas buvo užlietas dėl jo kaltės, t.y. nepripažino aplinkybės, jog jo butas nebuvo Å¡ildomas. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, o tuo pačiu ir jose esantį turtÄ (inžinierinę įrangÄ ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamÄ magistralinių vamzdžių funkcionavimÄ ir priežiÅ«rÄ jam priklausančiame bute, t.y. privalėjo užtikrinti tinkamÄ savo gyvenamųjų patalpų apÅ¡ildymÄ , kad nebÅ«tų padaryta žala. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas, pažeidus CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ . Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str., 180 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus, juos motyvuotai kiekvienÄ atskirai ir visumoje įvertino ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡vada apie faktų buvimÄ gali bÅ«ti daroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar jų nebuvimÄ (CPK 176 str.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neÅ¡ildė buto, todėl jame esantys vamzdžiai trÅ«ko.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje esančiais 2012-02-27 ir 2012-04-27 UAB „Senamiesčio Å«kis“ raÅ¡tais, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovei priklausantis butas buvo užpiltas 2012-02-15, trÅ«kus neÅ¡ildomiems magistraliniams vandentiekio vamzdžiams, esantiems 26 bute, kadangi juose nurodyti duomenys nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir laikomi patikimais, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Å iuo atveju, atsakovui, teigiančiam, jog jo butas buvo tinkamai Å¡ildomas, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog byloje esančiame 2012-05-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų apie atsakovo bute esančiÄ Å¡ildymo sistemÄ (b.l. 11). Atsakovas taip pat nėra pateikęs į bylÄ jokių duomenų apie tai kokia Å¡ildymo sistema įrengta jo bute bei ar ji atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, tuo labiau, jog iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1940 m. statybos name nėra centralizuoto Å¡ildymo ir kiekvienas butas turi autonominę Å¡ildymo sistemÄ .

Taip pat nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo bute nuolatos yra palaikoma minimali teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatÅ«ra. Ä®vertinus tai, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog 1940 m. statybos namai nėra apÅ¡iltinti pagal Å¡iai dienai taikomus STR reikalavimus, bei tai, kad name nėra centralizuoto Å¡ildymo ir į bylÄ nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovo bute Å¡altuoju metų laikotarpiu buvo palaikoma pastovi teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatÅ«ra, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad magistraliniai vamzdžiai trÅ«ko, neužtikrinus minimalaus patalpų apÅ¡ildymo.

Apeliantas apeliacinį skundÄ , jog magistraliniai vamzdžiai negalėjo trÅ«kti dėl jo patalpų Å¡ildymo ar neÅ¡ildimo, grindžia spėlionėmis, samprotavimais ir prielaidomis, kurie nėra įrodymai CPK 177 str. prasme, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, grįsdamas savo nurodomas aplinkybes, turėjo teisę kreiptis į nepriklausomÄ ekspertÄ , kuris pateiktų iÅ¡vadÄ , dėl vidaus temperatÅ«ros neÅ¡ildant, esant daliniam Å¡ildymui tam tikromis žiemos sÄ lygomis poveikio lauko sienos temperatÅ«rai ir magistralinių vandentiekio vamzdžių funkcionavimui, t.y., kuris atliktų paskaičiavimus kokioms sÄ lygoms esant yra galimas ar negalimas magistralinių vandentiekio vamzdžių užšalimas ir trÅ«kimas.

Taip pat atsakovas turėjo procesinę teisę nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, praÅ¡yti byloje skirti ekspertizę tiksliai magistralinių vandentiekio vamzdžių trÅ«kimo priežasčiai nustatyti, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Å¡ia savo teise nepasinaudojo ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sisteminė bylos duomenų analizė leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, t.y. netinkamai prižiÅ«rint jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantį turtÄ - vamzdynus, neužtikrinus minimalaus patalpų apÅ¡ildymo, dėl ko bute esantys magistraliniai vandentiekio vamzdžiai užšalo ir trÅ«ko, užliedami ieÅ¡kovei priklausantį butÄ ir padarydami ieÅ¡kovės turtui žalÄ , kuria privalo atlyginti atsakovas.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kadangi apeliantas neginčija padarytos žalos dydžio, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alos dydį, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, nėra ir pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Danutė Kutrienė                                                                                                           Loreta Lipnickienė                                                                                                           Andžej Maciejevski