050c2c7e-58f4-41b3-a46a-9bbc4ef059d1 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-397-298/2020 Proceso Nr. 1-01-1-28256-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3. 1.1.9.2. 1.1.9.7. 1.2.25.4.2.4. 2.3.6.4.3. 2.3.6.4.6.1. 2.3.6.4.6.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., E. B., vertėjoms V. M., A. S., dalyvaujant prokurorams O. L., L. G., kaltinamajam D. G. ir jo gynėjui advokatui I. Š., nukentėjusiesiems E. P., M.

P., D. J. ir jų atstovui advokatui S. L., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ atstovei S. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

D. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2019-07-05 apie 06.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas krašto keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>“, 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Pradedantiesiems vairuotojams, <....> leidžiama važiuoti <...> keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu“ ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo apie 95 km/val. greičiu, virÅ¡ydamas leistinÄ jam maksimalų 70 km/val. greitį, dėl netinkamai pasirinkto greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuslydo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę, iÅ¡važiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir partrenkė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kelio kairiajame Å¡one buvusį pėsčiÄ jį M.

P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis D. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, prisipažino visiÅ¡kai. Atsiprašė nukentėjusiųjų ir parodė, jog važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nepamena, gali bÅ«ti kaip nurodyta apie 7 val. ryte. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į miesto pusę, važiavo kitas automobilis su priekaba iÅ¡ Å¡alutinio kelio.

Staigiai stabdė ir jį „užnešė“ į kitÄ pusę, nes buvo lietus. Jo automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę. Jis tiesiog prarado sÄ monę, iÅ¡važiavo jo automobilis nuo kelio, apsivertė. Jo automobilis stovėjo ant ratų, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, pastebėjo gulintį žmogų, gal kokie 30 metrų nuo kelio. Kai važiavo, nepastebėjo stovinčio žmogaus, nes lijo stiprus lietus. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė gulintį žmogų, priėjo ir pradėjo atsipraÅ¡inėti.

Atvažiavo žmonės, kurie turėjo jį paimti į darbÄ , tie žmonės atvažiavę pasakė, kad M. P. ten laukė jų važiuoti į darbÄ . Tie žmonės iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir greitoji konstatavo M. P. mirtį. Gailisi dėl to įvykio. Buvo nuvažiavę į namus pas nukentėjusiuosius: jo mama, brolis, jis. Bendravo su Å¡iais žmonėmis, kurie yra čia salėje. Nuvažiavo su tikslu atsipraÅ¡yti, kad taip įvyko. Vairavimo stažas buvo kokie 7 mėn. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu važiavo gal 70 km greičiu, o prieÅ¡ eismo įvykį važiavo 95 km greičiu.

Kai važiavo iki eismo įvykio - tuo metu irgi lijo. Važiavo į miestÄ , žino, kad negali tokiu greičiu važiuoti, kai neturi vairavimo stažo. IÅ¡važiavo prieÅ¡ jį automobilis su priekaba. Važiuodamas jis nematė žmogaus. Ä®vykio metu buvo vienas. Nebuvo intensyvaus eismo. Jei bÅ«tų važiavęs mažesniu greičiu, nebÅ«tų buvę tokių pasekmių. Jis dar kartÄ nori atsipraÅ¡yti, kad tikrai nenorėjęs, jog taip įvyktų. Už advokato paslaugas atlygins. Kaltinamojo gynėjas I.

Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo ginamasis kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir savo kaltę pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pats paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų. Pats D. G. buvo atvykęs dėl atsipraÅ¡ymo pas E. P.. Jie iÅ¡girdo, kad ir nukentėjusioji neturi nieko prieÅ¡, jog byla bÅ«tų nutraukta, kadangi yra pagrindai ir prokuroras viskÄ pilnai iÅ¡dėstė. Jauno amžiaus žmogus, ar jis per anksti gavo teises, sunku pasakyti, gal ne taip suprato ir ne taip sureagavo, virÅ¡ijo leistinÄ greitį.

Jis paaiÅ¡kino dėl ko jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Buvo minėta, kad turtinė ir neturtinė žala jau atlyginta ir pretenzijų neturi nukentėjusioji. PraÅ¡oma bylÄ nutraukti dėl susitaikymo, taip pat sumažinti įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondÄ , atsižvelgiant į D. G. darbo užmokesčio dydį, taip pat ir teisių (vairuoti) atėmimÄ sumažinti 1 metams. D. G. vairavo bÅ«damas blaivus, manantis, kad užtektų ir 1 metų, jog žmogus pajustų atsakomybę už savo padarytÄ veikÄ .

Kadangi kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kaltinamojo D. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Nukentėjusiosios E. P. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad gyvena kaime, vyras dirbo statybose, atvažiuodavo paimti jos vyro nuo tos vietos, kur žuvo, ne ant pagrindinio kelio, dar savo kaime. Vyras išeidavo 6.10 val. ryte. Atvažiavo jos brolis ir pasakė, kad jos vyras mirė. Greitoji greitai atvažiavo, pora metrų ant žolės gulėjo jos vyro kūnas, jau buvo miręs, stipriai sumušta galva. Įvykio vietoje jie nebendravo su D. G.. Po keleto dienų D. G. atvažiavo su savo teta, kad jie jam atleistų, bet už jį kalbėjo teta.

Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Draudimo bendrovė sumokėjo iÅ¡ dalies. Papildomai paaiÅ¡kino, jog 40 metų gyveno santuokoje, viskas buvo labai gerai Å¡eimoje, ji dirbo, bet vyro atlyginimas buvo didžiausias; jos atlyginimas buvo apie 300 Eur, Å¡iuo metu apie 6 mėn. nedirba, vyras uždirbdavo 400 Eur ir daugiau. Jie nieko nesakė D. G. po to eismo įvykio. Mano, kad teisių (vairuoti) atėmimas 2 metams yra per mažai, reiktų ilgiau. Daugiau neturi kÄ pasakyti. Nukentėjusiosios D. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad ji gyvena Danijoje, atvažiuodavo kas 3 mėn., santykiai Å¡eimoje buvo geri.

Tuo metu ji buvo Danijoje, kai įvyko nelaimė, buvo atvažiavusi į tėvo laidotuves, buvo čia apie 3 savaites po laidotuvių, jai leido iÅ¡vykti iÅ¡ darbo ir bÅ«ti tÄ laikÄ Lietuvoje. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Vienkartinę paÅ¡alpÄ gavo motina už laidotuves. Neturtinė žala tokia, nes tai artimas žmogus, jis nesulaukė pensijos, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Papildomai paaiÅ¡kino, kad žino kada buvo tėvo gimtadienis, gruodžio mėn., tėvų tarpusavyje santykiai buvo geri.

Lankėsi pas psichiatrÄ , nes blogai jautėsi, buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, vartojo juos. Jos tėvas buvo sveikas. IÅ¡ Danijos įvairiai bÅ«davo grįždavę, ir kas 6 mėn., ir 3 mėn. Draudimo bendrovė sumokėjo 11900 Eur turtinės žalos. Kol kas nepriima atsipraÅ¡ymo iÅ¡ D. G.. Nukentėjusiojo M. P. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad tuo metu jis dirbo Norvegijoje, dirbo 8 metus iki to įvykio. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, jam paskambino jo sesuo ir pranešė. Buvo laidotuvėse, darbdavys leido iÅ¡vykti.

BÅ«davo visaip, ir kas 2 mėn. grįždavo, pakankamai dažnai atvykdavo. Jo Å¡eima gyvena čia Lietuvoje, 40 km nuo tėvų kaimo, (duomenys neskelbtini). Jie su tėvu statė namÄ , nebuvo jokių konfliktų tarp tėvų. Buvo labai sunkus tėvo praradimas, visada bendravo. Pradėjo statyti namÄ su tėvu, todėl tokia neturtinė žala. Å iuo metu motina viena rÅ«pinasi namais, samdo žmones. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Pateikė iÅ¡ darbovietės dokumentus draudimo bendrovei. Jis gal su laiku priims atsipraÅ¡ymÄ iÅ¡ D.

G.. Draudimo bendrovė sumokėjo 8000 Eur. Nukentėjusiuosius atstovaujantis advokatas S. L. teismo posėdžio metu palaikė prokuroro nuomonę dėl bylos nutraukimo. Mano, kad nereikia jaunam žmogui atimti teisės (vairuoti), nes susitaikė su nukentėjusiaisiais, prašo atlyginti proceso išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Š. V. parodymais, kad 2019-07-05 apie 06.20 val. jis kartu su tėvu, kuris vairavo automobilį, iš (duomenys neskelbtini) važiavo pasiimti dėdės M. P., kuris jų kasdien laukdavo (duomenys neskelbtini).

Kaip ir kiekvienÄ dienÄ ketino važiuoti į darbÄ Vilniuje. Atstumas nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra apie 2,5 km. Oras buvo blogas, apsiniaukę, lijo lietus, kelio danga Å¡lapia. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) jis pamatė, kad dėdė prie kelio ženklo, žyminčio Å¡alutinį keliÄ , esančio (duomenys neskelbtini), nestovi. Å is prie to ženklo visada jų laukdavo. Jie įsukdavo į (duomenys neskelbtini) apsisukdavo, Å¡is įsėsdavo ir visi važiuodavo į Vilnių.

Privažiavus arčiau, jis pamatė pievoje, toliau nuo gatvės, stovintį apdaužytÄ automobilį ir netoliese pievoje gulintį ant nugaros savo dėdę M. P.. IÅ¡kart pribėgo prie Å¡io, bandė užčiuopti Å¡io pulsÄ , tačiau jo nerado, dėdė gulėjo be jokių gyvybės ženklų. Jis iÅ¡kart paskambino bendrajam pagalbos centrui Nr. 112 ir liko įvykio vietoje, o jo tėvas nuvažiavo atvežti savo sesers E. P.. Kol laukė greitosios, automobilį (duomenys neskelbtini) vairavęs jaunuolis blaÅ¡kėsi aplink, verkė, kartojo, kad Å¡is to nenorėjo ir panaÅ¡iai, taip pat sakė, kad Å¡iam važiuojant kelyje, iÅ¡važiavus iÅ¡ už kelio vingio, Å¡iam kelyje pasimaišė automobilis su dviejų tiltų priekaba, dėl ko Å¡is stabdė, šį sumėtė ir Å¡is nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi.

Atvykus greitajai medicinos pagalbai, medikė apžiÅ«rėjusi jo dėdę konstatavo pastarojo mirtį. Kol važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, neprasilenkė nei su vienu automobiliu, tuo labiau sunkvežimiu. Atvykus į įvykio vietÄ taip pat nebuvo jokių kitų automobilių, todėl nemano, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas sakė tiesÄ apie keliÄ Å¡iam pastojusį automobilį. Tik vėliau, jau atvykus greitajai medicinos pagalbai ir policijos pareigÅ«nams, pro Å¡alį važiuojantys pažįstami žmonės stabtelėdavo paklausti, ar nereikia pagalbos.

Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes pasakyti negali (t.1 b. l. 66-67). Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta, esanti kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) ir nurodyta: kelio dangos bÅ«klė, tipas – asfaltas; duomenys apie keliÄ : važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,1 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – leistinas didžiausias greitis 90 km/val.; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimÄ â€“ 1.1 (siaura iÅ¡tisinė linija); kelio aplinka – pievos, keli medžiai; transporto priemonių iÅ¡dėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – automobilis stovi ant ratų už kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to 21,5 m iki kairiojo priekinio rato ir 20,1 m iki kairiojo galinio rato.

Nuo priekinės dalies iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto – 14,8 m; padangų pėdsakai – už kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairiojo krašto žvyruotoje dalyje yra automobilio padangų šoninio slydimo žymės. Viena prasideda 57,6 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio, kita – 47,0 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio. 33,5 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio prasideda trečia padangų šoninio slydimo žymė, 20,7 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio prasideda ketvirtoji automobilio padangų šoninio slydimo žymė. 3,9 m nuo kelio (duomenys neskelbtini), 4,7 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio rasta automobilio posparnio plastmasinė dalis; transporto priemonės judėjimo krypties žymės – automobilio padangų šoninio slydimo žymės; rastas lavonas – 16,2 m nuo kelio (duomenys neskelbtini), 4,2 m nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščio (b. l. 6-12).

Lavono apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) m., lavonas ir nurodyta, jog lavonas guli žolėje, šalia (duomenys neskelbtini). Guli ant nugaros. Apsirengęs mėlynais džinsais, tamsia striuke, avi šviesiai rudus batus. Dešinė koja sulenkta, kairė – ištiesta, kairė ranka sulenkta. Galva pasukta į dešinę pusę, ant galvos raudonos kraujo žymės (t.1 b. l. 29). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 770/2019(01), kurioje konstatuota, jog:

1. M. P. lavone nustatyta: 1.1. Dešinio peties, nugaros dešinės pusės, dešinės alkūnės, juosmens dešinės pusės odos nubrozdinimai, kairio smilkinkaulio ir kairio skruosto srities, nugaros poodinės kraujosruvos, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda su minkštųjų audinių kraujosruva, nugaros minkštųjų audinių kraujosruva, difuzinis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius skilvelius, aortos krūtininės dalies plyšimas, Th11 slankstelio kūno skersinis lūžis su nugaros smegenų sužalojimu ir aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiai šonkaulių lūžiai (dešinėje I-XI-o; kairėje I-XII-o) su krūtinplėvės daugybiniais sužalojimais, širdiplėvės plyšimas, dešinio plaučio visų skilčių plyšimai, kairio plaučio apatinės skilties plyšimas ir sumušimai, kepenų plyšimai, blužnies subkapsuliniai plyšimai.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-05) ir būdu, t. y. auto įvykio metu, nukentėjus kaip pėsčiajam. 1.2. Momeninių sričių, dešinio smilkinio, dešinės plaštakos daugybinės pjautinės žaizdos, padarytos paveikus kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai stiklu, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-05) ir būdu, t. y. auto įvykio metu, nukentėjus kaip pėsčiajam. 1.3.

Sužalojimai visumoje dėl nugaros smegenų, vidaus organų ir aortos sužalojimo bei ūmaus vidinio kraujavimo, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6., 6.6.11, 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. M. P. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dešinio peties, nugaros dešinės pusės, dešinės alkūnės, juosmens dešinės pusės odos nubrozdinimais, kairio smilkinkaulio ir kairio skruosto srities, nugaros poodinėmis kraujosruvomis, kaktos dešinės pusės muštine žaizda su minkštųjų audinių kraujosruva, nugaros minkštųjų audinių kraujosruva, difuziniu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius skilvelius, aortos krūtininės dalies plyšimu, Th11 slankstelio kūno skersiniu lūžiu su nugaros smegenų sužalojimu ir aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, abipusiais šonkaulių lūžiais (dešinėje I-XI-o; kairėje I-XII-o) su krūtinplėvės daugybiniais sužalojimais, širdiplėvės plyšimu, dešinio plaučio visų skilčių plyšimais, kairio plaučio apatinės skilties plyšimu ir sumušimu, kepenų plyšimais, blužnies subkapsuliniais plyšimais.

Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019-07-05, 11.15 val., nuo M. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 3-12 val. laiko.

3. M. P. sirgo bendrine ateroskleroze, galvos minkštųjų dangalų, širdies raumens, inkstų ir kasos fibroze. Šios ligos įtakos mirčiai neturėjo.

4. M. P. mirė nuo patirtų kūno sužalojimų.

5. M. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2020-07-12.

6. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu bei išsidėstymu, neatmetama galimybė, kad pirminis smūgis tiriamajam galėjo būti į juosmens dešinę pusę arba nugaros juosmeninę dalį, pastarajam esant vertikalioje padėtyje (t.1 b. l. 31-40). Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003 rodmenimis, jog 2019-07-05 06.52 val. D. G. buvo blaivus (t.1 b. l. 87-88). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su priedais, kuriuo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, abu užpakalinio vaizdo veidrodėliai, abu priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai, visos keturios durys, priekinis stiklas, variklio dangtis, bagažinės dangtis, abu užpakaliniai sparnai, užpakalinis bamperis, abu priekiniai ratai, radiatoriaus grotelės, stogas, abu priekinių durelių stiklai, užpakalinių kairės pusės durelių stiklas, užpakalinis stiklas (t.1 b. l. 13-17).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1409(19), kuria konstatuota:

1. Å io eismo įvykio eiga buvo tokia. D. G., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, slysdamas Å¡onu nuvažiavo nuo kelio į kairę, kairiajame kelkraÅ¡tyje ir už jo palikdamas Å¡oninio slydimo pėdsakus. Automobilis ir toliau judėdamas nevaldomas tolo nuo Å¡io kelio ir partrenkė M. P., tikėtina, buvusį Å¡alutiniame kelyje ((duomenys neskelbtini) gatvėje). M. P. dėl sÄ lyčio su automobiliu buvo nublokÅ¡tas į vietÄ užfiksuotÄ 2019-07-05 eismo įvykio vietos plane. Automobilis toliau judėjo, už Å¡alutinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) esančioje pievoje versdamasis, kol galutinai sustojo vietoje, užfiksuotoje 2019-07-05 eismo įvykio vietos plane.

2. M. P. buvo partrenktas atkarpoje nuo eismo įvykio vietos plane pažymėto „11a“ šoninio slydimo pėdsako pabaigos iki eismo įvykio vietos plane 3 numeriu pažymėtos „automobilio nusileidimo vietos“, tikėtina, šalutiniame kelyje ((duomenys neskelbtini) gatvėje). Nustatyti, kurioje tiksliai vietoje partrenkimo metu buvo M. P., negalima.

3. Automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis iki šoninio slydimo pėdsakų pradžios buvo apie 95 km/val. Eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo iš dešinės į kairę, toldamas nuo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies.

4. Nustatyti, ar partrenkimo metu M. P. stovėjo ar judėjo ir, jeigu judėjo, tai kokia trajektorija, negalima.

5. Atstumas reikalingas automobilį (duomenys neskelbtini) sustabdyti, važiuojant apskaičiuotu 95 km/val. greičiu – apie 78,8 m, įvykio vietoje didžiausiu leistinu 90 km/val. – apie 71,7 m, vairuotojui D. G. didžiausiu leistinu 70 km/val. – apie 46,6 m.

6. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G., važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse ir suvaldydamas vairuojamÄ transporto priemonę, t. y. nenuvažiuodamas nuo Å¡io kelio, bÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio kilimo.

7. Klausimo, kaip turėjo elgtis eismo dalyvis, sprendimas nereikalauja specialių eismo įvykių tyrimo srities žinių.

8. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. G. veiksmai – nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir partrenkė M. P. – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (t.1 b. l. 73-78). 2020-09-28 teisiamojo posėdžio protokolu, kuriuo užfiksuota, jog nukentėjusieji ir kaltinamasis susitaikė (t.2 b. l. 57-59). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Taigi Å¡i BK norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamÄ veikÄ pagal nurodytÄ straipsnį (nurodytÄ jo dalį), bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų KET reikalavimÄ ir bÅ«tent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-593/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, taip pat kitus duomenis, iÅ¡tirtus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmiausia pažymi, kad jie yra gauti teisėtu bÅ«du bei atitinka vieni kitus – vertinant juos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro nuosekliÄ visumÄ , dėl ko minėti duomenys pripažintini įrodymais ir teismas remiasi jais darydamas atitinkamas iÅ¡vadas. O bÅ«tent, iÅ¡ nurodytų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

D. G. 2019-07-05 apie 06.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas kraÅ¡to keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus - važiavo apie 95 km/val. greičiu, virÅ¡ydamas leistinÄ jam maksimalų 70 km/val. greitį, dėl netinkamai pasirinkto greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuslydo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę, iÅ¡važiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir partrenkė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kelio kairiajame Å¡one buvusį pėsčiÄ jį M.

P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio vietoje. Å ios aplinkybės neabejotinai nustatytos pirmiausia iÅ¡ kaltinamojo parodymų, kurie, pažymėtina, nuoseklÅ«s viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisiamajame posėdyje), kai jis parodė, kad nurodytoje vietovėje jis važiavo nesaugiu virÅ¡ytu, nei leistinas, greičiu ir pradėjus transporto priemonei slysti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , jis nepamatė stovėjusio pėsčiojo; paaiÅ¡kino, kad tuo metu oro sÄ lygos buvo prastos.

Be to, minėtos aplinkybės patvirtintos Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada. Aplinkybę, kad bÅ«tent nurodytas eismo įvykis lėmė padarinius – M. P. mirtį – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 770/2019(01). KET (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-10-06) 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Minėtų KET 128 punktu nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 134 straipsnį, pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad D. G. pažeidė KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus, o bÅ«tent – reikalavimÄ pradedančiajam vairuotojui nevirÅ¡yti greičio, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės ir meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tas pats pasakytina ir atsiradus kliÅ«tims ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, o konkrečiu atveju, artėdamas prie sankryžos, D.

G. privalėjo lėtinti greitį, juolab, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes Å¡iuo atveju žuvusysis net nebuvo išėjęs į važiuojamÄ jÄ dalį ir stovėjo pėstiesiems skirtame kelkraÅ¡tyje. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo D. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas ir žuvo pėsčiasis M.

P.. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasi neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. Dėl BK 38 straipsnio taikymo Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti atleistas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tina įvertinti ir kitas, įstatymo sÄ lygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad D. G. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ â€“ eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Nustatyta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamasis D. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nukentėjusiaisiais E. P., M. P., D. J. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo bei kartu su civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimo“ pasirašė „Taikos sutartį“. Tokios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas ir yra formalÅ«s pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras prašė teismo taikyti kaltinamojo D. G. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Kaltinamojo gynėjas, nukentėjusiųjų atstovas taip pat sutiko, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos. Civilinis atsakovas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo neprieÅ¡taravo. Teismas konstatuoja, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos kaltinamojo D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y., kad kaltinamasis D.

G. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , susitaikė su nukentėjusiaisiais E. P., M. P., D. J., susitarė dėl žalos atlyginimo, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismui yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, byla nutrauktina. Dėl BK 68 ir 71 straipsnių taikymo BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-421/2014).

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ dirbti šį darbÄ .

Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę.

D. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pažeisdamas KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus - bÅ«damas pradedantysis vairuotojas, važiuodamas virÅ¡ijo greitį ir atsiradus kliūčiai/grėsmei - nesulėtino greičio, dėl ko partrenkė pėsčiÄ jį, kuris nuo sužalojimų mirė. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Pažymėtina, kad kaltinamasis tiek iki įvykio, tiek po jo, administracine tvarka nėra baustas, teisę vairuoti transporto priemones kaltinamasis įgijo 2019-03-02. NusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone Å¡is įvykis yra atsitiktinio pobÅ«džio. Kita vertus, dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų kilo sunkÅ«s, nepataisomi padariniai. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiÅ¡kai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamÄ praktikÄ , todėl prokuroro praÅ¡ymas skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tenkintinas.

Å iuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobÅ«džio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininkÄ , nusveria jo bei jo Å¡eimos narių patiriamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sÄ lyginis, įpareigojantis kaltÄ asmenį nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad prieÅ¡ingu atveju, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. BK 67 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kita iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, siekdamas, kad asmuo, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad D.

G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ . D. G. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti teisingÄ pusiausvyrÄ , atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. skirtina Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonė siekiant tikslo iÅ¡laikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, prieÅ¡ingai, kaltinamajam, kuris yra dirbantis, turės teigiamÄ poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.

Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. pareiškė 83978,86 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam D. G. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimui“. Byloje esanti 2020-08-26 sudaryta Taikos sutartis patvirtina, jog nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. su kaltinamuoju D. G. ir civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimu“ išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir šis susitarimas (Taikos sutartis) tvirtintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Dėl kitų klausimų B.

A. kontoros „B. A.“ atstovavimo sutartimis nustatyta, kad nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. baudžiamojoje byloje buvo atstovaujami advokato S. L.. SÄ skaita faktÅ«ra ir pinigų kvitas patvirtina, kad E. P. už teisinę pagalbÄ patyrė 1000 Eur iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į proceso trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių, paruoÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, taikos sutartį, spręstina, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios E. P. naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės nepaskirtos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su kompaktiniu disku su nuotraukomis laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, D.

G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamÄ jÄ bylÄ D. G. atžvilgiu nutraukti. Patvirtinti 2020-08-26 susitarimÄ (Taikos sutartį) tarp civilinių ieÅ¡kovų E. P., M. P., D. J. ir kaltinamojo D. G., civilinio atsakovo (draudiko) AB „Lietuvos draudimo“, kuriame užfiksuota, kad: „Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad: 2019-07-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu Kaltinamasis, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus nesuvaldė Automobilio, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir kelkraÅ¡tyje partrenkė pėsčiÄ jį M. P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo (toliau - Eismo įvykis); Eismo įvykio metu Kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“; D. G. pripažįsta ir neginčija savo atsakomybės dėl Eismo įvykio;

AB „Lietuvos draudimas“ atliko žalos administravimo veiksmus ir remdamasis teisės aktų reikalavimais nukentėjusiesiems iÅ¡mokėjo: E. P. 2082,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpiu nuo 2019-07-05 (eismo įvykio data) iki 2022-04-16 (iki Žuvusysis bÅ«tų sukakęs senatvės pensijos amžių) dėl Žuvusiojo sutuoktinio žūties netektas pajamas ir 13000 Eur neturtinei žalai atlyginti; D. J. 3973,38 Eur draudimo iÅ¡mokÄ laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidoms kompensuoti, 35,93 Eur už gydytojo psichiatro konsultacijai ir gydytojo paskirtiems nerimÄ mažinantiems vaistams bei 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

M. P. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 pateikė civilinį ieÅ¡kinį 83978,86 Eur sumai. Å alys laisva valia siekia taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu suteikta teisė baigti bylÄ taikos sutartimi.

Å alys susitaria užbaigti Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 kilusį ginÄÄ dėl civilinių ieÅ¡kovų civilinio ieÅ¡kinio Draudikui ir D. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ia sutartimi nėra sprendžiamas), sudarydamos Å¡iÄ taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) žemiau nurodytomis sÄ lygomis:

1. AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigoja E. P. sumokėti 3650 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų), o D. J. ir M. P. po 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) Eur draudimo išmokas neturtinei žalai dėl Žuvusiojo žūties atlyginti, o E. P., D. J. ir M. P. atsisako likusių reikalavimų, pateiktų civiliniame ieškinyje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 397-298/2020.

2. AB „Lietuvos draudimas“ Taikos sutarties 1 punkte nurodyto dydžio draudimo iÅ¡mokas įsipareigoja iÅ¡mokėti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nuosprendžio/nutarties, kuriuo/kuria patvirtinama Å¡i Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į civilinių ieÅ¡kovų sÄ skaitas: E. P. į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); D. J. į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); M. P. į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

3. E. P., D. J. ir M. P., patvirtina, jog Draudikui išmokėjus Taikos sutarties 1 punkte nurodytas draudimo išmokas minėtame punkte nurodyta tvarka, yra pilnai atlyginta visa E. P., D. J. ir M. P., tiek kartu, tiek atskirai dėl Eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala, E. P., D. J. ir M. P., nei kartu, nei atskirai nebeturi ir ateityje nebeturės ir nereikš jokių reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos, susijusios su Eismo įvykiu, nei Draudikui, nei D. G..

4. Å i Taikos sutartis yra Å alių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valiÄ , priimta ir pasiraÅ¡yta“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi bei 71 straipsnio 1, 3 dalimis, D.

G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Priteisti iÅ¡ D. G. 1000 Eur nukentėjusiosios E. P. naudai turėtoms advokato paslaugų iÅ¡laidoms apmokėti. Ä®spėti D. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokÄ su kompaktiniu disku su nuotraukomis laikomÄ baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis