0508d196-a65d-4df5-bb7b-84db246cb479 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3450-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01636-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–2). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 315 ir Nr. 323 neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. PaaiÅ¡kino, jog tualete nebuvo įrengta užuolaida, kuri užtikrintų privatumÄ . Visu ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl užuolaidos įrengimo kameroje, tačiau bÅ«rio virÅ¡ininkas nurodė, jog Å¡iuo metu nėra užuolaidų, tačiau greitu metu jį bus įrengta.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas nesikreipė į direktorių. Nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas administracijos darbuotojų. Sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, kuri neužtikrino pakankamo privatumo. Be to, dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nuolat kildavo konfliktai. Taip pat tualetas nuo stalo nutolęs 1 m 50 cm, todėl, kai vienas asmuo valgydavo, kitas negalėdavo pasinaudoti tualetu. Pažymėjo, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.

Kamerose langai nevalomi, o dėl įrengtų grotų pats jų negalėjo iÅ¡sivalyti. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K II korpuse kiekvienÄ pirmadienį buvo vedamas nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Nurodė, kad Å v. Velykų antrÄ dienÄ , t. y. 2019 m. balandžio 22 d., nebuvo iÅ¡vestas į duÅ¡Ä , o budintis pareigÅ«nas nurodė, jog per iÅ¡eiginę pareiÅ¡kėjas nebus vedamas į duÅ¡Ä . Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 23 d. buvo etapuotas į pataisos namus neÅ¡varus bei nesiprausęs, todėl kiti nuteistieji Å¡aipėsi, menkino garbę ir orumÄ .

Taip pat LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebuvo Å¡ilto vandens, todėl nebuvo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Akcentavo, kad galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė diskomfortÄ , gėdos jausmÄ , baimę, dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ , depresijÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–10).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas du kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – ir VAAT) su skundais dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus PN) už laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (administracinė byla Nr. I-3329-816/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2019-1) ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. (administracinė byla Nr. I-3399-816/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2019-9).

Atsižvelgiant į tai, pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Ä¯staigoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 323, kurioje laikomi 2 asmenys. PareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 23 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jį sektorių. PaaiÅ¡kino, kad teisės aktų reikalavimuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, tačiau tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pažymėjo, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė.

Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

PaaiÅ¡kino, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , todėl yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Informavo, jog LukiÅ¡kių TI-K administracijai adresuotų pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų arba pareiÅ¡kimų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, ginčo laikotarpiu neregistruota. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. kamerose Nr. 315 ir Nr. 323 dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje, iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po Å¡iltu kartÄ per savaitę. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-3329-816/2019) dėl LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 224, Nr. 328, Nr. 315, Nr. 323 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, dėl neužtikrinto privatumo sanitariniuose mazguose, dėl tvyrančio nemalonaus kvapo kamerose, dėl tarakonų kamerose, dėl nevalomų langų, dėl ant langų įrengtų grotų, neužtikrintos temperatÅ«ros, drėgmės, minimalaus kameros ploto, dėl įrengtų baldų užimamo ploto, patalynės paėmimo, dėl neužtikrinto apÅ¡vietimo, dėl rÅ«kančių asmenų laikymo su nerÅ«kančiais, dėl atliekamos apžiÅ«ros.

Taip pat teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 23 d. su skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-3399-816/2019) dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 323 buvo paimama patalynė ir minkÅ¡tasis inventorius, dėl pareigÅ«nų virÅ¡ijamų įgaliojimų. VAAT 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-3329-816/2019 ir administracinė byla Nr. I-3399-816/2019 sujungtos į vienÄ administracinę bylÄ , sujungtai administracinei bylai paliekant Nr. I-3329-816/2019.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. I-3450-809/2019 ir Nr. I-3329-816/2019 yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundo dalis, kurioje kildinamas neturtinės žalos atsiradimas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje, paliktina nenagrinėta.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę nėra nagrinėjami VAAT administracinėje byloje Nr. I-3329-816/2019. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje.

Taip pat visu pareiÅ¡kėjo ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., teismas vertins pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, todėl nuolat kildavo konfliktai. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl M. M. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 13–14). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. IÅ¡ Vilniaus PN nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas visu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., iÅ¡ viso 4 paras buvo laikomas kameroje Nr. 323 kartu su kitu asmeniu kameroje (b. l. 6–10).

Taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 15–17). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kamerÄ Nr. 323, pažymėtina, kad joje nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad visu ginčo laikotarpiu, t. y. 4 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl to nuolat kildavo konfliktai.

Pareiškėjo skundo teiginiai, jog dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo nuolat kildavo konfliktai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjas skunde teigė, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas dėl kameroje įrengto sanitarinio mazgo. Lietuvos higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau šios higienos normos 3 punkte tvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ (b. l. 6–10), kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerose nebuvo valomi langai, o įrengtos grotos trukdė iÅ¡sivalyti langus. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas).

Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Taip pat per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius (b. l. 6–10).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 323 (b. l. 6–10). Vadovaujantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog Å¡iÄ kamerÄ turėjo tvarkyti pats pareiÅ¡kėjas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl įrengtų grotų negalėjo iÅ¡sivalyti langų, tačiau vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunkčiu, grotų įrengimas yra privalomas. Pažymėtina, jog kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 13–14).

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebuvo Å¡ilto vandens, todėl nebuvo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Taip pat 2019 m. balandžio 22 d. nebuvo iÅ¡vestas į duÅ¡Ä . Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).

LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – ir ApraÅ¡as) 4 punkte nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , gyvenamuosiuose korpusuose esančiomis duÅ¡o patalpomis suimtieji ir nuteistieji gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 22–24).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (b. l. 6–10). Be to, iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikų matyti, jog suimtieji bei nuteistieji vedami į duÅ¡Ä kartÄ per savaitę (b. l. 19, 25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu turėjo galimybę kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl atsakovės atstovas tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, jog 2019 m. balandžio 22 d. nebuvo iÅ¡vestas į duÅ¡Ä , pažymėtina, jog Vilniaus PN nurodė, kad iÅ¡ 18 posto kameros Nr. 323 nuteitieji buvo vedami į duÅ¡Ä nusiprausti ir patalynė skalbimui buvo renkama 2019 m. balandžio 24 d. (b. l. 13–14). Pagal ApraÅ¡o 12 punktÄ , Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus ar Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nai iÅ¡ suimtojo ar nuteistojo gavę informacijos, kad jam, Å¡iame ApraÅ¡e nustatyta tvarka, nebuvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti duÅ¡e, atsižvelgę į priežastis ir aplinkybes, organizuoja Å¡io asmens iÅ¡vedimÄ nusiprausti į duÅ¡Ä (b. l. 22–24).

Nustatyta, kad pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikÄ (ApraÅ¡o 1 priedas) 18 priežiÅ«ros posto kameroje Nr. 323 laikomi asmenys buvo vedami į duÅ¡Ä ketvirtadieniais (b. l. 25). LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. Ä®sakymu ,,Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 ,,Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1-249 pakeistas ApraÅ¡o 1 priedas pagal kurį, 18 priežiÅ«ros posto kameroje Nr. 323 laikomi asmenys buvo vedami į duÅ¡Ä pirmadieniais (b. l. 18, 19).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 22 d. buvo nedarbo diena, t. y. Å v. Velykos. Tačiau, taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti duÅ¡u. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti vedamas į duÅ¡Ä 2019 m. balandžio 24 d., t. y. tÄ dienÄ , kai įstaigoje jo jau nebuvo.

Be to, kaip minėta, Vilniaus PN tinkamai įgyvendino pareigÄ suteikti pareiÅ¡kėjui teisę kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į įstaigos administracijÄ , nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo diskomfortu, gėdos jausmu, baime, dvasiniais sukrėtimais, neigiamais iÅ¡gyvenimais, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, depresija.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 323, kurioje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iÅ¡ viso 4 paras, tačiau kitų pažeidimų, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimu, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į privatumÄ fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra abstraktus ir nepagrįstas, jokie dokumentai, kokio dydžio iÅ¡laidas patyrė, nepateikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K) netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Administracinę bylÄ Nr. I-3450-809/2019 pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. skundo reikalavimų dalį laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje) palikti nenagrinėtÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam Vilniaus pataisos namuose (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis (dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo).

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė