2024-08-28 Nr. AB-12310-3-61-3-02832-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-493-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. (S. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi, 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 24SD11478 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną ir įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikos Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2027 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 24SD11478 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną ir įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Teismas skundžiamojoje nutartyje išaiškino, jog teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi į pareiškėjo paskyrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo išsiųstas 2024 m. kovo 25 d. Pareiškėjas pranešimą su pridėtu sprendimu perskaitė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. kovo 25 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. birželio 7 d., praleidęs terminą minėtam sprendimui apskųsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis.

Teismas vertino, jog lietuvių kalbos nežinojimas nebuvo kliūtimi Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimui Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi apskųsti anksčiau, nes pareiškėjas su šiuo sprendimu susipažino 2024 m. kovo 25 d. Teismas, įvertinęs nurodytas priežastis, sprendė, jog terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, o netenkinęs šio prašymo, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi panaikinimo.

III. Pareiškėjas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalis, kuriomis netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84020 panaikinimo bei perduoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso normas. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas, veikdamas rūpestingai, sąžiningai ir aktyviai, nepraleidęs skundo padavimo termino, pirmą kartą į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 4 d., taip pat, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. birželio 8 d. buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai negalėjo pašalinti jam pirmiau nustatytų skundo trūkumų dėl ko pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) ir nežinodamas lietuvių kalbos, ieškojo kito advokato, nes pirmiau jo interesus atstovavęs advokatas nesugebėjo tinkamai paruošti skundo. Nauja atstovavimo sutartis su kitu advokatu buvo sudaryta 2024 m. gegužės 29 d.

Pareiškėjas dėjo visas pastangas operatyviai ginti savo pažeistas teises, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties minėtas dalis ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis su 2024 m. balandžio 4 d. skundu į teismą, jame nurodė, kad byla bus vedama be advokato, prisiimdamas visą atsakomybę dėl bylos eigos, todėl atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis nepašalino teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatytų trūkumų dėl to, kad jo apie tai neinformavo advokatas. Migracijos departamentas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio ir nerūpestingumo, todėl skundžiamos nutarties dalys yra pagrįstos ir teisėtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84020 panaikinti leidimą laikinai gyventi, o kitą skundo dalį priėmė nagrinėti teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, prašo panaikinti šios nutarties minėtas dalis ir perduoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso normas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pirmą kartą skundą teismui pateikė nepraleidęs skundo padavimo termino, taip pat neįvertino pareiškėjo nurodytų objektyvių aplinkybių, dėl kurių antrą kartą skundas nebuvo pateiktas laiku.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 24S84020, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760208467, galiojusį iki 2024 m. lapkričio 14 d., motyvuodamas tuo, kad: i) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; ii) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas į pareiškėjo paskyrą, esančią MIGRIS, buvo išsiųstas 2024 m. kovo 25 d. 13 val. 28 min. Pareiškėjas pranešimą su pridėtu sprendimu perskaitė 2024 m. kovo 25 d. 14 val. (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas MIGRIS pranešimas). Pranešimu lietuvių ir anglų kalbomis pareiškėjui pranešta apie tai, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

Pareiškėjas į teismą su skundais dėl šio Migracijos departamento sprendimo panaikinimo kreipėsi du kartus. Pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi 2024 m. balandžio 4 d., t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, tačiau pareiškėjo skundas turėjo trūkumų, todėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. balandžio 26 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui aiškiai ir konkrečiai suformuluotą skundo reikalavimą bei nuomonę dėl bylos nagrinėjimo būdo. Pareiškėjui nepašalinus teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas pakartotinį skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo teismui pateikė 2024 m. birželio 7 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, priėmimo dienos, ir beveik trims mėnesiams po to, kai pareiškėjas perskaitė ir susipažino su Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84020 panaikinimo ir netenkino pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodė, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas negalėjo laiku pašalinti jam teismo nustatytų skundo trūkumų dėl ko pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nes: i) jis nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad jo skundas laikytas nepaduotu; ii) jis nesupranta lietuvių kalbos, negali savarankiškai perskaityti teismo dokumentų EPP sistemoje; iii) jis buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, reikalaujantis įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, sukliudžiusių asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y., teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja praleistą terminą skundui paduoti, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir ne nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Nors pareiškėjas pirmą kartą į teismą su skundu kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, tačiau jo skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui dėl to, kad neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų ir pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti šiuos trūkumus ir pateikti skundą, atitinkantį reikalavimus, tačiau jis to nepadarė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-556/2024).

Pareiškėjas, be kita ko, teigia negalėjęs pateikti skundo laiku dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad jo skundas buvo laikytas nepaduotu, jis nežino lietuvių kalbos ir buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau ir šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomos išimtinėmis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis dėl toliau išdėstytų motyvų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas pats 2024 m. balandžio 4 d. per EPP sistemą pateikė skundą teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, buvo išsiųsta šios nutarties priėmimo dieną pareiškėjui per EPP sistemą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie proceso eigą. Pareiškėjas buvo nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. birželio 8 d. išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesutrukdė jam asmeniškai per EPP sistemą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams 2024 m. balandžio 4 d. pateikti skundą net ir būnant išvykus, be to, pareiškėjo pirminis skundas surašytas valstybine (lietuvių) kalba ir yra pakankamai aiškus, nepaisant tam tikrų šio dokumento trūkumų, todėl nesant kitų byloje duomenų, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas skundo nepateikė laiku dėl to, kad nežino lietuvių kalbos, buvo išvykęs į komandiruotę, nes aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tai nebuvo kliūtis pateikti pirminį skundą teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). O pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016, 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84020 panaikinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. (S. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis