Legislator Case Law & Legislation
05062b10-e8fb-4603-8e24-13c59d6d9ba2 AI generated

05062b10-e8fb-4603-8e24-13c59d6d9ba2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 05062b10-e8fb-4603-8e24-13c59d6d9ba2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymÄ Nr. 1082-41 ir 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/98-0471, sudarytÄ su V. J. dėl 600 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 411, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti V. J. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.

Legislator headnote

AI generated

05062b10-e8fb-4603-8e24-13c59d6d9ba2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymÄ Nr. 5400-41 ir 2004 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 383, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-508), sudaryta su D. V.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti D. V. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.12. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymÄ Nr. 5910-41 ir m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 328-1, kurio plotas 483 kv. m, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 607), sudarytÄ su G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos NrCivilinės bylos Nr. 2-2701/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-7105-392/2011 pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, V.

J., R. K., V. B., V. M., T. B., T. P., R. P., A. J., L. S., A. K., A. K., J. P., E. D., M. D., D. V., L. V., G. M., A. M., A. V., R. R., J. V., E. A. V., R. K., M. K., A. B., A. P., B. D., Z. D., V. Å ., V. Å . dėl žemės sklypų gražinimo valstybei.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kiniu ginčijami administraciniai aktai ir jų pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys.Atskiruoju skundu keliami klausimai, susiję su bylų teismingumo nustatymu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymų bei sandorių panaikinimo, kuriuo prašė:

1. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymÄ Nr. 1082-41 ir 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/98-0471, sudarytÄ su V. J. dėl 600 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 411, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti V. J. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.

2. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymÄ Nr. 1082-41 ir 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. 1309-41 ir 1999 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/99-0634, sudaryta su R. K. dėl 600 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 415, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo.

Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti R. K. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.3. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. 604-01 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone" ir 2000 m. balandžio 21d. sutartį Nr. P41/2000-0214, sudarytÄ su V. B. dėl 680 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 501, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti V. B. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.4.

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 3524-41 ir 1999 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/99-0463, sudarytÄ su V. M. dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 363, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti V. M. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.5. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. birželio 10 d.

įsakymÄ Nr. 1636-41, 1998 m. liepos 8 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/98-0527, sudarytÄ su B. T. dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 364, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo ir 2008 m. liepos 14 d. T. B. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2160 dalyje dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 364, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", paveldėjimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti T.

B. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.6. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymÄ Nr. 1502-41 ir 2005 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 335, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4109), sudarytÄ su T. P.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti T. P. ir R. P. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.7. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. sausio 10 d.

įsakymÄ Nr. 26-41, 2000 m. sausio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/2001-0064, sudarytÄ su J. J. dėl 731 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 385, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo ir 2010 m. liepos 9 d. A. J. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1-3651 dalyje dėl 731 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 385, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", paveldėjimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti A. J. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.8.

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. 3656-41 ir 2004 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7191), sudarytÄ su L. S. dėl 1200 kv. m ploto sodo sklypo Nr. 495, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti L. S. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.9. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. sausio 9 d. įsakymÄ Nr. 2.3-50-41, 2004 m. vasario 24 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 485, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1680), sudarytÄ su A.

K., ir 2008 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1313, sudarytÄ su J. P.. Taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu – įpareigoti A. K. grÄ Å¾inti 186 Lt valstybei.10. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymÄ Nr. 4500-41 ir m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 483, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 10847), sudarytÄ su E. D.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti E. D. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.11.

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymÄ Nr. 5400-41 ir 2004 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 383, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-508), sudaryta su D. V.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti D. V. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.12. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymÄ Nr. 5910-41 ir m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 328-1, kurio plotas 483 kv. m, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 607), sudarytÄ su G.

M.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti G. M. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.13. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymÄ Nr. 2900-41, 2003 m. liepos 24 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 343, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 7029), sudarytÄ su A. V., ir 2003 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10.352, sudarytÄ su R. R.. Taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu – įpareigoti A.

V. grÄ Å¾inti 206 Lt valstybei.14. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. vasario 5 d. įsakymÄ Nr. 453-41 ir 2003 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 349, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-2699), sudarytÄ su J. V..15. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 3820-41 ir 2002 m. gruodžio 4 d. 528 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo Nr. 401, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo- pardavimo sutartį (registro Nr. 113680), sudarytÄ su R.

K.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti R. K. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.16. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. 1561-41 ir m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 390, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-10842), sudarytÄ su A. B.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti A. B. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.17. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 3 d.

įsakymÄ Nr. 5316-41 ir m. sausio 8 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 442, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-143), sudarytÄ su B. D.. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti B. D. grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.18. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymÄ Nr. 10308-(41-2-4) ir 2008 m. kovo 4 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 433, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-1731), sudarytÄ su V.

Å .. Taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ â€“ įpareigoti V. Å . grÄ Å¾inti šį žemės sklypÄ valstybei.Nurodė, sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu suteikti ir vėliau privatizuoti anksčiau paminėti sodo sklypai suteikti ir privatizuoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 d., 10 str. 5 d. 2 p. nuostatas dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis ir privatizavimo, galiojusias anksčiau iÅ¡vardytiems asmenims suteikimo naudotis ir sodo sklypų sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ privatizavimo metu.

Tokiais veiksmais buvo pažeistas valstybės ir vieÅ¡asis interesas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. Nurodė, kad nė vieno ginčo sklypo kaina nevirÅ¡ija 100 000 litų ir ieÅ¡kinio suma – 399 363 litai – susidaro tik sudėjus visų aÅ¡tuoniolikos ginčo sklypų vertes. Konstatavo, kad rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad vienoje byloje pareikÅ¡ti keli savarankiÅ¡ki reikalavimai skirtingiems atsakovams, kurių bendra suma virÅ¡ija 100 000 Lt, nors kiekvienas jų atskirai nevirÅ¡ija 100 000 Lt.

Tokie ieÅ¡kiniai yra teismingi apylinkių teismams, todėl pareiÅ¡kimas yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pagal ieÅ¡kinio sumos skaičiavimo taisykles, jeigu ieÅ¡kinį sudaro keli savarankiÅ¡ki reikalavimai, ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ (CPK 85 str. 1 d. 10 p.).

Å ios skaičiavimo tvarkos ir laikėsi ieÅ¡kovas, paskaičiuodamas ieÅ¡kinio sumÄ , kuri bet kokiu atveju yra didesnė nei CPK nustatyta rūšinio teismingumo riba, todėl ieÅ¡kinys laikytinas teismingu Vilniaus apygardos kaip pirmosios instancijos teismui.CPK 136 str. 1 d. nuostata suteikia diskrecijos teisę ieÅ¡kovui, formuluojant ieÅ¡kinį, sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Paneigti Å¡iÄ teisę teismas galėtų tik ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju.

Å iuo atveju, visų savarankiÅ¡kų reikalavimų pagrindas iÅ¡ esmės yra vienas – nėra įrodymų, kad žemės sklypai naudotojams suteikti ir naudotojų privatizuoti administracinių aktų pagrindu. ReiÅ¡kiant ne vienÄ , o 18 ieÅ¡kinių, bÅ«tų inicijuota 18 teismo procesų, todėl tai iÅ¡ esmės padidintų tiek teismo, tiek prokuratÅ«ros darbo, procesinių dokumentų įteikimo ir kitokių resursų poreikį. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip jam neteismingÄ , nutaręs, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus, kurių kiekvienas atskirai turi bÅ«ti nagrinėjamas apylinkės teisme.

Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimÄ sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.).

Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradėtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinė byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).Bylos nagrinėjimo metu galiojusios proceso teisės normos nustatė, kad ieÅ¡kovas turi teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis reikalavimus, tačiau tuo pačiu įtvirtina sÄ lygÄ â€“ tie reikalavimai turi bÅ«ti tarpusavyje susiję (CPK 136 str. 1 d.).

Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

Todėl privalomo bendrininkavimo atveju, kai reiÅ¡kiami tarpusavyje glaudžiai susiję turtinio pobÅ«džio reikalavimai, ieÅ¡kinio teismingumÄ nulemia bendra ieÅ¡kinio suma. Tuo tarpu, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos bÅ«dÄ . Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas atskiroje byloje arba jie gali bÅ«ti reiÅ¡kiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sÄ lyga, kad tarp Å¡ių reikalavimų egzistuoja tamprus ryÅ¡ys ir jie visi kartu bus iÅ¡nagrinėti operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1 d.).

IeÅ¡kovo teisė ieÅ¡kinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieÅ¡kovas sujungia reikalavimus ir juos pareiÅ¡kia keliems atsakovams, teismas, bylos iÅ¡kėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi teisę iÅ¡skirti vienÄ ar kelis iÅ¡ jų į atskirÄ bylÄ , jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Kai ieÅ¡kovas vienu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia kelis autonomiÅ¡kus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos iÅ¡skirti į atskiras bylas.

Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiÅ¡ko materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimÄ sprendžia pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles. Kolegija pažymi, kad rūšinio teismingumo taisyklių nekeičia ieÅ¡kovo pasirinkimas vienu ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti kelis autonomiÅ¡kus reikalavimus, kadangi ieÅ¡kinio suma, jeigu tokiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai, nustatoma pagal kiekvienÄ pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o ne jų bendrÄ sumÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė reikalavimus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, V.

J., R. K., V. B., V. M., T. B., T. P., R. P., A. J., L. S., A. K., A. K., J. P., E. D., M. D., D. V., L. V., G. M., A. M., A. V., R. R., J. V., E. A. V., R. K., M. K., A. B., A. P., B. D., Z. D., V. Å ., V. Å . dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į sklypus, panaikinimo, valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Apie procesinį dokumentÄ sprendžiama pagal jo turinį, o ne pavadinimÄ (CPK 115 str. 4 d.).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams sujungė į vienÄ procesinį dokumentÄ ir jį padavė teismui, nereiÅ¡kia, kad teismas neturi ex officio nustatyti procesinio bendrininkavimo tarp atsakovų formos, kadangi tai turi tiesioginės reikÅ¡mės teisingam teismingumo klausimo iÅ¡sprendimui. Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras kiekvienÄ iÅ¡ aÅ¡tuoniolikos reikalavimų dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į sklypus, panaikinimo, valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodinėja, kad turi bÅ«ti panaikinti skirtingi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į skirtingus sklypus) ir juos reiÅ¡kia skirtingiems atsakovams.

Taigi kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų faktinis pagrindas yra skirtingas ir kiekvienas iÅ¡ jų gali bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles. IÅ¡ esmės skirtingų ieÅ¡kinių sujungimas į vienÄ procesinį dokumentÄ nekeičia bylos teismingumo. Tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras, kuris sujungė savarankiÅ¡kus reikalavimus ir juos reiÅ¡kia vienu procesiniu dokumentu, nesudaro pagrindo pagal civilinio proceso įstatymÄ daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nei vieno iÅ¡ ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė nevirÅ¡ija 100 000 Lt, t. y. sumos, kuri ieÅ¡kinio padavimo metu galėjo nulemti bylos teismingumÄ apygardos teismui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Keisti ar naikinti teisėtos bei pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                    Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas