05056978-e26f-48c8-aa07-797c26c19975 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-661-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00629-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Justo Å ilinsko ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt turtinei žalai talyginti.IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu 2011-06-13 sudarė terminuotÄ darbo sutartį dėl pagalbinio darbininko pareigų. 2011-06-27 įvyko nelaimingas atsilikimas darbe. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad tÄ dienÄ dirbę darbuotojai iÅ¡stÅ«mę iÅ¡ gaterinės vežimėlius medienos rÄ stams gabenti, ieÅ¡kovo paprašė padėti užridenti vienÄ rÄ stÄ ant vežimėlio iÅ¡ rÄ stų rietuvės. Beridenant rÄ stÄ ant vežimėlio, kitas rÄ stas, atriedėjęs nuo rÄ stų rietuvės virÅ¡aus, prispaudė ieÅ¡kovui Å¡onÄ ties dubens kaulais.

IeÅ¡kovui buvo diagnozuotas kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Molėtų skyrius pripažino nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudiminiu įvykiu ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui ligos paÅ¡alpÄ . IeÅ¡kovas iki 2012-01-06 buvo gydomas Molėtų ligoninėje, daugiau kaip pusę metų negalėjo vaikščioti, nelankė mokyklos, buvo priverstas mokytis namie. Darbdavio sprendimu 2011-07-07 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 1 000 Lt vienkartinė paÅ¡alpa. Å ie pinigai buvo iÅ¡leisti gydymui, reabilitacijai, vaistams, vitaminams.

IeÅ¡kovas teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo patyrė neturtinę žalÄ , kadangi kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmÄ , vidinę depresijÄ ir stresÄ , nepasitikėjimÄ savo jėgomis, sumažėjo bendravimo galimybės, nebegalėjo aktyviai gyventi, nukentėjo mokslai, kadangi daugiau kaip pusę metų negalėjo lankyti pamokų, o dėl nuolatinio skausmo ir fizinio diskomforto tuo laikotarpiu realiai mokytis iÅ¡vis negalėjo. IeÅ¡kovo teigimu, traumos pasekmės jaučiamos ir dabar, tuo labiau gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir Å¡eiminiam gyvenimui.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad atsakovas turi pareigÄ sumokėti už patirtÄ Å¾alÄ tik tuomet, kai ji yra patirta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo ir susižalojimo faktus, nustatė, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko savo įsipareigojimus, taip pat nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos bei saugumo reikalavimų darbe. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 452 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011-06-13 sudarė darbo sutartį Nr.1980, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimamas dirbti pagalbiniu gamybos darbininku terminuotai – iki 2011-08-26.

Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-07-05 aktas Nr.1 patvirtina, kad 2011-06-27 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieÅ¡kovas patyrė sveikatos sužalojimÄ . Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieÅ¡kovas dirbo pagalbiniu darbininku Medienos ceche prie gaterinės. Apie 11 val. 15 min. gateristai iÅ¡ gaterinės iÅ¡stÅ«mė vežimėlius medienos rÄ stams gabenti. Prie gaterinės dirbęs ieÅ¡kovas atėjo padėti gateristams užridenti rÄ stÄ ant vežimėlio. Beridenant rÄ stÄ , kitas rÄ stas, atriedėjęs nuo rÄ stų rietuvės, prispaudė ieÅ¡kovui Å¡onÄ ties dubens kaulais.

Nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardijama tai, kad ieÅ¡kovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.103 4.19 punkto reikalavimus „ridenant statines, rÄ stus ir pan. ant vežimėlio ar į automobilio kėbulÄ , bÅ«tina stovėti iÅ¡ Å¡ono, o ne už jų“, taip pat nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos turėjo darbuotojo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, atliekant instruktavimÄ darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra bendros saugumo taisyklės nepaisymas – rÄ sto ridenimas ne iÅ¡ Å¡ono, bet esant už jo.

Tai nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-07-05 akte Nr.1. Teismas pažymėjo, kad nors darbdavys ir buvo priėmęs atitinkamus darbo saugos teisės aktus (instrukcija Nr.

03) ir su Å¡ia taisykle supažindinęs ieÅ¡kovÄ , tačiau byloje yra nustatyta, kad darbo procese tokios taisyklės nebuvo paisoma. Tai leido teismui abejoti nelaimingo atsitikimo akte padarytomis iÅ¡vadomis, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė tik nukentėjusiojo veiksmai (instrukcijos nesilaikymas), o ne darbo organizavimas, už kurį yra atsakingas darbdavys. Teismas laikė, kad byloje neįrodyti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas buvo tinkamai supažindintas su saugumo reikalavimais, taikomais rÄ sto ridenimui, nes Medienos padalinio vadovės Danutės Žukauskienės teigimu, jis tokio darbo net neturėjo daryti.

Tuo tarpu liudytojas Vaidas Mikulėnas teisme teigė, kad rÄ stų ridenimas įeina į pagalbinio darbininko darbo funkcijas, ir kad ieÅ¡kovas tokį darbÄ faktiÅ¡kai dirbo (dažnai padėdavo ridenti rÄ stus, taip pat dirbo ir kitus darbus). Vaidas Mikulėnas paaiÅ¡kino, kad jam nežinoma, su kokiomis instrukcijomis ieÅ¡kovas buvo supažindintas, darbo pradžioje tik buvo pasakyta, kad Justas Å ilinskas dirbs jo brigadoje ir kad jam negalima dirbti su staklėmis, nes jis neturi staklininko pažymėjimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad darbdavys, pažeisdamas jam įstatymu nustatytÄ pareigÄ , neužtikrino saugaus darbo organizavimo (CK 6.246 str.).

Taip pat teismas sutiko ir su kitais ieÅ¡kovo argumentais, pagrindžiančiais darbdavio veikos neteisėtumÄ , t.y. tai, kad ieÅ¡kovas, kaip nepilnametis, negalėjo bÅ«ti skiriamas dirbti tokio pobÅ«džio darbo, nes tÄ daryti draudė tiek Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr.103 (instrukcijos 1.2 punktas, b.l. 61), tiek Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr.138 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbÄ nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sÄ raÅ¡o 11.4. punktas (jauni asmenys negali bÅ«ti skiriami dirbti darbo, kur didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti), 33.10 punktas (draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti darbÄ , kur galimas konstrukcijų griÅ«ties pavojus).Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl nelaimingo atsitikimo kilimo yra paties ieÅ¡kovo kaltė – didelis neatsargumas.

CK 6.248 str. 3 d. nustato, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovo elgesys turėjo bÅ«ti atsargesnis ar rÅ«pestingesnis. Byloje nustatyta, kad tÄ patį rÄ stÄ ieÅ¡kovas rideno kartu su brigadininku Vaidu Mikulėnu. Neprotinga bÅ«tų manyti, jog tokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas turėjo atsisakyti dirbti ar pasiÅ«lyti tiesioginiam vadovui - brigadininkui - rÄ stÄ ridenti taip, kaip numato instrukcija.

Atsakovas ieÅ¡kovo neatsargumÄ sieja su tuo, kad jis nespėjo pasitraukti ir buvo prispaustas riedančio rÄ sto. Tačiau pasekmių iÅ¡vengimas yra susijęs su sėkme, o ne su tuo, kaip atidžiai ir rÅ«pestingai buvo atliekamas darbas ir kaip buvo organizuojamas darbo procesas. Negalima teigti, kad jau pradėdamas ridenti rÄ stÄ ieÅ¡kovas galėjo aiÅ¡kiai suprasti, jog tai daryti yra pavojinga, tuo labiau, kad taip darbas buvo organizuojamas nuolat ir kad taip darbo užduotį atlikdavo labiau patyrę darbuotojai, įskaitant ir brigadininkÄ .

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad Å¡ioje situacijoje iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo galima reikalauti didesnio atidumo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo patirtis buvo itin menka tiek dėl to, kad jis buvo nepilnametis, tiek ir dėl to, kad šį darbÄ jis dirbo tik 14 dienų. Tai, kad darbo patirtis yra svarbi atliekant tokį darbÄ , matyti ir iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų: Danutė Žukauskienė paaiÅ¡kino, kad rÄ stai gali riedėti dėl daugelio priežasčių, bet seni darbininkai žino, kaip tÄ darbÄ daryti , tÄ patį patvirtino ir Vaidas Mikulėnas.Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sveikatos sužalojimo sunkumÄ , liekamuosius reiÅ¡kinius, ieÅ¡kovo darbinės veiklos perspektyvas, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo labai trumpÄ laiko tarpÄ , kad atsakovas rÅ«pinosi ieÅ¡kovu, teikė jam materialinę paramÄ (skyrė 1 000 Lt paÅ¡alpÄ gydymui).

Byloje yra reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas yra jauno amžiaus, tačiau patirta trauma ieÅ¡kovo darbingumui įtakos neturi, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas dirba ir mokosi. Taip pat byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui gydymas truko neįprastai ilgai, tačiau gydymo trukmei reikÅ¡mės turėjo tai, jog ieÅ¡kovas nesilaikė gydymo režimo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teismas priteisė ieÅ¡kovui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nustatyta pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - ieÅ¡kovas pažeidė darbdavio parengtas darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, su kuriomis darbuotojas buvo supažindintas ne formaliai, o laikantis visų reikalavimų. Papildomos nelaimingo atsitikimo priežastys, turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui, bet ne esminės ir lemiamos, nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nurodytos dvi: darbuotojo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas atliekant darbuotojo instruktavimÄ .

Tik viena iÅ¡ Å¡ių priežasčių - nepakankamas darbdavio rizikos darbuotojui akcentavimas. Tačiau ji nėra lemiama, todėl teismas nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog buvo priežastinis ryÅ¡ys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbdavio neteisėtų veiksmų (pareigos užtikrinti darbų saugÄ ).

2. Nelaimingo atsitikimo darbe akto, jame nustatytų nelaimingo atitikimo priežasčių ieÅ¡kovas neginčijo, jis nėra pakeistas ar panaikintas. Å is aktas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ yra prima facia įrodymas byloje. Teismas nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ ir jame nurodytÄ pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį, lėmusiÄ nelaimingÄ atsitikimÄ , atmetė, sprendė, jog liudytojo parodymai paneigia Å¡iame akte nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis, nevertino aplinkybės, jog niekas ieÅ¡kovui neliepė padėti risti rÄ stus, pats ieÅ¡kovas „priÅ¡oko" ir buvo nepakankamai atsargus.

3. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: pagalbinio darbuotojo (patarnautojo) nuostatai, nelaimingo atsitiko darbe aktas, prie jo pateikti raÅ¡ytiniai atsakovo darbuotojų paaiÅ¡kinimai, paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog: atsakovas buvo priėmęs visas su darbų sauga susijusias instrukcijas; atsakovas instruktavo ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ pradedant dirbti bendrovėje; ieÅ¡kovas su darbų sauga buvo instruktuotas tinkamai (ne tik perskaitė, bet ir turėjo klausimų); nelaimingo atsitikimo dienÄ jam nebuvo liepta padėti risti rÄ stÄ , jis pats „priÅ¡oko“ padėti; padėdamas risti  rÄ stÄ ieÅ¡kovas pažeidė darbuotojo nuostatuose įtvirtintas darbų saugos instrukcijas; ieÅ¡kovas buvo itin neatsargus (darbas prie gaterio, kur sukrauti dideli rÄ stai, jie ne visada stabilÅ«s, juos stumti iÅ¡ Å¡ono draudžiama, nes nematai, kas už tavęs vyksta).Vadinasi yra visi pagrindai atsakovÄ atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti.

4. Teismo priteista 15 000 Lt dydžio neturtinė žala neatitinka lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, taip pat sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo principų. IeÅ¡kovas su apeliacinius skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neužtikrino saugaus darbo organizavimo, atsižvelgė į tai, kad nepilnametis negalėjo bÅ«ti skiriamas dirbti tokio pobÅ«džio darbo, nes tÄ daryti draudė atsakovo Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr.103 (1.2 p.), Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr.138 patvirtintos Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybės dirbti konkretų darbÄ nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sÄ raÅ¡o 11.4 p. bei 33.10 p. Tokiu bÅ«du daryti iÅ¡vada, kad atsakovas, priimdamas į darbÄ nepilnametį, iÅ¡skirtinai privalėjo užtikrinti saugias darbo sÄ lygas ne tik pateikdamas susipažinimui saugos darbe instrukcijas ir gaudamas priimamo į darbÄ nepilnamečio paraÅ¡Ä , tačiau organizuoti darbÄ užtikrindamas, kad Å¡ių instrukcijų reikalavimus vykdys ir visi įmonės darbuotojai, tiesioginiai darbuotojo darbo vadovai, tame tarpe ir tiesioginis ieÅ¡kovo darbo vadovas, brigadininkas Vaidas Mikulėnas, kuris rideno rÄ stÄ su ieÅ¡kovu, ne todėl, kad ieÅ¡kovas „priÅ¡oko'" padėti, o todėl, kad vienam darbininkui to padaryti buvo neįmanoma ir toks darbo procesas buvo nuolatinis.

Manytina, kad esmine aplinkybe vertinant nelaimingÄ atsitikimÄ Å¡ioje civilinėje byloje laikytina ta, kad darbdavys negalėjo nepilnamečio priimti į tokį darbÄ , o atsakovo nuoroda į tai, kad ieÅ¡kovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.103 4.19 p. sietina su instrukcijos 1.2 p. - dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama ne jaunesniam kaip 18 metų asmeniui, pasitikrinusiam sveikatÄ , iÅ¡klausiusiam įvadinį saugos ir sveikatos instruktaÅ¾Ä ir instruktaÅ¾Ä darbo vietoje.

2. Teismas sprendimu darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo kaltė darbdavio kaltės nepaneigia ir atsakomybės neÅ¡alina, o tik galėtų bÅ«ti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį arba atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad CK 6.248 str. 3d. pagrindu, analizuojant konkretų atvejį, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovo elgesys turėjo bÅ«ti atsargesnis ar rÅ«pestingesnis, ieÅ¡kovui vertinamÄ veiksmÄ atliekant kartu su brigadininku Vaidu Mikulėnu, kuriuo nepilnametis darbuotojas neturėjo pagrindo nepasitikėti.3.

Dėl neturtinės žalos dydžio teismas sprendime pasisakė iÅ¡samiai, kaip kad iÅ¡samiai nurodė, kodėl parenka bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ligų paveldėjimo yra prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, tuo labiau tirtais civilinėje byloje. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo charakterio, požiÅ«rio į mokslus, gyvenimÄ atsakovas nenurodo civilinėje byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu jis daro tokias iÅ¡vadas - civilinėje byloje nėra nei vienos ieÅ¡kovo charakteristikos, sÄ lygojančios daryti kokias nors iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovÄ kaip žmogų.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe, kuris užfiksuotas 2011-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieÅ¡kovas dirbo pagalbiniu darbininku Medienos ceche prie gaterinės. IeÅ¡kovas bandė padėti gateristams užridenti rÄ stÄ ant vežimėlio, tačiau beridenant rÄ stÄ ant karučio, kitas rÄ stas, atriedėjęs nuo rÄ stų rietuvės, prispaudė ieÅ¡kovui Å¡onÄ ties dubens kaulais.

Nelaimingo atsitikimo priežastimis Akte įvardijama tai, kad ieÅ¡kovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 103 4.19 punkto reikalavimus „ridenant statines, rÄ stus ir pan. ant vežimėlio ar į automobilio kėbulÄ , bÅ«tina stovėti iÅ¡ Å¡ono, o ne už jų“, taip pat nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos turėjo ieÅ¡kovo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, atliekant instruktavimÄ darbo vietoje.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos nėra jo neteisėtų veiksmų, taip pat tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – ieÅ¡kovo nesilaikymas darbdavio parengtų darbų saugos ir sveikatos instrukcijų.

Pasak atsakovo, Akte nurodyta papildoma nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, nėra esminė ir lemiama.Atsakydama į nurodytus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo konstatuoti lemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos sudaryti sÄ lygas, užtikrinančias darbuotojo saugumÄ darbe (DK 260 str. 1 d.). Kaip jau minėta, viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo priežasčių, nustatytų Akte, – padalinio vadovo, atliekant darbuotojo intsruktavimÄ darbo vietoje, nepakankamas rizikos akcentavimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors darbdavys ir buvo priėmęs atitinkamus darbo saugos teisės aktus (Instrukcija Nr. 103), taip pat supažindino ieÅ¡kovÄ su instrukcijos Nr. 103 4.19 punkto taisykle, kad rÄ stus ridenant bÅ«tina stovėti iÅ¡ Å¡ono, o ne už jų, realiai darbo procese tokios taisyklės nebuvo paisoma.

Byloje nustatyta, kad tÄ patį rÄ stÄ ieÅ¡kovas rideno kartu su brigadininku ir tiesioginiu ieÅ¡kovo vadovu Vaidu Mikulėnu. IÅ¡ V.Mikulėno teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ rÄ stai visÄ laikÄ buvo ridenami darbuotojui stovint už rÄ sto, o ne iÅ¡ Å¡ono. V.Mikulėnas nurodė, kad kai rÄ stas yra storesnis, jo iÅ¡ Å¡ono apskritai neparidensi, todėl tenka apeiti iÅ¡ rÄ sto galo ir stumti, kitiems rÄ stams liekant už nugaros ir yra tikimybė, kad jie pradės riedėti.

Nagrinėjamam atvejui svarbi ne mažiau svarbi aplinkybė yra itin menka ieÅ¡kovo patirtis, kadangi ieÅ¡kovas buvo nepilnametis ir darbÄ dirbo tik keturiolika dienų. Tai, kad darbo patirtis yra svarbi atliekant tokį darbÄ , patvirtino ir Medienos padalinio vadovė Danutė Žukauskienė, kuri paaiÅ¡kino, kad rÄ stai gali riedėti dėl daugelio priežasčių, bet seni darbininkai žino, kaip tÄ darbÄ daryti saugiai, tÄ patį patvirtino ir V.Mikulėnas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog negalima teigti, kad jau pradėdamas ridenti rÄ stÄ ieÅ¡kovas galėjo aiÅ¡kiai suprasti, jog tai daryti yra pavojinga, tuo labiau, kad taip darbas buvo organizuojamas nuolat ir kad taip darbo užduotį atlikdavo labiau patyrę darbuotojai, įskaitant ir brigadininkÄ .

Todėl Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog ieÅ¡kovas buvo itin neatsargus ar nerÅ«pestingas. Vertinant tai, kad darbo instrukcijos įmonės darbo praktikoje nebuvo laikomasi, o ieÅ¡kovas stokojo darbo patirties, kuri buvo itin svarbi dirbant darbÄ , kur didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė, nepakankamas rizikos akcentavimas instruktuojant darbuotojÄ nagrinėjamu atveju laikytina esmine nelaimingo atsitikimo priežastimi. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija, neeliminuoja DK 260 str. 1 d.

įtvirtintos atsakovo pareigos užtikrinti saugias ieÅ¡kovo darbo atlikimo sÄ lygas. Sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimÄ , taip pat svarbi ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, kaip nepilnametis, apskritai negalėjo bÅ«ti skiriamas dirbti tokio pobÅ«džio darbo, nes tÄ daryti draudė tiek paties atsakovo parengta Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 103 (instrukcijos 1.2 punktas), tiek Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 138 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbÄ nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sÄ raÅ¡o 11.4. punktas ir 33.10 punktas.

Tokiu bÅ«du daryti iÅ¡vada, kad atsakovas, priimdamas į darbÄ nepilnametį, privalėjo užtikrinti saugias darbo sÄ lygas ne tik pateikdamas susipažinimui saugos darbe instrukcijas, tačiau organizuoti darbÄ taip, kad Å¡ių instrukcijų reikalavimų bÅ«tų laikomasi. IeÅ¡kovas prašė priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ reikalavimo dalį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 15 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo trumpÄ laikÄ , patirta trauma - kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžimas, nepriskiriama prie sunkių traumų, dėl patirtos traumos ieÅ¡kovas buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip 6 mėnesius, patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl to, kad negali vaikščioti, sirgo depresija.

IeÅ¡kovui gydymas truko neįprastai ilgai, tačiau gydymo trukmei reikÅ¡mės turėjo tai, jog ieÅ¡kovas nesilaikė gydymo režimo. Taip pat atsižvelgė į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, į galimus liekamuosius reiÅ¡kinius, kad po tokios traumos pacientas gali Å¡lubuoti, ieÅ¡kovo darbinės veiklos perspektyvas - patirta trauma ieÅ¡kovo darbingumui įtakos neturi, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas dirba ir mokosi. Atsakovas rÅ«pinosi ieÅ¡kovu, skyrė 1 000 Lt paramÄ gydymui. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teismas priteisė ieÅ¡kovui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo panaÅ¡iose bylose priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ buvo priteistas ženkliai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Dėl neturtinės žalos dydžio teismas sprendžia kiekvienoje individualioje byloje atskirai. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytos bylos tik patvirtina, kad neturtinės žalos dydis gali labai skirtis, vieno dydžio neturtinei žalai kompensuoti nėra, tačiau neleidžia teigti, kad priteisdamas 15 000 Lt dydžio sumÄ pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai išėjo už teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos ribų. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

Tačiau asmens, padariusio turtinę žalÄ , turtinė padėtis tėra tik viena iÅ¡ keleto aplinkybių, apsprendžiančių neturtinės žalos dydį. Be to, iÅ¡ atsakovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2012-12-31 įmonė turėjo turto už 32 521 924 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2013-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2133-656/2013). Vien tai, jog įmonė restruktÅ«rizuojama, atsižvelgiant į tai, jog restruktÅ«rizavimas yra laikinas procesas, neturint duomenų, kad įmonės restruktÅ«rizavimas buvo nesėkmingas, neleidžia teigti, jog 15 000 Lt suma įmonei yra nepakeliama naÅ¡ta, dėl ko ji turėtų bÅ«ti sumažinta.

Apeliacinio skundo argumentai, jog neturtinė žala kilo ne dėl nelaimingo atsitikimo, o dėl paties ieÅ¡kovo bÅ«do, požiÅ«rio į mokslus, gyvenimÄ , kad depresija yra nesusijusi su patirta trauma, atmestini kaip neįrodyti. Taigi teigti, jog pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovo naudai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nėra pagrindo (CK 1.5 str., 6.250 str.).Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 iÅ¡kėlė atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ . Nutartis įsiteisėjo. CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad įmonė, kuriai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nuo žyminio mokesčio atleidžiama, todėl žyminis mokestis iÅ¡ apelianto nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                             Goda Ambrasaitė-Balynienė RÅ«ta Burdulienė Vidas Stankevičius