2025-02-12 Nr. AB-2774-3-61-3-04291-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1360-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04291-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 9.5

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. A. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. A. A. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. A. M. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 24S175945, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kilmės šalį paliko, nes yra persekiojamas kaip asmuo, kuris (duomenys neskelbtini).

2.2. Sprendime nėra surinkta išsami bei aktuali šiai dienai kilmės valstybės informacija apie asmenų, (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Sprendime remiamasi (duomenys neskelbtini) šaltiniu, nurodant, kad „Tyrimo metu taip pat buvo aptikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ataskaitomis, kai ginčijamas Sprendimas priimtas 2024 m. liepos 26 d., t. y., surinkta kilmės valstybės informacija nėra naujausia, akcentuojant, kad tuo pačiu nurodytuose šaltiniuose pateikta informacija rodo (duomenys neskelbtini) vykusį persekiojimą iš pareigūnų (smurtas, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, nužudymai). Nesurinkus aktualios naujausios kilmės valstybės informacijos, atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl(duomenys neskelbtini) šiai dienai yra pagrįsta ir reali.

2.3. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, kad pareiškėjas, dalyvavęs (duomenys neskelbtini), tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo turimas opozicines politines pažiūras (duomenys neskelbtini), gali viešai išreikšti (duomenys neskelbtini) savo politinius įsitikinimus ir apskritai grįžti į savo kilmės valstybę ir nesusidurs su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Pareiškėjas skunde nesutikdamas su Migracijos departamento išvada apie jo pateikta suklastotą (duomenys neskelbtini), nepateikia jo teiginius, kad grupuotės yra išsibarsčiusios, naudoja neegzistuojančių grupuočių pavadinimus, tai patvirtinančių duomenų ar kilmės valstybės informacijos nėra, todėl jo nesutikimas vertintinas kaip deklaratyvus. Apie organizacijos naudojamą simboliką, klastojamus raštus Migracijos departamentas surinko patikimą informaciją, kurios pareiškėjas nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teikė Migracijos departamentui suklastotus dokumentus, klaidino tyrimą, sukčiavo, atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 85 str. 5 d., jam abejonės privilegija netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami. Tai, kad pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su šia išvada, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

3.2. Iš pareiškėjo kitų pateiktų įrodymų turinio ir metaduomenų, jo (duomenys neskelbtini) laikytina nustatyta faktine aplinkybe, patvirtina vaizdine medžiaga. Tačiau priešingai nei pareiškėjas teigia skunde, vien šis faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad jam gresia persekiojimas.

3.3. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus ir individualias savybes, jis buvo (duomenys neskelbtini), nepriklauso politinei partijai ar religinei organizacijai, nereiškė savo politinės nuomonės pvz. socialiniuose tinkluose, teisėsaugos ar kitų organizacijos dėmesio nesulaukė, 2023 m. spalio 30 d. iš kilmės valstybės gavo neteistumo sertifikatą, nėra duomenų, kad jis būtų identifikuotas kilmės valstybėje kaip grėsmė, atitinkamai nenustatyta duomenų, kurie leistų teigti, kad jis buvo ar yra žinomas (duomenys neskelbtini) institucijoms.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175945 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175945 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti duomenis į C.SIS II A. A. A. M. M. dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2024 m. birželio 13 d. apklausos metu nurodė, jog gyvendamas Pabradėje jautė spaudimą grįžti į kilmės šalį. Nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie tai savo draugams, tai sužinojo ir (duomenys neskelbtini). Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), ir sulaukė grasinamo laiško iš jų, kuriame rašoma, kad jam bus įvykdyta teisinga bausmė. Jis laikomas kurstytoju ir asmeniu, kuris palaiko (duomenys neskelbtini). Pateikė filmuotą medžiagą apie tai, kaip stovėjo priekinėje linijoje toje revoliucijoje. Sukūrė šeimą, susituokė Švenčionyse, dirba. Nieko neigiamo nepadarė. Yra išsiskyręs (duomenys neskelbtini), ten turi dukrą ir sūnų. Yra prašęs prieglobsčio Europos šalyse - 2007 m. Švedijoje, 2015 m. Suomijoje, 2015 m. Vengrijoje dėl religinių ir kitų motyvų.

6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Teismas taip pat akcentavo, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

7. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad tyrimo metu įvertinus prieglobsčio prašytojo pateikto (duomenys neskelbtini), adresuotą prieglobsčio prašytojui, nustatyta, kad pateiktas laiškas yra klastotė. Migracijos departamentas rėmėsi kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) naudojamais logotipais. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gautame laiške nėra nurodomas adresatas. Taip pat, (duomenys neskelbtini) grasinančio laiško autoriumi įvardijama (duomenys neskelbtini) saugumo reikalų departamentas, priešingai nei prieglobsčio prašytojo atveju – teisingos bausmės komitetas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nėra teistas už nusikaltimą ar nusižengimą moralei, todėl daroma išvada, kad tyrimo metu nenustatyta duomenų, kurie leistų teigti, kad prieglobsčio prašytojas buvo žinomas (duomenys neskelbtini) institucijoms.

8. Teismas akcentavo, kad atlikus beatodairiško smurto dinamikos lyginamąją analizę nustatyta, jog per 16 mėnesių saugumo incidentų skaičius sumažėjo 1.04 proc., o mirčių, tiesiogiai siejamų su įvykusiais incidentais – 28,7 proc. Atitinkamai, laikytina, kad beatodairiško smurto lygis sumažėjo, tačiau nepasiekė tokio lygio, kad būtų galima perkvalifikuoti į žemesnį beatodairiško smurto lygį. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad EUAA vertinime pateikta beatodairiško smurto klasifikacija (duomenys neskelbtini) išlieka aktuali. Tačiau vertinant individualią asmens situaciją, pareiškėjui nekyla persekiojimo grėsmė, nėra įrodymų, kad jis savo šalyje būtų persekiojimas ar jam grasinama.

9. Teismas vertino, kad prieglobsčio prašytojas yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio teise, o atsisakius suteikti prieglobstį – savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas prašėsi prieglobsčio skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atsakovo surinktais duomenimis – Švedijoje (2007 ir 2015 m.), Suomijoje (2015m.), Vengrijoje (2015 m.). 2015 m. norėdamas patekti į Suomiją prieglobsčio prašytojas vyko per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją, Austriją, Vokietiją, Daniją, Švediją. Teismas priėjo prie išvados, kad jis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūromis, kuomet pateikiamas daugiau nei vienas prašymas suteikti prieglobstį skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pasirenkant tą Europos Sąjungos valstybę narę, kuri galimai suteiktu geriausią socialinį statusą, turinti geriausius humanitarinius ar ekonominius standartus.

10. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas akcentavo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

11. Teismas taip pat nurodė, kad sumažinus Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas nesutinka su atskovo pozicija dėl dokumento klastojimo. Pareiškėjas paaiškina, kad nurodyta organizacija turi centrinį valdymą ir įrankius užtikrinti savo valdžią. Regioninės gaujos yra išsibarsčiusios visome (duomenys neskelbtini) ir ne visos grėsmės ir grasinimai, ateina tiesiogiai iš teisėsaugos insitucijų. Kiekviena milicija dirba savo teritorijoje pagal bendrą vadovų nurodymą pašalinti tuos, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini). Šios regioninės grupės kartais siunčia grasinimų laiškus, net ranka rašytus. Kai žiniasklaida pradėjo kalbėti apie jų grasinimus ir veiksmus, kuriuos jie vykdo prieš demonstrantus, jie netgi pradėjo vartoti nežinomų, visai neegzistuojančių grupuočių pavadinimus, kad jų neidentifikuotų (reikalus tiesiogiai tvarko tose srityse esančios gaujos, o kiekviena grupė elgiasi taip, kaip jai atrodo tinkama). Vien tai, kad atitinkami simboliai anot atsakovo nesutampa su surasta kilmės valstybės informacija nepaneigia, kad pareiškėjas gavo grasinimą ir kad jam gresia pavojus patirti persekiojimo veiksmus, realiai nesant galimybės kreiptis apsaugos į teisėsaugos insitucijas.

13.2. Pareiškėjas pateikė nuoseklų bei išsamų pasakojimą, kurio dalis patvirtino rašytiniais įrodymais, o likusiai daliai – dėl jo įsitraukimo/rolės proteste bei patirto fizinio smurto – įvertinus pasakojimo sudeirnamumą su specifine kilmės valstybės informacija, - turėjo būti taikoma abejonės privilegija ir pasakojimas laikomas nustatytu faktu.

13.3. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra surinkta išsami bei aktuali šiai dienai kilmės valstybės informacija apie asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini), persekiojimą. Sprendime remiamasi 2021 m. rugpjūčio 27 d. šaltiniu, nurodant, kad „Tyrimo metu taip pat buvo (duomenys neskelbtini) laiškas, adresuotas (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam aktyvistui (duomenys neskelbtini)“ (žr. Sprendimo 6 l.) ir (duomenys neskelbtini) ataskaitomis, kai ginčijamas Sprendimas priimtas 2024 m. liepos 26 d., t. y., surinkta kilmės valstybės informacija nėra naujausia, akcentuojant, kad tuo pačiu nurodytuose šaltiniuose pateikta informacija rodo protestų metų vykusį persekiojimą iš pareigūnų (smurtas, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, nužudymai). Nesurinkus aktualios naujausios kilmės valstybės informacijos, atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl jo dalyvavimo 2019 m. demonstracijose šiai dienai yra pagrįsta ir reali.

13.4. Pareiškėjo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) išlieka beatodairiškas smurtas, jo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams teismas sprendime nevertino, kas jau savaime yra pažeidimas. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Ištyrus pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus ir nuotrauką, nustatyta, kad jis protestų metu buvo skirtingose vietose – (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašų pagrįsta teigti, kad jis neturėjo specifinio vaidmens, buvo eilinis protestuotojas ir/arba protestų stebėtojas. Sprendžiant iš vaizdo įrašuose užfiksuotos vaizdinės medžiagos pareiškėjas nesiėmė aktyvių ir/ar agresyvių veiksmų, proteste dalyvavo pasyviai. Pareiškėjas nurodė nepriklausantis politinei partijai, nepateikė patikimų duomenų dėl priklausymo kokiai nors politinei ar religinei organizacijai. Apibendrinant, tyrimo metu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas klaidino tyrimą ir bandė sukčiauti teikdamas akivaizdžiai suklastotą dokumentą, jo atveju nebuvo taikyta abejonės privilegija, o visi duomenys, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais – atmesti. Tyrimo metu, įvertinus pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad jis neapibrėžta apimtimi dalyvavo (duomenys neskelbtini). Nepriklausomai nuo to, tyrimo metu nebuvo nustatyta nei viena, EUAA įvardinta, riziką didinanti aplinkybė.

14.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjas skunde, Migracijos departamentas surinko aktualią ir naują kilmės valstybės informaciją. Iš ginčijamo sprendimo turinio ir nuorodų matyti, jog Migracijos departamento surinkti ir vertinti šaltiniai yra ne tik 2019 m., tačiau yra ir 2022 m. EUAA ataskaita, 2023 m. ataskaita apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, bei vertino kitus patikimus šaltinius. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės kilmės valstybės informacijos, kuri iš esmės būti paneigianti jau Migracijos departamento surinktą informaciją. Todėl jo argumentai, dėl neva nesurinktos kilmės valstybės informacijos, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

14.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog atkartoja pirminio skundo argumentus ir pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

14.4. Teismas sprendime nurodo, jog 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 24S175945 Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, tačiau ginčijamu sprendimu Nr. 24S175945 nebuvo nuspręstas išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjo atžvilgiu sprendimas dėl išsiuntimo, draudimo ir įtraukimo į SIS buvo priimtas su 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S44903, kuris jau buvo peržiūrėtas dviejų teismų instancijų ir priimtas galutinis sprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 2 d. pagrindu, tikslinga ištaisyti klaidą rezoliucinėje dalyje, t. y. nurodyti, kad ginčijamu sprendimu Nr. 24S175945 pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175945, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021m. lapkričio 19 d. pateikė pirmąjį prieglobsčio prašymą, o atsakovas 2021m. gruodžio 01 d. sprendimu Nr. 21S44903 nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Šis atsakovo sprendimas buvo ginčijamas teismine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022m. kovo 23 d. sprendimu (adm. byla Nr. eI3-2934-595/2022) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė sprendimo Nr. 21S44903 3 punktą ir sumažino uždraudimo atvykti į Lietuvą terminą iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi (adm. byla Nr. eA-2187-556/2022) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2023m. rugsėjo 15 d. pateikė antrą prieglobsčio prašymą. Atsakovas 2024m. liepos 26 d. sprendimu Nr.24S175945 nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

21. Akcentuotina, kad šiuo sprendimu atsakovas nesprendė dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nesprendė dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei nesprendė dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą.

22. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija būtent 2024 m. liepos 26 d. atsakovo sprendimą Nr.24S175945, kuriuo nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą.

23. Nors atsakovo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.24S175945 buvo sprendžiama tik dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) pareiškėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad minėtu sprendimu atsakovas nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (sprendimo 3 psl. 1 pastraipa). O sprendimo motyvuojamosios dalies 6 puslapio 3, 4, 5, 6 pastraipose ir 7 puslapio 1, 2 pastraipose pirmosios instancijos teismas pateikia savo motyvus ir argumentus, kodėl reikia keisti nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus. Be to pirmosios instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo, jog keičia Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 n. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175945 3 ir 4 punktus, susijusius atitinkamai su draudimu asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimu į C.SIS II.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei atsižvelgdamas į tai, jog byloje ginčijamu atsakovo 2024m. liepos 26 d. sprendimu Nr.24S175945 nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo 2024m. liepos 26 d. sprendimo Nr.24S175945 rezoliucinė dalis susideda tik iš vieno punkto ir šio atsakovo sprendimo rezoliucinė dalis neturi nei 3, nei 4 punkto, dėl kurių pasisakė ir sprendė pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į sprendžiamo ginčo esmę bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, suklydo dėl ginčo dalyko, dėl ko administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi ši procesinė pažaida negali būti ištaisyta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. A. M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė