050342ea-95d0-4cc9-8122-843f4a2ee8a6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26580-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam A.

R., jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti laiduotojos L.

R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Baudžiamoji byla A. R. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. R. paskirtos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 7 d.; konfiskuota automobilio VW „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 320 Eur (du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų).

A. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Automobilis VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas jo savininkei L. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d., apie 22.14 val., vairavo transporto priemonę – automobilį VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams patikrinus jo neblaivumÄ , alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396, metrologinės patikros Nr. 1218244, jam nustatytas 2,04 ‰ (promilių) neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto asmens A. R. gynėjas advokatas Arvydas Verpečinskas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui ir neskirti A. R. draudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus arba sumažinti Å¡ios poveikio priemonės taikymo trukmę iki vienerių metų. Taip pat gynėjas praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl automobilio VW „Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir Å¡ios sumos (2 320 Eur) nekonfiskuoti. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡oma automobilio vertę skaičiuoti be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi į bylÄ pateikta informacija iÅ¡ VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ duomenų bazės apie kelių transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, iÅ¡ kurios matyti, kad vidutinė automobilio VW „Golf“, hečbeko, variklio darbinis tÅ«ris 1968 cm3, kaina Lietuvoje yra 2 320 Eur (su PVM).

Tačiau automobilio vertės paskaičiavimo metodika nėra aiÅ¡ki. Jeigu paimtas visų panaÅ¡ių automobilių kainų vidurkis, tai toks vertinimas laikytinas formaliu (statistiniu), jis neatspindi konkretaus automobilio tikrosios vertės ir negali bÅ«ti laikomas teisingu, be to, įstatymų leidėjas nesuteikia teismams teisės konfiskuoti bet kokį turtÄ , o tik uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatÄ (BK 72 straipsnio 2 dalis). Ä®vykio metu automobilis nebuvo apgadintas. Nėra aiÅ¡ku, ar VÅ¡Ä® „EMPREKIS“, nurodydama automobilio kainÄ , atliko turto apžiÅ«rÄ , ar atkreipė dėmesį į tokius veiksnius kaip daikto pagerinimai (vertės padidėjimas) ar apgadinimai (vertės sumažėjimas) ir daikto amortizacija (natÅ«ralus nusidėvėjimas), kurie buvo iki įvykio.

Taigi, tik visapusiÅ¡kai įvertinus visus reikÅ¡mingus nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) vertės rodiklius, galima nustatyti realiÄ likutinę konfiskuotino turto vertę ir teisingai įgyvendinti BK 72 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Esant galimybei betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti konfiskuotinÄ turtÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta bÅ«tent Å¡io turto, o ne panaÅ¡ių daiktų vertė, teismas negalėjo vadovautis VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ duomenimis apie vidutinę rinkos kainÄ . Å iuo atveju teismas konfiskavo kito, panaÅ¡aus į nusikalstamos veikos padarymo priemonę, automobilio vertę, t. y. atliko įstatymų leidėjo uždraustÄ veiksmÄ . 2.2.

Advokatas skunde pažymi, kad turto apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Ä®statymas). Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas. Prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų bÅ«ti apmokestintos PVM.

Ä®statymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba paslaugÄ atsiranda, kai Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018 ir kt.).

Å iuo atveju nei A. R., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turėjo bÅ«ti nustatoma automobilio VW „Golf“ vidutinė rinkos kaina be PVM. Pagal VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ duomenis tai yra 1 917,36 Eur. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad automobilis jo savininko buvo pirktas už žymiai mažesnę sumÄ , negu VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ nurodyta automobilio vertė. 2.3.

Skundo autorius nurodo, jog taikydamas įstatymus, teismas turi atsižvelgti į reikalavimų bei sankcijų už nusikalstamas veikas teisingumÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos, o priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Taigi, teisingumo principas skatina teismÄ atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas padeda individualizuoti bausmę, tačiau jos turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika identiÅ¡kose bylose ir visiÅ¡kai dėl jos nepasisakė.

Nuo pat tyrimo pradžios A. R. pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, jis besÄ lygiÅ¡kai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė iÅ¡samius parodymus, kurie patvirtino padarytos veikos faktÄ . Ä®vykio metu jokia turtinė ar neturinė žala nebuvo padaryta. Apeliantas ankščiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka nei už panaÅ¡aus pobÅ«džio, nei už jokį kitÄ nusižengimÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Å ios aplinkybės rodo mažesnį A. R. asmenybės pavojingumÄ visuomenei. 2.4. Gynėjo vertinimu, žinant, kad A. R. pirmÄ kartÄ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, galima teigti, jog nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai ir galima tikėtis, kad jis daugiau nevairuos neblaivus. Pirmosios instancijos teismas, tikėdamas apelianto galimybe pasitaisyti, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas, tikėdamas, kad A. R. nedarys naujų nusikaltimų, neįvertino teigiamos apelianto asmenybės ir jį charakterizuojančių duomenų, nevisiÅ¡kai įvertino jo sveikatos bÅ«klę (gydytojo pažyma pridėta prie bylos medžiagos) ir turtinę padėtį (yra bedarbis), todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, kurios terminÄ nustatė artimÄ BK 68 straipsnyje įtvirtintam vidurkiui (dvejiems metams), kas ateityje žymiai apsunkintų apelianto galimybes susirasti tinkamÄ darbÄ .

Teismų praktikoje numatyta, jog baudžiamojo poveikių priemonių paskirtį padeda įgyvendinti ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų terminui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018).

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistas asmuo A. R. ir jo gynėjas prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto asmens A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo) bei uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. pagal laidavimÄ be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimÄ kelių transporto priemonės – L. R. priklausančio automobilio VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia koncentracija kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Kadangi automobilis kaltininkui nuosavybės teise nepriklauso, todėl apylinkės teismas nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ios transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 320 eurų. Å iam sprendimui teisėjų kolegija pritaria dėl sekančių motyvų.

6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

7. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto konfiskavimo ar dėl jo vertės išieškojimo ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam A. R. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertina tiek padarytos veikos pavojingumÄ , tiek kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors A. R. anksčiau nėra teistas ir neturi kriminalinės praeities (b. l. 79), tačiau į Å¡iÄ aplinkybę jau buvo atsižvelgta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu tai, kad apeliantas nėra itin drausmingas vairuotojas patvirtina Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpiu (informacija patikrinta Administracinių nusižengimų registre).

Å io iÅ¡raÅ¡o duomenimis A. R. yra baustas už eismo įvykio sukėlimÄ ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, vairavimÄ naudojantis mobiliojo ryÅ¡io priemone ir kt.

9. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau jo iÅ¡sakytos versijos dėl alkoholio vartojimo skyrėsi. 2020 m. liepos 5 d. vakare sustabdytas policijos pareigÅ«nų A. R. pripažino, kad alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro ir patikrinimo dienos rytÄ . Tai patvirtina tiek pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija (b. l. 8, 10), tiek tarnybinio automobilio kameros nufilmuotas ir įraÅ¡ytas A.

R. pokalbis su policijos pareigÅ«nais (b. l. 35-37). Tačiau pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo aiÅ¡kino, jog alkoholį vartojo tik iÅ¡ vakaro, t. y. siekdamas suÅ¡velninti gresiančiÄ atsakomybę, nutylėjo apie alkoholio vartojimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ (ryte), kai vairavo motinai priklausantį automobilį. Be to, teisme A. R. pripažino, jog neturi vieno inksto, jam yra daryta Å¡irdies operacija, todėl iÅ¡ esmės alkoholio vartoti negali, nepaisant to, 2020 m. liepos 5 d. jam buvo nustatytas beveik penkis kartus leistinÄ normÄ virÅ¡ijantis neblaivumas (2,04 promilės).

Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus, jog A. R. nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo, neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 320 Eur) nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog nusikaltimo padarymo priemonės vertė būtų neteisingai apskaičiuota.

10. Advokatas apeliaciniame skunde prašo transporto priemonės vertę skaičiuoti be PVM, taip pat atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip daikto pagerinimai (vertės padidėjimas) ar apgadinimai (vertės sumažėjimas), daikto amortizacija (natūralus nusidėvėjimas) ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainÄ . Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas).

Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

11. Atsižvelgiant į aptartÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančia VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ pažyma (b. l. 45), kurioje nustatyta, kad vidutinė VW ,,Golf“ (2004 m., hečbekas, variklio darbinis tÅ«ris 1968 cm3, dyzelinas) kaina su PVM yra 2 320 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu A. R., taip pat ir automobilio savininkė L. R. neginčijo Å¡ios vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę. Todėl mažinti priteistinos konfiskuotino turto vertės dydžio, juo labiau, kad Å¡i vertė nėra itin didelė, nėra jokio pagrindo. A. R. yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti Å¡iÄ finansinę naÅ¡tÄ , kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

12. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma neskirti A. R. draudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus arba sumažinti Å¡ios poveikio priemonės taikymo trukmę iki vienerių metų. Motyvuodamas šį praÅ¡ymÄ , advokatas pažymi, kad įvykio metu jokia turtinė ar neturinė žala nebuvo padaryta, A. R. ankščiau nėra baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ visuomenei. Be to, teismas, nustatydamas net dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminÄ , neįvertino A. R. sveikatos bÅ«klės ir galimybės susirasti darbÄ apsunkinimo.

13. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vienÄ ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.

14. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Å iuo atveju, jau minėta, kad A. R. buvo nustatytas beveik penkis kartus leistinÄ ribÄ virÅ¡ijantis neblaivumas. Be to, 2018 m. pavasarį jis buvo konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (F10.2) (b. l. 83), pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pripažino, kad anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau Å¡iuo metu iÅ¡geria tik pora kartų per mėnesį (b. l. 136).

Vis dėlto, liudytoja L. R. nurodė, jog sÅ«nus iÅ¡geria bent kartÄ per savaitę, dažniausiai alkoholį vartoja su draugais (b. l. 137). Taigi, nesaikingo alkoholio vartojimo problema A. R. yra aktuali, juo labiau, kad iÅ¡gėręs jis nevengia vairuoti transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo net nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kur konkrečiai ir ko jis važiavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog važiavo pas draugę N., o teisme savo kelionės tikslo jau neminėjo.

Taigi, draudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones jam skyrimas yra pagrįstas.

15. Vertinant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtÄ poveikio priemonę, jos terminÄ nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i nuostata galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. (BK 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2811 straipsniu 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929), iki minėtos datos BK 68 straipsnio 2 dalis numatė specialiosios teisės atėmimo terminÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi, įstatymų leidėjui sugriežtinus Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti dvejų metų terminÄ , kuris, be kita ko, ir taip yra mažesnis nei Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis (treji metai). Dar labiau mažinti (trumpinti) šį terminÄ nėra pagrindo. A. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018), kurioje kaltininkui uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtas trumpesniam terminui, nėra aktuali, kadangi bylų aplinkybės nėra analogiÅ¡kos tiek dėl kaltininkų asmenybių charakteristikos, tiek dėl tuo metu galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijos.

16. IÅ¡vados, jog trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės termino nėra pagrindo nepaneigia ir A. R. sveikatos bÅ«klė bei jo siekis įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo gyvena Kauno mieste, kur yra gerai iÅ¡vystytas vieÅ¡asis transportas, be to, Å¡iuo metu A. R. nedirba ir neturi jokio konkretaus pasiÅ«lymo dėl bÅ«simo įsidarbinimo. Pažymėtina ir tai, kad Sodros duomenimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo oficialaus darbinio stažo neturi (b. l. 80), o Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2018 m. lapkričio mėnesį jis buvo baustas už statybos (vidaus apdailos) darbų atlikimÄ , neturint nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymėjimo. Taigi, nei apelianto sveikata, nei darbinė patirtis nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog paskirtas teisės vairuoti transporto priemones teisės atėmimo terminas tiesiogiai lemia A. R. galimybę įsidarbinti ir tuo neproporcingai pažeidžia jo teises.

17. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonės A. R. yra individualizuotos tinkamai, apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė