2021-01-06 Nr. AB-241-3-61-3-01455-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2257-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Danushis Chemicals“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyriaus (toliau – ir KRRPS) 2019 m. balandžio 2 d. Spendimą Nr. 1VB-24 dėl pavojingo produkto (toliau – ir Sprendimas), surašytą remiantis 2019 m. balandžio 2 d. patikrinimo aktu Nr.1LKA-25 (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad KRRPS priėmė Spendimą nedelsiant uždrausti Gaminio – Apipelijusių paviršių valiklio DSC Mould OFF (toliau – ir Gaminys) tiekimą į rinką, pašalinti pavojingą gaminį iš rinkos, įpareigoti įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką, gaminį susigrąžinti iš vartotojų ir teikti tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad KRRPS neatliko Gaminio laboratorinio tyrimo, o rėmėsi tik deklaratyviais duomenimis, nurodytais etiketėje, savo nuožiūra kreipėsi dėl produkto laboratorinio tyrimo atlikimo.

Remiantis gamybos aktu Nr. G159A ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch-KL 940/2019, nustatyta jog „Apipelijusių paviršių valiklyje DSC Mould OFF“, brūkšninis kodas 4771548292849, partijos Nr. 17/04/18, laisvojo aktyvaus chloro koncentracija yra tik 2,1 proc. Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 3.2.3 lentele, mišinys kuriame yra >1proc., bet <5proc. aktyvaus chloro turi būti klasifikuojamas kaip dirginantis odą 2 kategorija.

Akivaizdu, jog KRRPS išvada, kad valiklis privalo būti klasifikuojamas kaip sukeliantis odos ėsdinimą (1B kategorija), neatitinka tikrovės. KRRPS klasifikuodama Gaminį, privalėjo remtis laboratorinių tyrimų nustatytais rodikliais, tačiau sąmoningai selektyviai pasirinko tik tą informacijos dalį, kuri buvo per klaidą nurodyta saugos duomenų lape ir etiketėje. Nurodė, kad KRRPS įstatymuose nustatyta tvarka privalėjo atlikti produkto laboratorinius tyrimus, išsiaiškinant, ar produktas yra pavojingas žmogaus sveikatai ir turėtų būti griežtai klasifikuojamas, kaip nurodyta išvadoje bei Sprendime.

KRRPS prieš surašydama išvadą ir priimdama Sprendimą nepaėmė šio produkto laboratoriniams tyrimams ir jais nesirėmė, o sąmoningai rėmėsi tik dokumentacija ir duomenimis, nurodytomis ant etiketės, kuriose spausdinimo metu įsivėlė klaida. Gaminys nekenkė žmonių sveikatai tik dėl to, kad jo etiketėje klaidingai buvo nurodytas per didelis natrio hipochlorito kiekis, o pats produktas atitiko visus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, KRRPS neteisingai suklasifikavo Gaminį kaip sukeliantį odos ėsdinimą (1B kategorija), nurodydama neteisingą produkto ženklinimą, tuo nepagrįstai uždraudė šį gaminį tiekti į rinką, todėl šis Sprendimas turi būti panaikintas.

Nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nėra grindžiamas objektyviais duomenimis ir faktais, todėl jis prieštarauja teisės aktams, buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

3. Pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, kad jis su kai kuriais atsakovo pateiktais dokumentais nebuvo supažindintas, taip pat su fizinio asmens Š. V. skundu bei jo pateikta medžiaga. Saugos duomenų lape, peržiūrėtame 2016 m. balandžio 18 d., versija 6, pateiktame Tarnybai 2019 m. sausio 25 d. skirtai gaminio partijai 17/04/18 3.2 skirsnyje yra nurodytas 5%<=C<10% aktyvaus chloro kiekis, tačiau Tarnybos atsiliepime nurodytas teiginys „saugos duomenų lapo 3.2 skirsnyje nurodyta natrio hipochlorito tirpalo koncentracija 5<=C<10%“.

Šis teiginys neatitinka tikrovės. Visi paskesni Tarnybai pateikti saugos duomenų lapai ir etiketės negali būti taikomi partijai 17/04/18, nes jie yra skirti ateityje gaminamoms partijoms. Nurodė, kad saugos duomenų lape versija 2016 m. balandžio 18 d. dėl žmogiško faktoriaus įsivėlė klaida, juose yra nurodytas per didelis aktyvaus chloro kiekis, tačiau jokie teisės aktai nenumato jokių sankcijų gamintojui už klaidas saugos duomenų lapuose. Gaminio etiketėje buvo nurodytos visos saugumo ir pavojingumo frazės ir gaminys paženklintas sutinkant su saugos duomenų lape nurodyta klasifikacija „Odos dirginimas 2 kat. ir Akių dirginimas 2 kat.“.

Klasifikacijos teisingumą įrodo tas faktas, kad cheminių tyrimų protokole Nr.Ch-KL 940/2019 yra nustatyta aktyvaus chloro koncentracija tik 2,1 proc. Produkto saugos įvertinimas buvo atliktas prieš pateikiant gaminį į rinką. Tarnyba savo atsiliepime teigia, kad remiantis aktyvaus chloro koncentracija klasifikacija yra neįmanoma, tačiau nenurodo, kokiais laboratoriniais tyrimais remiantis reikėtų nustatyti gaminio klasifikaciją. Lietuvoje pagal REACH reglamento XIII antraštinės dalies 124 straipsnio nuostatas Valstybės narės įsteigia nacionalines pagalbos tarnybas, kurios teikia patarimus gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams.

Lietuvoje tokia institucija yra Reach-CLP pagalbos tarnyba, kuri savo laiške 2019 m. vasario 25 d. nurodė, kad klasifikuojant vandens ir natrio hipochlorito mišinį reikia atsižvelgti į aktyvaus chloro koncentraciją (žr. 3.2.3 lentelę), o tai prieštarauja Tarnybos teiginiui, kad yra klasifikuojamas būtent natrio hipochloritas, o ne aktyvus chloras. Atsižvelgiant į Produktų saugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo pagrindas atlikti gaminio partijos 17/04/18 saugos ekspertizę, tačiau Tarnyba tokios ekspertizės neatliko.

Tarnyba savo atsiliepime nepagrįstai pažymi Reglamento dėl ploviklių 9 straipsnį ir nurodo Reglamente III priede bandymų rezultatų būtinybę. Šiame reglamente 9 straipsnyje ir III priede kalbama apie aktyvių medžiagų privalomus bandymus, kurie privalomi aktyviųjų medžiagų gamintojams. Pareiškėjas nėra aktyviųjų medžiagų gamintojas ir jo gaminyje aktyviųjų medžiagų nėra. Ploviklių reglamentas III priedas Aktyviųjų paviršiaus medžiagų plovikliuose galutinio biologinio skilimo (mineralizacijos metodai), todėl ši reglamento dalis Pareiškėjui negali būti taikoma.

Pareiškėjas susipažino su Š. V. skundu, kuriame jis skundžiasi dėl to, kad po valymo vonios kambaryje liko aitrus kvapas. Skunde buvo prašoma Tarnybos atlikti laboratorinius gaminio tyrimus, tačiau Tarnyba tokio tyrimo neatliko. Iš skundo galima buvo suprasti, kad valiklis buvo naudojamas pelėsiams valyti ar naikinti, o pelėsiai susidaro tik prastai vėdinamose patalpose, akivaizdu, kad vonios kambarys daugiabutyje name neturi pakankamos ventiliacijos, todėl Tarnybai skundą pateikęs asmuo galimai naudojosi produktu, pažeisdamas jo naudojimo taisykles, atsargumo priemones ir saugumo reikalavimus, kadangi po produkto panaudojimo patalpos nebuvo tinkamai išvėdintos.

4. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad gamintojas yra visiškai atsakingas už į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą, ženklinimą ir pakavimą bei už atitikimą visiems kitiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, todėl kompetentingoms institucijoms pareikalavus, gamintojas turi galėti pagrįsti priimtus sprendimus dėl klasifikacijos bei pateikti duomenis ir dokumentus, kurias grindžiama gaminio klasifikacija. Prieš pateikdamas gaminį į rinką, gamintojas privalo tinkamai jį supakuoti ir paženklinti, gamintojui taip pat kyla pereiga tinkamai parengti su gaminio klasifikacija susijusius dokumentus (nagrinėjamu atveju – Gaminio saugos duomenų lapą), kaip tai numatyta REACH reglamento IV antraštinės dalies 31 straipsnyje ir II priede.

Nurodė, kad natrio hipochlorito vandeniniame tirpale išsiskiriančio aktyviojo chloro koncentracija priklauso nuo tirpalo pH ir temperatūros, todėl aktyvaus chloro klasifikacija neįmanoma, t. y. pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – ir CLP reglamentas) VI priedo 3.1 lentelėje pateiktą suderintą klasifikaciją, yra klasifikuojamas būtent natrio hipochloritas, o ne aktyvus chloras. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. raštu (reg.

Nr. 5KL-162) Tarnybai pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų 2019 m. vasario 6 d. protokolus Nr. Ch-KL263/2019, Ch-KL264/2019, šiuose protokoluose yra pateikti skirtingų Gaminio partijų (25/01/17 ir 16/11/18) laisvo aktyvaus chloro tyrimų rezultatai. Minimi cheminių tyrimų protokolai nepatvirtina realiai pareiškėjo į rinką pateikto Gaminio (tos Gaminio partijos, kuri buvo pripažinta pavojingu produktu) sudėtyje esančio natrio hipochlorito koncentracijos, o aktyvusis chloras neklasifikuojamas, todėl Tarnybai priimant Sprendimą, nebuvo teisinio pagrindo remtis aukščiau minimais cheminių tyrimų protokolais.

Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2019 m. balandžio 10 d. cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch-Kl 940/2019, iš kurio matyti, kad Gaminio tyrimas buvo atliktas 2019 m. balandžio 10 d., nurodė, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis ir šiuo įrodymu, nes aktyvusis chloras neklasifikuojamas, be to Gaminio tyrimas atliktas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po Gaminio pateikimo į rinką. Nurodė, kad gamintojui paženklinus į rinką teikiamo gaminio pakuotę, yra preziumuojama, jog pavojingo gaminio pakuotės ženklinime yra pateikta visa informacija, reikalinga saugiam ir tinkamam gaminio vartojimui.

Todėl, konstatuojant produktų saugos pažeidimą, pakanka įvertinti ant gaminio pakuotės nurodytą ženklinimą, o įrodyti, kad gaminys nekelia pavojaus vartotojų sveikatai, t. y. jog gaminio pakuotės ženklinimas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, tenka šio gaminio gamintojui. Valstybinė produktų saugos ekspertizė yra tik vienas iš būdų nustatyti, ar produktas yra saugus, t. y. ekspertizė atliekama tik tada, kai valstybės institucijos negali kitaip įvertinti, ar produktas yra saugus. Šiuo atveju į rinką pateikto Gaminio pavojingumas buvo konstatuotas įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. ant Gaminio ženklinimo etiketės ir saugos duomenų lapo nurodytą informaciją.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pripažino, jog ant Gaminio etiketės ir saugos duomenų lapo buvo pateikta klaidinga informacija ir, kad Gaminys buvo paženklintas netinkamai, taip pat įsipareigojo ištaisyti Gaminio saugos duomenų lape klaidingai pateiktą informaciją ir iš naujo paženklinti Gaminį. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 30 d. atnaujintą Gaminio saugos duomenų lapą ir ženklinimo etiketę, iš kurio taip pat matyti, kad Gaminio natrio hipochlorito koncentracija yra 5<=C<10 % aktyvaus chloro (Gaminio saugos duomenų lapo 3.2 skirsnis).

Po to, pareiškėjas Tarnybai teikė 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 8 d. atnaujintus Gaminio saugos duomenų lapus, tačiau ir šiuose Gaminio saugos duomenų lapuose buvo pateikta neteisinga Gaminio klasifikacija ir ženklinimo elementai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nustatytas įvertinus pareiškėjo pateiktuose Gaminio dokumentuose nurodytą informaciją, taip pat, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog Gaminys paženklintas netinkamai, o įsipareigojo ištaisyti Gaminio saugos duomenų lape klaidingai pateiktą informaciją ir iš naujo paženklinti Gaminį, nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo į rinką pateiktas Gaminys suklasifikuotas ir paženklintas netinkamai.

Tarnybai atlikti laboratorinius Gaminio tyrimus, nebuvo pagrindo, skunde nurodyti pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti. Tarnybos priimtas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 23 d. gavus vartotojo prašymą Tarnybos KRRPS 2019 m. sausio 24 d. atliko pareiškėjo gaminamo ir tiekiamo į rinką Gaminio patikrinimą. 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 4KL-126 Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją apie Gaminio kiekį, saugos duomenų lapą ir kitą informaciją, būtiną patikrinimui atlikti. Pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. raštu pateikė Gaminio saugos duomenų lapą, ženklinimo etiketes ir ingredientų duomenų lapą ir pranešė atsakovui, jog buvo pagaminta 300 vnt.

Gaminio, jo likučio įmonės sandėlyje nėra. Tarnybai pateikto Gaminio saugos duomenų lapo 3.2 punkte nurodyta natrio hipochlorito tirpalo koncentracija 5<C<10proc., valiklio ženklinimo etiketėje nurodyta: „Sudėtyje yra 5-15proc. chloro pagrindo balinimo priemonių“. 2019 m. sausio 29 d. atsakovas raštu Nr.4KL-139 „Dėl informacijos pateikimo“, prašė pareiškėją pateikti nuomonę (apie priimtus ar numatomus priimti veiksmus) dėl valiklio, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, informaciją apie pakuotės ženklinime nurodytos pagaminimo datos (17/04/18) šifravimą bei mažmeninės prekybos atstovus, kuriems buvo išplatintas šis valiklis (kiek ir kokioms įmonėms pardavė). 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjas į nurodytą raštą atsakė, kad dėl jų įmonei dokumentus ruošusios įmonės kaltės buvo padaryta klaidų ženklinant DSC Apipelijusių paviršių valiklį, taip pat įsivėlė klaidos ir saugos duomenų lapuose.

Pastebėjus šią klaidą pareiškėjas ėmėsi priemonių tinkamai paženklinti minėtą produktą ir paruoš naujus saugos duomenų lapus. Ženklinimo šifravimas 17/04/18 diena/mėnuo/metai. 2019 m. sausio 29 d. pareiškėjas informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į pastabas, pakeitė Produkto etiketę, saugos duomenų lapus ir ingredientų lapus. Atlikus Gaminio įvertinimą, Tarnyba 2019 m. balandžio 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr.1LKA-25. Šio akto išvadoje nurodyta, kad: gamintojas UAB „Danushis Chemicals“ rinkai pateikė Gaminį, nepaženklintą teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidžiant 2004 m. kovo 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 648/2004) 11 straipsnio 3 dalies ir CLP reglamento III antraštinės dalies Pranešimas apie pavojų naudojant ženklinimą I skyriaus 17 straipsnio c), d), e), f), g) punktų, 18 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimus – valiklio, siūlomo ir parduodamo plačiajai visuomenei, klasifikuojamo kaip sukeliantis odos ėsdinimą (1B kategorija), pakuotė nepaženklinta pagal pavojingam mišiniui priskirtą pavojingumo kategoriją, laikantis pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimų, t. y.

ženklinimo etiketėje nenurodytas atitinkantis klasifikavimą signalinis žodis „PAVOJINGA“, nenurodyta pavojaus piktograma (simbolis: korozija), nepateikta pavojingumo frazė H314 „Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“, nenurodytos atsargumo frazės P280 „Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/ naudoti akių/veido apsaugos priemones“ ir P405 „Laikyti užrakintą“, nenurodyta kenksmingos cheminės medžiagos, kuri prisideda prie mišinio klasifikavimo susijusio su odos ėsdinimu ir smarkiu akių pažeidimu, cheminė tapatybė.

Atsižvelgiant į nustatytus teisės aktų pažeidimus, padaryta išvada, kad valiklis neatitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio sąvokos – valiklio ženklinime nenurodant sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos cheminės tapatybės, nepateikiant pagal pavojingumą priskiriamų pavojingumo ir atsargumo frazių, nenurodant atitinkančios klasifikaciją pavojaus piktogramos ir signalinio žodžio, vartotojai tinkamai neinformuojami apie valiklio keliamą pavojų ir, vartojant šį gaminį iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą, keliamas pavojus vartotojų sveikatai.

Gamintojas UAB „Danushis Chemicals“ pažeidė Reglamento (EB) Nr. 648/2004 3 straipsnio 3 dalies ir CLP reglamento I antraštinės dalies 4 ir 10 dalyse pateiktus reikalavimus neteikti į rinką šių reglamentų neatitinkančių cheminių medžiagų ir mišinių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus – teikti į rinką tik saugius ir tinkamai paženklintus gaminius. Patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriame nustatyta, kad: šis produktas yra pavojingas, t. y. valiklio ženklinimas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 648/2004 11 straipsnio 3 dalies ir CLP reglamento III antraštinės dalies Pranešimas apie pavojų naudojant ženklinimą 17 straipsnio 1 dalies c), d), e), f) ir g) punktų, 18 straipsnio 3 dalies b) punkto. 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų – valiklio, klasifikuojamo kaip sukeliantis odos ėsdinimą (1B kategorija), pakuotė nepaženklinta pagal priskirtą pavojingumo kategoriją, laikantis pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimų: nenurodytas atitinkantis klasifikavimą signalinis žodis „PAVOJINGA“, nenurodyta pavojaus piktograma (simbolis: korozija), nepateikta pavojingumo frazė H314 „Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“, nenurodytos atsargumo frazės E280 „Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių/veido apsaugos priemones“ ir P405 „Laikyti užrakintą“, nenurodyta kenksmingos cheminės medžiagos, kuri prisideda prie mišinio klasifikavimo susijusio su odos ėsdinimu ir smarkiu akių pažeidimu, cheminė tapatybė, Gamintojas UAB „Danushis Chemicals“ pažeidė Reglamento (LB) Nr. 648/2004 3 straipsnio 3 dalyje ir CLP reglamento I antraštinės dalies 4 straipsnio 4 ir 10 dalyse pateiktas nuostatas, neteikti į rinką šių reglamentų reikalavimų neatitinkančių gaminių, įvertinus riziką, nustatyta, kad rizika rimta (cheminis pavojus).

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsniais ir siekiant, kad produktas nepatektų vartotojams, nusprendė nedelsiant uždrausti Gaminio tiekimą į rinką, pašalinti pavojingą gaminį iš rinkos, įpareigota įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką, gaminį susigrąžinti iš vartotojų ir teikti Tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

8. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. raštu atsakovui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų 2019 m. vasario 6 d. protokolus Nr.Ch-KL263/2019, Ch-KL264/2019. Minėtuose protokoluose pateikti skirtingų Gaminio partijų (25/01/17 ir 16/11/18) laisvo aktyvaus chloro tyrimų rezultatai, pareiškėjo gi į rinką pateikto Gaminio (partijos, kuri buvo pripažinta pavojingu produktu data yra 2018 m. balandžio 17 d. (17/04/18), tokiu būdu minimi cheminių tyrimų protokolai nepatvirtina realiai pareiškėjo į rinką pateikto Gaminio (tos partijos, kuri buvo pripažinta pavojingu produktu) sudėtyje esančio natrio hipochlorito koncentracijos, o aktyvusis chloras neklasifikuojamas (pagal CLP reglamento VI priedo 3.1 lentelėje pateiktą suderintą klasifikaciją, yra klasifikuojamas natrio hipochloritas, o ne aktyvus chloras).

Teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai , priimdamas Sprendimą , nesirėmė nurodytais cheminių tyrimų protokolais. Pareiškėjas jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2019 m. balandžio 10 d. cheminių tyrimų protokolą Nr.Ch-KL 940/2019, Gaminio tyrimas buvo atliktas 2019 m. balandžio 10 d., praėjus daugiau nei 1 metams po jo patekimo į rinką, nėra pagrindo vadovautis minėtu protokolu, kadangi aktyvusis chloras neklasifikuojamas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad valstybinė produktų saugos ekspertizė yra vienas iš būdų nustatyti, ar produktas yra saugus.

Atsakovas į rinką pateikto Gaminio pavojingumą konstatavo, įvertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis, t. y. ant Gaminio ženklinimo etiketės ir saugos duomenų lapo nurodytą informaciją. Pareiškėjas pats pripažino, jog ant gaminio etiketės ir saugos duomenų lapo buvo pateikta klaidinga informacija, kad gaminys buvo paženklintas netinkamai, įsipareigojo ištaisyti klaidingai pateiktą informaciją ir iš naujo paženklinti Gaminį. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2019 m. sausio 30 d. atnaujintą Gaminio saugos duomenų lapą ir ženklinimo etiketę, iš kurio matyti, kad Gaminio natrio hipochlorito koncentracija yra 5<C<10 proc. aktyvaus chloro.

Atsakovui 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 8 d. buvo pateikti atnaujinti Gaminio saugos duomenų lapai, bet ir juose buvo pateikta neteisinga Gaminio klasifikacija ir ženklinimo elementai. Šių įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjo į rinką pateiktas Gaminys klasifikuotas ir paženklintas netinkamai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atlikti laboratorinių Gaminio tyrimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai Patikrinimo akte nurodė, jog pareiškėjas ,teikdamas rinkai Gaminį, pažeidė Reglamento dėl ploviklių 3 straipsnio 3 dalyje ir CPL reglamento I antraštinės dalies 4 straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytus reikalavimus neteikti į rinką šių reglamentų neatitinkančių cheminių medžiagų ir mišinių.

Pareiškėjas pažeidė Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus(teikti į rinką tik saugius ir tinkamai paženklintus gaminius). Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius bei tinkamai juos ženklinti ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi.

Gamintojams, teikiantiems į rinką pavojingas chemines medžiagas ar preparatus, nustatyta pareiga jų pakuotes ženklinti pagal priskirtas cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumo kategorijas, nustatytą ženklinimo tvarką ir cheminių medžiagų klasifikaciją (Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 11 str.). Atsakovo Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo. Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaido neatlyginamos.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Danushis Chemicals“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jam pateiktus gamybos dokumentus, kuriuose buvo užfiksuotas faktiškas natrio hipochlorito tirpalas ...% aktyvaus chloro gamybos metu panaudotas kiekis bei nevertino laboratorinių tyrimų rezultatų išvadų, kuriais galima perskaičiuoti aktyvaus chloro kiekį į natrio hipochlorito tirpalo koncentraciją.

11. Teismas neatsižvelgė į tai, kad esant nesutapimams produkto klasifikacijoje ir saugos duomenų lapuose dar prieš priimant Sprendimą Tarnyba galėjo ištirti pas gamintoją sandėlyje esančius mėginius, tačiau to nedarė.

12. Teismas nesirėmė kitais norminiais teisės aktais, išsiaiškinant, ar praktikoje atliekamų tyrimų visuma atitinka norminius aktus, nustatant natrio hipochlorito tirpalų koncentraciją, kurią taiko Tarnyba.

13. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas sutiko tik su tuo, kad buvo padarytos klaidos saugos duomenų lapuose, tačiau nesutiko su Tarnybos nustatyta produkto klasifikacija.

14. Teismas neįvertino, kad Produktų saugos įstatyme nėra taikoma atsakomybė už saugos duomenų lapuose padarytas klaidas.

15. Teismas buvo šališkas ir rėmėsi Tarnybos pateikta klaidinga informacija, jog Tarnybai pateikto Gaminio saugos duomenų lape buvo nurodyta natrio hipochlorito tirpalų koncentracija 5<C<10 proc., kai pareiškėjas buvo pateikęs tik aktyvaus chloro kiekį, bet ne natrio hipochloritą.

16. Vadovaudamasis Produktų saugos įstatymu pareiškėjas teigia, kad teismo išvada, jog valstybinė produktų saugos ekspertizė yra vienas iš būdų nustatyti, ar produktas yra saugus, neatitinka šiame įstatyme įtvirtintos valstybinės produktų saugos ekspertizės sąvokos.

17. Teismas ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, kad saugos duomenų lapai, pateikti po 2019 m. sausio 30 d., buvo skirti paženklinti vėliau gaminamoms partijoms. Teismas nesiaiškino, kad CLP reglamente tokios medžiagos kaip natrio hipochloritas, kurią mini Tarnyba, iš viso nėra, vietoj jos yra natrio hipochlorito tirpalas ...% aktyvaus chloro.

18. Teismas neįvertino, kad Reach-CLP pagalbos tarnyba savo laiške 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjui nurodė, kad klasifikuojant vandens ir natrio hipochlorito mišinį reikia atsižvelgti į aktyvaus chloro koncentraciją.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Tarnybos nuomone, teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškinus bei pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

21. Tarnyba atkreipia dėmesį į Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, pagal kurią produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus. Taikomos rinkos ribojimo priemonės yra numatytos minimo įstatymo 17 straipsnyje. Taigi, gamintojui pažeidus nurodytas Produktų saugos įstatymo normas, gamintojo atžvilgiu gali būti taikomos šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos rinkos ribojimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 1VB-24 dėl pavojingo produkto.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas, teismas sprendime išimtinai rėmėsi tik Tarnybos padarytomis išvadomis, neatsižvelgiant į apelianto skunde ir paaiškinimuose pateiktus argumentus.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

30. Ginčo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2016m. sausio 1d. iki 2019m. balandžio 30d.) 8 straipsnis nustatė, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius (1 punktas); tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia gamintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktai nustatė, kad kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę nustačiusios produktų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įspėti apie tai gamintoją, platintoją ir paslaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti, šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

31. Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad Tarnyba ar kontrolės institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti jo pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis.

32. Ginčo santykius gaminių ženklinimo aspektais taip pat reglamentuoja Europos Bendrijos teisės aktai, konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 (2004m. kovo 3d.) dėl ploviklių 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai atsako už ploviklių ir (arba) ploviklių aktyviųjų paviršiaus medžiagų atitikimą šio reglamento ir jo priedų nuostatoms. Šio reglamento 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad ant ploviklių pakuotės nurodoma jų sudėtis remiantis specifikacijomis, nurodytomis VII priedo A dalyje. Jeigu reikia, ant jos taip pat nurodomos naudojimo instrukcijos ir specialios apsaugos priemonės. Minėto reglamento VII priedas nustato, kad plačiajai visuomenei parduodamų ploviklių pakavimui taikomos šios nuostatos: nurodytos masės dalies procentais ribos: - mažiau kaip 5 %, - 5 % arba daugiau, bet mažiau kaip 15 %, - 15 % arba daugiau, bet mažiau kaip 30 %,- 30 % ir daugiau, naudojamos nurodyti toliau išvardytų sudedamųjų dalių kiekiui, jeigu jų dedama viršijant 0,2 % masės koncentraciją: […] - chloro pagrindo balinimo priemonių […].

33. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (2008m. gruodžio 16d.) dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, I antraštinės dalies 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu cheminė medžiaga ar mišinys yra klasifikuojami kaip pavojingi, tiekėjai, prieš tiekdami juos rinkai, užtikrina, kad cheminė medžiaga ar mišinys būtų paženklinti ir supakuoti pagal III ir IV antraštinių dalių reikalavimus. Šio straipsnio 10 dalis nustato, kad šio reglamento neatitinkančios cheminės medžiagos ir mišiniai į rinką nepateikiami.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vartotojo pranešimo pagrindu atsakovas atliko pareiškėjo gaminamo ir platinamo gaminio - apipelijusių paviršių valiklio DSC Mould OFF – patikrinimą, jo atitiktį keliamiems ženklinimo reikalavimams. 2019 m. balandžio 2 d. patikrinimo aktu Nr. 1LKA-25 be kitų ginčui neaktualių aplinkybių buvo konstatuota, jog gaminio ženklinime yra nurodyta gaminio paskirtis, naudojimo būdas bei sąlygos, saugaus elgesio reikalavimai ir kt., taip pat nurodyta, kad gaminio sudėtyje yra 5-15 proc. chloro pagrindo balinimo priemonių.

Tuo tarpu pagal pareiškėjo atsakovui patikrinimo metu pateiktą Gaminio saugos duomenų lapą gaminyje yra 5<=C<10 proc. natrio hipochlorito tirpalo koncentracija. Įvertinus pareiškėjo pateiktame Gaminio saugos duomenų lape, ženklinimo etiketėje bei vartotojo pateiktose Gaminio pakuotės nuotraukose nurodytą informaciją konstatuota, kad nustatyta, kad pareiškėjo teikiamo rinkai Gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, t. y. natrio hipochlorito klasifikacija pagal CLP reglamento VI priedo 3.1 lentelę yra ėsdinantis odą (Skin Corr.) IB kategorija, pavojingumo frazė H314, o vadovaujantis CLP reglamento I priedo 3.2.3.3.3 skirsnio nuostatomis, valiklio klasifikacija turi būti: odos ėsdinimas (1 kategorija) (CLP reglamento I priedo 3.2.3 lentelė).

Todėl, Patikrinimo akte nustatyta, jog Gaminio ženklinimas neatitinka Reglamento dėl ploviklių 11 straipsnio 3 dalies ir CLP reglamento III antraštinės dalies „Pranešimas apie pavojų naudojant ženklinimą“ I skyriaus 17 straipsnio 1 dalies c), d), e), f), g) punktų, 18 straipsnio 3 dalies b) punkto, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimų, t. y. Gaminio ženklinimo etiketėje nenurodytas signalinis žodis „PAVOJINGA“, nepateikta atitinkanti klasifikaciją pavojaus piktograma (simbolis: korozija), nenurodytas cheminės medžiagos – natrio hipochlorito, kuri prisideda prie mišinio klasifikavimo, susijusio su odos ėsdinimu ir smarkiu akių pažeidimu, pavadinimas, taip pat nenurodyta pavojingumo frazė H314 „Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“, nenurodytos atsargumo frazės:

P280 „Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių/veido apsaugos priemones“ ir P405 „Laikyti užrakintą“ (CLP reglamento I priedo 3.2.5 lentelė), nepilnai nurodyta atsargumo frazės P303+P361+P353 formuluotė: „PATEKUSANT ODOS (arba plaukų): nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu [arba čiurkšle]“. Atsižvelgiant į Gaminio įvertinimo metu nustatytas aplinkybes konstatuota, kad pareiškėjas rinkai pateikė gaminį, nepaženklintą teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidžiant Reglamento dėl ploviklių 11 straipsnio 3 dalies ir CLP reglamento III antraštinės dalies „Pranešimas apie pavojų naudojant ženklinimą“ I skyriaus 17 straipsnio c), d), e), f), g) punktų, 18 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimus.

35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo į rinką patiektas gaminys neatitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio sąvokos, t. y. gaminio etiketės ženklinime nenurodant gaminio sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos cheminės tapatybės, nepateikiant pagal pavojingumą priskiriamų pavojingumo ir atsargumo frazių, nenurodant atitinkančios klasifikaciją pavojaus piktogramos ir signalinio žodžio, nėra užtikrinamas vartotojų tinkamas informavimas apie gaminio keliamą pavojų, ir vartojant šį gaminį iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis (įskaitant ilgalaikį naudojimą), yra keliamas pavojus vartotojų sveikatai.

36. Kaip minėta anksčiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktais gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius bei tinkamai juos ženklinti ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi.

37. Pareiškėjo į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų 2019 m. vasario 6 d. protokolai Nr. Ch-KL263/2019, Ch-KL264/2019 bei 2019 m. balandžio 10 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-Kl 940/2019, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, nes protokoluose Nr. Ch-KL263/2019, Ch-KL264/2019 yra pateikti skirtingų gaminio partijų tyrimų rezultatai, o protokolu Nr. Ch-Kl 940/2019 gaminio tyrimas atliktas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po gaminio pateikimo į rinką. Be to pažymėtina, kad gamintojui paženklinus į rinką teikiamo gaminio pakuotę, yra preziumuojama, jog pavojingo gaminio pakuotės ženklinime yra pateikta visa informacija, reikalinga saugiam ir tinkamam gaminio vartojimui. Todėl sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo, pakanka įvertinti ant gaminio pakuotės nurodytą ženklinimą.

38. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius