2013-06-11 Nr. AB-3139-3-63-3-00410-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-1002/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00410-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams likviduojamai I. Ž. individualiai įmonei ir likviduojamos I. Ž. individualios įmonės savininkei I. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų I. Ž. individualios įmonės ir subsidiariai iš likviduojamos I. Ž. individualios įmonės savininkės I. Ž. (toliau – ir atsakovai) priteisti 295 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašymas (b. l. 4-5) buvo grindžiamas tuo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nurodyta, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas teigė, kad Tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose buvo nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodė, kad atsakovo likviduojamos I. Ž. individualios įmonės veiklos vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje ir pagal Nuostatus likviduojama I. Ž. individuali įmonė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teigiama, kad atsakovui likviduojamai I. Ž. individualiai įmonei buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovas į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašytas priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir Individualių įmonių įstatymas) 2 straipsniu, įsiskolinimą prašyta priteisti subsidiariai iš likviduojamos I. Ž. individualios įmonės ir likviduojamos individualios įmonės savininkės I. Ž..

Atsakovai likviduojama I.Ž. individualios įmonė atstovė ir I. Ž. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo pateiktoje pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2505 (b. l. 6) matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. I. Ž. individualiai įmonei vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už nekilnojamojo turto objektą – prekybos patalpas, esančias Vingio g. 14, Klaipėdoje, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 9-13) patvirtino, jog pastatas - prekybos patalpos, unikalus Nr. 2198-6004-4049, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. gegužės 7 d. – S. L. individualiai įmonei, o nuo 2010 m. gegužės 7 d. jį dalinės nuosavybės teise valdė S. L. individuali įmonė, S. V., R. F.. Pareiškėjo pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 9-13) I. Ž. individuali įmonė nenurodoma kaip nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 2198-6004-4049, valdytoja ar naudotoja.

Teismas 2012 m. lapkričio 15 d. atidėdamas teismo posėdį suteikė galimybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius visas prašyme nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu teismo posėdžio metu pateiktas Savivaldybės administracijos ekonomikos ir strateginio departamento turto ir privatizavimo skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (12.8)-TU5-338 ir jo priedo dalies kopija nelaikytini pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog I. Ž. individuali įmonė ginčo nekilnojamąjį turtą valdė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d.

Remiantis Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų normomis, atliekų turėtoju yra nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 4 punktą savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Kadangi nebuvo pateikti įrodymai, kokiu administraciniu sprendimu I. Ž. individualiai įmonei buvo perduotas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, teismas sprendė, jog byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka konstatavimui, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. I. Ž. individuali įmonė buvo nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 2198-6004-4049, naudotoja. Taigi minėta įmonė negalėjo būti laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, turinčia prievolę už prašyme nurodytą laikotarpį sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymas laikytinas nepagrįstu, jis nebuvo tenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43–44), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad ginčo esmė byloje yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė prekybos patalpų nuomos faktą įrodančiu tinkamu įrodymu paties patalpų savininko pranešimą už vietinės rinkliavos surinkimą atsakingam subjektui t.y. pareiškėjui. Taip pat nurodo, kad pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Todėl subsidiariai skolą prašome išieškoti ir iš įmonės savininkės. Taip pat Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis numato, kad šio Įstatymo nustatytais atvejais oficialus kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse ar atitinkamos institucijos interneto tinklalapyje. Šio įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Apie teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą yra paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Visi rinkliavų klausimu priimti aktai yra skelbiami ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės puslapiuose internete adresais kratc.lt, ir klaipeda.lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo objektas nagrinėjamoje byloje yra 295 LTL nesumokėta vietinė rinkliava, kuri, pareiškėjo nuomone, turi būti išieškota iš atsakovų I. Ž. individualios įmonės ir subsidiariai iš likviduojamos I. Ž. individualios įmonės savininkės I. Ž..

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovo I. Ž. individuali įmonė aktualiu ginčo nagrinėjimui laikotarpiu (nuo 2008-07-01 iki 2012-09-17) yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos mokestį. Tokia išvada (b. l. 41) padaryta išanalizavus byloje esančius dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, atstovaujamas advokato.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Ginčijamame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius visas prašyme nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia galimybe nepasinaudota.

Kadangi daugiau įrodymų pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, ginčijamas teismo sprendimas priimtas remiantis byloje esančia medžiaga.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu būtina išsiaiškinti, ar nėra pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti ginčijamą teismo sprendimą ABTĮ 141-143 straipsniuose.

Apeliaciniame skunde (b. l. 43-44) iš esmės nurodomas vienintelis nesutikimo su ginčijamu teismo sprendimu motyvas – „teismas nelaikė prekybos patalpų nuomos faktą įrodančiu tinkamu įrodymu paties patalpų savininko (Klaipėdos miesto savivaldybės) pranešimą už vietinės rinkliavos surinkimą atsakingam subjektui t.y. pareiškėjui“. Kitaip tariant, apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu pareiškėjo pateiktų (byloje esančių) įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas ginčijamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo esminių įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir nekeliančių abejonių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovo I. Ž. individuali įmonė pareiškėjo nurodomu laikotarpiu privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį.

Naikinti ginčijamą teismo sprendimą, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė