04ffb926-950e-40cd-84bd-71df32c4c2ea · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-835-267/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03488-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.5.5.; 2.6.39.2.6.1.;3.3.1.20.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4484-723/2017 pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE, Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 4 390,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015-08-10 ieÅ¡kovas su AS „Vichiunai Nordic“ laikotarpiui nuo 2015‑08‑05 iki 2016-08-04 sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 740, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-11-17 Vilniuje, Islandijos gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis E. G., iÅ¡lipdamas iÅ¡ transporto priemonės, durelėmis užkliudė pravažiuojančiÄ transporto priemonę BMW 740D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jÄ apgadino. Remiantis policijos pažyma, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas E. G., pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį.

Kadangi automobilis BMW 740D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo apdraustas ieÅ¡kovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ . Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, kad transporto priemonės savininkui dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai sudarė 4 390,29 Eur, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, už transporto priemonės sugadinimus iÅ¡mokėjo 4 390,29 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str., 6.1015 str. pagrindu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį.

Atsakovo kaltė dėl transporto priemonės BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo vienareikšmiškai yra konstatuota Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje. Policijos atlikto tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad taksi automobiliu buvo vežta daugiau nei leidžiama asmenų. Aptariamu atveju tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDÄ®) nuostatos, sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ , yra visiÅ¡kai neaktualios.

2. Atsakovas E. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad teismo sprendimo, nustačiusio atsakovo kaltę, nėra. Atsakovas nesutiko su paskirta nuobauda, tačiau jai ginčyti pasirinko netinkamÄ atstovÄ ir gynybos bÅ«dÄ . Faktinės aplinkybės eliminuoja atsakovo kaltę dėl eismo įvykio. Taksi vairuotojas, kurio automobilis sukėlė eismo įvykį, vežė penkis keleivius, iÅ¡ jų keturis keleivius ant galinės sėdynės, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi įvykio metu, toliau – KET) 195.1. punktÄ .

Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 18 punktas analogiškai reglamentavo, kad taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip automobilio gamintojo nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius. Sėdint keturiems asmenims ant galinės automobilio sėdynės nėra galimybės atsisukti ir įsitikinti ar neatvažiuoja iš automobilio galinės pusės kitas automobilis. Taksi vairuotojas privalėjo stebėti per šoninį veidrodėlį ir įspėti keleivius apie atvažiuojantį automobilį.

Mano, kad taksi vairuotojas neįvykdė vairuotojo pareigų nustatytų taisyklėse. Atsakovui neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių automobiliui (2009 m.) nebuvo skaičiuojamas nuvertėjimas (amortizacija), kuris turėtų bÅ«ti 25 proc. Atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie sugadintÄ turtÄ ir jo įvertinimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2016-01-07, t. y. nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, todėl remiantis CK 1.125 straipsnio 7 d. nustatytu sutrumpintu vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminu iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Taksi automobilio Volkswagen Passat vairuotojas nurodė, kad civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ ieškovas dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o E. G. yra netinkamas atsakovas. Kadangi žala buvo padaryta naudojant automobilį, ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, privalėjo pareikšti ieškinį ne atsakovui ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojui vairuotojui, o transporto priemonės draudikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo E. G. 3 788,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 3 788,54 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-08-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 85,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų senaties termino eiga, o ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienų metų senaties terminas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikÅ¡ti, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo atmetė kaip nepagrįstÄ .

5. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atsakovas jo atžvilgiu priimto nutarimo neskundė, kas yra prejudicinis faktas, todėl teismas sprendė, kad transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – jis nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų, kai iÅ¡lipdamas į važiuojamosios dalies pusę neįsitikino, kad tai bus saugu ir nesutrukdys kitiems eismo dalyviams. Atsakovas Å¡iais iÅ¡imtinai savo veiksmais padarė žalÄ â€“ apgadino pravažiuojantį automobilį, todėl teismas konstatavo akivaizdų priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (apgadinto automobilio).

6. Teismas pripažino, kad keičiamoms apgadintoms (senoms) automobilio dalims turėjo būti apskaičiuotas nusidėvėjimas, ieškovas teisme patvirtino, kad nusidėvėjimas šiuo atveju nebuvo apskaičiuotas, todėl teismas prašomos priteisti žalos dydį sumažino keičiamoms dalims skaičiuotinu 19 proc. nusidėvėjimu.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl TPVCAPDÄ® nuostatos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ yra netaikytinos. Atitinkamai teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, apdraudusį taksi vairuotojo civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai 2016-01-26 raÅ¡ytiniu atsakymu atsisakė atlyginti žalÄ , nes transporto priemonės keleivis nelaikytinas transporto priemonės valdytoju, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantas laikosi pozicijos, kad vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ieÅ¡kovė dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o apeliantas konkrečiu atveju yra netinkamas atsakovas. 8.2.

Nustatydamas atsakovo E. G. kaltę, teismas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi tik nutarimu administracinėje byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu ir kaltės prisipažinimÄ teismas vertino kaip prejudicinį faktÄ . Apelianto teigimu, teismas nevertino taksi automobilio sustojimo ant Å¡aligatvio, įjungto avarinio ženklo, vienkrypčio automobilių eismo gatvėje, transporto priemonės BMW apgadinimų apimčių, transporto priemonės BMW patraukimo iÅ¡ įvykio vietos, todėl neteisingai iÅ¡spręstas kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo klausimas. 8.3.

Ä®statymų leidėjas subrogacijai nustatė vienų metų senaties terminÄ , todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalį. 8.4. Teismas nepagrįstai automobilį BMW priskyrė prie III klasės ir taikė ne 24%, o 19 % nusidėvėjimÄ .

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta bÅ«tent dėl to, kad atsakovas nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų. 9.2. Transporto priemonės keleivis nelaikytinas transporto priemonės valdytoju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontekste, todėl žalai esant padarytai dėl transporto priemonės keleivio veiksmų, tos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neturi pagrindo mokėti iÅ¡mokÄ dėl atsiradusios žalos. 9.3.

Å io ginčo atveju tarp Å¡alių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl tokiam reikalavimui taikytinas ne CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 9.4. Å eÅ¡erių metų senumo automobiliui, kurio darbinis variklio tÅ«ris – 2993 m3, paminėtas teisės aktas rekomenduoja taikyti ne 24 %, o 19 % nuvertėjimo normÄ , t. y. bÅ«tent tokiÄ , kokiÄ ir pritaikė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės keleivio padarytos žalos, į važiuojamÄ jÄ kelio dalį atidarant automobilio dureles ir apgadinant pro Å¡alį važiuojantį automobilį, atlyginimo.

11. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. 1.24 val. Vilniuje, Islandijos gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas E. G., bÅ«damas automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviu, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio į važiuojamosios kelio dalies pusę, durelėmis užkliudė pravažiuojančiÄ transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , ir „Vichiunai Nordic“ AS 2015-08-05 transporto priemonių draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 710-850-1502087) laikotarpiui nuo 2015‑08‑05 iki 2016-08-04 apdraudė automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. laidos. Atlikus transporto priemonei BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimÄ , pagal transporto priemonės draudėjo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas automobilio savininkui iÅ¡mokėjo 4 390,29 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

12. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad teismas nevertino taksi transporto priemonės valdytojo kaltės, o nustatydamas atsakovo kaltę, nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi tik nutarimu administracinėje byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu ir kaltės prisipažinimÄ teismas vertino kaip prejudicinį faktÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais sutinka.

13. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis). SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, to paties straipsnio 12 dalyje – jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

SEAKĮ 16 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje keleivių pareigas, nustatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 18 ir 52 punktuose.

KET 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017 konstatavo, kad teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iÅ¡ visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimÄ ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikÅ¡mingų eismo saugumui: eismÄ kiemuose, stovėjimÄ , iÅ¡laipinimÄ iÅ¡ transporto priemonės. Å ios nuostatos įpareigoja vairuotojÄ aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių iÅ¡laipinimÄ iÅ¡ jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos.

Vairuotojas turi tam panaudoti visas turimas žinias ir automobilyje sumontuotas technines priemones (SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Be to, taksi vairuotojui yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatyta, kad vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumÄ ir kultÅ«ringÄ aptarnavimÄ , todėl taksi vairuotojai keleivius turi iÅ¡leisti tam skirtoje vietoje, o prieÅ¡ iÅ¡leisdami – įsitikinti keleivių ir kitų saugumu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.

15. Keleivių iÅ¡laipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų iÅ¡laipinimÄ užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugiÄ iÅ¡laipinimo vietÄ ir momentÄ , taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių iÅ¡laipinimÄ . Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iÅ¡ galo artėjančiÄ transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos.

Keleivis turi pareigÄ laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus iÅ¡silaipinant iÅ¡ dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę iÅ¡silaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKÄ® 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių iÅ¡laipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariÄ jÄ prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žala galimai buvo padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugiÄ keleivio iÅ¡laipinimo vietÄ ir momentÄ , nesiėmus atsargumo priemonių pavojui iÅ¡vengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui iÅ¡vengti) veiksmais, dėl ko vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tik dėl atsakovo, kaip taksi keleivio, atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, sprendžiant vairuotojo ir keleivio, kaip solidariai atsakingų asmenų, kaltės klausimÄ , taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. C. dalyvavimas procese yra bÅ«tinas.

17. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas nurodo, kad vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ieškovė dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o apeliantas konkrečiu atveju yra netinkamas atsakovas. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apelianto dėstomai pozicijai.

18. IÅ¡nagrinėjęs vienÄ Latvijoje nutikusį įvykį, Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė, kad 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiÅ¡kinti taip, kad Å¡ioje nuostatoje įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima situacijÄ , kai stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas Å¡ios transporto priemonės dureles, kliudo Å¡alia stovinčiÄ kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadina.

Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkcijÄ . Pažymėta, kad transporto priemonės durelių atidarymas yra jos naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ , kadangi tai leidžia, be kita ko, asmenims įlipti ir iÅ¡lipti. Taigi, Å¡is transporto priemonių naudojimas nėra vien jų valdymas, bet apima ir veiksmus, kuriuos paprastai atlieka ir keleiviai.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu stovintį automobilį apgadino kito, stovinčio, automobilio vairuotojas ar keleivis durelėmis, dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

19. Byloje nustatyta, kad 2015-11-17 1.24 val. Vilniuje, Islandijos gatvėje, įvykio metu iÅ¡ stovėjusio taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojų civilinė atsakomybė yra drausta UAB DK „PZU Lietuva“ (Å¡iuo metu ADB „Gjensidige“) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡lipant keleiviui, durelėmis buvo apgadinta pro Å¡alį važiuojanti transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 710-850-1502087) drausta ieÅ¡kovo.

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ 2016-01-26 raÅ¡ytiniu atsakymu atsisakė atlyginti žalÄ , nes transporto priemonės keleivio nelaikė transporto priemonės valdytoju, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta. Vadovaudamasi Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga apima transporto priemonės keleivių civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas subrogacijos tvarka reikalavimÄ privalo reikÅ¡ti ne atsakovui, o taksi transporto priemonės draudikui – UAB DK „PZU Lietuva“ (Å¡iuo metu ADB „Gjensidige“).

20. CPK 45 straipsnio 1, 3 dalis aiÅ¡kinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, darytina iÅ¡vada, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatęs, jog byloje atsakovu gali bÅ«ti kitas asmuo, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui jo teisę praÅ¡yti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). SituacijÄ , kai pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui keisti atsakovės į tinkamÄ Å¡alį, kasacinis teismas yra vertinęs kaip esminį proceso pažeidimÄ , kurio negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011). Remiantis nurodytu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikina ir grÄ Å¾ina bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes, kaip minėta, Å¡alių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, o bylos iÅ¡nagrinėjimas nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui keisti atsakovo į tinkamÄ Å¡alį yra esminis proceso pažeidimas.

21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. IÅ¡kilus bÅ«tinybei tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl naujai tirtinų aplinkybių naujais aspektais, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė