04f9bab3-2afb-4ab1-affe-82dfc016a91e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-15471-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00347-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2;; 2.5.4.1; 2.5.5; 3.3.1.14.; 3.3.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. D., J. V., V. K., E. J. D., K. D., K. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalies pripažinimo negaliojančia, dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rasytė Gudienė, Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarė Zita Kasperovičienė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės 2001 m. spalio 4 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ paveldėjimo byloje Nr. 44/2001 (registro Nr. 5608) dalyje, kuria tvirtinama, kad J. D., mirusios (duomenys neskelbtini) d., turtÄ paveldi S. D., V. K. (tuometinė pavardė V.), E. J. D. ir A. D.;

2) pripažinti, kad J. D., mirusios (duomenys neskelbtini) d., visÄ mirties dienai turėtÄ turtÄ , iÅ¡skyrus J. D. 1987 m. birželio 30 d. suraÅ¡ytame testamente (registro Nr. 15), t. y. gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra A. R.;

3) panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 12400), sudarytÄ tarp V. K. ir K. S., patvirtintÄ Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės, nuo sudarymo momento;

4) taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ atsakovų S. D., V. K., E. J. D., K. S. 27/108 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 1,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312/1175 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 11,75 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335/1318 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 2,06 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 9,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu padalintas į du žemės sklypus: 6,2849 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,7626 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iÅ¡ S. D. ir V. K. po 1 271,53 Eur, iÅ¡ atsakovo E. J. D. 1 313,25 Eur.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė ieÅ¡kovės mama J. D.. 1987 m. birželio 30 d. testamentu J. D. gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui S. D.. VisÄ likusį turtÄ , nenurodytÄ 1987 m. birželio 30 d. testamente, lygiomis dalimis paveldėjo penki jos vaikai – A. R., S. D., V. K., E. J. D., A. D. pagal 2001 m. spalio 4 d. Lazdijų r. 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ .

3. Brolis E. J. D. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovei užsiminė, kad tėvas J. D. visÄ turtÄ testamentu buvo palikęs jai, tačiau archyve ieÅ¡kovė rado mamos J. D. 1977 m. sausio 14 d. sudarytÄ testamentÄ , kuriame nurodyta, kad J. D. visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), palieka dukrai A. D.. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės 2001 m. spalio 4 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ pripažintinas negaliojančiu, nes jis prieÅ¡tarauja CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Nei mama, nei broliai, nei sesuo apie šį testamentÄ jai nesakė, Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė nuo jos ir notarės, forminusios paveldėjimÄ , buvo nesÄ Å¾iningi., Kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ atsisakė jai perleisti pagal 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldėtÄ turtÄ , todėl paveldėjimo liudijimas naikintinas ir Å¡ioje dalyje taikytina restitucija, nes turtas paveldėtas ir padovanotas neteisėtai. Apie 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik broliui E. J.

D. apie tai prasitarus 2019 m. rugpjūčio mėnesį, testamentÄ gavo tik 2019 m. rugsėjo 5 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino, kuris jai, kaip bendraturtei, yra deÅ¡imt metų, nepraleido.

4. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, A. D. įpėdinė 2019 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovei padovanojo po 1/5 dalį trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje reikalavimas dėl restitucijos nereiškiamas.

5. Atsakovė K. D. su ieškiniu sutiko.

6. Atsakovai V. K., K. S., E. J. D., A. D. su ieškiniu nesutiko, pašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad 2007 m., kai ieÅ¡kovė buvo sugrįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ji užsiminė, kad gali atsiimti žemes, nes dėl jų yra testamentas. Apie žemių atsiėmimÄ A. R. yra sakiusi ir 2003 m. sausio mėnesį, tarsi juokaudama. Apie 2017 m. A. R. rodė kažkokį dokumentÄ , sakydama, kad tai yra tas pirmasis testamentas, pagal kurį žemės priklauso jai. Brolis A. D. yra V. K. sakęs, kad testamentÄ suplėšė, pats apie tai pasakė A. R. ir jos sutuoktiniui. A. D. testamentÄ suplėšė apie 1978 m. Po tėvo mirties mama paveldėjo pastatus ir žemes, ji ne kartÄ kalbėjo, kad pastatus paliks S. D., o žemes pasidalins visi vaikai.

8. K. S. teisėtai pagal 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį priklauso po 1/5 dalį dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos jai padovanojo mama V. K.. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, kad ji tik 2019 m. vasarÄ sužinojo apie pirmÄ jį testamentÄ . Apie 1977 m. J. D. testamentÄ Å¾inojo visa Å¡eima, taip pat ir ieÅ¡kovė.

9. J. D. mirė (duomenys neskelbtini)d., t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl turi bÅ«ti taikomos Å¡io kodekso normos. 1987 m. birželio 30 d. J. D. testamentÄ iÅ¡ esmės pakeitė – pastatus (duomenys neskelbtini), paliko S. D., o dėl kito turto nepasisakė, todėl likęs turtas turėjo bÅ«ti paveldimas visų įpėdinių pagal įstatymÄ . 1977 m. sausio 14 d. testamentas ieÅ¡kovei negali sukurti teisinių pasekmių. Tai, kad ji priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ ir nesidomėjo apie testamento buvimÄ , reiÅ¡kia, kad arba ji nelaikė, kad 1977 m. testamentas jai sukuria teisines pasekmes arba Å¡ių savo paveldėjimo teisių atsisakė.

10. IeÅ¡kovė turėjo teisę per vienerius metus nuo 2001 m. spalio 4 d., kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau to nepadarė. Nuo minėto liudijimo iÅ¡davimo praėjo beveik dvigubai daugiau laiko, nei bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, nes atsakovės praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

11. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovę paveldėjusia visÄ J. D. turtÄ neatitinka materialiosios teisės normų ir negali bÅ«ti tenkintas. IeÅ¡kovė yra priėmusi turtÄ pagal įstatymÄ ir tai eliminuoja galimybę ieÅ¡kovei turtÄ paveldėti pagal testamentÄ . Be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti ir neprašė jį atnaujinti. Nėra jokių objektyvių pagrindų Å¡iam terminui atnaujinti. IeÅ¡kovės paveldėjimo teisių realizavimu, taikant restitucijÄ , bÅ«tų pažeisti kitų paveldėtojų interesai ir paneigtas teisinių santykių stabilumo principas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovams E. J. D., K. S. ir valstybei.

13. Teismas nurodė, J. D. mirė (duomenys neskelbtini) d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl kilusiam ginčui taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 1964 m. CK normos, galiojusios palikimo atsiradimo momentu.

14. Testatorės J. D. 1977 m. sausio 14 d. sudaryto testamento 1 punkte nurodyta, kad visÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai A. D. (po santuokos – R.). Å is testamentas yra galiojantis, sudarytas 1964 m. CK 581 straipsnyje nustatyta tvarka, jo teisėtumas neginčijamas. 1987 m. birželio 30 d. testamente testatorė J. D. nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka sÅ«nui S. D..

Testamentuose testatorės valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai – 1977 m. testamentu jos patvarkymas visÄ turtÄ , tame tarpe ir gyvenamojo namo dalį, palikti dukrai, 1987 m. testamente ji valiÄ dėl gyvenamojo namo pakeitė, nurodė, kad visÄ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais palieka sÅ«nui. Taigi, 1987 m. testamentas panaikino tik tÄ pirmesnio testamento dalį, kuria buvo nuspręsta dėl gyvenamojo namo, tačiau likusioje dalyje 1977 m. testamentas liko galioti, todėl S. D., kaip įpėdinis pagal 1987 m. testamentÄ Ä¯gijo teisę paveldėti gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), o A.

R., kaip įpėdinė pagal 1977 m. testamentÄ , įgijo teisę paveldėti visÄ likusį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų.

15. Atsakovų argumentai, kad testamentai ir juose iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia turi bÅ«ti vertinami tuometiniame nuosavybės teisinių santykių kontekste, atmestini kaip nepagrįsti. Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiÅ«ra visÄ turtÄ ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. BÅ«tent dėl viso turto, kuris jai priklausys ateityje, tai yra ir dėl turto, kurį įgis po testamento suraÅ¡ymo iki savo mirties, 1977 m. sausio 14 d. testamente patvarkymÄ padarė testatorė J.

D., testamente nurodydama, kad dukrai A. R. palieka visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų. Tokiu bÅ«du, esant pareikÅ¡tai testatorės valiai dėl viso turto palikimo vienam įpėdiniui, Å¡ios valios negali paneigti tai, kad 1977 m. testamento suraÅ¡ymo metu J. D. neturėjo jokio turto, nes pastatai priklausė jos sutuoktiniui J. D., o nuosavybės teisės į žemę įgijimo net nebuvo galima numatyti, nes jos buvo atkurtos tik 1996–1997 m. Å alys patvirtino, kad J.

D. iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto. Faktas, kad po nuosavybės teisių į žemės sklypus atkÅ«rimo iki savo mirties dėl žemės sklypų paveldėjimo testatorė nesurašė kito testamento, rodo, jog testatorė ir toliau laikėsi nuostatos dėl viso turto, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, palikimo įpėdinės A. R. naudai, kuriÄ ir buvo pareiÅ¡kusi 1977 m. sausio 14 d. testamente.

16. Nors atsakovai nurodė, kad J. D., po nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo yra ne kartÄ sakiusi, kad pastatus palieka S. D., o žemes visi vaikai pasidalins po lygiai, tačiau vien Å¡is faktas nėra pakankamas pripažinti, kad J. D., sudarydama 1977 m. ir 1987 m. testamentus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik dėl turimo turto, kad jos patvarkymas – visas turtas – nereiÅ¡kia ir žemių, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir kad 1987 m. testamentas panaikino 1977 m. testamentÄ . Pagal pateiktus įrodymus, neįmanoma nustatyti, kÄ konkrečiai turėjo omenyje J.

D., nurodydama, kad žemės atiteks visiems vaikams. Ūkinėse knygose nurodoma, kad J. D. turėjo pradinį iÅ¡silavinimÄ , visi apklausti vaikai ir vaikaičiai patvirtino, kad iki mirties ji buvo Å¡viesaus proto. Tai, kad ji sudarė du testamentus, leidžia spręsti, kad siekė, kad turtas bÅ«tų paveldimas pagal jos patvarkymÄ . Palyginus 1977 m. ir 1987 m. testamentus matyti, kad pirmajame testamente ji davė patvarkymus dėl viso savo turto, o antrajame tik dėl gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, vadinasi, suprato Å¡ių sÄ vokų prasmę ir skirtumÄ .

17. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 2001 m. spalio 4 d. 2001 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Tuo metu kiti įpėdiniai – S. D., E. J. D., A. D., V. V. jau buvo pateikę pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ , jie kaip įpėdiniai nurodyti ieÅ¡kovės pateiktame pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo. Nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovė žinojo, kad ji kartu su kitais broliais ir seserimi lygiomis dalimis paveldi J. D. turto dalį, kuri nepalikta testamentu. Todėl spręstina, kad anksčiausiai senaties terminas galėjo prasidėti nuo 2001 m. rugsėjo 7 d., jau gailojant 2000 m. CK, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties taikytinos 2000 m. CK normos.

18. Atsižvelgus, kad ginčas kilo tarp įpėdinių, priėmusių palikimÄ ir tapusių bendraturčiais, ieÅ¡kovės teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti ir ginčyti 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

19. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas apie termino sužinojimÄ grindžiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu, prie kurio pateiktas archyve rastas testamentas. Å is raÅ¡tas inicijuotas pačios ieÅ¡kovės, todėl ieÅ¡kovė, net ir žinodama apie testamentÄ nuo jo sudarymo momento, bet kuriuo ieÅ¡kinio senaties eigos momentu turėjo galimybę kreiptis į archyvÄ ir šį testamentÄ gauti. Nors V. K. nurodė, kad A. R. jau 2017 m. nurodžiusi turinti ginčo testamentÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės dėl riboto asmenų pareiÅ¡kimų saugojimo laikotarpio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmanoma patikrinti. Å is raÅ¡tas patvirtina, kad testamentÄ ieÅ¡kovė gavo 2019 m. rugsėjo 5 d., tačiau jis nepatvirtina, kad apie testamentÄ ji sužinojo tik Å¡iuo momentu.

20. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad J. D. iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto, su visais artimai bendravo, ne kartÄ bendravo ir apie paveldėjimÄ . IeÅ¡kovė taip pat pripažino, kad jos santykiai su mama buvo puikÅ«s. Tiek apie 1977 m., tiek vėliau, iki jos mirties, ji dažnai pas jÄ lankėsi, artimai bendravo tiek su ja, tiek su seserimi ir broliais. Atsakovės V. K. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad brolis A. D. (miręs iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo) jai patvirtino, kad po to, kai 1978 m. jis suplėšė 1977 m. testamentÄ , pats apie tai pasakė tiek A.

R., tiek jos sutuoktiniui. V. K. ir E. J. D. patvirtino, kad iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo A. R. ne kartÄ užsimindavo, kad atims iÅ¡ jų žemes. IÅ¡ E. J. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad 1977 m. testamentas nebuvo paslaptis, apie jį žinojo visi vaikai ir vaikaičiai, todėl 2018 m. kilus nesutarimams dėl žemės, jis 2019 m. rugpjÅ«tį, pajuokaudamas, priminė A. R. apie tÄ testamentÄ . IÅ¡ A. D. parodymų matyti, kad jis maždaug prieÅ¡ 4–6 metus girdėjo kaip S. D. kalbėjo su A. R. apie 1977 m. testamentÄ .

Tai, kad net vaikaičiams buvo žinoma apie 1977 m. testamentÄ patvirtino ir K. S.. Visi atsakovai patvirtino aplinkybę, kad 1977 m. J. D. sudarytas testamentas sukėlė Å¡eimoje nepasitenkinimo ir daug diskusijų dėl jos patvarkymo turtÄ palikti tik A. R., kai visu Å«kiu rÅ«pinosi tėvas bei broliai, bÅ«tent dėl to jį ir suplėšė A. D.. V. K. patvirtino, kad A. R. nebuvo suinteresuota priimti viso palikimo 2001 m., nes turėjo įsiskolinimų, jos paveldėta žemės sklypų dalis buvo areÅ¡tuota antstolio.

Tai, kad jų Å¡eima turėjo finansinių rÅ«pesčių pripažino ir ieÅ¡kovė. Visos Å¡ios aplinkybės suformuoja didesnę tikimybę, kad ieÅ¡kovė vėliausiai nuo 1978 m., kai 1977 m. testamentÄ suplėšė brolis A. D. ir jai apie tai pasakė, net jei ir nebuvo mačiusi testamento, turėjo bÅ«ti girdėjusi apie jį ir dėl jo kilusį nepasitenkinimÄ .

21. Taigi, 2001 m. rugsėjo 7 d., pateikdama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po mamos J. D. mirties, siekdama paveldėti pagal testamentÄ ir žinodama, kad į palikimÄ pretenduoja broliai ir sesuo, turėdama gyvenimiÅ¡kos patirties, bÅ«dama rÅ«pestinga ir apdairi, galėjo ir turėjo dėti pastangas ieÅ¡koti ir gauti ginčijamÄ testamentÄ ir siekti paveldėjimo pagal jį, tačiau to nepadarė, priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , o beveik po 20 metų kreipėsi dėl 2001 m. spalio 4 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

IeÅ¡kovės tvirtinimas, kad kiti įpėdiniai, neinformavę jos ir notarės apie 1977 m. testamentÄ , buvo nesÄ Å¾iningi, užkirto jai keliÄ priimti palikimÄ pagal testamentÄ , nepagrįstas, nes tokios pareigos įpėdiniams įstatymas nenustato. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė apie 1997 m. sausio 14 d. testamentÄ Å¾inodama nuo 1978 m., 2001 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kusi apie palikimo priėmimÄ ir žinodama, kad į šį turtÄ pretenduoja įpėdiniai pagal įstatymÄ , 2001 m. spalio 4 d. gavusi paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ir nuo Å¡io momento žinodama apie pažeidžiamas jos teises, jų negynė, neatliko jokių veiksmų savo teisei paveldėti pagal testamentÄ realizuoti, neieÅ¡kojo testamento, dalyvavo paveldėto turto perleidimo sandoriuose, o ieÅ¡kinį dėl to pareiÅ¡kė tik 2020 m. birželio 23 d.

Toks jos elgesys neatitiko protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standarto, nes laikydamasi Å¡io standarto ji apie 1977 m. testamentÄ turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

22. IeÅ¡kovė praleido bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ beveik du kartus, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nedėjo jokių pastangų savo pažeistoms teisėms apginti, todėl savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į jos interesus. Po to, kai 2001 m. spalio 4 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, žemės sklypai buvo perleisti sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims, atlikti jų kadastriniai matavimai, jie atidalinti, investuota į jų priežiÅ«rÄ ir naudojimÄ , žemės sklypuose pastatyti gyvenamojo tipo vagonėliai, sunaudotos gautos piniginės lėšos, nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovės praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Jo atnaujinimas atsakovų atžvilgiu bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, tokios apimties termino atnaujinimas pažeistų protingÄ pusiausvyrÄ tarp ieÅ¡kovės pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo garantijų.

23. IeÅ¡kovei nerealizavus savo teisės priimti palikimÄ pagal 1977 m. sausio 14 d. testatorės J. D. sudarytÄ testamentÄ , visi įpėdiniai priėmė palikimÄ lygiomis dalimis pagal įstatymÄ , jų nesÄ Å¾iningumas nenustatytas. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ iÅ¡duotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio teisėto pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

A. R. priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , ilgÄ laikÄ neatliko jokių veiksmų ir nedėjo pastangų tam, kad priimtų palikimÄ pagal testamentÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A. R. paveldėjo J. D. visÄ mirties dienai turėtÄ turtÄ , iÅ¡skyrus J. D. 1987 m. birželio 30 d. suraÅ¡ytame testamente. 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. 12400) tarp V. K. ir K. S. sudaryta jų valiniu sprendimu, ji atitinka tokiems sandoriams įstatymo keliamus reikalavimus, patvirtinta notaro.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ nuginčijimo pripažinus nepagrįstu, Å¡is sandoris neturi jokių trÅ«kumų, todėl negali bÅ«ti panaikintas nuo jo sudarymo momento. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovai J. D. turtÄ paveldėjo nepagrįstai, žemės sklypų realizavimo ir Å¡iuo metu jie buvo ir yra teisėti jų savininkai, sudaryti sandoriai atitinka jiems įstatymo keliamus reikalavimus, jų naikinti nėra pagrindo, todėl restitucijos taikymas, ieÅ¡kovei nuosavybėn grÄ Å¾inant žemės sklypus ir priteisiant pinigines kompensacijas, negalimas.

24. Tai, kad K. D. po sutuoktinio A. D. mirties paveldėtus žemės sklypus savo valia perleido ieÅ¡kovei, taip grÄ Å¾indama A. R. jos Å¡eimai priklausiusį turtÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ar tolesnių sandorių teisėtumo.

25. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovų ir valstybės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 26. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. R. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1.

Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Testamento egzistavimas iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio ieÅ¡kovei nebuvo žinomas ir, negalint apie jį sužinoti, ieÅ¡kinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau. Teismas nepagrįstai ir nesant jokių įrodymų sprendė, kad ieÅ¡kovė apie 1977 metų testamentÄ sužinojo dar 1978 metais, kai testamentas buvo suplėšytas atsakovo A. D.. IeÅ¡kovės broliai, bÅ«dami nepatenkinti mamos J. D. suraÅ¡ytu testamentu, jį sunaikino ir daug metų slėpė nuo ieÅ¡kovės. Atsakovas E. J.

D. patvirtino faktÄ , kad ji apie 1977 metų testamentÄ sužinojo tik 2019 metų rugpjūčio mėnesį pokalbio metu iÅ¡ atsakovo E. J. D.. Atsakovai byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieÅ¡kovė apie ginčo testamentÄ Å¾inojo anksčiau, nei 2019 rugpjūčio mėnesį. Teismo iÅ¡reikalauti duomenys iÅ¡ archyvo patvirtina, kad ankstesniu metu ieÅ¡kovė neteikė jokių praÅ¡ymų dėl ginčo testamento archyvui, o pradėjo ieÅ¡koti tik tuomet, kai apie testamentÄ sužinojo iÅ¡ atsakovo E. J.

D. 2019 metų rugpjūčio mėnesį. Trečiasis asmuo notarė Rasytė Gudienė, tiek ir atsakovės V. K. atstovė byloje patvirtino, kad apie 1977 metų testamentÄ nebuvo jokių galimybių sužinoti, jei apie šį faktÄ nepraneÅ¡a pats testatorius, nes testamentai buvo pradėti registruoti tik nuo 1979 metų. J. D., bijodama savo sÅ«nų, galėjo bijoti vieÅ¡inti testamentÄ ieÅ¡kovei. Tačiau Å¡ios aplinkybės teismo liko neįvertinti. Atsakovė V. K. savo dukrai K. S. ginčo turtÄ padovanojo tik 2019 metais, t. y. kai ieÅ¡kovė sužinojo apie ginčo testamentÄ .

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, apgynė nesÄ Å¾iningų asmenų neteisėtai įgytas teises. Atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, jų procesiniuose dokumentuose, atsakovų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimuose buvo prieÅ¡taravimų, tačiau teismui, tai nekėlė jokių abejonių. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus arba jų visai nevertino, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. 26.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovai J. D. turtÄ paveldėjo nepagrįstai, žemės sklypų realizavimo ir Å¡iuo metu jie buvo ir yra teisėti jų savininkai, sudaryti sandoriai atitinka jiems įstatymo keliamus reikalavimus, jų naikinti nėra pagrindo.

Teismo iÅ¡vados yra formalios, kadangi teismas manė, jog ieÅ¡kovė nerealizavo savo teisės priimti palikimÄ pagal 1977 m. sausio 14 d. testatorės J. D. sudarytÄ testamentÄ .

27. Atsakovai E. J. D., V. K. ir K. S. atsiliepimuose į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimais grindžiami argumentais: 27.1. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieÅ¡tarauja tiek ieÅ¡kinio motyvams, tiek raÅ¡ytinių įrodymų turiniui, yra nenuoseklÅ«s. IeÅ¡kovės 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus paneigia apeliantės atstovo pateiktas jos 2019 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymas Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialui, kuriame apeliantė yra nurodžiusi, kad praÅ¡o pateikti tiek tėvo, tiek motinos suraÅ¡ytus testamentus už laikotarpį nuo 1974 iki 1979 metų.

Apeliantė teismui paaiÅ¡kino, kad 1997 metais su mama bendravo kiekvienÄ dienÄ , santykiai buvo labai artimi, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl mama tik apeliantei nepasakė apie jai suraÅ¡ytÄ testamentÄ , tačiau visiems pasakė, kad namÄ palieka broliui. Apeliacinio skundo motyvuose jau nenurodoma, kad E. J. D. apeliantei pasakė apie mamos suraÅ¡ytÄ testamentÄ . Apeliantė tariamai 2019 metais rugpjūčio mėnesį sužinojusi apie mamos 1977 metų testamentÄ Ä¯ archyvÄ kreipėsi ne dėl mamos suraÅ¡yto testamento, o dėl tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini) metais, testamento.

IeÅ¡kovė niekaip negalėjo paaiÅ¡kinti teismui savo veiksmų logikos, nes 1979 metais jos tėvas neturėjo jokio turto, dėl kurio byloje vyksta ginčas. Nepriėmusi tėvo palikimo, apeliantė neturėjo logiÅ¡kos priežasties ieÅ¡koti tėvo testamento ir jos kreipimasis į archyvÄ dėl tėvo testamento paieÅ¡kos buvo tik imitacinis elgesys, kuriuo siekta imituoti atsitiktinį sužinojimÄ apie 1977 metais suraÅ¡ytÄ testamentÄ , siekiant paneigti ieÅ¡kinio senaties praleidimÄ . Apeliantės teisė gauti duomenis iÅ¡ archyvo apie tėvų suraÅ¡ytus testamentus niekaip nebuvo ribojama, Å¡iuos duomenis ieÅ¡kovė galėjo gauti ir anksčiau.

Testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., t. y., jau priimdama palikimÄ , 2001 metais apeliantė turėjo galimybę kreiptis į archyvÄ ir gauti testamentÄ , negalėjo nežinoti, kad tuo metu testamentai nebuvo vieÅ¡i, nebuvo jų registro ir apie esamus testamentus galima sužinoti arba archyve, arba notaro biure. Tai reiÅ¡kia, kad apie 1977 m. testamentÄ apeliantė galėjo sužinoti palikimo atsiradimo momentu. Apeliantės elgesys neatitiko protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standarto, nes laikydamasi Å¡io standarto ji apie 1977 m. testamentÄ turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau.

Å ios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 27.2. Teismo iÅ¡vada, kad 1987 m. testamentu J. D. paliko patvarkymÄ dėl gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, toje dalyje pakeisdama 1977 m. testamentÄ , bet 1987 m. testamentas nepanaikino 1977 m. testamento ir pagal jį ieÅ¡kovė turėjo teisę paveldėti visÄ kitÄ turtÄ , nepaliktÄ 1987 m. testamentu, padaryta pažeidžiant 1964 m. CK 584 straipsnyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad vėlesniu testamentu buvo pakeista tik ta ankstesnio testamento dalis, kuri buvo susijusi su statiniais (duomenys neskelbtini). 1977 metų testamentu buvo nuspręstas viso turto režimas - visÄ turtÄ palikėja buvo apsisprendusi palikti ieÅ¡kovei. 1977 m. sausio 14 d. testamentas ieÅ¡kovei negali sukurti teisinių pasekmių, nes patvirtinus 1987 m. birželio 30 d. testamentÄ , ankstesnis testamentas nustojo galios, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas ir Å¡iuo pagrindu.

Teismas tinkamai nustatė, kad faktas, kad 1977 metais mama J. D. buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo savo turtÄ paliko ieÅ¡kovei, buvo žinomas tiek atsakovams, tiek ir pačiai ieÅ¡kovei. Teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties pilnai atitinka įprastinę teisminę praktikÄ ir kasacinio teismo suformuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles. 27.3. Atsakovai Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami ir dėl jų ydingumo. Ginčo paveldimo teisės liudijimu pagal įstatymÄ turtÄ paveldėjo ir pati ieÅ¡kovė, tačiau ji Å¡ioje dalyje nepraÅ¡o panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo, tuo patvirtindama, kad pripažįsta savo paveldėjimo pagrindo pagrįstumÄ .

28. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako tik apeliacinių skundų argumentų.

30. Byloje nustatyta, kad J. D. 1977 m. sausio 14 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai A. R. (tuometinė D.). J. D. 1987 m. birželio 30 d. sudarė kitÄ testamentÄ , kuriuo gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini) paliko sÅ«nui S. D.. J. D. mirė (duomenys neskelbtini) d.

31. Palikėjos J. D. 1987 m. birželio 30 d. testamentu paliktÄ turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo S. D., o visÄ likusį J. D. turtÄ lygiomis dalimis pagal įstatymÄ paveldėjo jos vaikai: A. R. (ieÅ¡kovė), E. J. D. (atsakovas), S. D. (miręs bylos nagrinėjimo metu), A. D. (miręs iki bylos iÅ¡kėlimo), V. K. (atsakovė). PaveldimÄ turtÄ sudaro: sumos sÄ skaitoje AB ,,Lietuvos Žemės Å«kio bankas“, 34,50 Eur neiÅ¡mokėta pensija, 27/108 dalys žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 1,08 ha, (duomenys neskelbtini), 312/1175 dalys žemės (miÅ¡ko) sklypo, bendras plotas 11,75 ha, (duomenys neskelbtini), 335/1318 dalys žemės sklypo, bendras plotas 13,18 ha, (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio plotas 2,06 ha, (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio bendras plotas 9,10 ha, (duomenys neskelbtini).

32. Byloje nustatyta, jog paveldėtojai A. D., E. J. D., V. K., S. D., A. R. 2006 m. sausio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 8 000 Lt 1,08 ha žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pardavė R. A. ir G. A., o 2013 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 80 000 Lt 11,75 ha žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pardavė UAB ,,DzÅ«kijos mediena“;

33. Paveldėtojai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. spalio 13 d. įsakymÄ Nr. ž4-259 neteko nuosavybės teisių į 13,18 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

34. K. D. (A. D. įpėdinė) jai priklausančiÄ 1/5 dalį, 2,0600 ha žemės (miÅ¡ko) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 4 d. padovanojo A. R.. Taigi, sklypo bendraturčiai buvo S. D., E. J. D., V. K. ir A. R..

35. Paveldėjimo teisės liudijime nurodytas 9,10 ha žemės (miÅ¡ko) sklypas (duomenys neskelbtini), remiantis 2019 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu, yra atidalintas į du atskirus daiktus: 6,2849 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (su pastatais) bei 2,7626 ha ploto (duomenys neskelbtini); jie priklauso E. J. D., A. R., S. D. ir K. S..

36. Visuose Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, jog A. R. žemės sklypų daliai nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. taikytas areÅ¡tas, uždraudžiant turtu disponuoti. Dėl senaties termino 37. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, sprendė, jog ieÅ¡kovė apie iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ galėjo sužinoti 2001 m. rugsėjo 7 d., kai pateikė pareiÅ¡kimÄ notarų biure dėl palikimo priėmimo, todėl yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 2001 m. spalio 4 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ir nėra pagrindo Å¡io termino atnaujinti.

38. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog apie testamentÄ sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡ archyvo gavo 1977 m. sausio 14 d. sudarytÄ J. D. testamentÄ , todėl nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

39. Vienas iÅ¡ paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra beÅ¡eimininkis turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , turi teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.).

Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai.

Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, turėdama teisę paveldėti palikimo dalį, faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir tapo atitinkamos turto dalies savininkė, todėl jos ir atsakovų ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtÄ , kuriam taikomas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ginčas kilo tarp bendraturčių, todėl taikytinas deÅ¡imties metų senaties terminas.

41. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d. ). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

42. Vidinis teisė pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti data, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , tačiau savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra kitų įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviaisiais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį.

43. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

44. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo, jog apie egzistuojantį testamentÄ , kuriuo jai buvo paliktas visas Å¡alių motinos turėtas turtas, ji sužinojo tik 2019 metais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei apie testamentÄ neginčijamai tapo žinoma 1998 metais, kai brolis A. D. 1977 m. testamentÄ suplėšė ir jai apie tai pasakė. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovė yra priėmusi palikimÄ pagal įstatymÄ . Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė iki 2020 metų nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovams dėl paveldėto turto. PrieÅ¡ingai, kartu su kitais įpėdiniai pardavė paveldėtÄ turtÄ , priėmė dovanÄ iÅ¡ K. D., kurios sutuoktinis nuosavybės teises į jai padovanotÄ turtÄ Ä¯gijo paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du. Todėl apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantė neabejotinai praleido įstatyme nustatytÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

45. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

46. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi, kodėl ji, nuo 2001 metų, kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, delsė kreiptis į teismÄ iki pat 2020 metų birželio mėn. Å iuo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų ieÅ¡kovės neveikimÄ . Vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovė tik 2019 m. gavo testamento kopijÄ , nelaikytina pakankama ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti pažeidimÄ ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį ieÅ¡kinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, bÅ«tų ar nebÅ«tų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

48. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50 str., 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

49. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėja J. D. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl palikimo priėmimui taikytinos 1964 m. civilinio kodekso normos. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m. CK 587 str. 5 d.), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3586/2007).

51. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad apeliantė 2001 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kimu Lazdijų rajono 2-ajam notarų biurui nurodė, kad ji priima palikimÄ po savo motinos J. D. mirties ir nurodė kitus įpėdinius: S. D., E. J. D., A. D. ir V. V. (K.) (notarinio registro Nr. 5225). Kiti įpėdiniai taip pat pateikė notarui pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ : S. D. – 2001 m. gegužės 15 d. ) (notarinio registro Nr. 2353), E. J. D. – 2001 m. kovo 30 d. ) (notarinio registro Nr. 1303), A. D. – 2001 m. kovo 30 d. ) (notarinio registro Nr. 1304) ir V. V. (K.) – 2001 m. balandžio 30 d. ) (notarinio registro Nr. 1734). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniams buvo iÅ¡duotas 2001 m. spalio 4 d. ) (notarinio registro Nr. 5608). S. D. 2013 m. rugsėjo 26 d. paprašė iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ ) (notarinio registro Nr. 7885), kuris buvo iÅ¡duotas 2013 m. rugsėjo 26 d. ) (notarinio registro Nr. 7889).

52. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Pastebėtina, kad Å¡iuo atveju nuo palikimo atsiradimo praėjo itin daug laiko, J. D. turtÄ paveldėjo ne tik ieÅ¡kovė, bet ir kiti įpėdiniai, kurių interesus paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ panaikinimas daugiau kaip po 20 metų paveiktų ypač neigiamai, atsakovų sÄ Å¾iningumas byloje nepaneigtas (CPK 178 str.). Be to, ieÅ¡kovė ginčydama tik dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , neginčija to fakto, jog dalį turto ji yra paveldėjusi pagal įstatymÄ ar, kad dalį turto, kuri jai padovanota A.

D. buvo įgijęs paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du. IÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti dalies paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu CK 1.5 str.).

53. Todėl konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas, ir nenustačiusi pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 2 d.), kolegija dėl bylos esmės nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikÅ¡mės bylos baigčiai. Dėl įrodymų vertinimo 54. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus ir teismui pateiktus įrodymus, gynė nesÄ Å¾iningų atsakovų teises, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

55. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176 str., 178-179 str., 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

60. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apeliantės A. R. atsakovui E. J. D. priteistina 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , o atsakovei K. S. – 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios yra protingos, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė