04f7ac14-d799-49f1-bba8-eedaec85e005 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1383-1102/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25875-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.4.1.2; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovei J. S., liudytojui M. N. duodant parodymus, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, Big Bank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto paskolų draudimas“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo R. S. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinį, teisme gautÄ 2019 m. rugsėjo 2 d., atsakovei J. S. (toliau – atsakovė), kuriuo ieÅ¡kovas prašė nutraukti Å¡alių 2007 m. birželio 9 d. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės Å¡alių dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur, nustatyti ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas su dukra bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val., prieÅ¡ vienÄ dienÄ informuojant vaiko motinÄ apie numatomÄ bendravimÄ su vaiku, padalinti Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį registruotinÄ turtÄ tokiu bÅ«du, kad Å¡alių santuokoje įgytas 2 k. butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka ieÅ¡kovui ir atsakovei po 1/2 dalį, automobilis Opel Zafira, 2001 m. gamybos, atitenka ieÅ¡kovui, automobilis Audi A6 Allroad, 2007 m. gamybos, atitenka atsakovei, įgytos prievolės bankui „Swedbank“ nemodifikuoti ir palikti solidaria Å¡alių prievole, tačiau nustatyti, kad kiekviena Å¡alis moka pusę visų įmokų ir susijusių mokėjimų iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, taip pat pagal atsakovės J.

S. prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisme gautÄ 2019 m. spalio 18 d., ieÅ¡kovui, kuriuo atsakovė prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatyti nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 350 Eur, nustatyti ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas su dukra bendrauja pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., taip pat kiekvienÄ antradienį pasiimdamas dukrÄ 17 val. ir grÄ Å¾indamas kitÄ rytÄ 8 val.

į ugdymo įstaigÄ ar gyvenamÄ jÄ vietÄ (priklausomai nuo lankomumo), praleidžia su dukra pusę visų dukros atostogų ir pusę savo atostogų, taip pat Tėvo dienÄ , poriniais metais vasario 16 d., antrÄ Velykų dienÄ , gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdų antrÄ dienÄ , o neporiniais – Naujų metų dienÄ (sausio 1 d.), kovo 11 d., pirmÄ jÄ Velykų dienÄ , liepos 6 d., lapkričio 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmÄ dienÄ , atsakovei po santuokos nutraukimo priteisti 2 k. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi A6 Allroad, pripažinti 20,72 a ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu neregistruotu statiniu-pirtimi, 20 000 Eur vertės, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtÄ priteisti ieÅ¡kovui, taip pat ieÅ¡kovui priteisti automobilį Opel Zafira, prievolių kreditoriams bankui „Swedbank“ ir BigBank AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto paskolų draudimas“ nemodifikuoti ir palikti solidariomis Å¡alių prievolėmis.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad, jo manymu, santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinių ginčų, nesutarimo, nenusileidimo vienas kitam, iÅ¡nykus abipusiam supratimui ir pagarbai. Namuose susiklostė nepakeliama atmosfera, atsakovė nuolat kėlė barnius, todėl ieÅ¡kovas 2019 m. birželio mėn. nusprendė, kad jam bÅ«tų geriau pasitraukti, palikti Å¡eimos namus, kad ginčų negirdėtų auganti dukra. Gyvenant atskirai atkurti santykių nepavyko. Nurodė, kad turtÄ padalijus iÅ¡ esmės lygiomis dalimis, po 1/2 buto ir po automobilį, kuomet atsakovei atitektų 4000 Eur vertės transporto priemonė, o jam 300 Eur vertės, kompensacijų nepraÅ¡o (b.

T. I, l. 1-7). Atsakovė atsiliepime-prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, kuri pasireiÅ¡kė nepagarba, žeminimu, psichologiniu smurtu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas gailėdavo pinigų Å¡eimos poreikiams, buvo irzlus, vengė fizinio artumo, nenorėjo daugiau vaikų, galiausiai paliko Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė bandė imtis priemonių, kad ieÅ¡kovas padarytų reikiamas iÅ¡vadas, kad Å¡eiminiai santykiai bÅ«tų tęsiami, tačiau santykių atkurti nepavyko. ReikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ grindė tuo, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , pažeminimÄ , sužlugo lÅ«kesčiai Å¡eimoje nugyventi visÄ gyvenimÄ , su ieÅ¡kovu pragyvenus 15 metų, atsirado nepasitikėjimas savimi, kiti neigiami iÅ¡gyvenimai.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos prašė nustatyti maksimaliÄ atsakovo ir dukros bendravimo tvarkÄ , platesnę nei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje, nes vaiku, jo ugdymu ir auklėjimu turi rÅ«pintis abu tėvai, Å¡i pareiga negali bÅ«ti perkelta tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 700 Eur per mėnesį, pusę Å¡ios sumos turi teikti ieÅ¡kovas. Teigė, kad santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas atsakovo paveldėtas žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, viraline, Å«kiniu pastatu, 2 kluonais, 2 malkinėm, tvartu, kiemo statiniais): iÅ¡lyginta žemė, sėta žolė, sodinti želdiniai, sklypas aptvertas metaline tvora su vartais.

Taip pat pastatytas naujas statinys: iÅ¡kasta duobė, iÅ¡lieti betoniniai pamatai, iÅ¡ tinkuotų mÅ«ro blokelių pastatyta „dėžė“, uždengtas bituminių čerpių stogas, įstatyti langai, durys, įrengta terasa su stogu, statybos darbų vertė – 20 000 Eur. Šį pagerintÄ turtÄ (žemės sklypÄ ir neregistruotÄ naujÄ statinį) prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir traukti į dalintino turto balansÄ . Teigė, kad butas turėtų bÅ«ti priteistas natÅ«ra jai, nes su ja lieka Å¡alių nepilnametė dukra, kuriai atsakovė privalo užtikrinti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , butas yra nedalus, turi tik vienÄ izoliuotÄ kambarį, ieÅ¡kovas palikęs Å¡eimÄ butu nesinaudoja, jo neiÅ¡laiko.

Nurodė, kad vidutinė buto rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu yra 58 503 Eur, kai tuo tarpu negrÄ Å¾into kredito suma yra 62 902,26 Eur. Teigė, kad transporto priemonių vertės yra 3000 Eur ir 1300 Eur (b. T. 1. 60-72). Atsakovas atsiliepdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės, teigė, kad visas gaunamas pajamas skirdavo Å¡eimai, atsakovė turėjo jo sÄ skaitos elektroninės bankininkystės prisijungimus, tvarkė jo lėšas.

Å eimai įsigijus butÄ be apdailos jį pats įrengė, nes moka atlikti tokius darbus, dirbo vienas, nusileisdavo atsakovei, net ir tokiems įgeidžiams kaip Å¡eimai per brangaus automobilio Audi A6 įsigijimas. Atsakovė nėjo į kompromisus, grasino, kad jei jis grįšiÄ s į butÄ , tai jam bus „smurtas artimoje aplinkoje“, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai atsakovė kalbėjusi tik apie pinigus, ne apie santykių atkÅ«rimÄ , todėl ieÅ¡kovas mano, kad ji siekė, jog jis iÅ¡eitų iÅ¡ namų, nesijautė reikalingas.

Dėl bendravimo su dukra pažymėjo, kad jo darbo pobÅ«dis, kai reikia dirbti ne tik Vilniuje, bet važinėti po visÄ LietuvÄ , neleistų jam laikytis atsakovės nurodytos tvarkos, jis ne visuomet galėtų dukrÄ paimti 17 val., taip pat negalėtų bendrauti antradieniais, nes planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), pas seserį, bÅ«tų per toli vežti dukrÄ Ä¯ Vilniuje esančiÄ ugdymo įstaigÄ ryte. Pusės dukros atostogų negalėtų praleisti, tik savo, nes dirba. IÅ¡laikymo vaikui galėtų mokėti 230 Eur per mėnesį.

PaveldėtÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) gerino iÅ¡ tėvo paliktų pinigų, ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eima papildomų pinigų neturėjo, nes mokėjo kreditus, atsakovė savo darbu neprisidėjo prie darbų, pastatyta pirtis nėra įrengta, todėl Å¡io turto pripažinti bendra jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Nesutiko, kad atsakovei atitektų visas butas natÅ«ra. Teigė, kad Å¡eimos transporto priemonių vertės yra 5500 Eur ir 400 Eur, prašė jam iÅ¡ atsakovės priteisti 2500 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei atitenkantį didesnės vertės automobilį.

Prievolę kreditoriui Big Bank AS filialui prašė pripažinti asmenine atsakovės prievole, nes už paimtÄ 10 000 Eur kreditÄ buvo pirktas automobilis Audi A6, kuris atitektų atsakovei (b. T. I, l. 168-171). Kreditoriai Big Bank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimus, prašė prievoles po santuokos nutraukimo palikti solidariomis sutuoktinių prievolėmis (b. T. I, l. 136-137, b. T. II, l. 23-25, 59). Ä® bylÄ pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 3 d. iÅ¡vada Nr. 1SD-6988-(8.1.27) „Dėl nepilnametės G.

S.“, Å¡eimos sÄ lygų tyrimo aktai, vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. iÅ¡vada Nr. 1SD-8692-(8.1.27) dėl J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinio (b. T. I, l. 49-53, 167). 2019 m. rugsėjo 23 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad mergaitė teigė, kad su tėčiu sutaria gerai, vasarÄ su tėčiu nesimatė, pradėjus lankyti mokyklÄ eidavo pas tėtį, žaisdavo Play Station. Su mama sutaria taip pat gerai, kartais pasipyksta, kartais padraugauja. Norėtų gyventi su abiem tėvais, su tėčiu norėtų labiau gyventi, nes pas jį yra jai skirtas atskiras kambarys, su tėčiu jai smagu, jis daug žino, daug kartu važinėja po Vilnių, tėtis ne toks griežtas kaip mama.

Å eimos sÄ lygų tyrimo aktuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas gyvena 80 kv. m ploto 5 kambarių jo seseriai R. Ž. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepilnametei G. S. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, stalas, spinta. Name taip pat gyvena R. Ž. dvi nepilnametės dukros. Kieme įrengta vaikų žaidimų aikÅ¡telė, įrenginėjamos papildomos 28 kv. m. patalpos, planuojant jas skirti vaikų laisvalaikio leidimui. IeÅ¡kovas nurodė dirbantis UAB „INFES technologijos“, jo pajamos apie 1000 Eur per mėnesį.

Atsakovė gyvena ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausančiame 2 kambarių, apie 58 kv. m. ploto bute, adr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė dalijasi miegamuoju su mama, turi atskirÄ lovÄ , darbo stalÄ , kitų reikiamų baldų, žaislų, ugdymo priemonių. Atsakovė nurodė dirbanti VÄ® Registrų centre, jos darbinės pajamos apie 900 Eur per mėnesį. Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 3-ioje klasėje. Tarnyba nurodė iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraujanti nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove, ieÅ¡kovo ir atsakovo praÅ¡omoms nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarkoms, iÅ¡laikymo dydžiui.

Teismas byloje 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametei dukrai laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis 230 Eur dydžio iÅ¡mokomis nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę. Posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad kartu su atsakove negyvena nuo 2019 m. birželio 19 d. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų su mama. Norėtų su dukra bendrauti du savaitgalius per mėnesį, Å¡iuo metu nesusitinka, bendrauja telefonu.

Taip pat norėtų praleisti savo atostogas su dukra, sutinka derinti laikÄ iÅ¡ anksto. Sutiktų palikti visÄ butÄ sutuoktinei, jei nebebÅ«tų atsakingas pagal prievoles bankui „Swedbank“, kitu atveju siekia likti bendrasavininku. Mano, kad tokiu atveju dukrai sulaukus pilnametystės butÄ bendros dalinės nuosavybės teise valdančios Å¡alys galėtų jį parduoti. Nurodė, kad dukrai galėtų skirti apie 260 Eur per mėnesį. Ä®mokas kreditoriui Big Bank AS filialui moka atsakovė, taip susitarė, nes ji naudojasi už kreditÄ Ä¯gytu automobiliu Audi A6.

Jis perveda iÅ¡laikymÄ dukrai, Å¡iuo metu po 230 Eur, anksčiau po 200 Eur, taip pat perveda kas mėnesį lėšas atsakovei mokėjimui pagal prievoles „Swedbank“, AB. Pirtį KaiÅ¡iadorių raj. statė už tėvo jam paliktas lėšas. Atsakovė posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų neįspėjęs, nepranešęs, paliko Å¡eimÄ , todėl yra jo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Taip pat nuslėpė nuo ieÅ¡kovės, kad nebuvo Å¡aukiamas atlikti karinės tarnybos dėl savo netinkamos psichinės bÅ«klės. Kai tÄ ieÅ¡kovė sužinojo, jai buvo didelis smÅ«gis.

Išėjęs iÅ¡ namų su dukra bendravo nedaug, pasiimdavo po mokyklos, savaitgaliams nebuvo pasiėmęs. Pastaruoju metu visai nebendrauja, dukros gimtadienio dienÄ per kurjerį atsiuntė gėlių ir saldainių. Ä® rugsėjo 1-osios Å¡ventę ateiti ieÅ¡kovÄ priprašė atsakovė. Kai gyveno kartu beveik kiekvienÄ vasaros savaitgalį Å¡eima vykdavo į (duomenys neskelbtini), kur yra ieÅ¡kovo artimieji, atsakovė ten sodindavo gėles, puoselėjo aplinkÄ . Å altuoju metų laiku atsakovė su dukra savaitgaliais likdavo Vilniuje, o atsakovas vykdavo statyti pastato-pirties, nes norėjo greičiau pastatyti.

Negali bÅ«ti tiesa, kad pinigus ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ tėvo, nes tėvas buvo piktnaudžiaujantis alkoholiu. Ji perimti kredito bankui „Swedbank“ negali, nes liko neiÅ¡mokėta didelė suma ir dar 27 metai mokėti, bankas nesutinka. Vienu metu sutuoktiniai neiÅ¡galėjo mokėti bankui, tuomet metus už sutuoktinius mokėjo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, todėl yra atsiradęs dar ir Å¡is kreditorius. Å iuo metu ji moka bendrovėms UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, 50 Eur per mėnesį, ir Big Bank AS filialui, 200 Eur per mėnesį, o atsakovas jai perveda visÄ sumÄ , kuri reikalinga sumokėti kreditoriui AB „Swedbank“, apie 100-120 Eur per mėnesį.

Derinant taikos sÄ lygas buvo sutikusi su 280 Eur iÅ¡laikymo suma vaikui. IeÅ¡kovas nemokėjo vaikui iÅ¡laikymo už 2019 m. rugsėjo mėn. Sutiktų, kad kas antrus metus pakaitomis tėvai bendrautų su dukra jos mokyklinių atostogų metu, taip pat kad kas antrus metus tėvas ar motina turėtų pirmenybę pasirinkti savo atostogų su vaiku laikÄ vasaros metu. Per didžiÄ sias Å¡ventes Å¡eima vykdavo pas jos tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, jo tėvai yra mirę. Tik pastaruoju metu atsakovas pradėjo sutarti su savo seserimi, anksčiau nesutardavo.

Mergaitė turi odontologijos problemų, tėčiui išėjus buvo atsiradęs tikas, Å¡irdies problemos. Jeigu jai liktų butas, sutiktų su 280 Eur iÅ¡laikymu dukrai. Liudytojas M. N., atsakovės brolis, teigė, kad su atsakove yra artimas, gyvena Vilniuje netoliese, jo vaikai bendrauja su G. S., liudytojas padeda seseriai prižiÅ«rint dukrÄ . Liudytojo bendravimas su seserimi buvo kurį laikÄ nutrÅ«kęs dėl ieÅ¡kovo kaltės, dėl finansinių dalykų. IeÅ¡kovÄ apibÅ«dintų kaip materialistÄ , kuriam svarbÅ«s pinigai, kuris nesidrovėdavo ir iÅ¡ artimųjų praÅ¡yti sumokėti už paslaugas.

Mano, kad sesuo iÅ¡sirinko sau netinkamÄ , neiÅ¡silavinusį vyrÄ , buvo nustebęs, kai susipažino su ieÅ¡kovu, nors seseriai to nesakė. Atsakovės ir liudytojo tėvai nemažai finansiÅ¡kai rėmė ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimÄ , kai atsakovė mokėsi ir nedirbo. Mano, kad sesuo pavargo namuose viena neÅ¡ti visÄ buities naÅ¡tÄ , atsirado įtampa, todėl iÅ¡iro Å¡eima, galbÅ«t atsirado kita moteris. Sesuo labai tvarkinga, pedantiÅ¡ka, o sutuoktinis nepadėdavo namuose. Nurodė, kad jo žiniomis ieÅ¡kovas daug dirbdavo, taip pat „chaltÅ«rindavo“.

Yra iš sesers girdėjęs, kad pirties statybai buvo samdoma įmonė. Jo žiniomis, ieškovas negeria, nerūko. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Dėl santuokos nutraukimo Byloje leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2007 m. birželio 9 d. KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. 89 (b. l. 20). Å alys turi nepilnametę dukrÄ G. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.). Atsakovė savo reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės grindžia aplinkybe, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ . PraÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę 1000 Eur žalÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje grindė patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais, teismų praktika, o posėdžio metu grindė tuo, kad ieÅ¡kovui išėjus jai vienai teko visa atsakomybė už dukrÄ , jos sveikatÄ ir kt. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019 m. birželio 19 d. išėjęs iÅ¡ Å¡eimos namų, kurį laikÄ gyveno nuomojamame bute Vilniuje, pasiimdavo dukrÄ iÅ¡ mokyklos, kad jai nereikėtų bÅ«ti prailgintoje grupėje ir perduodavo atsakovei, kai Å¡i grįždavo iÅ¡ darbo. 2019 m. rugsėjo 23 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad mergaitė teigė, kad pradėjus lankyti mokyklÄ eidavo pas tėtį, žaisdavo Play Station, su tėčiu jai smagu, jie daug kartu važinėja po Vilnių.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas gyvendamas atskirai pervesdavo atsakovei lėšas vaiko iÅ¡laikymui ir bÅ«sto kredito mokėjimui. Liudytojas M. N. teigė, kad ieÅ¡kovui išėjus atsakovei galimai iÅ¡ dalies palengvėjo, nes nereikėjo rÅ«pintis vyru, jam skalbti, lyginti, gaminti. Ä®vertinęs visas aplinkybes ir įrodymus ar jų nebuvimÄ , teismas sprendžia, kad neginčijimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovas iki ar po Å¡eimos palikimo nesirÅ«pino Å¡eima, ar kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atsakovei neiÅ¡tikimas, byloje nenustatyta.

IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų 2016-2019 m. laikotarpiu matyti, kad beveik visas ieÅ¡kovo gaunamas atlyginimas bÅ«davo pervedamas į atsakovės sÄ skaitÄ . Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovo teiginių, kad jis savo darbu ir pastangomis įrengė Å¡alių butÄ . Atsakovė neįrodinėjo ieÅ¡kovo fizinio smurto, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė psichologinį smurtÄ , tačiau posėdžio metu Å¡io aspekto plačiau nedetalizavo. Laikytina, kad nėra pagrindo teigti, jog yra įrodyta kuri nors iÅ¡ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio kaltės prezumpcijų.

Taip pat nepakanka duomenų padaryti iÅ¡vados, kad Å¡alims gyvenant kartu tik ieÅ¡kovas buvo nelojalus atsakovei, nepalaikė jos, nerėmė finansiÅ¡kai ir (ar) moraliai. Išėjimo iÅ¡ bendrų Å¡eimos faktas pats savaime Å¡iuo atveju nelaikytinas besÄ lygine kalte, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad namuose tvyrojo įtampa, jis siekė, kad barnių negirdėtų dukra, o liudytojas patvirtino, kad atsakovė buvo pavargusi, turėdavo priekaiÅ¡tų sutuoktiniui. Konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio Å¡eiminius santykius, todėl santuoka laikytina iÅ¡irusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nenustačius iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo kaltės ir santuokÄ nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturinės žalos kompensacija iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei nepriteistina (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovės praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „S“. IeÅ¡kovo pavardė nekeičiama.

3. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.

4. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant tarp Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas iÅ¡samiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rÅ«pintis vaiku, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . Atsižvelgęs į ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, į teisinį reguliavimÄ , numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi bÅ«ti nustatyta tik su vienu iÅ¡ tėvų, kitam iÅ¡ tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ , teismas sprendžia, kad nepilnametės G.

S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove J. S..

5. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymÄ .

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ .

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. IeÅ¡kovas ir atsakovė sutarė dėl atsakovo ir dukros bendravimo kas antrÄ savaitgalį, taip pat Å¡venčių dienomis. Å alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl bendravimo darbo dienomis, taip pat atostogų metu. IÅ¡ Å¡alių duotų parodymų posėdžio metu daryti iÅ¡vada, kad nepilnametės tėvai turi tam tikrų tarpusavio nuoskaudų, tačiau iÅ¡ esmės geba ir tikėtina, ateityje sugebės tartis dėl bendravimo su vaiku vaiko labui ir interesais.

Teismas nustato skyrium gyvenančio ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių pozicijas bei posėdžio metu iÅ¡sakytus paaiÅ¡kinimus, savo iniciatyva (ex officio) papildydamas tvarkÄ vaiko interesų labui. Konkreti bendravimo tvarka iÅ¡dėstyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad bendravimas nustatomas kas antrÄ savaitgalį nepertraukiamai, lyginių ir nelyginių metų (ne mėnesio) savaičių savaitgaliais, t. y. vienas savaitgalis yra „mamos“, o kitas „tėvo“ ir t. t.

Pažymėtina, kad Å¡eimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Å¡is teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu patvirtinti pageidaujamÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , taip pat bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siÅ«lomu bÅ«du.

6. Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo Nustačius nepilnametės Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad iÅ¡laikymo teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis, lyginant su kitomis iÅ¡laikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 m. vasario 7 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „INFES technologijos“, gauna pastovų darbo užmokestį (b. T. I, l. 21, 127-130), 2019-2020 m. periodiÅ¡kai mokėjo iÅ¡laikymo lėšas dukrai – tai sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis.

IeÅ¡kovė prašė priteisti dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę, kuria grindė praÅ¡omÄ sumÄ , sveikatos poreikius pagrindžiančius dokumentus (b. T. I, l. 73, 119). Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vaikui reikalingas ortodontinis gydymas, kuris, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus ortodontijos centro 2019 m. spalio 4 d. ataskaitos apie pacientÄ , iÅ¡ viso kainuos 2100 Eur. Nurodė, kad mergaitei reikėjo gydytojų konsultacijų dėl (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas pirminiame ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡ jo priteisti po 200 Eur per mėnesį, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį – po 230 Eur. Å alys nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu derinant taikos sutartį (sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) kalba tarp jų eidavo apie 260-300 Eur sumÄ per mėnesį. Atsakovė nuo 2011 m. vasario 1 d. dirba valstybės įmonėje Registrų centre. Å ioje byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovo mokėtino iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas darbines pajamas, kurios yra panaÅ¡aus dydžio, apie 900-1000 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas, liudytojo teigimu, galimai dirba savarankiÅ¡kai papildomai ir gauna papildomų pajamų.

Ieškovas nurodė, kad turi gebėjimų statybos, apdailos, santechnikos srityje. Įvertintina, kad šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kad ieškovas, tikėtina, nepatirs būsto nuomos išlaidų, nes gyvens seseriai priklausančiame name Kaišiadorių raj., kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, kas reiškia kad atsakovei teks kasdienė vaiko priežiūros našta, kad mergaitei reikalingas ortodontinis gydymas.

Teismas sprendžia, kad 300 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis mokamo iÅ¡laikymo priteisimas nepilnametei dukrai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos bÅ«tinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

7. Dėl turto padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ ieÅ¡kovo vardu, ir automobilį Audi A6 Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ atsakovės vardu (b. T. I, l. 14, 17-18). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo (paveldėto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) esminio pagerinimo santuokos metu ir Å¡iame sklype pastatyto naujo nebaigto statinio-pirties.

Atsakovė prašė dalijant turtÄ atsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad santuokos metu Å¡eimos lėšos ir Å¡eimos narių darbas buvo naudojami sklypo sutvarkymui, tvoros su vartais įrengimui, statinio pastatymui, pateikė į bylÄ statinio projektinę dokumentacijÄ (b. T. I, l. 83-107). IeÅ¡kovas teigė, kad pastatÄ statė savo jėgomis, naudojo 2017 m. mirusio tėvo jam paliktus pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad jam priklausančiame sklype yra pastatytas naujas statinys-pirtis, į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad statyboms gavo lėšų iÅ¡ tėvo, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad gerbÅ«vio tvarkymui ir statybų darbams buvo naudojamos ir ieÅ¡kovo bei atsakovės Å¡eimos lėšos.

Nors tvoros užtvėrimas ir žemės iÅ¡lyginimas nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o naujas statinys nėra registruotas, taigi negali bÅ«ti dalintinas objektas, į aukščiau nurodytų darbų, didinančių ieÅ¡kovo asmeninio turto vertę, atlikimÄ , atsižvelgtina sprendžiant turto padalijimo klausimÄ (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis). Dėl automobilių pasidalijimo ginčo tarp Å¡alių nekilo, iÅ¡skyrus automobilių vertes.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomas automobilių vertes, juos vertina išskaičiuodamas šalių pateiktų verčių vidurkį: laikytina, kad Opel Zafira vertė yra (400 + 1300) /2 = 850 Eur, o Audi A6 vertė yra (5500 + 3000) / 2 = 4250. Ieškovui priteisus Opel Zafira, o atsakovei – Audi A6, atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija turėtų sudaryti (4250 – 850) / 2 = 1700 Eur. Teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad ieškovo asmeninis turtas Kaišiadorių rajone santuokos metu buvo pagerintas didesne suma nei 1700 Eur, todėl aukščiau apskaičiuotos kompensacijos iš atsakovės nepriteisia.

ButÄ ieÅ¡kovas prašė dalinti po 1/2 dalį, atsakovė prašė visÄ butÄ priteisti jai. Buto vidutinė rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, yra 59 700 Eur, buto atžvilgiu nustatyta hipoteka kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai prievolių pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui užtikrinti. Ä® bylÄ nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad kuri nors viena Å¡alis galėtų iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai buto dalies vertės piniginę kompensacijÄ , jei turto objektas nutraukiant santuokÄ bÅ«tų priteistas natÅ«ra tik vienam iÅ¡ sutuoktinių, todėl butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alims dalintinas natÅ«ra tokiu santykiu: ieÅ¡kovui priteistina 1/3 dalis buto, o atsakovei – 2/3 dalys buto.

Toks santykis nustatytas atsižvelgus į Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovo asmeninio turto pagerinimo santuokos metu faktÄ bei aplinkybę, kad su atsakove nustatoma nepilnametės dukros gyvenamoji vieta.

8. Dėl uzufrukto į buto dalį. CK 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Atsižvelgiant į nedidelį dalijamo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), plotÄ , į tai, kad bute yra tik vienas izoliuotas kambarys, kas daro iÅ¡ esmės neįmanomÄ buto naudojimÄ dviem Å¡eimoms, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, siekiant užkirsti keliÄ ginčams dėl buto naudojimo tvarkos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilti ateityje ir užtikrinti vaikui gyvenamÄ jÄ vietÄ , G.

S. ir J. S., su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, naudai nustatytinas uzufruktas į ieÅ¡kovui R. S. po santuokos nutraukimo priklausiančiÄ 1/3 dalį buto iki Å¡alių dukra sulauks pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 376 straipsnis).

9. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė bÅ«ti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iÅ¡kėlimÄ ir įstoti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, LAT Civilinių bylų iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.), nebent kreditorius raÅ¡tu nurodo sutinkantis, kad prievolė bÅ«tų modifikuojama.

Å alys sutiko, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ir nemodifikuojama. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo byloje nepateikė, apie bylos nagrinėjimÄ informuotas tinkamai (CPK 1751 straipsnio 9-10 dalys). IeÅ¡kovas prašė nustatyti, kad buvę sutuoktiniai bankui moka po 1/2 visų mokėtinų įmokų. Teismas pažymi, kad Å¡alys, bÅ«damos solidariai atsakingos kreditoriui, turi teisę susitarti vidiniame tarpusavio santykyje, kaip vykdys prievolę kreditoriui, kad vienas įvykdęs prievolę už kitÄ Ä¯gyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir pan.

Tačiau tokiam susitarimui turi pritarti abu bendraskoliai. Nagrinėjamu atveju nesant atsakovės pritarimo tokiam atsakomybės pasidalinimui, šalims nesudarius taikos sutarties (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių), teismas tokio ieškovo prašymo netenkina. Byloje gavus suinteresuotų asmenų kreditorių Big Bank AS filialo ir uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimus, kuriuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad šalių prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės (b.

T. I, l. 136-137, b. T. II, l. 23-25, 59), teismui vertinant, kad prievolės buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui (šeimos poreikiams naudojamo automobilio įsigijimui, įmokų už sutuoktinius kreditoriui „Swedbank“, AB mokėjimui), pripažintina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi nurodytiems kreditoriams.

10. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo Remiantis bylos dokumentais, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėta 400 Eur žyminio mokesčio dalis (b. T. I, l. 9), atsakovės – 430 Eur žyminio mokesčio dalis (T. I, l. 119, 121). Šalys nepateikė dokumentų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti panašia apimtimi, įvertinus procesinį šalių elgesį, t. y. tai, kad šalys siekė sudaryti taikos sutartį, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos santykiu 50 ir 50 proc.

Byloje už neturinį reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir iÅ¡spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius neturtinio pobÅ«džio klausimus mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už 59700 + 4250 + 850 = 64 800 Eur dydžio turtinius reikalavimus mokėtinas 1596 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡ viso mokėtinas 1696 Eur dydžio žyminis mokestis. Taip pat už tenkintÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ mokėtinas 300 x 12 x 0,03 = 108 Eur žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl Å¡i dalis mokėtina ieÅ¡kovo.

Atsižvelgiant į Å¡alių sumokėttas žyminio mokesčio dalis ir teismo aukščiau nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijÄ , žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ mokėtinas taip: ieÅ¡kovui privalu sumokėti 1696 /2 + 108 – 400 = 556 Eur, atsakovei: 1696 /2 – 430 = 418 Eur. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudarė 49,38 Eur, jos iÅ¡ Å¡alių valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis – po 24,69 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 556 + 24,69 = 580,69 Eur suma, iÅ¡ atsakovės – 418 + 24,69 = 442,69 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. S. (pavardė iki santuokos – Norkutė), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , 2007 m. birželio 9 d. sudarytÄ KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 89, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti jų turimas pavardes „S“, „S“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 1/3 dalis Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, ir 2/3 dalys Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. S. vardu, lieka R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis Audi A6 Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. S. vardu, lieka J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. S. solidariai atsakys kreditoriui AB „Swedbank“, j. a. k. 112029651, pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat kreditoriui Big Bank AS filialui, j. a. k. 301048563, pagal prievoles, kylančias iš 2016 m. liepos 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, j. a. k. 110076079, pagal prievoles, kylančias iš iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš 2010 m. balandžio 16 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nuo Å¡ios sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistÄ iÅ¡laikymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės dukters G. S. iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Nustatyti tokiÄ tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir nepilnametės dukters G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra) bendravimo tvarkÄ :

1. Tėvas turi teisę metų neporinių savaičių savaitgaliais pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos penktadienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. ir grÄ Å¾inti dukros motinai J. S. (toliau – motina) iki 17:00 val. sekmadienį. Tėvas privalo praneÅ¡ti dukros motinai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės trečiadienio 21 val., apie savo pageidavimÄ bendrauti su dukra savaitgalį. Jei tėvas nepraneÅ¡a, motina neprivalo užtikrinti tėvo ir dukros bendravimo.

2. Vasaros metu tėvas turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų. Tėvas nelyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti atostogų su dukra laikÄ vasaros metu ir apie numatomÄ atostogų su dukra laikÄ privalo vaiko motinai praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius iki atostogų pradžios.

3. Tėvas kasmet praleidžia su dukra Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį).

4. Nelyginiais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra jos rudens ir pavasario mokyklines atostogas.

5. Kasmet tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę jos mokyklinių žiemos (kalėdinių-naujametinių) atostogų laiko. Tėvas lyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti, kuriÄ Å¡ių atostogų dalį praleis su dukra ir apie numatomÄ atostogų su dukra laikÄ privalo vaiko motinai praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (du) mėnesius iki atostogų pradžios.

6. Lyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti vasario 16 d., antrÄ Velykų dienÄ , gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdų antrÄ dienÄ (gruodžio 26 d.), Naujų metų Å¡ventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojant besibaigiančius metus).

7. Nelyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti kovo 11 d., pirmÄ jÄ Velykų dienÄ , liepos 6 d., lapkričio 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmÄ dienÄ (gruodžio 24-25 d.).

8. Tėvas ir motina įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo detales. Tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 442,69 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 69 ct) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 580,69 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 69 ct) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovui ir atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Panaikinti byloje 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo Å¡ios dalies vykdymo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopija iÅ¡siųsti KaiÅ¡iadorių rajono CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėja Eglė Mauricė