04f6c61a-ce96-4d75-a685-bef5b3e5f76e · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1582/2011             Procesinio sprendimo kategorijos:             122.2; 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelrida“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingas kreditorinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-2905-232/2011 pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelrida“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, kreditorinių reikalavimų tvirtinimu.IeÅ¡kovas A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Kelrida“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 1-3). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Kelrida“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“ (b. l. 4-5).Kreditorius UAB DnB NORD lizingas pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ iÅ¡ Å¡alių lizingo santykių pagal lizingo sutartis reikalaudamas priteisti 108,391,18 Lt pradelstų įmokų, lizingo sutarties nutraukimo dienai, 14 793,35 Lt delspinigių ir 113 131,80 Lt baudos, viso 236 316,33 Lt.

SkolÄ grindė tuo, kad BUAB „Kelrida“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal Å¡alių sudarytas lizingo sutartis. UAB DnB Nord lizingas buvo sudaręs su BUAB „Kelrida“ lizingo sutartis: 2006 m. balandžio 19 d. lizingo sutartį Nr.2006/04-V153 dėl vilkiko Mercedes-Benz 1843 ACTROS ir puspriekabės Schmittz SCS24 finansinės nuomos, pagal kuriÄ skolos dydis yra 35 955,03 Lt. 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1009 dėl vilkiko Mercedes-Benz 18444 finansinės nuomos, pagal kuriÄ skolos dydis yra 67 456,85 Lt. 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1010 dėl puspriekabės Schmitz SCS24/L, pagal kuriÄ skolos dydis yra 19 962,42 Lt. 2007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutartį Nr.200709N-10-13 dėl lengvojo automobilio Honda CR-V, pagal kuriÄ skolos dydis yra 24 866,16 Lt.2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį Nr.200710F-1245 dėl vilkiko Mercedes-Benz 1844, pagal kuriÄ skolos dydis yra 67 750,66 Lt.2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį 2007710F-1246 dėl puspriekabės Schmitz SCS24/L, pagal kuriÄ skolos dydis yra 20 325,21 Lt.BUAB „Kelrida“ bankroto administratorius su pareikÅ¡tu kreditoriniu reikalavimu nesutiko.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinto UAB „Kelrida“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bankroto administratoriaus ginčijamo UAB DnB NORD lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimui paskyrė kitÄ teismo posėdį (b. l. 10-11). Kreditoriui pateikus duomenis: lizingo objektų pirkimo – pardavimo sutartis administratorius pateikė atsiliepimÄ ir suvestinę dėl kreditorinio reikalavimo, kuriame, remdamasis kreditoriaus pateiktomis lizingo objektų realizavimo sutartimis nurodė, jog pardavęs Å¡iuos objektus kreditorius gavo sumas, virÅ¡ijančias tas sumas, kurias jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė, viso gavo 106 968,87 Lt daugiau nei likusios neapmokėtos lizingo vertės, prašė kreditorinį reikalavimÄ atmesti ir iÅ¡reikalauti iÅ¡Â UAB DnB Nord lizingo 106 968,87 Lt.Kreditorius į teismo posėdį 2011 m. vasario 25 d. pateikė savo paskaičiavimus.

Posėdyje kreditoriaus atstovas nesutiko su bankroto administratoriaus tvirtinimu, kad pardavus lizingo objektus (automobilius) kreditoriaus nuostoliai buvo padengti. Nurodė, kad administratorius neteisingai skaičiuoja kreditoriaus pardavus automobilius gautas pajamas kartu su PVM, kuris sumokamas valstybei, o ne kreditoriui, nurodė, kad jo (kreditoriaus) pateiktame paskaičiavime ta pati suma nurodoma jau be PVM, be to buvo paskaičiuotos palÅ«kanos ir netesybos, kurių pagal įstatymÄ Ä¯rodinėti nereikia ir kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Kreditoriaus pateiktoje pažymoje apie UAB „Kelrida“ grÄ Å¾intÄ turtÄ po sutarčių nutraukimo ir jo pardavimo kainas nurodyta, kad skirtumas tarp pardavimo kainos ir neapmokėtos vertės yra 19 923,13 Lt (b. l. 90). Administratoriaus atstovas 2011 m. vasario 25 d. posėdyje atsikirsdamas į kreditoriaus pasisakymÄ nurodė, kad kreditorius apie lizingo sutarčių nutraukimÄ pranešė 2010 balandžio 19 d., o jau 2010 metų liepÄ jis turtÄ buvo atgavęs ir sėkmingai pardavęs. Nurodė, kad neapmokėtoji pagal lizingo sutartis vertė susideda iÅ¡ daiktų vertės, palÅ«kanų, delspinigių, pelno, pelno mokesčio, t.y. iÅ¡ tos sumos, kuri susidaro pagal grafikÄ , o kreditorius nuo Å¡ios sumos dar skaičiuoja pradelstus mokėjimus, delspinigius ir baudÄ .

Su tokiu skaičiavimu negalima sutikti, nes realizavus turtÄ skirtumas buvo lizingo kompanijos naudai. BaudÄ ir delspinigius bÅ«tų galima skaičiuoti tik tuo atveju jeigu realizavus turtÄ , bÅ«tų gauta mažesnė suma. Administratoriaus atstovo nuomone, delspinigiai ir bauda galėtų bÅ«ti skaičiuojami tik nuo sumos, kuri liktų nepadengta pardavus turtÄ (automobilius). Kadangi lizingo bendrovė pardavė turtÄ brangiau, administratorius mano turįs teisę reikalauti priteisti skirtumÄ â€“ 106 968 Lt bankrutuojančios bendrovės (lizingo gavėjo) naudai, o kreditoriaus reikalavimÄ atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi kreditorinį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Patvirtino kreditorinį reikalavimÄ dėl 108 391,18 Lt pradelstų įmokų, 14 793,35 Lt delspinigių ir 50 000 Lt baudos, viso 173 184,35 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Teismas nurodė, kad CK 6.574 straipsnis numato lizingo davėjo teisę nutraukti sutartį kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės jÄ pažeidžia. Lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų.

Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas pažymėjo, kad analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Å¡alių sudarytose lizingo sutartyse.Pirmosios instancijos teismas atmetė administratoriaus teiginius, jog lizingo davėjas nėra patyręs nuostolių, kadangi kai kurį turtÄ (lizingo objektus) pardavė netgi brangiau nei pagal ginčo sutartyse numatytÄ likutinę vertę.

Kreditorius nereikalavo iÅ¡ lizingo gavėjo sumokėti likutinės vertės ir jos į nuostolius net nebuvo įtraukęs, jis prašė sumokėti įmokas pagal sutarčių grafikus, kurių lizingo gavėjas nebuvo sumokėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas (baudÄ ir delspinigius). Toks jo reikalavimas pagrįstas sutarties ir įstatymo nuostatomis.Spręsdamas baudos dydžio klausimÄ teismas pažymėjo, kad abi ginčo Å¡alys yra verslininkai ir pasiraÅ¡ydamas sutartį, atsakovas prisiėmė savo verslo rizikÄ .

Tačiau numatyta bauda yra didelė virÅ¡ija atsakovo įsiskolinimo pagal pavėluotus mokėjimus vertę. Kreditorius yra atgavęs visus lizingo objektus ir juos realizavęs, vienus pardavęs, o dėl kitų sudaręs naujas lizingo sutartis ir, jo paties skaičiavimais, bendrai paėmus pagal visas naujai sudarytas sutartis turtÄ realizavęs už sumÄ 19 923, 13 Lt virÅ¡ijančiÄ bendrÄ likusiÄ neapmokėtÄ vertę pagal sutartis su atsakovu. Jo realius nuostolius be pavėluotų mokėjimų pagal grafikus sudaro negautos palÅ«kanos per laikÄ iki turto realizavimo, o taip pat, iÅ¡laidos ryÅ¡ium su turto realizavimo organizavimu.

Todėl priteistinos baudos dydį teismas sumažino iki 50 000 Lt. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu BUAB „Kelrida“ administratorius praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Pagal kreditoriau pateiktus duomenis atliktas skaičiavimas parodė, kad UAB DnB NORD lizingas realizavęs atgautus lizingo objektus juos pardavė ir gavo 501 352,73 Lt arba 106 968,87 Lt daugiau nei buvo neapmokėtos lizingo objektų vertės.

2) Kreditorius, pardavęs 2006 m. balandžio 19 d. lizingo sutarties objektus, gavo 65 636,07 Lt, t.y. 28 067,15 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė, nes po Å¡alių sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo lizingo objektų vertė buvo 37 568,92 Lt.3) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektÄ gavo 44, 891 eurų. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 33 478,77 eurų arba 115 595,50 Lt.

Taigi kreditorius gavo 11 412,33 eurų arba 39 395,36 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.4) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektÄ , gavo 35 411,06 Lt. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 34 678,65 Lt. Taigi kreditorius gavo 732,41 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.5) Kreditorius, perdavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektÄ , gavo 44 891,10 eurų.

Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 34 342,82 eurų arba 118 578,89 Lt. Taigi kreditorius gavo 10 548,28 eurų arba 36 412,66 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti bendrovė.6) Kreditorius, pardavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektÄ , gavo 37 600 Lt. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 35 573,65 Lt. Taigi kreditorius gavo 2 026,35 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.7) Kreditorius, perdavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutarties objektÄ , gavo 15 349,86 eurų.

Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta nuomos objekto vertė buvo 15 252,83 eurų arba 52 665,67 Lt. Taigi kreditorius gavo 97,03 eurų arba 334,94 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.8) Kreditoriaus į 2011 m. vasario 25 d. posėdį pateikta pažyma neatitinka reikalavimų, nes yra be datos. Be to jos patikrinti posėdžio metu nebuvo galimybės. Taip pat šioje pažymoje esantys paskaičiavimai atlikti remiantis ne bylos medžiaga, o neaišku kuo, nes neatitiko bylos dokumentuose, pateiktuose teismui ankstesnio posėdžio metu, sumos ir lizingo sutarčių žymėjimo.

Turto realizavimo kaina pažymoje nurodyta 414 584,41 Lt, kai pagal paties kreditoriaus pateiktus pirminius dokumentus, pirkimo – pardavimo ir lizingo sutartis Å¡i kaina yra 501 352,73 Lt. Skirtumas tarp pardavimo kainos ir neapmokėtos lizingo objektų vertės nurodytas 19 923,13 Lt, kai paskaičiavimai, atlikti remiantis teismui pateiktais dokumentais, aiÅ¡kiai rodo buvus 106 968,87 Lt skirtumÄ . Å ie skaičiavimai nebuvo grindžiami jokiais dokumentais ar logika, o teismo nutartyje jie aptariami kaip neginčijami.9) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta bankroto administratoriaus teiginius.

Teismas argumentavo tik dėl 30 proc. dydžio baudos, kuri buvo sumažinta ne procentais, o nurodant konkrečiÄ sumÄ . Paskaičiavus sumažintÄ iki 50 000 Lt sumos baudÄ ir pavertus jÄ procentais pagal sutartis, vis vien lieka 15 proc. bauda už sutarties nutraukimÄ .10) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nekreipia dėmesio į administratoriaus pastabas, ir nemotyvavo baudų teisėtumo pagal ginčijamas sutartis, bet naudojosi lizingo sutarčių nuostata, prieÅ¡taraujančia moralės normai – nelupikauti.

Kreditorius UAB DnB NORD lizingas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d nutartį. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) BUAB „Kelrida“ administratorius nepagrįstai teigia, kad kreditorius nėra patyręs nuostolių, nes kai kurį turtÄ pardavė brangiau, nei pagal ginčo sutartyse numatytÄ likutinę vertę. Kreditorius nereikalavo iÅ¡ lizingo gavėjo sumokėti likutinės vertės ir jos į nuostolius net nebuvo įtraukęs – kreditorius prašė sumokėti įmokas pagal sutarčių grafikus, kurių lizingo gavėjas nebuvo sumokėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas.

Kreditoriaus reikalavimas pagrįstas sutarties ir įstatymo nuostatomis.2) Bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų faktÄ , kad UAB „Kelrida“ nėra skolinga kreditoriui 108 391,18 Lt pradelstų įmokų, lizingo sutarties nutraukimo dienai, 14 793,35 Lt delspinigių.3) Bankroto administratorius neteisingai nurodo kreditoriaus gautas pajamas už parduotus lizingo objektus. Jis nurodo kainÄ kartu su PVM, kuris sumokamas valstybei, o ne kreditoriui. Taigi kreditorius gavo tik 19 923,13 Lt daugiau, nei likusi neapmokėta lizingo objektų vertė.4) Kreditorius neturi pareigos už lizingo objekto pardavimÄ gautų pinigų atsiskaityti skolininko BUAB „Kelrida“ skolai kreditoriui padengti ir ta apimtimi sumažinti skolininko skolÄ , arba jeigu kreditoriaus atsiimtas turtas parduotas už didesnę sumÄ , nei likusi neapmokėta jo vertė, skirtumÄ sumokėti lizingo gavėjui.

Tai prieÅ¡tarautų CK 6.251 ir CK 1.5 straipsniams.5) Bankroto administratoriaus argumentai dėl baudos dydžio yra niekuo nepagrįsti. Netesybos atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, abi sutarties Å¡alys privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas. Minimalios netesybų dydžio sumos nustatymas nereiÅ¡kia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar realiai nustatytais nuostoliais.

Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir CK 6.574 straipsnio nuostata, numatanti lizingo davėjui tokio dydžio nuostolių atlyginimÄ , kad lizingo davėjas bÅ«tų grÄ Å¾intas į padėtį, kuri bÅ«tų buvusi lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. 50 000 Lt baudos sumokėjimas nepažeidžia teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, iÅ¡laikomi Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, o lizingo davėjas grÄ Å¾inamas į tokiÄ padėtį, kurioje bÅ«tų buvęs, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo bankrutuojančios įmonės kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dalį, kuriÄ sudaro atsakovo pradelstų įmokų pagal lizingo sutartis, delspinigių bei baudos priteisimas, nors šį reikalavimÄ ginčijo atsakovo bankroto administratorius. Lizingo arba dar kitaip vadinama finansinės nuomos sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti.

Lizingo sutarties ypatumus lemia jos prigimtis – naudojimasis nesunaudojamu daiktu, į kurį galima įgyti nuosavybę sumokėjus visas įmokas, verslui plėtoti, t. y. lizingo dalykas lizingo gavėjui perduodamas ne nuosavybės teise, o finansinei nuomai, paprastai- verslo tikslais. Lizingo gavėjui nemokant periodinių įmokų už lizinguojamÄ daiktÄ , lizingo davėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir pareikalauti sumokėti jam sutartimi sulygtas įmokas už tÄ laikotarpį, kada lizingo gavėjas naudojosi lizingo daiktu – transporto priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2010).

Tokiu atveju lizingo davėjas turi teisę pareikalauti, kad lizingo gavėjas sugrÄ Å¾intų jam sutarties dalykÄ bei gali iÅ¡ lizingo gavėjo iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio nuostolius, kad lizingo gavėjas bÅ«tų sugrÄ Å¾intas į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Taigi, jei lizingo sutartį lizingo davėjas nutraukia dėl lizingo gavėjo prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo (įmokų nemokėjimo), lizingo davėjas turi teisę iÅ¡reikalauti jam nuosavybės teise priklausančius lizingo gavėjo lizinguojamus daiktus, reikalauti sumokėti nesumokėtas įmokas bei atlyginti padarytus nuostolius.

Tai reiškia, kad lizingo sutarties dėl lizingo gavėjo prisiimtų prievolių nevykdymo atveju lizingo davėjo teisė į iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo nesumokėtas įmokas bei minimalius nuostolius iš esmės nekvestionuojama. Lizingo gavėjas gali ginčyti tik lizingo davėjo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, viršijantį minimalius nuostolius.   Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis).

Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kreditorius turi teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimÄ , bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų iÅ¡plėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „ Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Inter-Trakas“ v. G. A. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, byla Nr. 3K-3-117/2004). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bauda yra netesybų rÅ«Å¡is ir jeigu jos dydis aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio įrodinėti nereikia. Tuo tarpu kiti nuostoliai yra įrodomieji ir turi bÅ«ti įrodyti pagal jų sampratÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų iÅ¡plėstinės kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Kita vertus, jeigu sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V. M., byla Nr. 3K-7-304/2007). Tačiau teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Po lizingo sutarties nutraukimo dėl lizingo gavėjo kaltės lizingo davėjo gautos pajamos pardavus atgautÄ turtÄ savaime negali sudaryti pagrindo nepriteisti netesybų, jeigu lizingo sutarties Å¡alys buvo dėl jų susitarusios. Lizingo sutarties atveju netesybomis kompensuojami tie nuostoliai, kuriuos gali patirti lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo. Pavyzdžiui, lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo nebeteks teisės gauti iÅ¡ lizingo gavėjo palÅ«kanų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu lizingo gavėjas toliau bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartines prievoles.

Kitaip tariant, netesybos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir bent iÅ¡ dalies užtikrina, kad lizingo davėjas bus sugrÄ Å¾intas į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei sutartinės prievolės bÅ«tų vykdomos tinkamai. Jeigu Å¡alių sutartos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, teismas gali jas sumažinti.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad lizingo sutartys, iÅ¡ kurių atsakovo kreditorius kildina reikalavimus, pagrįstai nutrauktos atsakovui nebevykdžius prisiimtų sutartinių prievolių, pagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovui.

Teismo įpareigojimas, kad atsakovas sumokėtų lizingo davėjui pradelstus mokėjimus pagal Å¡eÅ¡ias sutartis, remiantis iÅ¡samiai pateiktais lizingo davėjo skaičiavimais, kurių atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, yra pagrįstas. ReikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo už laiku nesumokėtus mokesčius lizingo davėjas grindė sutartinėmis nuostatomis: vienų sutarčių 7.4 punktu, o kitų sutarčių – 9.4 punktu. Tuo tarpu reikalavimÄ dėl baudos, sudarančios 30 procentų nepamokėtos turto vertės, priteisimo - sutarčių 8.9 ir atitinkamai 10.6 punktais (b.l. 24, 29, 38).

Atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo tokių sutartyse nustatytų netesybų bei jų dydžio, tik įrodinėjo, kad lizingo davėjas, pardavęs atgautÄ turtÄ , praturtėjo (CPK 12, 178 str.). Kaip minėta, lizingo davėjo gautos pajamos iÅ¡ atgauto turto nepaÅ¡alina lizingo gavėjo civilinės atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas daugiau kaip du kartus sumažino lizingo davėjo reikalaujamÄ priteisti baudÄ iÅ¡ atsakovo (prašė priteisti 113 131,80 Lt baudos, o teismas jÄ sumažino iki 50 000 Lt).

Tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo nepriteisti iÅ¡ jo netesybų.Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp Å¡alių, pagrįstai iÅ¡ atsakovo už sutartinių prievolių netinkamÄ vykdymÄ priteisė jo kreditoriui nesumokėtas lizingo įmokas bei netesybas, kurių dydį sumažino. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                                                                         Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                                                                                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                      Egidijus Žironas