04f60eb4-e9e6-4168-971b-207762e8be33 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-379-972/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40928-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, nukentėjusiajai J. A., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, kaltinamajai M.

Å ., jos gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamoji M. Å . vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: ji 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo Å¡viesoforais nereguliuojamoje sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinės gatvės, t. y. iÅ¡ Å iaurės pr. įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , į Liepojos gatvę, kryptimi link Panevėžio g., nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, keldama grėsmę eismo saugumui nedavė kelio bei sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu jai iÅ¡ kairės važiavusiam miesto marÅ¡rutiniam autobusui „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to autobuso vairuotojas V. J. staigiai stabdė vairuojamÄ autobusÄ , o dėl autobuso stabdymo, veikiamos inercijos jėgų, griuvo bei susižalojo autobuse važiavusios keleivės J. A. ir B. N.. Dėl patirtų sužalojimų J. A. ir B. N. nustatyti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Tokiu bÅ«du M. Å . pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 154 punkto (nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamoji M. Å . kalta padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ važiuodama Å iaurės prospektu, privažiavo kelio atÅ¡akÄ , kur pasuko į deÅ¡inę. Priekyje nebuvo jokių transporto priemonių. Važiavo palengva, nes Å¡i atkarpa iki įsiliejimo į Liepojos gatvę yra trumpa. Privažiavusi sankryÅ¾Ä , pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡kart sustojo prie Å¡viesoforo. Ji matė kiek toliau pagrindiniu keliu jai iÅ¡ kairės važiuojantį miesto marÅ¡rutinį autobusÄ , tačiau nesuprato, kad iÅ¡važiuodama iÅ¡ minėtos kelio atÅ¡akos sudarė jam kliÅ«tį.

Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, ji nuvažiavo. Praėjus valandai, jai paskambino policijos pareigÅ«nas ir pranešė apie jos padarytÄ KET pažeidimÄ . Atvykusi į policijos komisariatÄ ji parašė paaiÅ¡kinimÄ . IÅ¡ pradžių ji nebuvo įsitikinusi, kad sudarė kliÅ«tį autobuso vairuotojui, dėl to autobuso vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, tačiau įsigilinusi į situacijÄ suprato, kad taip galėjo bÅ«ti. Apie tai, kad nukentėjo tuo metu autobuse buvusios moterys, sužinojo tik po kiek laiko.

Kai jai buvo pareikštas įtarimas, ji sudarė sutartį su advokatu dėl jos gynimo baudžiamojoje byloje. Jos gynėjas bandė susisiekti su nukentėjusiosiomis. Nukentėjusioji B. N. pretenzijų neturėjo, o J. A. su ja bendrauti nenorėjo, o vėliau paprašė 5000 Eur žalai atlyginti, tačiau ji neturi galimybių sumokėti tokių pinigų nukentėjusiajai. Ji šiuo metu yra pensijoje, jos mėnesines pajamas sudaro 368 Eur, be to, turi sveikatos problemų, o tam reikalingos piniginės išlaidos.

Dirbti ji negali, nes jai nebemokėtų dalies VRM pensijos, kuriÄ dabar gauna, o atsižvelgus į jos amžių, taip pat sudėjus kelionės į darbÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡laidas, ji nebeuždirbtų tiek, kad tai apsimokėtų finansiÅ¡kai. Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Nukentėjusioji J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra byloje pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, jis nėra atlygintas, praÅ¡o jį tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Po Å¡io eismo įvykio ji pateko į ligoninę, ten jai buvo nustatyti 3 Å¡onkaulių lūžiai, sutrenkta nugara, kraujosruvos ant kÅ«no, nuo apatinės ausies dalies iki virÅ¡ugalvio jai buvo praskelta galva, dėl to jai galvoje padarytos 6-7 siÅ«lės. Dėl Å¡ių sužalojimų ji negalėjo pati savimi pasirÅ«pinti, apsitarnauti, buvo sutrikusi jos atmintis. Dėl patirtų sužalojimų ji iki Å¡iol vartoja vaistus, naudoja tepalinius vaistinius preparatus. Jos sveikata po truputį gerėja, tačiau skausmus jaučia iki Å¡iol, dar iki dabar vaikÅ¡to su lazdele, ilgiau pavaikščiojus skauda Å¡onÄ , kur buvo lūžę Å¡onkauliai, Å¡ukuodama plaukus jaučia, kad susiÅ«ta vieta aptirpusi.

Anksčiau jokių negalavimų neturėjo. Ligoninėje ji gulėjo dvi savaites, t. y. iki rugsėjo 1 d., vėliau 25 dienas išbuvo Palangos reabilitacijos ligoninėje. Iš reabilitacijos grįžo nevisiškai pasveikusi, tačiau į ligoninę nebevyko. Ji anksčiau pati buvo medicinos seselė, be to, telefonu bendravo su savo šeimos gydytoja, todėl gydėsi savarankiškai, vartojo vaistinius preparatus, lankėsi ozono terapijoje. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir jos sūnaus negautas pajamas, nes jis jos gydymosi laikotarpiu negalėjo dirbti.

Jos sÅ«nus anksčiau dirbo Norvegijoje vieÅ¡bučio restorano Å¡efu. Jis grįžo rugpjūčio mėnesį ruoÅ¡tis tėvo laidotuvių metinėms. Tuo metu jis jau buvo išėjęs iÅ¡ darbo, tačiau ieÅ¡kojosi kito darbo, planavo už mėnesio grįžti į NorvegijÄ , tačiau dėl jos sveikatos bÅ«klės liko Lietuvoje. Lietuvoje iÅ¡buvo iki Å¡ių metų kovo mėnesio. Å iuo metu jis jau dirba kitoje darbovietėje. Visu gydymosi laikotarpiu sÅ«nus ja rÅ«pinosi. Nors dėl Lietuvoje paskelbto karantino sÅ«naus nei į ligoninę, nei į reabilitacijos įstaigÄ neįleido, tačiau jis jai atveždavo maisto, rÅ«bų, kitų reikalingų daiktų.

Vėliau sÅ«nus jÄ slaugė namuose iki pat Naujųjų metų, nes ji negalėjo pati apsiprausti, pasidaryti valgyti, nueiti į parduotuvę. Kaltinamosios teismo posėdžio metu iÅ¡sakyto atsipraÅ¡ymo nepriima, nes mano, kad ji turėjo tai padaryti anksčiau. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ydami priteisti nukentėjusiosios sÅ«naus negautas pajamas draudimo kompanijai pateikė dokumentus norvegų kalba, jie neprašė jų iÅ¡versti. Su civiliniu ieÅ¡kiniu yra pateikti duomenys, jog sÅ«nus dirbo Norvegijoje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

Draudimo kompanijos praÅ¡omos pažymos už tris mėnesius pateikti negalėjo, nes sÅ«nus iÅ¡dirbo tik mėnesį. Nuo 2020 m. kovo 31 d. prasidėjo karantinas, ir nukentėjusiosios sÅ«nus grįžo į LietuvÄ . Visu karantino laikotarpiu jis buvo Lietuvoje, tačiau spalio mėnesį jis buvo pakviestas sugrįžti, bet negalėjo, nes reikėjo prižiÅ«rėti mamÄ . Kontraktas su juo buvo nutrauktas. SÅ«nus sugrįžo į darbÄ tik Å¡ių metų kovo mėnesį. Civiliniu ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priteisti negautas pajamas tik už du mėnesius, t. y. už rugsėjo ir spalio mėnesius.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas V. M. parodė, kad nukentėjusioji nepagrįstai praÅ¡o papildomai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Draudimo bendrovė visada atlygina patirtÄ turtinę žalÄ remdamasi pateiktais dokumentais. Tačiau iÅ¡ daugumos pateiktų kvitų už įsigytÄ kurÄ buvo matyti, kad jis buvo perkamas, kai nukentėjusioji jau buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ ligoninės. IÅ¡ pateikto kvito už vaistus matyti, kad nukentėjusioji be vaistinių preparatų, skirtų eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti, įsigijo ir visai su tuo nesusijusių.

Taip pat lieka neaiÅ¡ku, kaip su eismo įvykiu susijusios nuotraukos, darytos praėjus trims mėnesiams po eismo įvykio. Nesutinka ir su reikalavimu atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ dėl gydymosi medicinos įstaigoje „Baltic clinic“, nes tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlygina Valstybinė ligonių kasa. Reikalavimas atlyginti nukentėjusiosios sÅ«naus negautas pajamas taip pat nepagrįstas, nes nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad jis tuo laikotarpiu dirbo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo mano, kad nukentėjusiajai buvo iÅ¡mokėta pakankama neturtinės žalos atlyginimo suma, ji visiÅ¡kai atitinka teismų praktikÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios, o ne iÅ¡ draudimo bendrovės. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jÄ ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.30 val., su anÅ«ke D. A. buvo Klaipėdos „Akropolyje“, kur pirko dovanas. Apsipirkusios abi nuėjo į autobusų stotelę, kartu laukė autobuso Nr. 3, apie pietus abi įlipo į jį. Ji į autobusÄ Ä¯lipo pirma, pasižymėjusi popierinį bilietÄ nuėjo atsisėsti į galinę autobuso dalį, kuri yra paaukÅ¡tinta ir ant jos reikia palipti vienÄ laiptelį.

Ji palaukė, kol atėjo anÅ«kė, kuri atsisėdo autobuso deÅ¡inėje prie lango, o ji atsisėdo greta jos. PrieÅ¡ais jas sėdynių nebuvo, buvo paskutinės autobuso durys. Saugos diržų autobuse nebuvo įrengta, todėl abi su anÅ«ke sėdėjo neprisisegusios. Dauguma sėdėjimo vietų autobuse buvo užimtos. Stovinčių keleivių nebuvo. Autobusui privažiavus H. Manto ir P. Lideikio g. sankryÅ¾Ä , ties degaline „Statoil“, ji pradėjo ruoÅ¡tis iÅ¡lipimui. Ar nurodytoje sankryžoje autobusas buvo sustojęs prie raudono Å¡viesoforo signalo, nepamena.

Autobusui važiuojant ties „Statoil“ degaline, ji kaire ranka įsikibo į vertikalų strypÄ ir nuleido kairę kojÄ nuo laiptelio. Dėl to, kad buvo įsikibusi į strypÄ , jos laikysena buvo stabili, ji deÅ¡ine ranka paėmė dovanų maiÅ¡elį, kuris buvo ant sėdynės, jo nepakėlė nuo sėdynės, tačiau laikė rankoje. Koks tuo momentu buvo autobuso greitis, nežino, tačiau buvo nemažas, mano, kad buvo apie 40 km/h arba daugiau. Tuo metu ji pakėlė akis, kad stebėtų aplinkÄ .

Per autobuso Å¡oninį langÄ , prie kurio sėdėjo anÅ«kė, pamatė, kad iÅ¡ Å iaurės pr. link Liepojos g., siaura gatvele link pagrindinio kelio, kuriuo važiavo autobusas, atvažiuoja lengvasis automobilis, kurio markės, spalvos nebežino. Koks galėjo bÅ«ti to automobilio greitis, nežino, nes nėra vairuotoja, bet mano, kad didesnis kaip 30 km/h. Tuo momentu ji nieko nekalbėjo, jau buvo abiem kojomis nulipusi nuo laiptelio, rengėsi iÅ¡lipti, vis dar kaire ranka laikėsi įsikibusi į vertikalų strypÄ , o dovanų maiÅ¡elį jau laikė pakėlusi rankose.

Jos rankinė buvo diržu įstrižai perjuosta per petį iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, t. y. diržo virÅ¡utinė dalis buvo ant kairio peties, o rankinė kÅ«no deÅ¡inėje. Tada dar vis stovėdama tokioje pačioje padėtyje ir nejudėdama per tÄ patį Å¡oninį langÄ , prie kurio vis dar sėdėjo jos anÅ«kė, pamatė, kad lengvasis automobilis nestabdydamas, kaip ir važiavo, taip ir tęsia judėjimÄ Å¡alutine gatve tokiu pačiu greičiu, o autobusas taip pat judėjo nestabdydamas, ir tuomet pajuto smÅ«gį, į kuriÄ kÅ«no vietÄ , nurodyti negali.

SÄ monę atgavo ir atsipeikėjo tik bÅ«dama gydymo įstaigoje, kai jai siuvo galvÄ . Ä®vykio metu buvo sugadinti jos rÅ«bai, kurių jau nebegalės neÅ¡ioti, iÅ¡naudojo visus namie buvusius vaistus, juos naudoja iki Å¡iol ir reikės papildyti atsargas. Kadangi po eismo įvykio ji negalėjo laisvai judėti, jÄ prižiÅ«rėjo ir maistu aprÅ«pindavo sÅ«nus. Dėl viso Å¡ito ji patyrė turtinę žalÄ . Kadangi po eismo įvykio jos sveikata yra prasta, numatomi liekamieji reiÅ¡kiniai, dėl patirto fizinio skausmo ir judesių suvaržymo ji patyrė ir neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 62-63).

Nukentėjusioji B. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. iš miesto važiavo namo autobusu Nr.

3. Ä® autobusÄ Ä¯lipo H. Manto g., Bibliotekos stotelėje. Ä® autobusÄ Ä¯lipo pro priekines duris. Pasižymėjusi bilietÄ atsisėdo už vairuotojo 3 ar 4 eilėje, kairėje pusėje, veidu į autobuso priekį. H. Manto ir P. Lideikio gatvių sankryžoje autobusas buvo sustojęs prie raudono Å¡viesoforo signalo. SankryÅ¾Ä autobusas kirto tiesiai. Autobusui įvažiavus į Liepojos g., ji atsistojo, nes kitoje stotelėje ruošėsi iÅ¡lipti. Atsistojusi ji niekur nėjo, laikėsi už sėdynės atloÅ¡e esančios rankenos ir žiÅ«rėjo į autobuso priekį.

Per priekinio lango stiklÄ matė, kad Å¡viesofore, kuris yra ties tuberkuliozine ligonine, autobusui degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl autobusas judėjo nemažindamas važiavimo greičio, arti Å¡aligatvio. Tuo momentu į autobuso galÄ nežiÅ«rėjo, ar ten buvo stovinčių kitų keleivių, nežino, nematė. Tuo metu pajuto, jog autobusas staigiai pradėjo stabdyti. Ji pasviro link autobuso priekio, bet sugebėjo iÅ¡silaikyti, tuo metu per autobuso priekinį langÄ pamatė iÅ¡ deÅ¡inėje esančio keliuko į autobuso juostÄ Ä¯važiuojantį lengvÄ jį automobilį, tas automobilis, kaip važiavo, taip nesustojęs įvažiavo į autobuso juostÄ ir nuvažiavo toliau.

Tuo metu ji pajuto, kad jÄ kažkas nugaros srityje pastÅ«mė iÅ¡ galo į priekį, dėl to ji iÅ¡silaikyti fiziÅ¡kai nebepajėgė ir griuvo į priekį ant kairiojo Å¡ono, galva ties vairuotojo kabina. Nugriuvusi ant kairiojo Å¡ono pamatė Å¡alia savęs gulinčiÄ galva link autobuso priekio moteriÅ¡kę, ji jos nepažinojo. Ji pasijautė nejaukiai, kad guli, todėl iÅ¡kart atsistojo. Vairuotojas Å¡aukė: „raÅ¡ykite numerį“. Tuomet pamatė, kad greta jos gulėjusiai moteriÅ¡kei iÅ¡ galvos teka kraujas.

MoteriÅ¡kė aimanavo, autobuso gale buvusi viena moteriÅ¡kė nurodė, kad gulinčios moters kelti negalima dėl sužalojimų. Tuomet apsižiÅ«rėjusi pamatė, kad jos kairės rankos vidurinis pirÅ¡tas atverstas į prieÅ¡ingÄ pusę. Kadangi gulinti moteriÅ¡kė pradėjo pati judėti, kaip dabar žino, kartu su ja buvusi jos anÅ«kė padėjo jai atsisėsti ant sėdynės. Pirmieji į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. Po pakankamai ilgo laiko atvyko ir greitoji medicinos pagalba.

Pati sužalota moteris apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Kartu buvusi jos anÅ«kė pasakojo, kad jos abi sėdėjo sėdynėje, esančioje palipus laiptukais autobuso gale, jos taip pat rengėsi iÅ¡lipti, o autobuso stabdymo metu jos močiutė nuskriejo nuo laiptelių. JÄ Ä¯ ligoninę iÅ¡vežė atvykęs antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kadangi įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , dėl žalos atlyginimo kreipsis į kaltininko draudimo bendrovę (1 t., b. l. 35-36).

Liudytojas V. J.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. vairavo UAB „Gintarinis vairas“ priklausantį autobusÄ â€žVolvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 3 marÅ¡rutu (Naikupės st.–Ligoninės st.). Autobusus vairuoja apie 21 metus, yra įgudęs vairuotojas. Apytiksliai apie 14 val. važiuodamas kryptimi link Universitetinės ligoninės kirto H. Manto g. ir P. Lideikio g. sankryÅ¾Ä . Ar buvo sustojęs degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nepamena. Tuo metu autobuse buvo apie 20 keleivių, gal Å¡iek tiek mažiau.

Dauguma keleivių buvo stovinčių, nes ruošėsi iÅ¡lipti kitoje Liepojos stotelėje. Kirtęs minėtÄ sankryÅ¾Ä važiavo pirma eismo juosta, apytiksliai 40-42 km/h greičiu. Važiuodamas keliu ir stebėdamas aplinkÄ matė, kaip iÅ¡ Å iaurės pr. iÅ¡važiavimo link Liepojos g. artėja lengvasis automobilis „Renault Scenic“. Jo artėjimo link važiuojamųjų kelio dalių susikirtimo greičio nurodyti negali. Kadangi automobilio judėjimas jam kliÅ«ties nesudarė, jis toliau važiavo pastoviu nurodytu greičiu.

Neprivažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtos su iÅ¡važiavimu iÅ¡ Å iaurės pr., per priekinių durų Å¡oninį langÄ matė, kaip minėto lengvojo automobilio vairuotoja pasukusi galvÄ Ä¯ kairę stebi autobusÄ , bet nemažina važiavimo greičio. Tuo momentu jos važiavimo greitis, jo nuomone, buvo apie 30 km/h. Matydamas, kad kyla grėsmė eismo saugumui, jis pradėjo jÄ sekti žvilgsniu. Tada suprato, kad minėto automobilio vairuotoja nebesugebės sustabdyti vairuojamo automobilio iki važiuojamųjų dalių sankirtos, todėl tuo momentu staigiai iki galo nuspaudė stabdžių pedalÄ .

Autobusas link sustojimo judėjo užblokuotais ratais, autobuse pradėjo griÅ«ti žmonės, nes visiems stabdymas buvo netikėtas. Kiek tiksliai autobuse griuvo žmonių, nurodyti negali. Vienu metu, kai buvo stabdomas autobusas ir griuvo keleiviai, minėtas lengvasis automobilis, jau įvažiavęs į jo judėjimo krypties pirmÄ eismo juostÄ , kuria jis važiavo autobusu, sustojo, pavažiavo atbuline eiga, atlaisvindamas jo eismo juostÄ . Atbuline eiga automobilis pavažiavo apytiksliai 2-2,5 m. Tuo momentu jis nukreipė žvilgsnį į deÅ¡inę žemyn, nes ties jo kabina pamatė nugriuvusios moters virÅ¡utinę kÅ«no dalį, o lengvasis automobilis, matydamas, kad jis nevažiuoja, įvažiavo vėl į jo judėjimo krypties eismo juostÄ ir nuvažiavo kryptimi link Universitetinės ligoninės. Matydamas, kad lengvasis automobilis nuvažiuoja, puolė raÅ¡ytis jo valstybinį numerį.

Å iuo metu valstybinio numerio neatsimena, jį padiktavo atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Kažkas iÅ¡ keleivių moterį, kuriÄ matė nugriuvusiÄ ties savo kabina, pasodino ant keleivio sėdynės, o jis tuo tarpu pasirÅ«pino servetėlėmis kraujavimui sustabdyti. Iki atvažiuojant greitajai prie jo priėjo kita keleivė, kuri nurodė, kad ji autobuse griuvo ir susižalojo pirÅ¡tus. Iki eismo įvykio eismo įvykio metu sužalotų moterų autobuso viduje nestebėjo, nurodyti, ar prieÅ¡ pat stabdymÄ Å¡ios moterys sėdėjo, stovėjo ar laikėsi, ar nesilaikė, negali, nes visÄ dėmesį buvo sukoncentravęs į eismÄ kelyje.

Kur minėtos moterys judėjo įlipusios į autobusÄ ir kÄ jos veikė, nurodyti negali, nepamena. Dėl įvykusio eismo įvykio kalta lengvojo automobilio vairuotoja, nes ji nestabdydama įvažiavo į jo eismo juostÄ , dėl to jis buvo priverstas didžiausiu intensyvumu stabdyti vairuojamÄ autobusÄ . IÅ¡vengti skaudesnio eismo įvykio padėjo jo ilgametė vairavimo patirtis, nes jis stabdyti pradėjo iÅ¡kart, kai tik pamatė, kad lengvojo automobilio vairuotoja nebesugebės sustoti neįvažiavusi į jo eismo juostÄ .

Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo, autobusas neapgadintas. Vaizdo registratorius autobuse buvo, tačiau jis buvo iÅ¡jungtas, nes jis pats jį iÅ¡jungė vykdydamas administracijos nurodymÄ , kad iÅ¡saugotų įraÅ¡Ä , kuriame buvo kitam įvykiui svarbÅ«s duomenys. Kokie tai duomenys, nežino, tačiau vadovybė nurodė, kad minėto vaizdo įraÅ¡o reikalauja policija ir bÅ«tina jį iÅ¡saugoti (1 t., b. l. 91-92). Liudytoja I. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, po pietų važiavo autobusu Nr.

3. Autobusas važiavo kryptimi nuo miesto centro link miesto ligoninės. Ji autobuse sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo, ties antromis (galinėmis) durimis. Autobusui pravažiavus H. Manto ir P. Lideikio g. sankryÅ¾Ä , autobuse buvo, jos manymu, apie 5 žmones. Kiek pamena, autobuse visi asmenys sėdėjo, apytiksliai ties H. Manto ir P. Lideikio g. sankryža už jos deÅ¡inėje autobuso pusėje prieÅ¡ pat duris sėdėjusi moteris pradėjo ruoÅ¡tis iÅ¡lipti. Visa tai ji matė periferiniu matymu, nes moteris buvo jai už nugaros deÅ¡iniau.

Ä® jÄ atsisukusi nebuvo. Sėdėdama autobuse žiÅ«rėjo į priekį ir vaizdÄ gerai matė tik per priekinį autobuso langÄ . VisÄ keliÄ autobuso vairuotojas važiavo normaliu greičiu ir be staigaus stabdymo. Pravažiavus sankryÅ¾Ä , nužvelgusi deÅ¡inėje esančiÄ gatvelę, vedančiÄ nuo Å iaurės pr., pajuto, kad autobusas staigiai stabdo. Dėl ko autobusas stabdė, nesuprato, nes jo priekyje nieko nematė. Autobuso stabdymas sėdint vietoje, jai pasirodė normalus, nes keliais rėmėsi į priekyje esančios sėdynės atloÅ¡Ä .

Autobuso stabdymo momentu jai iÅ¡ už nugaros link autobuso priekio aukÅ¡tielninka, galva nukreipta link autobuso priekio, slysdama nugara grindimis nuslydo moteris. Moteris slysti nustojo ties autobuso salono priekiu, ties priekyje buvusia keturkampe pilka dėžute. Daugiau griuvusių asmenų autobuse nepastebėjo. Autobusas visiÅ¡kai sustojo, ir kažkas garsiai pasakė: „kaip jÅ«s stabdote“. Vairuotojas suÅ¡uko: „negi važiuosi ant maÅ¡inos“. Tuomet pagalvojo, kad kažkas turi trenktis į jų autobusÄ , bet smÅ«gio nebuvo, tada pro autobuso priekinį langÄ pamatė nuo autobuso tolstantį lengvÄ jį lyg pilkos spalvos automobilį.

Kas sėdėjo prie Å¡io automobilio vairo, nematė, bet pagalvojo, kad lyg ta maÅ¡ina pristabdė, nes po to matė, kaip greitėjančiai nuvažiavo. Tada ji ar kažkas kitas (nepamena) pasakė, kad pažiÅ«rėtų numerius, ir vairuotojas pasakė, kad jis jau įsidėmėjo. Tuomet prie nugriuvusios moters pagelbėti pripuolė, jos supratimu, Å¡ios moters giminaitė. Griuvusiai moteriai puolė padėti ir kiti autobuse buvę keleiviai. Atkreipė dėmesį į autobuse buvusiÄ moterį, kurios vienos rankos vienas pirÅ¡tas buvo neįprastai atlenktas, ji jos paklausė, ar neskauda.

Moteris kalbėjo mažai ir jai nieko neatsakė (1 t., b. l. 97-98). Liudytoja D. A.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, prisimena, jog tai buvo Å¡eÅ¡tadienis, su močiute J. A. buvo „Akropolyje“. Išėjusios iÅ¡ „Akropolio“, kartu su močiute nuėjo į Kauno autobusų stotelę. Ä®lipo į autobusÄ Nr. 3 ir abi nuskenavo savo bilietus. Eidamos link autobuso galo, praėjusios iÅ¡lipimo duris, atsisėdo už durų autobuso deÅ¡inėje, pirmoje sėdynių eilėje.

Ji atsisėdo prie lango, o močiutė jai iÅ¡ kairės. Priekyje jų buvo nuo iÅ¡lipimo angos skiriantis skaidrus skydas. Autobusui kertant H. Manto g. ir jai nežinomos gatvės sankryÅ¾Ä , kurioje yra degalinė „Circle K“, jo greitis tikrai buvo didesnis nei 50 km/h. Tuo metu jos močiutė atsistojo, nes rengėsi iÅ¡lipti. Atsistojusi močiutė laikėsi deÅ¡ine ranka į deÅ¡inėje esantį turėklÄ . Kairėje rankoje jos močiutė turėjo rankinę, kurioje buvo pirkiniai. Pravažiavus sankryÅ¾Ä , autobusui esant ties deÅ¡inėje pusėje esančios nukreipimo salelės viduriu, vairuotojas staigiai pradėjo stabdyti.

Stabdymas buvo pakankamai intensyvus, didesnis negu tikėtųsi įprastai. Tuo momentu jos močiutė ir kita moteriÅ¡kė, stovėjusi laikydamasi į kairėje esančių sėdynių atloÅ¡Ä kairiau jos močiutės nugaros, pradėjo griÅ«ti. Močiutė griuvo į autobuso priekį ir liko gulėti autobuso priekyje, ties vairuotojo vieta. Kita moteriÅ¡kė taip pat gulėjo greta močiutės, jos močiutei iÅ¡ deÅ¡inės. Kodėl stabdė autobusas, ji nesuprato. Sustojus autobusui, ji apie dvi sekundes sustingo, matė, kad taip pat jautėsi ir kiti keleiviai, kurių iÅ¡ viso buvo 5-6, įskaitant jÄ ir močiutę.

Tuomet ji paliko savo vietÄ ir nusileidusi laiptais nubėgo prie močiutės. Tuo momentu iÅ¡girdo močiutės ir kitos moteriÅ¡kės dejones, matė, kaip močiutei iÅ¡ galvos bėgo daug tamsaus kraujo. Ji bandė padėti atsikelti močiutei, tačiau jai nepavyko. Toks stiprus autobuso stabdymas buvo vienintelis Å¡ios kelionės metu, kitų tokių stabdymų nebuvo. Autobuso stabdymo metu ji virÅ¡utine krÅ«tinės dalimi atsitrenkė į vertikalų turėklÄ , į kurį laikėsi močiutė, nes stabdymo metu ji jau buvo persėdusi į močiutės vietÄ .

Atsitrenkusi į turėklÄ ji pajuto lengvÄ fizinį skausmÄ , sutrenkimo vietoje buvo Å¡iek tiek paraudusi oda. Dėl Å¡io sužalojimo į medikus nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to niekam neturi (1 t., b. l. 103-104). Liudytoja I. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį, dienos neatsimena, iÅ¡ miesto centro važiavo autobusu, kurio numerio neatsimena. Mano, kad tai buvo 3 marÅ¡ruto autobusas. Ä® autobusÄ Ä¯lipo prie vieÅ¡bučio „Navalis“. Autobuse buvo dvejos durys – vienos įlipimui, kitos iÅ¡lipimui.

Ä®lipusi į autobusÄ , ji atsisėdo vietoje, kuri yra autobuso kairėje pusėje, praėjus iÅ¡lipimo duris, ant pakylos, antroje eilėje nuo iÅ¡lipimo durų. Autobusui artėjant prie P. Lideikio g., jame buvo apie 5 žmones, įskaitant jÄ . Autobusui pravažiavus P. Lideikio g., dvi moterys atsistojo ir iÅ¡ už jos nugaros nuėjo prie autobuso iÅ¡lipimo durų. Ar jos stovėdamos laikėsi, negali nurodyti, nepamena. Artėdamas prie stotelės, esančios prie parduotuvės „Maxima“, autobusas važiavo palei deÅ¡inį važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ .

Autobusas važiavo greitokai, tačiau greičio nurodyti negali. Tuo momentu ji pajuto labai staigų autobuso stabdymÄ ir tuo pačiu metu pamatė, kaip stovėjusios moterys oru nuskriejo į autobuso priekį. Tuo momentu, kai autobusas staigiai stabdė, ji pažiÅ«rėjusi pro deÅ¡inės pusės autobuso langÄ pamatė, kad deÅ¡iniau esančia Å¡alutine gatvele nelabai greitai važiuoja sidabrinės spalvos lengvasis automobilis. Autobusas iÅ¡ karto sustojo. Ji, žiÅ«rėdama į sidabrinį automobilį, pagalvojo, negi žmogus nesustos, tuomet pro priekinį autobuso langÄ pamatė, kaip sidabrinis automobilis nuvažiuoja tiesiai.

Matė, kaip vyresnio amžiaus moteris griuvo pirmoji, o ant jos griuvo jaunesnio amžiaus moteris. Jos abi nuskriejo viduryje autobuso prie vairuotojo, galvomis prie autobuso priekio. Atsimena, kad jai už nugaros sėdėjusi moteris pasakė: „Jėzau, kaip tos mašinos laksto“. Tuomet visi autobuse buvę žmonės puolė pakelti griuvusias moteris. Vyresnio amžiaus moteris buvo kruvina, jai kraujavo iš galvos. Jaunesnio amžiaus moteris atsistojusi skundėsi rankos skausmu, ji matė, kaip šios moters vienos rankos pirštai buvo atsilenkę atgal.

Vyresnio amžiaus moteriai iÅ¡ pradžių nenorėjo leisti keltis. Pirmesnė į įvykio vietÄ atvažiavo policija. Stabdymo momentu, kai pažiÅ«rėjo į sidabrinės spalvos automobilį, matė, kad lyg tÄ automobilį vairavo moteris, vyresnio amžiaus, su akiniais regėjimui, dar pagalvojo, kad jau laikas tokiai moteriai automobilį pastatyti visam laikui (1 t., b. l. 109-110). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Liepojos g., Klaipėdoje, vieÅ¡ajam keleiviniam autobusui Nr. 3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai užlindo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio autobusas staigiai sustojo, susižalojo keleiviai. Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjo J. A. (jai sumuÅ¡ta galva) ir B. N. (jai sužaloti du kairės rankos pirÅ¡tai, nubrozdinta kairė koja). Keleivinį autobusÄ vairavo V. J., kuris paaiÅ¡kino, jog pravažiavus H. Manto g., P. Lideikio ir Liepojos g. sankryÅ¾Ä , važiuojant link Universitetinės ligoninės, iÅ¡ deÅ¡inės pusės staigiai į Liepojos g.

įsuko automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusÄ teko staigiai stabdyti, dėl to susižalojo keli autobuso keleiviai. Automobilis, dėl kurio teko staigiai stabdyti, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (1 t., b. l. 12-13). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Liepojos g. ir Å iaurės pr. sankryžoje automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai užlindo autobusui Nr. 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iam autobusui staigiai stabdant, susižalojo moteris.

Atvykus į eismo įvykio vietÄ , ten jau esantys pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, jog eismo įvykio metu nukentėjo dvi moterys. J. A. kraujavo galva, o B. N. buvo sužaloti pirÅ¡tai. Abi nukentėjusiosios iÅ¡vežtos į ligoninę. Autobuso vairuotojas V. J. paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant Liepojos g., iÅ¡ Å iaurės pr. Å¡alutiniu keliu atvažiuojantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nepraleido, todėl jis, stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo, staigiai stabdė, dėl to autobuso keleivės nukrito ant autobuso grindų, taip susižalodamos.

Buvo susisiekta su automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. Å ., ji atvyko į įvykio vietÄ ir pripažino, jog ji vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad ji važiavo iÅ¡ Å iaurės pr. į Liepojos g. Å¡alutiniu keliu, sustojo praleisti autobusÄ , tačiau ir jis sustojo. Ji nesuprato, kodėl jis taip pasielgė, pagalvojo, kad nepravažiuoja, todėl dar pavažiavo atbuline eiga, tačiau pamačiusi, kad atsidarė autobuso durys, nepagalvojusi, kad galėjo kas nutikti, nuvažiavo.

Teigė, kad avarinės situacijos nesukėlė (1 t., b. l. 14). Iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Liepojos g., ties pastatu Nr.

2. Nustatyta, jog įvykio vietoje važiuojamosios dalies danga – sausas asfaltas. Eismo įvykio vietoje esanti sankryža yra nereguliuojama, joje yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti keliÄ â€œ. Važiuojamoji dalis paženklinta horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Matomumas iÅ¡ vairuotojo vietos transporto priemonėje geras. Ä®vykio vietoje autobusas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo priekinės aÅ¡ies ratais paliktų 4,30 m ilgio, o galinės aÅ¡ies ratais paliktų 8 m ilgio stabdymo pėdsakų pabaigoje.

Autobuso viduje užfiksuota 0,4 m skersmens kraujo dėmė (1 t., b. l. 15-18, 19, 20). 2020 m. spalio 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1710/2020 (03) konstatuota, kad B. N. eismo įvykio metu patyrė Å¡iuos sužalojimus: kairės plaÅ¡takos III-IV pirÅ¡tų sumuÅ¡imÄ ir trečio pirÅ¡to vidurinės falangos iÅ¡nirimÄ . PirÅ¡to falangos iÅ¡nirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 32). 2020 m. spalio 13 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1712/2020 (03) konstatuota, jog J. A. eismo įvykio metu patyrė Å¡iuos sužalojimus: pakauÅ¡io kairės pusės muÅ¡tinę žaizdÄ ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ , nedidelį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡ilginiame smegenų plyÅ¡yje kairėje ir kairės pusės V, VI, VII Å¡onkaulių lūžimus.

Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 57-58). Ä®vertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad kaltinamoji M. Å . 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 154 punkto (nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (M.

Å . padarytas KET 154 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. A. ir B. N. sveikata. Todėl tokia kaltinamosios M. Å . veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma: ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaltinamoji M. Å ., jos gynėjas advokatas Darius Kurpavičius bei L. A. teisminio nagrinėjimo metu pateikė praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jÄ M. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. L. A. nurodė, kad kaltinamÄ jÄ pažįsta apie 25 metus, bendrauja su ja jau nuo studijų laikų, jos yra senos bičiulės, ji jai yra kaip Å¡eimos narys. Kaltinamoji jai apie eismo įvykį pasipasakojo iÅ¡kart, žino, kuo ji yra kaltinama. M. Å . daug metų vairuoja transporto priemones ir tai daro saugiai.

Ji yra labai jautrus, sÄ Å¾iningas žmogus. Su kaltinamÄ ja bendrauja nuolat, mano, kad yra autoritetas M. Å . ir gali daryti įtakÄ jos elgesiui, jÄ motyvuoti. Ji (laiduotoja) turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį edukologijos-logopedijos iÅ¡silavinimÄ , taip pat yra dirbusi teisėsaugoje, niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Å iuo metu ji niekur nedirba, todėl praÅ¡o, kad teismas paskirtų laidavimÄ be užstato. M. Å . praÅ¡yme taip pat patvirtino, kad jÄ ir L. A. sieja ilgalaikiai draugiÅ¡ki santykiai, jos dažnai leidžia laikÄ kartu, bendrauja Å¡eimomis.

Jai jos draugės nuomonė yra labai svarbi, ji atsižvelgia į draugės pastebėjimus, patarimus, nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. BÅ«tent L. A. ji pirmiausia pasipasakojo apie savo padarytÄ pažeidimÄ , apie šį įvykį jos daug kalbėjosi, ji sutinka su savo drauge ir kritiÅ¡kai vertina savo neapgalvotÄ elgesį, labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. L. A. ne tik pokalbių metu diegia jai tinkamas vertybes, bet ir savo elgesiu rodo sektinÄ pavyzdį, nes yra neteista, nebausta administracine tvarka, jai nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų.

Be to, L. A. yra labai drausminga, nekonfliktiÅ¡ka, sÄ Å¾ininga, kultÅ«ringa, punktuali, neturi žalingų įpročių, yra labai gerbiama tiek kolegų, tiek pažįstamų, kaimynų bei draugų, buvusiose darbo vietose charakterizuojama iÅ¡imtinai tik teigiamai. Be to, L. A. suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro kvalifikacijos laipsnis. Atsižvelgiant į visa tai, L. A. teigiama įtaka jai yra akivaizdi. Visa tai įvertinęs, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja L. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ M.

Å .. Be to, byloje nustatyta, kad M. Å . padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , dėl kurio nekilo jokių negrįžtamų sunkių pasekmių, ji neteista, duomenų, kad jai bÅ«tų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo bausta už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo elgesio, yra pensininkė. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė neatleidžianti kaltinamajai, teigė netikinti, kad ji gailisi, nes ji jos neatsiprašė po eismo įvykio, neatvyko jos aplankyti į ligoninę, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡is ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo eismo įvykio, M.

Å . praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas tik 2020 m. gruodžio 28 d., todėl sutiktina, kad ji galėjo ir nesuprasti, jog dėl jos kaltės buvo sužalota kitų žmonių sveikata. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdžiÄ atgailÄ dėl sukelto eismo įvykio. Taigi visi Å¡ie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. Å . nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo bÅ«das, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgÅ«džiai yra integruoti į visuomenės gyvenimÄ ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymÄ si, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio.

Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jÄ M. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jÄ perduodant laiduotojos L. A. atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Å . anksčiau neteista, administracine tvarka už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus nebausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamoji neatsargų nusikaltimÄ , nesukėlusį negrįžtamų sunkių pasekmių, padarė bÅ«dama blaivi, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu prokuroras neprašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl Å¡i priemonė kaltinamajai M.

Å . neskirtina. Nukentėjusioji J. A. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamosios M. Å . ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ solidariai priteisti 8578,22 Eur turtinės žalos ir 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei priteisti jos turėtas 500 Eur proceso iÅ¡laidas. Nustatyta, jog M. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl kaltinamoji turėtų atlyginti tÄ Å¾alos dalį, kurios nepadengia draudimo iÅ¡moka.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygina iki 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju draudimo suma visiÅ¡kai dengia reikalaujamo priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydį, žala priteistina tik iÅ¡ draudiko.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 359,36 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro gydymo iÅ¡laidos, kuro sÄ naudos, žala, patirta dėl eismo įvykio metu sugadinto kostiumėlio, bei 3100 Eur neturtinės žalos. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra atlyginusi 34,60 Eur už kuro sÄ naudas, nors nukentėjusioji prašė atlyginti 90,56 Eur iÅ¡laidų kurui, kurios buvo patirtos jos sÅ«naus vykstant pas jÄ Ä¯ ligonines, važiuojant pirkti jai vaistų, ir dar 20 Eur iÅ¡laidų kurui, kurios buvo patirtos vežiojant jÄ Ä¯ skausmo klinikÄ .

Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti likusiÄ neatlygintÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalį – iÅ¡ viso 75,96 Eur (55,96 Eur + 20 Eur). Teismo nuomone, draudimo bendrovės iÅ¡mokėta suma už kuro sÄ naudas dėl sÅ«naus vykimo į ligonines, vaistinę yra pakankama, nes byloje nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos sÅ«nus iÅ¡leido daugiau, nei jai buvo atlyginta (iÅ¡ draudimo bendrovei pateiktų 2020-08-22, 2020-09-27, 2020-10-10, 2020-10-11, 2020-11-28 kuro įsigijimo kvitų matyti, kad beveik visi degalų pirkimai vyko tada, kai nukentėjusioji jau buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ Palangos reabilitacijos ligoninės (ji iÅ¡raÅ¡yta buvo 2020-09-25)).

Dėl kuro iÅ¡laidų vykstant į gydymo įstaigÄ â€žBaltic clinic“ sutiktina, kad nukentėjusioji patyrė tam tikras iÅ¡laidas (pastebėtina, kad nei civiliniame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, kiek kartų buvo vykta į Å¡iÄ Ä¯staigÄ ), todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo nukentėjusiosios namų iki Å¡ios įstaigos yra iki 10 km atstumas, o pati nukentėjusioji savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad sÅ«naus automobiliu nuvažiuoti 10 km atstumÄ kainuoja 1 Eur, tai iÅ¡ draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteistini 2 Eur kuro iÅ¡laidų.

Likusi minėto reikalavimo dalis atmestina. Civilinis atsakovas nukentėjusiajai taip pat yra atlyginęs 134,76 Eur gydymosi iÅ¡laidų, nors nukentėjusioji prašė atlyginti 192,98 Eur už vaistus bei 500 Eur už paslaugas skausmo klinikoje „Baltic clinic“, kur jai buvo taikomos procedÅ«ros ir leidžiami vaistai, nes dėl Å¡onkaulių lūžimo vargino dideli skausmai. Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti likusiÄ neatlygintÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalį – iÅ¡ viso 558,22 Eur (58,22 Eur + 500 Eur).

Teismo vertinimu, draudimo bendrovės išmokėta suma už vaistinius preparatus yra pakankama, nes iš byloje pateiktų kvitų matyti, kad nukentėjusioji, įsigydama vaistinius preparatus, susijusius su eismo įvykio pasekmių gydymu, įsigijo jų ir skydliaukės sutrikimams gydyti, taip pat maisto papildų, vitaminų, kurių sudėtis ir veikimo pobūdis beveik identiški (pastebėtina, kad iš įsigytų 9 maisto papildų, vitaminų draudimo bendrovė neatlygino tik už 3), už vaistinius preparatus, maisto papildus, kurie tikrai buvo susiję su eismo įvykio metu patirtų traumų gydymu, buvo atlyginta.

Todėl reikalavimas atlyginti neatlygintas 58,22 Eur iÅ¡laidas vaistams atmestinas. Tačiau nors atsakovas nesutiko su nukentėjusiosios reikalavimu atlyginti už gydymo paslaugas medicinos įstaigoje „Baltic clinic“, teismo vertinimu, Å¡is reikalavimas yra pagrįstas, nes, visų pirma, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ pagal draudimo sutartį turi atlyginti draudikas, nėra nustatyta jokių apribojimų kreiptis į privačiÄ gydymo įstaigÄ , juo labiau, kad tuo metu visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo ribotos galimybės kreiptis į valstybines gydymo įstaigas, be to, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji Å¡eimos gydytojo siuntimu kreipėsi į minėtÄ gydymo įstaigÄ bÅ«tent dėl tolimesnio gydymo, susijusio su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, yra pateikti dokumentai dėl jai taikyto gydymo, pateiktas kvitas, patvirtinantis atsiskaitymÄ už suteiktas paslaugas, todėl Å¡is nukentėjusiosios reikalavimas tenkintinas ir iÅ¡ draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteistina 500 Eur suma už medicinines paslaugas skausmo klinikoje „Baltic clinic“.

Nukentėjusioji taip pat prašė iš draudimo bendrovės priteisti 14,24 Eur už nuotraukas po įvykio, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Pastebėtina, kad bylos medžiagoje nėra tokio pobūdžio foto nuotraukų. Nukentėjusiosios pateiktas 2020 m. spalio 21 d. kvitas patvirtina tik tai, kad ji sumokėjo už kažkokias foto prekes praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po eismo įvykio, kurio metu ir buvo patirti sužalojimai, lieka neaišku, kokiu tikslu, kam ji darė šias nuotraukas, be to, ir pats tokio pobūdžio nuotraukų darymo faktas nėra objektyviai patvirtintas.

Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 8000 Eur turtinės žalos, kurios neatlygino draudimo bendrovė, susijusios su jos sūnaus 2020 m. rugsėjo, spalio mėn. negautomis pajamomis. Kaip žinia, darbo santykiai yra tokie civiliniai santykiai, kurie grindžiami rašytiniais dokumentais (sutartimis, pranešimais, išmokomis, įmokomis į socialinio draudimo fondus). Nukentėjusioji, prašydama atlyginti minėtas negautas pajamas, draudimo bendrovei pateikė duomenis, kad jos sūnus D.

A. dirbo Norvegijoje nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Nukentėjusioji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. A. dar 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje grįžo į LietuvÄ , nes pasaulyje prasidėjo koronaviruso pandemija, o ne dėl to, kad įvyko aptariamas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota jo mama. Kaip matyti, jokių duomenų apie tai, kad D. A. bÅ«tų suteiktos atostogos, prastovos, kad jis bÅ«tų gavęs siÅ«lymÄ sugrįžti į darbÄ , byloje nepateikta.

Todėl svarstytina, jeigu eismo įvykio dienÄ D. A. buvo Lietuvoje, koks jo darbinis statusas buvo darbdavio įmonėje. Pastebėtina, kad nukentėjusiosios atstovė tik teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios sÅ«nus siÅ«lymÄ sugrįžti į darbÄ gavo 2020 m. spalio mėnesį, tuo metu nukentėjusioji jau buvo grįžusi iÅ¡ reabilitacijos ligoninės, pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie bÅ«tinÄ nukentėjusiosios slaugÄ po reabilitacinio gydymo. Be to, kaip buvo nurodyta, D.

A. dirbti iÅ¡vyko tik 2021 m. kovo mėnesį. Taigi atsižvelgiant į visa tai, teismui pateiktų duomenų nepakanka daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos ir abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad D. A. negavo pajamų bÅ«tent dėl motinos slaugymo, o jei bÅ«tų nereikėję jos slaugyti, jis tas pajamas tikrai bÅ«tų gavęs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios sÅ«nus pats ar per atstovÄ nesikreipė dėl negautų pajamų atlyginimo. Todėl Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaip minėta, nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti ir 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (draudimo bendrovė jai jau yra iÅ¡mokėjusi 3100 Eur neturtinei žalai atlyginti). Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl neatsargaus kaltinamosios nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kilusį dėl pakauÅ¡io kairės pusės muÅ¡tinės žaizdos ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos, nedidelio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡ilginiame smegenų plyÅ¡yje kairėje ir kairės pusės V, VI, VII Å¡onkaulių lūžimų, ji ligoninėje ir reabilitacijos ligoninėje iÅ¡buvo iÅ¡ viso 42 d., 2020 m. gruodžio 3 d. ji skundėsi iÅ¡liekančiais galvos pavirÅ¡iniais skausmais, tirpimu, kaklo, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės skausmais, suprastėjusia atmintimi, jautrumu, atsiradusiu baimės jausmu, 2020 m. gruodžio 10 d. buvo konsultuota skausmo gydytojo, iÅ¡raÅ¡yti vaistai.

Dėl patirtų sužalojimų buvo apribotas J. A. fizinis aktyvumas, jos judėjimo laisvė, ji neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimÄ , patyrė nepatogumus buityje, negalėjo savęs apsitarnauti. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais ir negrįžtamais asmens sveikatos pakenkimais, ji nebuvo ilgai gydyta stacionariai, jai nebuvo atlikta jokių operacijų, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiÅ¡kinius Å¡iuo metu, dėl to žymiai pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę teismui nepateikta.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ , manytina, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl papildomo 1900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusioji J. A. patyrė 500 Eur iÅ¡laidų atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 73-74).

Nukentėjusioji praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas taip pat priteisti iÅ¡ kaltinamosios ir draudimo bendrovės solidariai. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti byloje atstovÄ , gali bÅ«ti teismo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos bÅ«tent iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, ikiteisminio tyrimo veiksmai irgi nebuvo sudėtingi, jų nebuvo daug, į tai, kad žalos atlyginimo klausimai sprendžiami tik su draudimo bendrove, nukentėjusiosios praÅ¡ymas atlyginti jos patirtas proceso iÅ¡laidas tenkintinas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ kaltinamosios M. Å . priteisiant 300 Eur turėtų iÅ¡laidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena, esanti byloje (1 t., b. l. 176), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : M. Å . atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jÄ laiduotojos L.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Žuvininkų g. 6, TruÅ¡elių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui. BaudžiamÄ jÄ bylÄ M. Å . nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai L. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. Å . baudžiamosios atsakomybės už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti M.

Å ., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios J.

A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios J. A. naudai priteisti 502 Eur turtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. IÅ¡ kaltinamosios M. Å . nukentėjusiosios J. A. naudai priteisti 300 Eur turėtų iÅ¡laidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmenÄ , esančiÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Viktorija Teišerskienė