2016-02-03 Nr. AB-2459-3-61-3-05707-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-133-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05707-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo sodininkų bendrijos „Elfa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Elfa“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Elfa“ (toliau – ir SB „Elfa“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsakovas) 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20.)-29867; 2) įpareigoti registruoti duomenų pakeitimus pagal SB „Elfa“ narių susirinkimus, įvykusius 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjas taip pat prašė iki teisme bus išnagrinėtas skundas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti VĮ Registrų centrą neregistruoti duomenų pakeitimų dėl SB „Elfa“ naujų valdybos narių ir pirmininko rinkimų pagal SB „Elfa“ narių susirinkimus, kurie vyktų po 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 20 d. bei įpareigoti SB „Elfa“ nerinkti naujų valdybos narių bei jos pirmininko bendrijos narių susirinkimuose, kurie vyktų po 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjas nurodė, kad SB „Elfa“ visuotiniuose narių susirinkimuose 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 20 d. buvo priimti sprendimai dėl naujos bendrijos valdybos ir jos pirmininko išrinkimo. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti duomenų pakeitimus – valdybos pirmininką ir jos narius. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu atsisakyti registruoti pakeitimus, su skundu kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją SB „Elfa“ mano, kad gali įvykti susirinkimai, kuriuose bus siekiama pakeisti 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 20 d. vykusių susirinkimų sprendimus, kadangi šaukiamas neeilinis visuotinis sodininkų susirinkimas, kuriame taip pat bus svarstomas bendrijos valdybos narių ir pirmininko atšaukimo ir naujų narių bei pirmininko rinkimų klausimas. Susirinkime išrinkus naują pirmininką ir valdybą bei įregistravus pakeitimus VĮ Registrų centre, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, jo nebūtų įmanoma įvykdyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1, 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas netaptų neįmanomu, o prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas.

III. Pareiškėjas SB „Elfa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir pritaikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartyje iš esmės nenurodė atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvų, tik nurodė, kad palankaus sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymas įregistruoti pakeitimus sukuria teisinius padarinius. Teismui buvo pateikti įrodymai apie šaukiamą neeilinį SB „Elfa“ susirinkimą, tokiu būdu bandoma apeiti išrinktos valdybos įgalinimus. Neeilinio susirinkimo sprendimus įregistravus VĮ Registrų centre, šis ginčas taptų beprasmis, o priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo nebūtų įmanoma įgyvendinti, kadangi jau būtų įregistruoti kitų valdybos narių duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo sodininkų bendrijos „Elfa“ prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, atskirajame skunde pateikia argumentus iš esmės dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalies, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalyje, kuria išspręstas skundo priėmimo klausimas neskundžia, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ta apimtimi, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Šiuo aspektu pažymėtina, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014). Be to, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde grindžia tuo, kad įvykus neeiliniam SB „Elfa“ visuotiniam narių susirinkimui ir jo sprendimus dėl naujų narių įregistravus VĮ Registrų centre, nebūtų įmanoma įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, ginčas taptų beprasmis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas šiuo atveju sudarytų kliūtis teismo sprendimui įvykdyti, nes iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo visų galimų jam nepalankių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės savo prašyme nedetalizavo ir nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais), nors pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Aplinkybė, kad yra šaukiamas neeilinis SB „Elfa“ visuotinis narių susirinkimas, savaime nepatvirtina būtinumo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalimi pagrįstai nusprendė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Elfa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė