Legislator Case Law & Legislation
04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d AI generated

04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G. Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

Legislator headnote

AI generated

04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d · Å iaulių apygardos teismas: parodymai nepatvirtina, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka (BK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad E. B. parodė (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-19 teisiamojo posėdžio protokolas, 2012-02-14 liudytojo apklausos protokolas), jog smurto veiksmų jis pats asmeniÅ¡kai nematė, tik iÅ¡girdo konfliktÄ ir pakeltÄ balso tonÄ , tačiau negali identifikuoti konkretaus asmens. Taip pat parodė, kad konfliktas tęsėsi su pertraukomis, tai buvo spontaniÅ¡ki komentarai, atsakymai, apsižodžiavimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-116/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00154-2012-2              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.; 1.1.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.4.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G. Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant G. Å . per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              G.

Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 23 d., apie 11.00 val., vieÅ¡oje vietoje –(duomenys neskelbtini) teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, suspausdamas nukentėjusiajai V. Å . virÅ¡ alkÅ«nės kairę rankÄ , tuo padarydamas kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje ovalo formos melsvÄ kraujosruvÄ 2,5 cm x 1,5 cm, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , dėl tokio elgesio buvo sutrikdyta teismo posėdžio eiga.             Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.              Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, nuosprendyje vertindamas asmenų teisme duotus parodymus atkreipė dėmesį, jog R. S. yra jo (G. Å .) motina, todėl ji gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir duodama atitinkamus parodymus galbÅ«t siekia palankaus galutinio teismo sprendimo savo sÅ«naus atžvilgiu. Liudytoja I. B. buvo jo (G. Å .) motinos atstovė nagrinėjant civilinę bylÄ , taigi, R.

S. yra ir I. B. klientė, nors ir netiesiogiai, bet I. B. gali nurodyti aplinkybes, kurios labiau palankios kaltinamajam. Dėl to teismas liudytojų R. S. bei I. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai ir rėmėsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Pasak apelianto, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl galimų liudytojų R. S. ir I. B. tendencingų, palankių parodymų jo atžvilgiu nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Pažymi, kad liudytojai teisme įstatymų nustatyta tvarka prisiekia sakyti tiesÄ (BPK 33 straipsnis).

Teigia, kad R. S., nors ir nukentėjusi nuo V. Å . veiksmų, neturėjo jokio tikslo ar galimos naudos iÅ¡galvoti kilusio konflikto eigoje V. Å . pavartotus fizinius veiksmus prieÅ¡ jÄ . O ir byloje esantys kitų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad R. S. bÅ«tų iÅ¡galvojusi V. Å . veiksmus jos atžvilgiu. I. B., kaip advokato padėjėjai, keliami aukÅ¡ti profesinės etikos reikalavimai, todėl, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiais bylos duomenimis negali bÅ«ti pagrįstas teiginys dėl I.

B. neva galimai palankesnių parodymų. Nuteistasis pažymi, kad I. B. ir R. S. parodymai liudija jo veiksmuose nesant BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių. Nors 2012 m. vasario 7 d. liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuota, kad R. S. nurodė, jog V. Å . jai netrenkė, o tik pakėlė rankÄ , tačiau 2012 m. gegužės 3 d. skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl atskiro ikiteisminio tyrimo nepradėjimo aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodyta, jog protokolas suraÅ¡ytas neteisingai.

Apklausos metu R. S. neturėjo akinių, todėl negalėjo susipažinti su protokolu. Liudytoja tyrėjai nurodė, kad V. Å . jai trenkė, t. y. sudavė smÅ«gį į deÅ¡inį petį. R. S. parodė, kad ta pusė buvo operuota ir jai labai skaudėjo. Tokios pozicijos R. S. nuosekliai laikėsi viso proceso metu.             Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas konstatavo, jog jis (G. Å .) ir V. Å . buvo sÄ lytyje ir tokiu bÅ«du jis (G. Å .) nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai.

Nuteistojo G. Å . teigimu, tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga. Teigia, kad jis paaiÅ¡kino, jog jo mama R. S. V. Å . pasakė: „Ko tu pergyveni, kai vaikas užaugs, bus 6 ar 10 m., pats nuspręs pas kÄ bÅ«ti“. V. Å . pasakė: „Užsičiaupk, sena padla“. Jo mama, sureagavusi į tokius V. Å . žodžius, atsakė: „KÄ man sakai ?“. V. Å . pastÅ«mė R. S., trenkė per petį ir pasakė; „ĮsikÄ sk į užpakalį“. Jis (G. Å .) sučiupo V. Å . rankÄ už striukės ties rieÅ¡u, V.

Å . iÅ¡ visos jėgos iÅ¡traukė rankÄ , Å¡aukdama, kad jis „užstatė“ jai mėlynę. Apelianto teigimu, jis automatiÅ¡kai sureagavo pamatęs smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ â€“ senyvo amžiaus moterį, nelaukė, kuo baigsis Å¡i agresija, V. Å . sustabdė. Pažymi, kad V. Å . buvo su pÅ«kine žiemine striuke ir storu megztiniu. Teigia, kad jo parodymai tik patvirtina, jog jis, suimdamas V. Å . už rieÅ¡o, siekė apginti savo mamÄ , tai yra suprantama ir Å¡iuo atveju visiÅ¡kai atitinka protingo elgesio kriterijų, todėl už tokį elgesį turi bÅ«ti ne baudžiama, o skatinama.

             Nuteistasis A. Š. taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai E. B., D. K., specialistas J. S. prieš šį įvykį būtų turėję asmeninių konfliktų su kaltinamuoju G. Š., taigi, jie neturi jokio pagrindo apkalbėti G. Š., todėl teismui netikėti liudytojų E. B., D. K. parodymais, specialisto J. S. duotais paaiškinimais nėra pagrindo. Anot apelianto, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, liudytojų E. B., D.

K. parodymai nepatvirtina, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka (BK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad E. B. parodė (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-19 teisiamojo posėdžio protokolas, 2012-02-14 liudytojo apklausos protokolas), jog smurto veiksmų jis pats asmeniÅ¡kai nematė, tik iÅ¡girdo konfliktÄ ir pakeltÄ balso tonÄ , tačiau negali identifikuoti konkretaus asmens. Taip pat parodė, kad konfliktas tęsėsi su pertraukomis, tai buvo spontaniÅ¡ki komentarai, atsakymai, apsižodžiavimai.

Jo darbui konfliktas įtakos neturėjo. Liudytojas D. K. parodė, kad įvykis, kiek pamena, vyko teisme, bet kas ir kur, tiksliai nepamena. Apelianto vertinimu, Å¡io liudytojo, kaip tyrėjo, parodymai apie tai, kÄ jis užfiksavo protokole, neturi jokios įrodomosios vertės. Specialisto J. S. iÅ¡vada, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina tik tai, kad V. Å . padaryta kraujosruva kairiame žaste apatiniame trečdalyje. Apelianto manymu, faktas, kad ant rankos yra kraujosruva, jo kaltės nepatvirtina, nes griebimo už rankos fakto nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai.

Tik V. Š. teigimu, jis (G. Š.) sugriebė jai už rankos aukščiau alkūnės, nors kiti liudytojai neparodė, jog jis būtų suėmęs V. Š. už rankos žasto.              Be to, G. Š. teigimu, V. Š. parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais – nė vienas liudytojas nepatvirtino V. Š. parodymų dėl to, jog po jo (G. Š.) sugriebimo jai už rankos, advokato padėjėjas A. G. juos išskyrė. Pastebi, kad teismas rėmėsi I. B. ir R. S. parodymais kaip vienu iš įrodymų, kad V.

Å . nuo patirto smurto tikrai galėjo atsirasti mėlynė. Liudytojos parodė, kad V. Å . Å¡aukė, jog jai bus mėlynė. Apelianto manymu, pačios nukentėjusiosios Å¡auksmas negali patvirtinti fakto, kad jis sugriebė jai aukščiau alkÅ«nės, o žinant įvykių kontekstÄ , neatmestina ir provokacijos versija.              Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posėdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.              Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad V. Å . teisme nebuvo apklausta, pirmosios instancijos teismas negalėjo savo iÅ¡vadų grįsti Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.             Skunde taip pat nurodoma, kad objektyviai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip bÅ«tinÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant vieÅ¡Ä nusikalstamos veikos padarymo vietÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-587/2007, Nr. 2K-429/2012). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-513/2010).

Apeliantas pažymi, jog tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡ančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje; kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikÅ¡mės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013).

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ Â nusikalstamÄ veikÄ kyla tik tuomet, kai bent vienu iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų bÅ«dų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi bÅ«ti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dėl Å¡ių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013). Pagal teismų praktikÄ visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314/2012). Kai vieÅ¡oje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktÄ su kitais asmenimis, ar vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – sudėties nekonstatuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2012).             Pasak apelianto, atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnio dalyje numatytų privalomų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

Teigia, kad nors jo veiksmai ir buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, tačiau tai, kad jis, gindamas savo mamÄ , suėmė V. Å . už striukės ar rankos rieÅ¡o, dar nepatvirtina vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo fakto. Atkreipia dėmesį, jog liudytojos I. B. teigimu, V. Å . garsiai replikavo, trukdė jai dirbti, nesigirdėjo vaiko atsakymo, V. Å . veiksmai erzino. Apie galimÄ trukdymÄ darbui sukėlusius jo (G. Å .) veiksmus liudytoja neparodė. Tik vienintelio liudytojo A. G. galbÅ«t melagingu, atsižvelgiant į įtemptus jo (G.

Å .) ir pastarojo santykius, teigimu, apklausos tęsti nebebuvo įmanoma. Liudytojas E. B. parodė, kad tuo metu, kai vyko konfliktas, tvarka buvo sutrikdyta, nes nebuvo girdima mergaitės apklausa, niekas nežiÅ«rėjo į monitorių. Nuteistasis pastebi, kad nors byloje nustatyta, jog tarp R. S. ir V. Å . kilo žodinis konfliktas, tačiau iÅ¡ to seka, jog netvarka atsirado ne dėl jo (G. Å .), o dėl V. Å . konfliktinio elgesio. Atkreipia dėmesį į liudytojo A. G. parodymus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, ir tikėtinÄ jų melagingumÄ .

Pažymi, kad Å¡ioje byloje nagrinėtas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. A. G. teigimu, teismo posėdžio pertraukos metu jis (G. Å .) įkando jam į nosį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įkandimo faktÄ nurodė tik pats A. G., o jo parodymus apie įkandimÄ patvirtino tik liudytoja V. Å ., kuri teisme nagrinėjant bylÄ nebuvo apklausta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Taigi, apelianto vertinimu, A. G. parodymai, kad jis (G. Å .) agresyviai ir staigiai puolė V. Å ., kad A. G. jo bijo, nes buvo užpultas, nelaikytini patikimais.              G. Å . teigimu, tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jo veiksmuose nebuvo. Nurodo, kad jis, suimdamas V. Å . už rankos, neturėjo tyčios jos sužaloti, tokį veiksmÄ atliko gindamas savo mamÄ nuo panaudotų prieÅ¡ jÄ fizinių veiksmų, suvokdamas, kad prieÅ¡ R.

S. fizinis smurtas gali bÅ«ti tęsiamas.             Be to, apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys ir į BK 28 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuojama, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais - kėsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsi­nimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Asmuo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012).

G. Å . pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijos kontekste, gindamas savo mamÄ R. S. nuo V. Å . panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jÄ , jis atliko veiksmÄ , bÅ«tinÄ nutraukti smurtui ir užkirsti keliÄ galimam tolimesniam V. Å . fizinės jėgos panaudojimui.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.              Nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

             Pažymima, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡ias pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt).             Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikÅ¡mė dingstis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

             Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Taip pat pažymėtina, kad asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes svarbu ir tai, kokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011). Nors apeliaciniame skunde G. Å . neigia padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Â nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų E. B., A.

G. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.             Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. parodė (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 78 b. l.), kad 2012 m. sausio 23 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme vyko posėdis. Kabinete, esančiame trečiame aukšte, buvo ji, jos buvęs sutuoktinis G. Š., jo motina R. S., pastarosios atstovė advokato padėjėja I. B. ir jos, t. y.

V. Å ., atstovas advokato padėjėjas A. G.. Kitame kabinete teisėja L. M. apklausinėjo jos ir G. Å . mažametę dukterį A. Å .. Jie visi galėjo mikrofonu susisiekti su kitame kabinete esančia teisėja, per psichologę galėjo užduoti klausimus A. Å .. Kai R. S. jai (V. Å .) tris kartus pakartojo, kad tuomet, kai A. sukaks 10 metų, ji dukters nebematys, ir ji (V. Å .) R. S. atsakė: „ĮsikÄ sk sau į užpakalį“, jos buvęs vyras G. Å . pribėgo prie jos garsiai rėkdamas, čiupo jai už kairės rankos aukščiau alkÅ«nės ir suspaudė sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Dėl to toje vietoje atsirado mėlynė. Juos iÅ¡skyrė advokato padėjėjas A. G., kuris per mikrofonÄ teisėjai pasakė, kad yra sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis, G. Å . elgiasi agresyviai. Teisėjai atėjus į kabinetÄ , kuriame jie buvo, teismo posėdis buvo nutrauktas. Ji pati policijos nekvietė, nes po tokio G. Å . poelgio buvo iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, Å¡okiruota, nežinojo kÄ daryti (1 t. 12-13 b. l.). Abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo – Å¡iuos parodymus, prieÅ¡ingai nei savo skunde teigia apeliantas, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nenurodė, jog A. G. G. Å . ir V. Å . iÅ¡skyrė, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais.              Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo programuotojas E. B. nurodė, kad vykdant vaiko apklausÄ reikėjo daryti garso ir vaizdo įraÅ¡Ä . Teisėja su vaiku ir psichologu buvo vienoje salėje, o jis ir kiti proceso dalyviai – kitoje. Tai galėjo bÅ«ti 2014 m. sausio 23 d. Patalpoje, kuriame buvo jis, du advokatai, G.

Å ., V. Å . ir vaiko močiutė, įvyko ginčas, apsižodžiavimas tarp G. Å . ir V. Å .. Ginčai prasidėjo įpusėjus apklausai, jis atkreipė dėmesį iÅ¡girdęs pakeltÄ tonÄ . Jam tokie pokalbiai neatrodo priimtini. Užduodant papildomus klausimus, jis iÅ¡girdo teisėjÄ sakant, kad apklausa baigta. Kol asmenys nebuvo suartėję ir sukonfliktavę, teisėja apie posėdžio pabaigÄ nebuvo praneÅ¡usi. Jam įsiminė advokato frazė: „ŽiÅ«rėk, bÅ«si liudytojas“ (2 t. 13-14 b. l.).

             Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje nurodė girdėjusi, kaip tÄ kart G. Å . pasakė: „Ėmiau už striukės, mamos nemuÅ¡i“, o V. Å . pasakė, kad atliks ekspertizę. A. G. pasakė teismo darbuotojui: „BÅ«si liudytoju“ ir priėjęs prie mikrofono sustabdė posėdį. Po to į patalpÄ , kurioje jie buvo, atėjo teisėja, pasakė: „Baikime apklausÄ â€œ ir visi su tuo sutiko (2 t. 14-15 b. l.).              G.

Å . kaltę patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, kad jį G. Å . elgesys papiktino, jis iÅ¡sigando, teko apklausÄ nutraukti. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, posėdis pasibaigęs nebuvo. Praėjus po V. Å . užpuolimo 2 minutėms, jis paprašė nutraukti apklausÄ , nes „iÅ¡ galvos dingo visi klausimai“. G. Å . buvo agresyvus, jis staigiai puolė prie V. Å ., čiupo jai už rankos. Fizinė agresija truko neilgai, buvo tik paėmimas už rankos ir pastÅ«mimas. G. Å . Å¡aukė: „Kam mamai pasakei?“.

Tęsti apklausÄ nebebuvo įmanoma, konfliktas tęsėsi, todėl jis paprašė apklausÄ nutraukti (2 t. 16-17 b. l.). Netikėti liudytojo A. G. parodymais dėl to, kad kitoje byloje, kurioje pastarasis buvo nukentėjusiuoju, o G. Å . – kaltinamuoju, G. Å . buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir šį nuosprendį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti, nėra pagrindo.              Aplinkybę, kad jis sučiupo V. Å . už rankos, o ji iÅ¡traukė rankÄ Å¡aukdama:

„Užstatei mėlynę“, teisiamajame posėdyje nurodė ir pats G. Š. (2 t. 77 b. l.).              Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme esanti (duomenys neskelbtini) posėdžių salė (1 t. 5-9 b. l.).              Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Š. padaryta kraujosruva kairiame žaste (o ne rieše, kaip teigia apeliantas), rastas sužalojimas nebūdingas kritiminei traumai, rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto buku kietu daiktu.

Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ (2012 m. sausio 23 d., apie 11 val.), V. Å . padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 11 b. l.). Netikėti Å¡ia iÅ¡vada nėra pagrindo – jÄ davė kompetentingas specialistas, bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , duomenų, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad Å¡is specialistas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Teisiamajame posėdyje specialistas J.

S. paaiÅ¡kino, kad V. Å . sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu, kuriuo galėjo bÅ«ti ir rankos pirÅ¡tas. Taip pat nurodė, kad kraujosruva galėjo atsirasti ir žmogui esant storiau apsirengusiam (2 t. 43 b. l.).              Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad G. Å . vieÅ¡oje vietoje – teismo posėdžių salėje, veikė įžūliai – matant kitiems asmenims suspaudė V. Å . rankÄ , taip padarydamas jai kraujosruvÄ , dėl jo elgesio buvo sutrikdyta teismo posėdžio eiga, t. y.

G. Å . savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. Å . veiksmus pripažino nusikalstamais ir juos teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, visiÅ¡kai nesuprantamas apelianto skundo teiginys, kad už tokį elgesį, kaip jo, turi bÅ«ti ne baudžiama, o skatinama. Pažymėtina, kad jokie konfliktai negali bÅ«ti sprendžiami prieÅ¡ingais teisei veiksmais.

             Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir pagrįstai liudytojų R. S. bei I. B. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas argumentuotai nurodė, kodėl minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų E. B. ir D. K. parodymais, nes iš šių parodymų matyti, kad jie patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiosios V.

Å ., liudytojų I. B., A. G. parodymus), ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai bÅ«tų turėję pagrindÄ apkalbėti G. Å ..              Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad BPK 242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posėdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. ApklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas ėmėsi visų galimų priemonių tam, kad į teisiamÄ jį posėdį atvyktų ar bÅ«tų atvesdinta nukentėjusioji V. Å ., tačiau V.

Å . į teisiamuosius posėdžius neatvyko. Dėl to teismas, pagarsindamas V. Å . parodymus ir jais remdamasis priimdamas G. Å . apkaltinamÄ jį nuosprendį, Baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad į teismo posėdį buvo iÅ¡kviestas ir kaip liudytojas apklaustas tyrėjas D. K., kuris nurodė, kad 2012 m. atliko V. Å . apklausÄ , apklausos metu rašė tik tai, kÄ pasakojo V. Å .. V. Å . savo parodymus perskaitė ir juos patvirtino savo paraÅ¡u (2 t. 76 b. l.).

             Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamas savo motinÄ nuo V. Å . prieÅ¡ pastarÄ jÄ panaudoto fizinio smurto.              BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-277/2009, Nr. 2K-205/2010, Nr. 2K-279/2010, Nr. 2K-7-326/2013).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V.

Å . bÅ«tų stÅ«musi G. Å . motinÄ R. S., bÅ«tų sudavusi jai, trenkusi jai per petį, kaip skunde teigia apeliantas, byloje nenustatyta, kad R. S. bÅ«tų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio G. Å . bÅ«tų reikėję ginti savo motinÄ . Taigi, pripažinti, kad G. Å . veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl G. Å . kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G.

Å . atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų požymiams, neįvertino realaus nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į tai, kad G.

Å . nebuvo konflikto iniciatorius, jis tik netinkamai sureagavo į V. Å . jo motinai R. S. pasakytus žodžius „įsikÄ sk į užpakalį“, G. Å . veiksmai truko labai neilgai, jis tik vienÄ kartÄ suspaudė V. Å . rankÄ ir daugiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, V. Å . buvo padaryta viena kraujosruva, liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiosios sveikatai nebuvo sukelti, be to, teismo posėdis jau buvo besibaigiantis. Esant tokioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad nors G. Å . veiksmai ir atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dėl G. Å . pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir G. Å ., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Boleslovas Kalainis                                                                                                                                   Gražvydas PoÅ¡kus             Â