04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisÄjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Rasai ValanÄienei,gynÄjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G. Å .,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.
Legislator headnote
AI generated04f343cb-9593-4cd7-b882-7b9b5bc2180d · Å iaulių apygardos teismas: parodymai nepatvirtina, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka (BK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad E. B. parodÄ (Å iaulių miesto apylinkÄs teismo 2012-11-19 teisiamojo posÄdžio protokolas, 2012-02-14 liudytojo apklausos protokolas), jog smurto veiksmų jis pats asmeniÅ¡kai nematÄ, tik iÅ¡girdo konfliktÄ ir pakeltÄ balso tonÄ , taÄiau negali identifikuoti konkretaus asmens. Taip pat parodÄ, kad konfliktas tÄsÄsi su pertraukomis, tai buvo spontaniÅ¡ki komentarai, atsakymai, apsižodžiavimai.
Full text
                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-116/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00154-2012-2              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.; 1.1.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.4.
Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisÄjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Rasai ValanÄienei,gynÄjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G. Å .,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.
Å . apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvÄs apribojimu 4 (keturiems) mÄnesiams, įpareigojant G. Å . per bausmÄs atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t Ä :              G.
Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 23 d., apie 11.00 val., vieÅ¡oje vietoje â(duomenys neskelbtini) teisme, esanÄiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) posÄdžių salÄje, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, suspausdamas nukentÄjusiajai V. Å . virÅ¡ alkÅ«nÄs kairÄ rankÄ , tuo padarydamas kairio žasto apatinio treÄdalio priekiniame pavirÅ¡iuje ovalo formos melsvÄ kraujosruvÄ 2,5 cm x 1,5 cm, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ , dÄl tokio elgesio buvo sutrikdyta teismo posÄdžio eiga.             Apeliaciniu skundu nuteistasis G.
Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.              Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, nuosprendyje vertindamas asmenų teisme duotus parodymus atkreipÄ dÄmesį, jog R. S. yra jo (G. Å .) motina, todÄl ji gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir duodama atitinkamus parodymus galbÅ«t siekia palankaus galutinio teismo sprendimo savo sÅ«naus atžvilgiu. Liudytoja I. B. buvo jo (G. Å .) motinos atstovÄ nagrinÄjant civilinÄ bylÄ , taigi, R.
S. yra ir I. B. klientÄ, nors ir netiesiogiai, bet I. B. gali nurodyti aplinkybes, kurios labiau palankios kaltinamajam. DÄl to teismas liudytojų R. S. bei I. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai ir rÄmÄsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Pasak apelianto, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dÄl galimų liudytojų R. S. ir I. B. tendencingų, palankių parodymų jo atžvilgiu nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Pažymi, kad liudytojai teisme įstatymų nustatyta tvarka prisiekia sakyti tiesÄ (BPK 33 straipsnis).
Teigia, kad R. S., nors ir nukentÄjusi nuo V. Å . veiksmų, neturÄjo jokio tikslo ar galimos naudos iÅ¡galvoti kilusio konflikto eigoje V. Å . pavartotus fizinius veiksmus prieÅ¡ jÄ . O ir byloje esantys kitų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad R. S. bÅ«tų iÅ¡galvojusi V. Å . veiksmus jos atžvilgiu. I. B., kaip advokato padÄjÄjai, keliami aukÅ¡ti profesinÄs etikos reikalavimai, todÄl, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiais bylos duomenimis negali bÅ«ti pagrįstas teiginys dÄl I.
B. neva galimai palankesnių parodymų. Nuteistasis pažymi, kad I. B. ir R. S. parodymai liudija jo veiksmuose nesant BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudÄties požymių. Nors 2012 m. vasario 7 d. liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuota, kad R. S. nurodÄ, jog V. Å . jai netrenkÄ, o tik pakÄlÄ rankÄ , taÄiau 2012 m. gegužÄs 3 d. skunde ikiteisminio tyrimo teisÄjui dÄl atskiro ikiteisminio tyrimo nepradÄjimo aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodyta, jog protokolas suraÅ¡ytas neteisingai.
Apklausos metu R. S. neturÄjo akinių, todÄl negalÄjo susipažinti su protokolu. Liudytoja tyrÄjai nurodÄ, kad V. Å . jai trenkÄ, t. y. sudavÄ smÅ«gį į deÅ¡inį petį. R. S. parodÄ, kad ta pusÄ buvo operuota ir jai labai skaudÄjo. Tokios pozicijos R. S. nuosekliai laikÄsi viso proceso metu.             Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas konstatavo, jog jis (G. Å .) ir V. Å . buvo sÄ lytyje ir tokiu bÅ«du jis (G. Å .) nukentÄjusiajai padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai.
Nuteistojo G. Å . teigimu, tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga. Teigia, kad jis paaiÅ¡kino, jog jo mama R. S. V. Å . pasakÄ: âKo tu pergyveni, kai vaikas užaugs, bus 6 ar 10 m., pats nusprÄs pas kÄ bÅ«tiâ. V. Å . pasakÄ: âUžsiÄiaupk, sena padlaâ. Jo mama, sureagavusi į tokius V. Å . žodžius, atsakÄ: âKÄ man sakai ?â. V. Å . pastÅ«mÄ R. S., trenkÄ per petį ir pasakÄ; âÄ®sikÄ sk į užpakalįâ. Jis (G. Å .) suÄiupo V. Å . rankÄ už striukÄs ties rieÅ¡u, V.
Å . iÅ¡ visos jÄgos iÅ¡traukÄ rankÄ , Å¡aukdama, kad jis âužstatÄâ jai mÄlynÄ. Apelianto teigimu, jis automatiÅ¡kai sureagavo pamatÄs smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ â senyvo amžiaus moterį, nelaukÄ, kuo baigsis Å¡i agresija, V. Å . sustabdÄ. Pažymi, kad V. Å . buvo su pÅ«kine žiemine striuke ir storu megztiniu. Teigia, kad jo parodymai tik patvirtina, jog jis, suimdamas V. Å . už rieÅ¡o, siekÄ apginti savo mamÄ , tai yra suprantama ir Å¡iuo atveju visiÅ¡kai atitinka protingo elgesio kriterijų, todÄl už tokį elgesį turi bÅ«ti ne baudžiama, o skatinama.
             Nuteistasis A. Å . taip pat atkreipia dÄmesį, kad teismas nuosprendyje pažymÄjo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai E. B., D. K., specialistas J. S. prieÅ¡ šį įvykį bÅ«tų turÄjÄ asmeninių konfliktų su kaltinamuoju G. Å ., taigi, jie neturi jokio pagrindo apkalbÄti G. Å ., todÄl teismui netikÄti liudytojų E. B., D. K. parodymais, specialisto J. S. duotais paaiÅ¡kinimais nÄra pagrindo. Anot apelianto, prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, liudytojų E. B., D.
K. parodymai nepatvirtina, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka (BK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad E. B. parodÄ (Å iaulių miesto apylinkÄs teismo 2012-11-19 teisiamojo posÄdžio protokolas, 2012-02-14 liudytojo apklausos protokolas), jog smurto veiksmų jis pats asmeniÅ¡kai nematÄ, tik iÅ¡girdo konfliktÄ ir pakeltÄ balso tonÄ , taÄiau negali identifikuoti konkretaus asmens. Taip pat parodÄ, kad konfliktas tÄsÄsi su pertraukomis, tai buvo spontaniÅ¡ki komentarai, atsakymai, apsižodžiavimai.
Jo darbui konfliktas įtakos neturÄjo. Liudytojas D. K. parodÄ, kad įvykis, kiek pamena, vyko teisme, bet kas ir kur, tiksliai nepamena. Apelianto vertinimu, Å¡io liudytojo, kaip tyrÄjo, parodymai apie tai, kÄ jis užfiksavo protokole, neturi jokios įrodomosios vertÄs. Specialisto J. S. iÅ¡vada, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina tik tai, kad V. Å . padaryta kraujosruva kairiame žaste apatiniame treÄdalyje. Apelianto manymu, faktas, kad ant rankos yra kraujosruva, jo kaltÄs nepatvirtina, nes griebimo už rankos fakto nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai.
Tik V. Å . teigimu, jis (G. Å .) sugriebÄ jai už rankos aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs, nors kiti liudytojai neparodÄ, jog jis bÅ«tų suÄmÄs V. Å . už rankos žasto.              Be to, G. Å . teigimu, V. Å . parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais â nÄ vienas liudytojas nepatvirtino V. Å . parodymų dÄl to, jog po jo (G. Å .) sugriebimo jai už rankos, advokato padÄjÄjas A. G. juos iÅ¡skyrÄ. Pastebi, kad teismas rÄmÄsi I. B. ir R. S. parodymais kaip vienu iÅ¡ įrodymų, kad V.
Å . nuo patirto smurto tikrai galÄjo atsirasti mÄlynÄ. Liudytojos parodÄ, kad V. Å . Å¡aukÄ, jog jai bus mÄlynÄ. Apelianto manymu, paÄios nukentÄjusiosios Å¡auksmas negali patvirtinti fakto, kad jis sugriebÄ jai aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs, o žinant įvykių kontekstÄ , neatmestina ir provokacijos versija.              Nuteistasis atkreipia dÄmesį, kad BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentÄjusiuosius, liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posÄdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rÄti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.              Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad V. Å . teisme nebuvo apklausta, pirmosios instancijos teismas negalÄjo savo iÅ¡vadų grįsti Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.             Skunde taip pat nurodoma, kad objektyviai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukÄlusiais tam tikrus padarinius â visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip bÅ«tinÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudÄties požymį nustatant vieÅ¡Ä nusikalstamos veikos padarymo vietÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susijÄ su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-587/2007, Nr. 2K-429/2012). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralÄs požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenÄs rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-513/2010).
Apeliantas pažymi, jog tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudÄties požymius â veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012). KasacinÄs instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakÄs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudÄties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡anÄio tos veikos sudÄtį, dispozicijoje; kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikÅ¡mÄs neturi (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2013, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013).
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄtis yra materiali, todÄl baudžiamoji atsakomybÄ už Å¡iÄ Â nusikalstamÄ veikÄ kyla tik tuomet, kai bent vienu iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų bÅ«dų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais) sukeliami padariniai â sutrikdoma visuomenÄs rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi bÅ«ti nustatyta, kokius konkreÄius neteisÄtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dÄl Å¡ių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314/2012;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013). Pagal teismų praktikÄ visuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonÄms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukÄlÄ Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentÄjusiųjų skaiÄius, kiek truko neteisÄti veiksmai (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314/2012). Kai vieÅ¡oje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktÄ su kitais asmenimis, ar vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dÄl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo â vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo â sudÄties nekonstatuoja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2012).             Pasak apelianto, atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose nÄra BK 284 straipsnio dalyje numatytų privalomų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.
Teigia, kad nors jo veiksmai ir buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, taÄiau tai, kad jis, gindamas savo mamÄ , suÄmÄ V. Å . už striukÄs ar rankos rieÅ¡o, dar nepatvirtina vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo fakto. Atkreipia dÄmesį, jog liudytojos I. B. teigimu, V. Å . garsiai replikavo, trukdÄ jai dirbti, nesigirdÄjo vaiko atsakymo, V. Å . veiksmai erzino. Apie galimÄ trukdymÄ darbui sukÄlusius jo (G. Å .) veiksmus liudytoja neparodÄ. Tik vienintelio liudytojo A. G. galbÅ«t melagingu, atsižvelgiant į įtemptus jo (G.
Å .) ir pastarojo santykius, teigimu, apklausos tÄsti nebebuvo įmanoma. Liudytojas E. B. parodÄ, kad tuo metu, kai vyko konfliktas, tvarka buvo sutrikdyta, nes nebuvo girdima mergaitÄs apklausa, niekas nežiÅ«rÄjo į monitorių. Nuteistasis pastebi, kad nors byloje nustatyta, jog tarp R. S. ir V. Å . kilo žodinis konfliktas, taÄiau iÅ¡ to seka, jog netvarka atsirado ne dÄl jo (G. Å .), o dÄl V. Å . konfliktinio elgesio. Atkreipia dÄmesį į liudytojo A. G. parodymus Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, ir tikÄtinÄ jų melagingumÄ .
Pažymi, kad Å¡ioje byloje nagrinÄtas klausimas dÄl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. A. G. teigimu, teismo posÄdžio pertraukos metu jis (G. Å .) įkando jam į nosį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir sutrikdydamas visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas konstatavo, kad įkandimo faktÄ nurodÄ tik pats A. G., o jo parodymus apie įkandimÄ patvirtino tik liudytoja V. Å ., kuri teisme nagrinÄjant bylÄ nebuvo apklausta.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Taigi, apelianto vertinimu, A. G. parodymai, kad jis (G. Å .) agresyviai ir staigiai puolÄ V. Å ., kad A. G. jo bijo, nes buvo užpultas, nelaikytini patikimais.              G. Å . teigimu, tyÄios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jo veiksmuose nebuvo. Nurodo, kad jis, suimdamas V. Å . už rankos, neturÄjo tyÄios jos sužaloti, tokį veiksmÄ atliko gindamas savo mamÄ nuo panaudotų prieÅ¡ jÄ fizinių veiksmų, suvokdamas, kad prieÅ¡ R.
S. fizinis smurtas gali bÅ«ti tÄsiamas.             Be to, apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atkreiptas dÄmesys ir į BK 28 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuojama, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais - kÄsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus.
KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams (pvz., kasacinÄ nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Asmuo teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012).
G. Å . pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijos kontekste, gindamas savo mamÄ R. S. nuo V. Å . panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jÄ , jis atliko veiksmÄ , bÅ«tinÄ nutraukti smurtui ir užkirsti keliÄ galimam tolimesniam V. Å . fizinÄs jÄgos panaudojimui.             Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.              Nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas.
             Pažymima, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiama tik konstatavus, kad visuomenÄs rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos.
Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonÄms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukÄlÄ Å¡ias pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentÄjusiųjų skaiÄius, kiek truko neteisÄti veiksmai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt).             Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dÄl to bus sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norÄti.
KaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokÄ bei vertino savo veiksmus, taÄiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lÄmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikÅ¡mÄ dingstis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todÄl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
             Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybÄ. TaÄiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukÄlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ nukentÄjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Taip pat pažymÄtina, kad asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes svarbu ir tai, kokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ savo asmeniniams santykiams sprÄsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011). Nors apeliaciniame skunde G. Å . neigia padarÄs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Â nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltÄ Ä¯rodyta nukentÄjusiosios V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų E. B., A.
G. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.             Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusioji V. Å . parodÄ (Å¡ie parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 78 b. l.), kad 2012 m. sausio 23 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkÄs teisme vyko posÄdis. Kabinete, esanÄiame treÄiame aukÅ¡te, buvo ji, jos buvÄs sutuoktinis G. Å ., jo motina R. S., pastarosios atstovÄ advokato padÄjÄja I. B. ir jos, t. y.
V. Å ., atstovas advokato padÄjÄjas A. G.. Kitame kabinete teisÄja L. M. apklausinÄjo jos ir G. Å . mažametÄ dukterį A. Å .. Jie visi galÄjo mikrofonu susisiekti su kitame kabinete esanÄia teisÄja, per psichologÄ galÄjo užduoti klausimus A. Å .. Kai R. S. jai (V. Å .) tris kartus pakartojo, kad tuomet, kai A. sukaks 10 metų, ji dukters nebematys, ir ji (V. Å .) R. S. atsakÄ: âÄ®sikÄ sk sau į užpakalįâ, jos buvÄs vyras G. Å . pribÄgo prie jos garsiai rÄkdamas, Äiupo jai už kairÄs rankos aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs ir suspaudÄ sukeldamas jai fizinį skausmÄ .
DÄl to toje vietoje atsirado mÄlynÄ. Juos iÅ¡skyrÄ advokato padÄjÄjas A. G., kuris per mikrofonÄ teisÄjai pasakÄ, kad yra sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis, G. Å . elgiasi agresyviai. TeisÄjai atÄjus į kabinetÄ , kuriame jie buvo, teismo posÄdis buvo nutrauktas. Ji pati policijos nekvietÄ, nes po tokio G. Å . poelgio buvo iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, Å¡okiruota, nežinojo kÄ daryti (1 t. 12-13 b. l.). Abejoti nukentÄjusiosios parodymų teisingumu nÄra pagrindo â Å¡iuos parodymus, prieÅ¡ingai nei savo skunde teigia apeliantas, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Tai, kad kiti teisiamajame posÄdyje apklausti liudytojai nenurodÄ, jog A. G. G. Å . ir V. Å . iÅ¡skyrÄ, nÄra pagrindas netikÄti nukentÄjusiosios parodymais.              Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkÄs teismo programuotojas E. B. nurodÄ, kad vykdant vaiko apklausÄ reikÄjo daryti garso ir vaizdo įraÅ¡Ä . TeisÄja su vaiku ir psichologu buvo vienoje salÄje, o jis ir kiti proceso dalyviai â kitoje. Tai galÄjo bÅ«ti 2014 m. sausio 23 d. Patalpoje, kuriame buvo jis, du advokatai, G.
Å ., V. Å . ir vaiko moÄiutÄ, įvyko ginÄas, apsižodžiavimas tarp G. Å . ir V. Å .. GinÄai prasidÄjo įpusÄjus apklausai, jis atkreipÄ dÄmesį iÅ¡girdÄs pakeltÄ tonÄ . Jam tokie pokalbiai neatrodo priimtini. Užduodant papildomus klausimus, jis iÅ¡girdo teisÄjÄ sakant, kad apklausa baigta. Kol asmenys nebuvo suartÄjÄ ir sukonfliktavÄ, teisÄja apie posÄdžio pabaigÄ nebuvo praneÅ¡usi. Jam įsiminÄ advokato frazÄ: âŽiÅ«rÄk, bÅ«si liudytojasâ (2 t. 13-14 b. l.).
             Liudytoja I. B. teisiamajame posÄdyje nurodÄ girdÄjusi, kaip tÄ kart G. Å . pasakÄ: âÄmiau už striukÄs, mamos nemuÅ¡iâ, o V. Å . pasakÄ, kad atliks ekspertizÄ. A. G. pasakÄ teismo darbuotojui: âBÅ«si liudytojuâ ir priÄjÄs prie mikrofono sustabdÄ posÄdį. Po to į patalpÄ , kurioje jie buvo, atÄjo teisÄja, pasakÄ: âBaikime apklausÄ â ir visi su tuo sutiko (2 t. 14-15 b. l.).              G.
Å . kaltÄ patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, kad jį G. Å . elgesys papiktino, jis iÅ¡sigando, teko apklausÄ nutraukti. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, posÄdis pasibaigÄs nebuvo. PraÄjus po V. Å . užpuolimo 2 minutÄms, jis papraÅ¡Ä nutraukti apklausÄ , nes âiÅ¡ galvos dingo visi klausimaiâ. G. Å . buvo agresyvus, jis staigiai puolÄ prie V. Å ., Äiupo jai už rankos. FizinÄ agresija truko neilgai, buvo tik paÄmimas už rankos ir pastÅ«mimas. G. Å . Å¡aukÄ: âKam mamai pasakei?â.
TÄsti apklausÄ nebebuvo įmanoma, konfliktas tÄsÄsi, todÄl jis papraÅ¡Ä apklausÄ nutraukti (2 t. 16-17 b. l.). NetikÄti liudytojo A. G. parodymais dÄl to, kad kitoje byloje, kurioje pastarasis buvo nukentÄjusiuoju, o G. Å . â kaltinamuoju, G. Å . buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir šį nuosprendį Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas paliko galioti, nÄra pagrindo.              AplinkybÄ, kad jis suÄiupo V. Å . už rankos, o ji iÅ¡traukÄ rankÄ Å¡aukdama:
âUžstatei mÄlynÄâ, teisiamajame posÄdyje nurodÄ ir pats G. Å . (2 t. 77 b. l.).              Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajono apylinkÄs teisme esanti (duomenys neskelbtini) posÄdžių salÄ (1 t. 5-9 b. l.).              ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. Å . padaryta kraujosruva kairiame žaste (o ne rieÅ¡e, kaip teigia apeliantas), rastas sužalojimas nebÅ«dingas kritiminei traumai, rastam sužalojimui padaryti reikÄjo vieno smÅ«ginio kontakto buku kietu daiktu.
Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybÄse nurodytÄ laikÄ (2012 m. sausio 23 d., apie 11 val.), V. Å . padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 11 b. l.). NetikÄti Å¡ia iÅ¡vada nÄra pagrindo â jÄ davÄ kompetentingas specialistas, bÅ«damas įspÄtas dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , duomenų, kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, kad Å¡is specialistas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi, nÄra. Teisiamajame posÄdyje specialistas J.
S. paaiÅ¡kino, kad V. Å . sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu, kuriuo galÄjo bÅ«ti ir rankos pirÅ¡tas. Taip pat nurodÄ, kad kraujosruva galÄjo atsirasti ir žmogui esant storiau apsirengusiam (2 t. 43 b. l.).              Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad G. Å . vieÅ¡oje vietoje â teismo posÄdžių salÄje, veikÄ Ä¯Å¾Å«liai â matant kitiems asmenims suspaudÄ V. Å . rankÄ , taip padarydamas jai kraujosruvÄ , dÄl jo elgesio buvo sutrikdyta teismo posÄdžio eiga, t. y.
G. Å . savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ . Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dÄstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. Å . veiksmus pripažino nusikalstamais ir juos teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant byloje nustatytoms aplinkybÄms, visiÅ¡kai nesuprantamas apelianto skundo teiginys, kad už tokį elgesį, kaip jo, turi bÅ«ti ne baudžiama, o skatinama. PažymÄtina, kad jokie konfliktai negali bÅ«ti sprendžiami prieÅ¡ingais teisei veiksmais.
             Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir pagrįstai liudytojų R. S. bei I. B. parodymais rÄmÄsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas argumentuotai nurodÄ, kodÄl minÄtų liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai. TeisÄjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rÄmÄsi liudytojų E. B. ir D. K. parodymais, nes iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad jie patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus (nukentÄjusiosios V.
Å ., liudytojų I. B., A. G. parodymus), ir, kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra jokių duomenų, kad minÄti liudytojai bÅ«tų turÄjÄ pagrindÄ apkalbÄti G. Å ..              Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad BPK 242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentÄjusiuosius, liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posÄdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rÄti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
TaÄiau kartu atkreipiamas dÄmesys, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ar liudytojo parodymai. ApklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikÄs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas ÄmÄsi visų galimų priemonių tam, kad į teisiamÄ jį posÄdį atvyktų ar bÅ«tų atvesdinta nukentÄjusioji V. Å ., taÄiau V.
Å . į teisiamuosius posÄdžius neatvyko. DÄl to teismas, pagarsindamas V. Å . parodymus ir jais remdamasis priimdamas G. Å . apkaltinamÄ jį nuosprendį, Baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidÄ. Taip pat atkreipiamas dÄmesys, kad į teismo posÄdį buvo iÅ¡kviestas ir kaip liudytojas apklaustas tyrÄjas D. K., kuris nurodÄ, kad 2012 m. atliko V. Å . apklausÄ , apklausos metu raÅ¡Ä tik tai, kÄ pasakojo V. Å .. V. Å . savo parodymus perskaitÄ ir juos patvirtino savo paraÅ¡u (2 t. 76 b. l.).
             Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jis veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamas savo motinÄ nuo V. Å . prieÅ¡ pastarÄ jÄ panaudoto fizinio smurto.              BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
BÅ«tinoji gintis yra atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginanÄiųjų jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, visuomenÄs ar valstybÄs interesams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-277/2009, Nr. 2K-205/2010, Nr. 2K-279/2010, Nr. 2K-7-326/2013).Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad V.
Å . bÅ«tų stÅ«musi G. Å . motinÄ R. S., bÅ«tų sudavusi jai, trenkusi jai per petį, kaip skunde teigia apeliantas, byloje nenustatyta, kad R. S. bÅ«tų kilÄs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio G. Å . bÅ«tų reikÄjÄ ginti savo motinÄ . Taigi, pripažinti, kad G. Å . veikÄ esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nÄra teisinio pagrindo. Kaip jau minÄta, teisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl G. Å . kaltÄs padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . TaÄiau teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi ir įvertinusi byloje esanÄiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G.
Å . atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų požymiams, neįvertino realaus nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Atkreipiamas dÄmesys, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog baudžiamoji teisÄ nÄra formali teisÄ. Ji nustato atsakomybÄ tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių â objektyviųjų ir subjektyviųjų â iÅ¡raiÅ¡kÄ konkreÄiame nusikaltime.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padarÄs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).
Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudÄties požymiai, taÄiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudÄties požymius, taÄiau dÄl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nÄra didelis ir nÄra tokio laipsnio, dÄl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybÄn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
Sprendžiant klausimÄ dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybÄs pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilÄ padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrÄžta ar neapibrÄžta tyÄia, tyÄios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybÄmis kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad G.
Å . nebuvo konflikto iniciatorius, jis tik netinkamai sureagavo į V. Å . jo motinai R. S. pasakytus žodžius âįsikÄ sk į užpakalįâ, G. Å . veiksmai truko labai neilgai, jis tik vienÄ kartÄ suspaudÄ V. Å . rankÄ ir daugiau jokių neteisÄtų veiksmų neatliko, V. Å . buvo padaryta viena kraujosruva, liekamieji reiÅ¡kiniai nukentÄjusiosios sveikatai nebuvo sukelti, be to, teismo posÄdis jau buvo besibaigiantis. Esant tokioms aplinkybÄms, daroma iÅ¡vada, kad nors G. Å . veiksmai ir atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymius, taÄiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galÄtų bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, todÄl jis nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistinas dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dÄl G. Å . pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir G. Å ., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.
Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas TeisÄjai                                                                                                                     Boleslovas Kalainis                                                                                                                                   Gražvydas PoÅ¡kus             Â