2025-02-05 Nr. AB-2462-3-61-3-04750-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Iinsurance Company“), dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-02-05 Nr. AB-2462-3-61-3-04750-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo L. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-483-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. G.“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-64-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04750-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Iinsurance Company“), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo L. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-483-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. G.“ (toliau – ir Sprendimas).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti.
2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024.
Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai sumažinus Teritorijų ir Sklypų sąrašus, buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pareiškėjo pageidaujamu būdu. Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 30-266923 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, todėl teigia, jog ši administracinė byla ir administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.
Administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, kuriuo NŽT buvo perduoti sklypai tam, kad jie būtų įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, ir neatlygintinai perduoti pretendentams pagal eilės sąrašą.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-394/2024, taip pat įtraukė į šią bylą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu,
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. spalio 4 d. pateikė nuomonę dėl bylos sustabdymo, kur pažymėjo, jog NŽT vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 buvo patvirtintas galutinis siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas. Minėtas sąrašas buvo pagrindu pretendentams rinktis naujus žemės sklypus.
Teismas sprendė, kad šioje ir pareiškėjo nurodytoje administracinėse bylose yra nagrinėjami skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo proceso etapai. Administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 yra nagrinėjamas sprendimo, kuriuo užbaigiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas padarė išvadą, kad sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, nėra tiesioginiame teisiniame ryšyje su šia nagrinėjama byla, o vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 priimtas sprendimas galėtų būti vertintinas šioje byloje kartu su kitais įrodymais, tačiau jis nebūtų tas, kurio pagrindu būtų priimamas sprendimas šioje administracinėje byloje.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.
Pareiškėjas teigia, kad priešingai nei teigiama nutartyje, nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. el3-4874 535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir Pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės, kad kitose identiškose bylose yra nustatytas tiesioginis ryšis tarp Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo skundžiamo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, ir ginčijamo sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurio pagrįstumas yra vertinimas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas nurodo, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad administracinėje byloje Nr. eI3 4874-535/2024 priimtas sprendimas, t. y. sprendimas, ar Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas yra teisėtas, gali turėti įrodomosios galios ir šioje byloje. Kita vertus, teigiama, kad, nepaisant to, tai netrukdo nagrinėti bylą.
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.
NŽT nurodo, kad Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o Nacionalinė žemės tarnyba negalėtų jų įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašus pirmiausia dėl to, kad: 1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai; 2) Nacionalinė žemės tarnyba yra patvirtinusi galutinį siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 2 punktu negalėtų būti keičiamas. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2024 metais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, Nacionalinė žemės tarnyba privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT įsakymu patvirtinto siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių).
NŽT pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 priimtas sprendimas galėtų būti vertintinas šioje byloje kartu su kitais įrodymais, tačiau jis nebūtų tas, kurio pagrindu būtų priimamas sprendimas šioje administracinėje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Administracija nurodo, kad nepaisant įsakymo, kuris ginčijamas kitoje administracinėje byloje, Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį.
Administracija pažymi, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys bei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiuose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų, vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises buvo, kad sklypų skaičius būtų toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.
Administracija nurodo, kad, atlikus sisteminį nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų vertinimą, pagrįstai galima daryti išvadą, kad NŽT pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi ne Administracijos įsakymu, kuriuo tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms atkurti, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis ir piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Kontekstui papildomai reikia pažymėti, kad ne visi Administracijos perduodami sklypai buvo automatiškai perkeliami į NŽT siūlytinų Sklypų sąrašą, NŽT atskirai vertino perduodamus sklypus kokybine prasme ir dalį jų grąžino Administracijai, kaip netinkamus nuosavybės teisėms atkurti.
Administracija teigia, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nėra tos bylos šalis, Pareiškėjo atžvilgių jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto sklypų sąrašo.
Administracija pabrėžia, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 sprendžiami savo esme ir turiniu skirtingi teisiniai santykiai, nagrinėjamos skirtingos teisinės problemos ir šių bylų išsprendimas objektyviai negali turėti įtakos viena kitai. Šiuose bylose net nebus taikomas analogiškas teisinis reguliavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 negali būti pagrindas sprendimui šioje byloje, kadangi bylose nagrinėjami ginčai dėl skirtingų nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių institucijų sprendimų, priimtų skirtinguose nuosavybės teisių atkūrimo proceso etapuose.
Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pripažinus vienos iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos, t. y. Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą neteisėtu, kitos institucijos (NŽT) tolesni veiksmai, atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procese, negalės būti laikomi teisėtais.
Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).
Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).
Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.). Taip pat 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo pretendentui (pareiškėjui) atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės tuo, jog, jos nuomone, Administracijos direktoriaus įsakymais (taip pat ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu) neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, todėl ji neteko galimybės rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų žemės sklypų.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024.
Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo ir Administracijos atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai nekeičia vertinimo dėl bylos sustabdymo būtinybės.
Administracijos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, kadangi bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, naikinama ir klausimas dėl bylos sustabdymo išsprendžiamas iš esmės tenkinant prašymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), panaikinti ir sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė