04f0f751-36c7-4b7e-aacf-98bdf5db8d4a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-478-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00106-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.1.7.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal T. S. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas T.

S. atstovo advokato M. Navicko skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-21 nutarimo, kuriuo T. S. nubausta pagal ANK 422 str. 5 d. 310 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 12 mėnesių. Teismas n u s t a t ė: T. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-21 nutarimu nubausta pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad ji 2017-04-17 10.01 val.

Kretingoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot“ - būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,64 promilės) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi T. S. atstovo advokato M. Navicko skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktu nustatyta, kad remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo būklės, 2017-04-17 10.01 val.

T. S. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,2 promilės iki 0,5 promilės etilo alkoholio, praėjus 2 val. 9 min. nuo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo iki kraujo ėminio paėmimo VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje etilo alkoholiui nustatyti. Atkreipė dėmesį į tai, jog teismai analogiÅ¡kose bylose ne kartÄ yra nurodę, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad tikrindami T. S. neblaivumÄ alkotesteriu pareigÅ«nai bÅ«tų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas, pažeidėja pripažino, kad prieÅ¡ tai buvusios dienos vakare buvo gėrusi vyno, o praėjus daugiau kaip dviem valandoms laiko po pareigÅ«nų patikrinimo VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktas patikrinimas alkotesteriu ir paimto kraujo tyrimas iÅ¡ esmės patvirtina pareigÅ«nų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenis. Teismas konstatavo, jog paprastai žmogaus organizmas per valandÄ paÅ¡alina 0,2–0,15 proc. alkoholio, taigi praėjus daugiau kaip dviem valandoms po pareigÅ«nų patikrinimo iÅ¡ T.

S. organizmo galėjo pasiÅ¡alinti dalis alkoholio, ir kraujo tyrimo rezultatai bÅ«tent tai ir parodė.Apeliaciniu skundu T. S. atstovas advokatas M. Navickas praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-09-29 nutartį, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-21 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina toliau Å¡iame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 str. 1 d.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-664-557/2016). Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas, kuris, kaip matyti iÅ¡ toliau skunde nurodytų motyvų, nustatytinas nagrinėjamu atveju, yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Pasisakydamas dėl nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų ir duomenų nepakankamumo traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, nurodo, jog iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos PK nutarimo, iÅ¡ esmės vadovavosi vien tik alkotesterio „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0385 parodymais, o kitų byloje esančių įrodymų, pavyzdžiui, pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų duomenų, medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 užfiksuotų duomenų visiÅ¡kai nevertino, į juos neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje net nepaminėjo.

Pažymi, jog Å¡ie duomenys buvo itin svarbÅ«s vertinant T. S. atsakomybės klausimÄ , kadangi jie yra akivaizdžiai ne tik prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, bet taip pat ir alkotesterio užfiksuotiems parodymams. Visų pirma pažymi, kad vyriausiojo patrulio A. T. 2017-04-17 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl KET pažeidimo nurodyta, jog „nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas“. Patikrinus vairuotojÄ alkotesteriu, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 prom.). Tuo tarpu VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-04-17 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 nurodyta, jog „alkoholio nustatymas iÅ¡kvepiamame ore: iÅ¡ uoslės neužuodžiu iÅ¡ arti“.

Mano, jog tampa neaiÅ¡ku ir kelia pagrįstų abejonių tas faktas, kad pareigÅ«nai sustabdę automobilį alkoholio kvapÄ užuodė, o gydytoja apžiÅ«ros metu alkoholio sklidimo neužfiksavo. Å ių duomenų teismas ne tik nevertino, bet net nebandė paÅ¡alinti esančių prieÅ¡taravimų.Nurodo, jog yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai (kurių teismas taip pat paÅ¡alino) tarp alkotesteriu (0,64 prom.), Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 216 bei 2017-04-26 Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4151/2017(01) užfiksuotų duomenų dėl T.

S. neblaivumo laipsnio. Kaip matyti, akte užfiksuota, kad 12.40 val. patikrinus T. S. alkotesteriu „Lion Alcometer 500“ nustatyta 0,05 prom., o 12.50 val. tuo pačiu aparatu jau fiksuota 0,00 prom. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 4151/2017(01) nurodyta, jog iÅ¡tyrus T. S. kraujÄ (paimtÄ 2017-04-17 12.40 val.) alkoholio nerasta. Teismas dėl Å¡ių duomenų patikimumo ir jų tarpusavio ryÅ¡io skundžiamojoje nutartyje taip pat visiÅ¡kai nieko nepasisakė ir jų nevertino ne tik atskirai, bet ir visų kartu.

Kiekvienas asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, turi teisę pats nuvykti į medicinos įstaigÄ ir pasitikrinti galimÄ neblaivumÄ . Å iuo atveju, nustačius lengvÄ girtumo laipsnį, T. S., nesutikdama su jo rezultatais ir siekdama paÅ¡alinti visas abejones, taip ir nusprendė padaryti. Alkotesterio duomenys yra užfiksuoti 2017-04-17, apie 10.01 val., o apeliantės kraujas tyrimui paimtas 2017-04-17 12.40 val., t. y. praėjus dviem valandoms nuo pirminės patikros momento. Å is uždelsimas didžiÄ ja dalimi buvo nulemtas pačių policijos pareigÅ«nų veiksmų, t. y. 30 min. buvo raÅ¡omas protokolas, 2 val. užtruko kelionė – važinėjimas po ligonines (iÅ¡ įvykio vietos į Kretingos ligoninę, iÅ¡ Kretingos ligoninės – į Klaipėdos ligoninę), nes pareiÅ¡kėjai pareigÅ«nams nurodžius, jog ji nesutinka su alkotesterio rodmenimis ir nori duoti kraujÄ alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, pareigÅ«nai galbÅ«t sÄ moningai pareiÅ¡kėjÄ pasiuntė į Kretingos ligoninę, kuri tokių tyrimų, kaip paaiÅ¡kėjo tik ten nuvykus, jau neatlieka.

Tik nuvykusi į Å¡iÄ ligoninę ir gavusi atitinkamÄ informacijÄ (tai patvirtina Kretingos rajono ligoninės įraÅ¡as ambulatorinių ligonių registravimo žurnale, kuriame nurodyta, kad T. S. į Å¡iÄ ligoninę buvo atvykusi 2017-04-17 11.40 val.), ji nedelsiant iÅ¡vyko į Klaipėdos ligoninę ir ten atlikus kraujo tyrimÄ specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuota, jog T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad tais atvejais, kai pareigÅ«nų metrologiÅ¡kai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieÅ¡taravimams Å¡alinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama atitinkama teismo ekspertizė tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡ asmens organizmo galėjo pasiÅ¡alinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio suformuota praktika neprarado aktualumo ir 2017-01-01 įsigaliojus ANK, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. (Å¡iuo metu ANK 422 str. 5 d.) numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog asmuo vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3165/2009, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-4649-295/2015).

Šioje byloje narkologinė teismo ekspertizė buvo paskirta Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2017-05-23 nutarimu, kuriuo ekspertams pavesta atsakyti į klausimus, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2017-04-17 10.01 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0385 atlikto T. S. blaivumo testo rodmenų (rasta 0,64 prom. etilo alkoholio) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos atliktos specialisto išvados (2017-04-17 12.40 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta); taip pat ar atsižvelgiant į visus administracinėje byloje esančius T.

S. blaivumo bÅ«klės tyrimo rezultatus, 2017-04-17 10.01 val. T. S. vairavo automobilį neblaivi (ar blaivi) ir koks jos neblaivumo laipsnis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 920/2017(03) iÅ¡vadose nurodyta, jog duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu.

Taip pat Å¡iame ekspertizės akte nurodyta, jog 2017-04-17 10.01 val. T. S. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,2 prom. (kas nėra draudžiama) iki 0,5 prom. etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad akivaizdu, jog yra didesnė tikimybė, jog T. S. blaivumo tikrinimo metu vairavo automobilį visiÅ¡kai blaivi arba nevirÅ¡ijo leistinos normos, o ekspertas į pavestÄ atsakyti klausimÄ konkretaus atsakymo nepateikė.Be to, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir preziumuojant, jog T.

S. kraujyje buvo maksimalus specialisto iÅ¡vadoje nurodytas kaip galimas alkoholio kiekis, t. y. 0,5 prom., tokie duomenys iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų alkotesterio rodmenims ir bÅ«tų kur kas mažesni nei alkotesteriu užfiksuoti rodmenys. Mano, jog Å¡ios objektyviai ir neginčijamai nustatytos aplinkybės bÅ«tent ir atsako į policijos užduotÄ klausimÄ , jog medicininiu požiÅ«riu tarp alkotesterio rodmenų bei kraujo tyrimo rezultatų yra akivaizdÅ«s ir niekuo nepaaiÅ¡kinami prieÅ¡taravimai. Teigia, jog esant susidariusiai situacijai, alkotesterio rodmenys, vien tik remiantis kuriais T.

S. ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, turėtų bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti ir nepatikimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N575-752/2012, N575-927/2012, N438-1316/2012). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka padaryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011, N 444-619/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-4649-295/2015, nutartis Nr. ATP-717-195/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-356-462/2017).Nurodo, jog Å¡iuo atveju teismas ne tik kad nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, bet netgi kaltę paneigiančius duomenis aiÅ¡kino ne administracinėn atsakomybėn traukiamos T.

S. naudai, bet rėmėsi išimtinai tik kaltinančiais duomenimis (būtent T. S. ginčijamais alkotesterio rodmenimis ir nekonkrečia šiems alkotesterio rodmenims iš esmės prieštaraujančia eksperto išvada). Todėl mano, kad toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, neatitinkantis įstatymo reikalavimų bei tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatyta, ar toks didelis alkoholio koncentracijos T.

S. organizme sumažėjimas (išnykimas) buvo natūralus procesas. Alkoholio koncentracijos T. S. organizme išnykimo pobūdžio ir trukmės klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl, kilus abejonių dėl T. S. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo momentu, teismas turėjo galimybę pasitelkęs kompetentingus specialistus nustatyti, koks buvo T. S. neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo momentu ir ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į T. S. fizinę bei sveikatos būklę, individualias savybes, galėjo įvykti toks alkoholio koncentracijos jos organizme sumažėjimas.

Taigi, siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, teismas turėjo byloje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertÄ , siekdamas įvertinti asmens bÅ«senos ypatumus esant neblaivumui, ir gauti tikslų ir konkretų atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar asmuo buvo blaivus transporto priemonės vairavimo metu.Be to, teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.

Su šiais teismo argumentais galima sutikti tik iš dalies, kadangi analogiškoje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-11-07 kaip liudytoja apklausta narkologė nurodė, kad kraujo duomenys yra patikimesni, nes kraujyje vyksta fermentiniai, biocheminiai procesai ir alkoholis kraujyje lieka ilgiau, jis išsivaikšto negreitai. Atsižvelgiant į tai, T. S. atstovui tampa neaišku (to nemotyvavo ir teismas), kodėl išimtinai buvo vadovaujamasi tik policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto T.

S. neblaivumo rezultatais, o kiti įrodymai (pakartotinai tikrinto blaivumo rezultatai bei kraujo tyrimas) atmesti. Taip pat, kaip jau buvo nurodyta ir Kretingos rajono apylinkės teismui pateiktame skunde, atsižvelgiant į ekspertizės metu naudotÄ Vidmarko formulę, per 2 val. 9 min. alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos galėjo sumažėti iki 0,00 prom. tik dirbant sunkų fizinį darbÄ (per 1 val. žmogaus organizme oksiduojasi iki 0,25 prom. dirbant sunkų fizinį darbÄ ). Beje, net ir tokiu atveju, skaičiuojant pagal tokiÄ metodikÄ , jis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos organizme alkotesterio užfiksuotų 0,64 prom. negalėjo pavirsti į 0,00 prom, t. y. alkoholio bet kuriuo atveju bÅ«tų turėję likti ir kraujo tyrimo metu.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju T. S. laikotarpiu nuo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo iki kraujo paėmimo VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jokio sunkaus fizinio darbo nedirbo ir negalėjo dirbti, kadangi perdavusi automobilį vairuoti V. R., buvo vežama (sėdėjo automobilyje) į Kretingos bei Klaipėdos ligonines. Pažymi, jog net jeigu T. S. bÅ«tų dirbusi aktyvų fizinį darbÄ , jos organizme po 2 val. 9 min. vis tiek bÅ«tų nustatytas dar daugiau kaip 0,1 prom. neblaivumas, o tokie duomenys užfiksuoti nebuvo.

FaktÄ , jog T. S. iÅ¡ esmės visÄ laikÄ buvo ramybės, o ne fizinio aktyvumo bÅ«senoje, patvirtina ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 užfiksuotas normalus pulsas bei kvėpavimas. Dėl to, atsižvelgiant į fizinį aktyvumÄ , maksimaliu režimu per 2 val. 9 min. vidutiniÅ¡kai iÅ¡ T. S. organizmo bÅ«tų oksidavęsi tik 0,43 prom. etilo alkoholio. Tokiu atveju ligoninėje bÅ«tų nustatytas ne 0,00 prom. neblaivumas, o 0,21 prom. neblaivumas (0,64 prom.

– 0,43 prom. = 0,21 prom.). Teigia, jog Å¡ių objektyvių specialisto iÅ¡vadoje esančių duomenų, paneigiančių tÄ teiginį, jog T. S. vairavo automobilį neblaivi, teismas visiÅ¡kai nevertino ir jokių motyvų dėl Å¡io skundo argumento nepateikė. Teismas, konstatuodamas alkoholio kiekio kraujyje mažėjimo faktÄ , citavo bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri Å¡iuo atveju visiÅ¡kai neatitinka faktinės nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo ir nevertino, dėl to, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, buvo priimtas visiÅ¡kai neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas teismo sprendimas.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus, T. S. atstovas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių neiÅ¡tyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, jog T. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymiai ir sudėtis. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iÅ¡ esmės neigia, kad T. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 str. 5 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad T. S. transporto priemonę vairavo bÅ«dama neblaivi (lengvo girtumo laipsnio), Å¡iais savo veiksmais padarydama nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 str. 5 d.Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad T.

S. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.Å ioje administracinio nusižengimo byloje pareigÅ«nų tikrinimo alkotesteriu, vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikÅ¡mę įgauna visapusiÅ¡kas bylai reikÅ¡mingų įrodymų įvertinimas ir prieÅ¡taravimų tarp jų paÅ¡alinimas. 2017-04-17 sustabdžius T.

S. vairuojamÄ automobilį ir 10.01 val. patikrinus jos blaivumÄ sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0385, buvo nustatytas lengvas (0,64 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 12, 13). Po to 2017-04-17 T. S. 12.25 val. atvyko į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 12.40 val. buvo pradėta jos apžiÅ«ra, 12.40 val. patikrinus jos blaivumÄ alkotesteriu nustatyta 0,05 prom. alkoholio koncentracija kraujyje, pakartotinai patikrinus jos blaivumÄ alkotesteriu 12.50 val. alkoholio kraujyje nebenustatyta, 12.40 val.

Å¡ioje ligoninėje buvo paimtas T. S. kraujas, iÅ¡tyrus šį kraujÄ 2017-05-15 buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4351/15(01), kurioje nustatyta, kad T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).Pažymėtina, kad paprastai pareigÅ«nai patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandÄ gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ .

TÄ nagrinėjamu atveju T. S. ir padarė – nesutikdama su policijos pareigÅ«nų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, ji kreipėsi į medicinos įstaigÄ dėl medicininės apžiÅ«ros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4151/2017(01) (b. l.

17) nustatyta, kad T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.Siekdama paÅ¡alinti abejones dėl skirtingų T. S. blaivumo nustatymo rezultatų, nutarimÄ priėmusi institucija paskyrė narkologinę teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 21–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 920/2017(03) atsakant į klausimÄ , ar medicininiu požiÅ«riu nėra prieÅ¡taravimų tarp 2017-04-17 10 val. 1 min. matavimo alkotesteriu rezultatų ir 2017-04-17 12 val. 40 min. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatų, nurodoma, jog teismo medicinoje etilo alkoholio atgalinis apskaičiavimas pagal Vidmarko formulę yra atliekamas tiktai remiantis dujų chromatografijos metodu nustačius etilo alkoholio koncentracijÄ kraujyje, o duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai.

Taigi ekspertizes akte nustatyta, jog moksliniu požiÅ«riu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami tikrinimo metodų skirtumu – vienas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvepiamame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Be to, padaryta iÅ¡vada, jog remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo bÅ«klės, 2017-04-17 10 val. 1 min. T. S. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, praėjus 2 val. 9 min. (daugiau kaip 2 val. laiko) nuo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo iki kraujo ėminio paėmimo (b. l. 25–26).Akivaizdu, jog antroji ekspertizės akto iÅ¡vada dėl T.

S. neblaivumo 2017-04-17 10 val. 1 min., t. y. kad tuo metu jos kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, nėra kategoriÅ¡ka, o pateikiama kaip labiausiai tikėtina tikimybė. Nėra abejonės, jog 2017-04-17 12 val. 40 min. paimtame T. S. kraujyje neaptikus alkoholio, neatsižvelgiant į 2017-04-17 10 val. 1 min. atliktÄ patikrinimÄ alkotesteriu, bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , jog 2017-04-17 10 val. 1 min. T. S. apskritai buvo blaivi. Tačiau Å¡iuo atveju reikia paaiÅ¡kinti prieÅ¡taravimus tarp dviejų skirtingais metodais 10 val. 1 min. ir 12 val. 40 val. atliktų neblaivumo testų ir nustatyti, ar tokių neatitikimų galėjo atsirasti objektyviai dėl tarp patikrinimų užgaiÅ¡to laiko.

Visų pirma pastebėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad T. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, praėjus 2 val. 9 min., tačiau, kaip matyti, nuo tikrinimo alkotesteriu (2017-04-17 10 val. 1 min.) iki kraujo mėginio paėmimo (2017-04-17 12 val. 40 min.) praėjo daugiau laiko – 2 val. 39 min. Taigi, vadovaujantis ekspertizės akte pateiktais duomenimis, jog per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.) koncentracija kraujyje, matyti, jog prieš 2 val. 39 min. (159 minutes) T.

S. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,27 prom. iki 0,66 prom. etilo alkoholio. Be to, nors T. S., kaip matyti iÅ¡ alkotesterio Å¡aknelės (b. l. 12), 2017-04-17 10 val. 1 min. nustatytas 0,64 prom. neblaivumas, tačiau alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad Å¡io alkotesterio paklaida – 0,017 prom, taigi atmetus alkotesterio paklaidÄ , T. S. 2017-04-17 10 val. 1 min. alkotesteriu nustatytas 0,62 prom. neblaivumas. Taigi, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis ir 2017-04-17 12 val. 40 min. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatus skaičiuojant galimÄ T.

S. apsvaigimo lygį vairavimo metu, t. y. 2017-04-17 10 val. 1 min., ir jį lyginant su 10 val. 1 min. atlikto patikrinimo alkotesteriu gautais duomenimis, matyti, jog esminių prieÅ¡taravimų tarp jų nėra, nes pagal skaičiavimus T. S. organizme 2017-04-17 10 val. 1 min. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,27 prom. iki 0,66 prom., o tuo metu atliktas patikrinimas alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį, patenkantį į Å¡ias ribas – 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidÄ ). Aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tarp atliktų matavimų prieÅ¡taravimų nėra, o kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos alkotesteriu užfiksuotų duomenų.Apygardos teismas taip pat pažymi, jog alkoholis T.

S. organizme alkotesteriu buvo nustatytas ne tik 2017-04-17 10 val. 1 min. jÄ tikrinant policijai, tačiau ir 2017-04-17 12 val. 40 min. medicininės apžiÅ«ros metu – tada (praėjus 2 val. 39 min. (159 minutėms) po policijos patikrinimo) alkotesteris parodė, jog T. S. organizme esančio alkoholio koncentracija yra lygi 0,05 prom. Be to, tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinant T. S. po 10 minučių – 12 val. 50 min., jos organizme alkoholio jau nenustatyta, taigi per 10 minučių tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinama alkoholio koncentracija T.

S. organizme sumažėjo net 0,05 prom. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos T. S. organizme prieÅ¡ beveik tris valandas alkoholio koncentracija galėjo bÅ«ti 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidÄ ), t. y. tokia, kokia ir buvo nustatyta policijos pareigÅ«nų. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors administracinio nusižengimo protokole T. S. nurodė, jog gėrė vyno iÅ¡ vakaro, o ryte jautėsi gerai ir dėl to vairavo (b. l. 8–9), tačiau byloje esančio Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartÄ â€œ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „9 val. ryte (2017-04-17) iÅ¡gėrė apie 100 ml balto vyno“.

Taigi nors policijos pareigÅ«nams nurodė, jog įvykio dienÄ negėrė, ligoninėje ji pripažino, jog likus valandai laiko iki tikrinimo 2017-04-17 10 val. 1 min. ji iÅ¡gėrė 100 ml vyno, o Å¡i aplinkybė taip pat rodo, jog tyrimo metu T. S. nustatytas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidÄ ) neblaivumas buvo nulemtas jos neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog policijos pareigÅ«no 2017-04-17 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog „nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas“, o VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-04-17 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 nurodyta, jog „alkoholio nustatymas iÅ¡kvepiamame ore: iÅ¡ uoslės neužuodžiu iÅ¡ arti“.

Apygardos teismas pažymi, jog T. S. į medicinos įstaigÄ atvyko tik 12.25 val., t. y. praėjus 2.16 val. nuo T. S. tikrinimo alkotesteriu 10.01 val. Visų pirma pastebėtina, kad asmuo per tokį laikÄ galėjo imtis priemonių iÅ¡siblaivymui ar girtumo požymių maskavimui, pavyzdžiui, privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus toksinių medžiagų (etilo alkoholio) iÅ¡valymo iÅ¡ organizmo, maskuoti iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ gaivikliais, kramtomÄ ja guma ir t. t. Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiÅ«rÄ , T.

S. organizmas ir natÅ«ralių procesų metu galėjo bÅ«ti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytÄ alkoholio kiekį. NatÅ«ralu, kad asmeniui iÅ¡blaivėjus iki leistino neblaivumo lygio (medicinos įstaigoje alkotesteriu nustatytas 0,05 prom. neblaivumas), iÅ¡orinės apžiÅ«ros metodais pastebėti tokio lengvo apgirtimo požymius yra itin sudėtinga. Akivaizdu, jog iÅ¡orinės apžiÅ«ros metu VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo netgi teorinės galimybės įžvelgti kokius nors neblaivumo požymius asmens, kuris tuo metu jau buvo praktiÅ¡kai blaivus.

Kita vertus, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prieÅ¡taravimo tarp policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodyta, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, ir po kelių valandų atliekant pažeidėjos asmens medicininę apžiÅ«rÄ suraÅ¡yto akto 20 p. nurodyto teiginio, kad alkoholis iÅ¡kvėptame ore iÅ¡ uoslės neužuodžiamas iÅ¡ arti, nėra, nes Å¡ie duomenys sutampa su byloje nustatytais duomenimis, jog policijai sustabdžius T. S., ji buvo neblaivi, alkotesteriu jai nustatytas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidÄ ) neblaivumas, o patikrinimo ligoninėje metu ji buvo iÅ¡blaivėjusi, todėl jos girtumo nenustatė kraujo mėginį tyrusi laboratorija, o alkoholio kvapo neužuodė apžiÅ«rÄ atlikęs medikas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog uždelsimas buvo nulemtas pačių policijos pareigÅ«nų veiksmų, 30 min. buvo raÅ¡omas protokolas, o 2 val. užtruko kelionė, nes pareigÅ«nai nurodė T.

S. važiuoti į Kretingos rajono ligoninę, kuri tokių tyrimų neatlieka, todėl ji tik tuomet iÅ¡vyko į KlaipėdÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 29 p., inter alia, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

IÅ¡ Å¡io teisės akto reglamentavimo matyti, jog policija nesiunčia asmens į konkrečiÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , jÄ pasirenka pats asmuo, taigi T. S. pati galėjo pasirinkti bet kokiÄ Ä¯staigÄ , dėl to nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigÅ«nai yra atsakingi dėl to, jog T. S. nebuvo atlikta medicininė apžiÅ«ra sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kuriÄ ji pasirinko. Kita vertus, minėtame taisyklių punkte nenumatytos jokios aplinkybės, kurioms esant asmuo galėtų į medicinos įstaigÄ atvykti vėliau nei per vienÄ valandÄ po tikrinimo.

Akivaizdu, kad jokios iÅ¡imtys nenumatytos todėl, jog laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigÄ , yra itin svarbus. Nėra abejonės, kad toks griežtas reikalavimas nustatytas tam, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje atlikti tyrimai bÅ«tų kuo aktualesni ir bÅ«dami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. BÅ«tent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigÄ užkerta keliÄ spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors Å¡iek tiek maksimaliÄ leistinÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje (0,4 prom.) virÅ¡ijantį alkoholio kiekį, jis per vienÄ valandÄ iÅ¡ organizmo nepasiÅ¡alintų (iÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad maksimaliai per valandÄ iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alina iki 0,25 prom.) ir bÅ«tų aptiktas, todėl bÅ«tų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimÄ per tam tikrÄ laiko tarpÄ ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumÄ .

Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio (Å¡iuo atveju alkoholio likučiai (0,05 prom.) aptikti tik tikrinant iÅ¡kvėptÄ orÄ ) bei konstatavus, kad jis per laikÄ nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo iÅ¡siskaidyti organizme vykstant natÅ«raliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus iÅ¡blaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiÅ«riu neprieÅ¡tarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams.

Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimant papildomų priemonių, per 2 val. 39 min. T. S. galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu.Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog tik iš dalies galima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad svarbiausias vairavimo metu buvęs apsvaigimas, nes analogiškoje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-11-07 kaip liudytoja apklausta narkologė nurodė, kad kraujo duomenys yra patikimesni, nes kraujyje vyksta fermentiniai, biocheminiai procesai ir alkoholis kraujyje lieka ilgiau, jis išsivaikšto negreitai, todėl, apelianto teigimu, turi būti vadovaujamasi pakartotinai tikrinto blaivumo rezultatu bei kraujo tyrimais.

Visų pirma pastebėtina, jog apygardos teismui nėra privalomos žemesnės instancijos teismų padarytos išvados ir priimti sprendimai, be to, apeliaciniame skunde cituojama ne kaip specialisto ar eksperto apklausto specialiųjų žinių turinčio asmens, tačiau kaip liudytojos apklaustos narkologės, kuri pati paėmė iš automobilį vairavusio asmens kraujo mėginį, kuriame alkoholio nerasta, parodymai. Apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo analizuoti, kurio tyrimo technologija ir gaunami rezultatai yra tikslesni, nes, kaip jau minėta, tarp alkotesteriu 10.01 val. policijos pareigūnų atlikto blaivumo patikrinimo rezultatų ir po 2 val. 39 min.

– 12.40 val. paimto kraujo iÅ¡tyrus dujų chromatografijos metodu gautų rezultatų esminių prieÅ¡taravimų nėra – per nustatytÄ laikÄ tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme natÅ«raliai dėl oksidacijos galėjo sumažėti iki 0,00 prom. tik dirbant sunkų fizinį darbÄ (per 1 val. žmogaus organizme oksiduojasi iki 0,25 prom. dirbant sunkų fizinį darbÄ ), o Å¡iuo atveju pažeidėja tik sėdėjo automobilyje ir buvo vežiojama po medicinos įstaigas, t. y. sunkiai nedirbo.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, jog T. S. per 2 val. 39 min., kurios praėjo nuo jos tikrinimo policijos pareigÅ«nų alkotesteriu iki jos kraujo ėminio paėmimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, nebuvo fiziÅ¡kai aktyvi. Kita vertus, asmuo per tokį laikÄ gali imtis priemonių iÅ¡siblaivymui ir privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus toksinių medžiagų (etilo alkoholio) iÅ¡valymo iÅ¡ organizmo. Å iame kontekste pažymėtina, jog pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog prieÅ¡ nuvykdama į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, T.

S. dar lankėsi Kretingos ligoninėje. Taigi akivaizdu, jog prieÅ¡ paimant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujo ėminį Klaipėdos ligoninėje, T. S. galėjo ne tik fiziniu aktyvumu, tačiau ir medicininėmis priemonėmis paskatinti savo organizmo terpėse esančio alkoholio oksidavimosi ir redukcijos procesus.SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog T. S. 2017-04-17 10.01 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidÄ ) girtumo laipsnis.

Visi apeliaciniame skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, nepaneigia byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog 2017-04-17 10.01 val. T. S. vairavo bÅ«dama neblaivi. Tiek nutarimÄ priėmusi institucija, tiek ir skundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas tinkamai nustatė byloje susiklosčiusias faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, jos buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus ir iÅ¡tirtus duomenis, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitÄ pateiktÄ medžiagÄ visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti institucijos ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad institucija ir teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog T.

S. kaltė padarius jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, apeliacinio skundo argumentai T. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus jÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-06-21 nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : T. S. atstovo advokato M. Navicko apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas