2015-12-09 Nr. AB-23941-3-62-3-00902-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-136-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00902-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. O. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. O. apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. O. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo pašto ženklų, o artimieji atsiuntė pinigų tik 2015 m. spalio 13 d., dėl vidaus tvarkos taisyklių nebuvo galimybės nueiti į parduotuvę anksčiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. spalio 12 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2015 m. spalio 13 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo pinigų ir negalėjo laiku nusipirkti pašto ženklų, reikalingų apeliaciniam skundui pateikti paštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikоs bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Administracinių bylų teisenos įstatyme nenustatyta, kad asmuo vien dėl savo statuso – esantis įkalinimo įstaigoje – galėtų būti atleidžiamas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, nusprendę savo pažeistas teises ginti teisme, kartu prisiima ir pareigą apmokėti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, pareiškėjas turėjo galimybę reikalingomis priemonėmis (šiuo atveju pašto ženklais) pasirūpinti iš anksto. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aplinkybės dėl lėšų trūkumo nelaiko objektyvia aplinkybe, kuriai esant terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA662-48/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-71-520/2015).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. O. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius