04ef99e5-fe6e-4d8a-8c31-e7e3486f9dfc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-244-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26703-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.24 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) G. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-32919-1045/2018 pagal pareiÅ¡kėjos antstolės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. J., G. Č., L. K., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolė V. M. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuria nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens G. Č. ir nepilnamečio vaiko E. C. bendravimo tvarka, nevykdymÄ skyrimo (1 t., b. l. 2– 3).

2. PareiÅ¡kime nurodoma, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens G. Č. ir nepilnamečio vaiko E. C. bendravimo tvarka, pagal kuriÄ (be kitų nuostatų) suinteresuotas asmuo G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Tuo atveju, jei nustatytÄ savaitgalį ieÅ¡kovas neturi galimybės paimti dukters, jis apie tai informuoja atsakovę E. J. ne vėliau kaip iki tos savaitės trečiadienio.

Å i bendravimo tvarka taikoma nuo tryliktos 2018 m. savaitės. 2018 m. rugpjūčio 3 d. 17 val. G. Č. atvyko pasiimti dukters iÅ¡ jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dukters pasiimti negalėjo. Suinteresuotas asmuo G. Č. kreipėsi į antstolę su pareiÅ¡kimu dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. 2018 m. rugpjūčio 14 d. skolininkė E. J. raÅ¡tu pateikė antstolei paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. suinteresuoto asmens G.

Č. atvykimo pasiimti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Skolininkės pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. G. Č. atvyko pasiimti dukters. 2018 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S1-38963 dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas pakviesta psichologė L. K., E. J. įpareigota sudaryti sÄ lygas psichologei susitikti su vaiku, o psichologė – pateikti antstolei rekomendacijas dėl tolimesnės teismo nutarties vykdymo eigos. Psichologė L. K. pateikė antstolei psichologės konsultacijų apraÅ¡us.

PareiÅ¡kime antstolė pažymėjo, jog E. J. turėtų bÅ«ti suinteresuota vaiko interesų užtikrinimu, skatinti tėvo ir vaiko bendravimÄ , siekti, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjos nuomone, skolininkės pateikti vaizdo įraÅ¡ai rodo, kad skolininkė vaiko akivaizdoje demonstruoja neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ suinteresuotÄ asmenį G. Č.. Antstolės teigimu, E. J. nedaro aktyvių trukdymo veiksmų, tačiau pasyvus elgesys lygiai taip pat trukdo pasiekti vaiko teisės įgyvendinimÄ .

3. Suinteresuotas asmuo G. Č. teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog antstolės pareiÅ¡kimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisingas. Suinteresuotas asmuo praÅ¡o teismo tenkinti antstolės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo ir paskirti E. J. 500 Eur baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo G. Č. naudai (1 t., b. l. 16–19).

4. PaaiÅ¡kinimuose nurodė, jog nepilnametė duktė dėl iracionalių priežasčių atsisako bendrauti su G. Č., jaučia jam dirbtinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir nerimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina E. J. pateikta vaizdo medžiaga, iÅ¡ kurios matyti sÄ moningas E. J. nutarties nevykdymas ir aiÅ¡kus siekis neleisti tėvui bendrauti su dukterimi. Pažymėjo, jog iÅ¡ vaizdo medžiagos turinio iÅ¡ anksto yra aiÅ¡ku, kad G. Č. atvykus dukra nebus perduota ir ji su juo nevyks. Aplinkybes, kad duktė nebus perduota, patvirtina ir kiti E. J. veiksmai: kategoriÅ¡kas draudimas tėvui užeiti į butÄ ; atsisakymas palikti dukrÄ pabendrauti su tėvu;

E. J. vaiko akivaizdoje nepagrįstai kaltina G. Č., aiÅ¡kinasi santykius prie vaiko; dukros akivaizdoje aiÅ¡kina, kad jis neturi ryÅ¡io su dukra, siekia sukelti įspÅ«dį, jog tėvas liepia atstumti vaikÄ ir jÄ palikti vienÄ su juo; pačios E. J. pozicija, kalbėsena, veido mimika, nurodomieji pasakymai, konfliktų provokavimas, komentavimas, klausimas „ko atvažiavai“; iÅ¡ E. J. nėra nei vieno žodžio, raginančio dukrÄ eiti su tėvu, kad su tėvu eiti saugu; E. J. vaiko akivaizdoje tėvÄ vadina vardu.

Nurodo, kad kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagalbos, kuriame įvyko E. J. ir G. Č. susitikimas, kur buvo rekomenduota kreiptis dėl psichologo konsultacijų dukrai ir tėvams. G. Č. kreipėsi į psichologę L. K., kuri pateikė rekomendacijÄ organizuoti tėvo ir dukters susitikimus. 2018 m. birželio 21 d. antstolė priėmė patvarkymÄ , kuriuo nusprendė pakviesti psichologę L. K. dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas vykdant teismo nutartį dėl laikino dukros su G.

Č. bendravimo.

5. Nurodo, kad teismas 2018 m. liepos 26 d. priėmė nutartį, kuria papildė laikinÄ sias apsaugos priemones dėl G. Č. ir dukros bendravimo dalyvaujant psichologui, tačiau nedalyvaujant E. J.. Vadovaujantis nustatyta bendravimo tvarka, bendravimo savaitgalis buvo 2018 m. rugpjūčio 3 d. G. Č. nustatytu laiku atvyko pasiimti dukros, tačiau situacija iÅ¡ esmės nesikeitė, t. y. E. J. neužtikrino dukros bendravimo bei akivaizdžiai nedėjo jokių pastangų, jog dukra vyktų su tėvu. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Tai, kad E. J. veikia prieÅ¡ingai dukros interesais, daro jai tiesioginę įtakÄ bei žalÄ jos sveikatai, emocinei raidai, patvirtina psichologės L. K. 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d. apraÅ¡ai bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡vados.

6. Suinteresuotas asmuo E. J. antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo prašė atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 20–28).

7. PaaiÅ¡kinimuose nurodė, kad antstolis pareiÅ¡kimu dėl baudos skyrimo visÄ atsakomybę perkelia motinai, tačiau nevertina kitų, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui, esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių. Nurodo, kad papildomai kreipėsi į vaikų ir paauglių psichiatrÄ L. S., kuris pateikė konsultacijÄ , jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra įgyvendinamos dėl paties G. Č. elgesio ir dedamų nepakankamų pastangų užmegzti ryšį su dukra.

Psichiatras L. S. nenustatė, kad E. J. dėtų nepakankamas pastangas tam, jog sudarytų G. Č. sÄ lygas bendrauti su dukra. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas savaitgaliui pasiimti dukros atvyko vienas, be psichologo. Atvykęs pasiimti dukros atsakovas su ja bendravo tik 30 sekundžių, po to savo iniciatyva išėjo trenkdamas buto durimis. Ji prieÅ¡ kiekvienÄ susitikimÄ su tėvu kalbasi su dukra, informuoja dukrÄ , kad atvyks tėtis su ja pasimatyti savaitgaliui, tačiau dukra iÅ¡vykti iÅ¡ namų atsisako pati.

Nurodė, kad rekomendacijos nebuvo teikiamos prieÅ¡ susitikimus su tėvu. Psichologė pasirinko ne konsultavimo, o motinos kritikavimo metodÄ , taip formuodama naujas rekomendacijas ir mažindama pasitikėjimÄ ja kaip specialiste, jos taikomais metodais, kurie neveikė ir tik traumavo dukrÄ . KiekvienÄ kitÄ susitikimÄ E. J. stengėsi prisitaikyti ir pasikeitusiomis rekomendacijomis vadovautis. Nurodo, kad registravosi į pozityvios tėvystės kursus. Teigia, kad tėvas, nepavykus, ar nepavykstant pasiimti dukros E. J. atžvilgiu elgiasi prieÅ¡iÅ¡kai, kelia tonÄ , pradeda įsakinėti, rodo vidurinį pirÅ¡tÄ , tranko duris ir pan.

Tokiu elgesiu ieÅ¡kovas ilgalaikėje perspektyvoje pats atstumia dukrÄ . Pažymėjo, kad dukros santykis į ieÅ¡kovÄ pasikeitė po 2017 m. vasario 24 d. įvykio, kuomet G. Č. užrakino E. J. su dukra savo motinos bute. Nuo to laiko jis beveik metus visiÅ¡kai nesidomėjo dukra, su ja nesikalbėjo, nepageidavo ir nebuvo atvykęs su dukra pasimatyti. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2018 m. balandžio 27 d. dukra su ieÅ¡kovu net nekalbėjo. Psichiatras L. S. iÅ¡analizavęs vaizdo įraÅ¡us ir atsakęs į klausimus, iÅ¡ esmės pažymėjo, kad G.

Č. netinkamai bendrauja su dukra bei nemoka atskirti, kur yra jo ir buvusios sutuoktinės santykis, o kur yra jo ir vaiko santykis, vaikui nuolat kuriamas nesaugumo jausmas. Nurodo, kad dukra nenori bendrauti su tėvu jam atvykus. Papildomai pažymėjo, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones G. Č. neatvyko pasimatyti su dukra penkis savaitgalius. Taigi, jis prioritetÄ teikia savo asmeniniams interesams, o ne ryÅ¡io atstatymui su dukra. Å iai dienai nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo įvykdytos dėl E. J. kaltės.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teismui pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje, įvertinusi Å¡alių tarpusavio santykius, pateikė nuomonę, kad piktybiÅ¡kumo E. J. elgesyje dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais nėra (1 t., b. l. 131–132). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi (1 t., b. l. 192–202) antstolės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymÄ dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais skyrimo atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00902 esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 turinį, 2018 m. liepos 5 d. ir 26 d. nutartis, kuriomis patikslinta nustatyta laikina G. Č. bendravimo su dukterimi tvarka, bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. tėvo ir dukters bendravimas taip, kaip nurodyta 2018 m. kovo 20 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvyko, t. y. vaikas neiÅ¡vyko su tėvu.

Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai prieÅ¡iÅ¡ki: tai, kad E. J. neatsako į G. Č. pasisveikinimÄ , jo pokalbio su dukterimi metu abejingai stovi ir matydama, kad nesimezga atsakovo ir dukters pokalbis, į jį neįsikiÅ¡a, nepasiÅ«lo vaikui pabendravimo su tėvu alternatyvų, nereaguoja į G. Č. pasakymÄ , kad jis sugrįš kitÄ kartÄ , rodo jos prieÅ¡iÅ¡kumÄ suinteresuotam asmeniui ir nenorÄ jam padėti susitarti su vaiku, padėti jiems užmegzti (atkurti) tarpusavio ryšį.

Nors kalbėdamas su dukterimi, G. Č. buvo ramus, nekėlė balso tono, tačiau dukteriai atsisakius vykti kartu, iÅ¡eidamas trenkė durimis, o tai rodo, kad jis taip pat nesugeba suvaldyti neigiamų emocijų, kylančių po susitikimų su E. J.. Teismas pažymėjo, kad vaikas mato abiejų tėvų prieÅ¡iÅ¡kumÄ vienas kitam ir tokia situacija jam nepadeda (at)kurti emociÅ¡kai saugaus ryÅ¡io su tėvu, neskatina vaiko su tėvu bendrauti. Teismas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaiko atsisakymas bendrautis su tėvu buvo ne pirmas kartas, kai vaikas atsisakė vykti kartu.

Teismas pažymėjo, kad tebesitęsiant konfliktiškiems santykiams ir negerėjant, nestiprėjant ryšiui tarp suinteresuoto asmens G. Č. ir dukters, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys staiga pasikeis ir jis panorės vykti su tėvu, iš esmės tik jam apie tai paklausus.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nustačius, kad realiai tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nevyksta ir Å¡iuo metu nėra įmanomas. Teismas laikė, kad E. J. turi didelę įtakÄ dukters mÄ stymui, auklėjimui ir, be kita ko, kuriant ir palaikant jos santykius su kitais asmenimis, taip pat ir su tėvu G. Č.. Teismas pažymėjo, kad, neatsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo L. K. teikė konsultacijas ir bendravo su suinteresuotais asmenimis, teismas neturi pagrindo suinteresuoto asmens, kaip specialisto, nuomonės prilyginti ekspertinei ar panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡vadai.

Atitinkamai tokia pati iÅ¡vada darytina ir apie L. S. nuomonę, pateiktÄ jo raÅ¡ytiniuose dokumentuose suinteresuotiems asmenims, bei teiktus paaiÅ¡kinimus per teismo posėdį. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 paskirtas teismo kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais. Taigi aplinkybė, kiek kiekvienas iÅ¡ tėvų daro įtakÄ (jeigu daro), formuojant vaiko nuomonę apie kitÄ iÅ¡ tėvų, bus nustatytos gavus kompleksinio psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais iÅ¡vadas.

Teismas nurodė, kad asmens, gyvenančio su vaiku ir su kuriuo vaikas yra sukÅ«ręs artimÄ ir saugų ryšį, įtaka vaikui yra daug didesnė, nei to iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena ir su kuriuo ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs arba labai susilpnėjęs. Ä®takos vaikui darymas yra vienas iÅ¡ tėvų valdžios įgyvendinimo aspektų. Tokiu atveju, jeigu tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui savo elgesiu, jam reikalinga edukacija, kurios metu asmuo įsisÄ monintų, suvoktų savo žalingÄ elgsenÄ ir nuspręstų jÄ keisti.

12. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes teismas pažymėjo, kad tai, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. E. J. nesiėmė aktyvių veiksmų, negali bÅ«ti pagrindas spręsti, kad tokiu bÅ«du E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarkÄ . Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo metu taip pat neiÅ¡naudojo visų galimybių, kad duktė norėtų su juo pabendrauti ar ilgiau pabÅ«ti. III. Atskirojo skundo argumentai 13. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. Č. atskiruoju skundu (2 t., b. l. 4–11) prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – antstolės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo tenkinti.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Teigia, jog E. J. netinkamai vykdė įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį. L. K. teismo posėdžio metu parodė, jog tėvas pareiÅ¡kė, kad tarp jo ir skolininkės E. J. yra didelis konfliktas, o ne tarp tėvo ir dukros. Pažymėjo, kad L. K. duoti paaiÅ¡kinimai yra susiję su 2018 m. birželio 22 d., kai vyko psichologės susitikimas su E. C. jos namuose. Tačiau Psichologo konsultacijos apraÅ¡as patvirtina, jog E. J. sÄ moningai nesilaikė sudaryto plano. Teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad visi susitikimai yra vienodi, mergaitei atsisakant eiti bei nurodant priežastį. BÅ«tent psichologė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra aiÅ¡kios priežasties nenurodo, o nurodo, jog „nenori“.

15. Teigia, jog E. J. pareiga buvo imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų sprendimo vykdymÄ . Ä®vertinus 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo medžiagÄ yra matyti, jog E. J. neatliko jokių veiksmų siekiant, kad teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas. Apeliantas sutinka, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai ir deda maksimalias pastangas iÅ¡vengti konfliktiÅ¡kų situacijų, kurias kaskart provokuoja E. J.. Tačiau nepaisant to, teismų praktikoje pažymima, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

E. J. teismo posėdžio metu ne kartÄ nurodė, jog jai yra sunku elgtis kitaip esant prieÅ¡iÅ¡kumui apelianto atžvilgiu, o ir pati dukra nenori vykti su tėvu, atsisako, todėl ji negali jos priversti. Pažymėjo, kad dukros akivaizdoje E. J. demonstruojamas nemandagus elgesys verčia dukrÄ prisitaikyti prie situacijos. Teismas spręsdamas, kad E. J. prieÅ¡iÅ¡kumas apeliantui, daromas psichologinis poveikis dukrai, negali bÅ«ti pagrindas spręsti, jog E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į tai, kad bÅ«tent Å¡ios aplinkybės buvo vienos esminių, kas lėmė dukros atsisakymÄ bendrauti su tėvu ir iÅ¡vykti su juo nutartyje numatytÄ savaitgalį.

Be to, teismo nurodomos aplinkybės teismų praktikoje yra pažymimos kaip pagrindas pripažinti nutarties pažeidimÄ .

16. Teismas dėl apelianto neigiamų emocijų sprendė tik iš to, jog neva tai apeliantas išeidamas trenkė durimis. Tačiau apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nueidamas tik paleido duris, tačiau tikslo jų trenkti neturėjo. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog jokio staigaus durų užtrenkimo nebuvo, o tiesiog didesnis garsas užsidarant durims, kas yra įprasta tokio tipo (šarvuotoms) duris. Negana to, pats apelianto durų garsesnis uždarymas nedaro įtakos sprendimo neįvykdymo faktui, kadangi ši aplinkybė įvyko po to, kai teismo nutartis nebuvo įvykdyta.

17. Nurodo, kad L. K. pagal turimÄ kompetencijÄ galėjo objektyviai įvertinti visÄ situacijÄ ir pateikti pagrįstus vertinimus dėl esamos situacijos. L. K. teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai ir detaliai teismui nurodė argumentus, mokslinius kriterijus, vertinimus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie E. J. daromÄ poveikį dukrai – psichologinį smurtÄ . L. K. aiÅ¡kiai nurodė, jog dukros elgesys aiÅ¡kiai parodo, jog neva tai eskaluojamas E. J. įvykis apie užrakinimÄ , nėra dukrÄ traumuojantis įvykis, nes vaikas nevertina Å¡io įvykio kaip itin traumuojančio, noriai apie jį kalbÄ .

Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apelianto ir dukros laikinos bendravimo tvarkos, 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nenustatė pagrindo, jog apelianto ir dukros bendravimas savaitgaliai yra negalimas ar neįmanomas bei paliko galioti 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantas tikėjosi, jog E. J. padarys iÅ¡vadas ir ims veikti dukros labui, tačiau iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo medžiagos matyti, kad to nepadarė. Jeigu apeliantas bÅ«tų realiai nesitikėjęs, kad jis gali iÅ¡vykti su dukra, tai jis ir nebÅ«tų vykęs jos pasiimti, o bÅ«tų pasinaudojęs nutartyje įtvirtinta sÄ lyga – informavęs E. J. apie savo neatvykimÄ nutartyje nustatyta tvarka, taip nesukeliant sau jokių neigiamų pasekmių.

Apelianto vertinimu, nesant ekspertizės iÅ¡vadoms, nėra pagrindo teigti, kad tuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka negalėjo bÅ«ti įgyvendinama dėl apelianto veiksmų, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad buvo objektyvios priežastys E. J. nevykdyti teismo. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog esminė nevykstančio apelianto ir dukros bendravimo priežastis – nuolatinis poveikis dukrai, kuriuo ji daro žalÄ E. C..

18. Ä®vertinus L. K. kompetencijÄ , dalyvavimÄ vykdant ekspertizes, jos vykdomÄ veiklÄ , įvykusių susitikimų skaičių su Å¡alimis, dukra, aplinkybes kurios buvo stebėtos, yra akivaizdu, jog nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad L. K., kaip specialisto nuomonė, negali bÅ«ti prilyginta ekspertinei ar panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡vadai. L. K. vertinimų objektyvumas, teisingumas apskritai negali bÅ«ti lyginamas su L. S. esamais vertinimais byloje, kadangi jis iÅ¡imtinai veikė E. J. interesais; prieÅ¡ingoms Å¡alims pateikė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas; psichologinių aspektus vertino neturint psichologo kompetencijos; neturėjo teisės teikti paslaugas kaip vaikų ir paauglių psichiatras; neturi kompetencijos vertinti suaugusiuosius; vertinimai paremti subjektyviais E. J. pateiktais paaiÅ¡kinimais; vertinimai pateikti nebendravus su dukra ir su pačiu apeliantu, nesigilinus į esamÄ situacijÄ ; vertinimai pateikti byloje kaip asmens, kuris nedalyvauja byloje ir jam nėra žinomos visos objektyvios bylos aplinkybės, duomenys.

19. Teigia, kad teismas turėtų informuoti atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismo argumentai, kad nors ir stovint už atidarytų durų apeliantui buvo leista bendrauti su vaiku, užduoti norimus klausimus ir pan., prasilenkia su įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, palaikyti ryšį ir imtis priemonių, kad tas ryÅ¡ys bÅ«tų iÅ¡saugotas. Tai, kad apeliantas turėjo galimybę paklausti, užduoti klausimus, nėra pagrindas vertinti, kad E. J. tinkamai vykdė nutartį. Akivaizdu, kad tėvui motina turi atlikti visus veiksmus, jog vaikas tinkamai ir saugiai bÅ«tų perduotas apeliantui ir paliktų namus. Kadangi jam yra uždrausta įeiti į namus, jis stovėjo už durų ir realiai neturėjo jokių galimybių veiksmus, kurių pagrindu galėtų tinkamai iÅ¡ gyvenamosios vietos pasiimti vaikÄ .

20. Antstolė V. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su apelianto atskiruoju skundu sutiko, todėl prašė jį tenkinti (2 t., b. l. 15–17).

21. Atsiliepime nurodė, kad ypatingÄ svarbÄ , vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį, įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Motina, nuolat bÅ«dama su dukra, turėtų siekti atkurti vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrÄ bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai bÅ«tų minimalÅ«s ar net nutrÅ«ktų. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl mamos psichologinės įtakos dukrai, tėvų valdžios naudojimo dukros atžvilgiu, tačiau nepagrįstai vertino, jog tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo pažeidė nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių nuostatų, kaip vaikas turi bÅ«ti perduodamas tėvui vaiko gyvenamojoje vietoje. Tačiau akivaizdu, jog tokio amžiaus nepilnametis vaikas nėra savarankiÅ¡kas, neturi tiek įgÅ«džių, kurie leistų vaikui pačiam savarankiÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ namų ar susiruoÅ¡ti daiktus, reikalingus iÅ¡vykai. Taigi motina turėjo imtis visų aktyvių veiksmų, suruoÅ¡ti savo nepilnametę dukrÄ ir pasirÅ«pinti, kad dukra teismo nustatytu laiku iÅ¡vyktų su tėvu. Bylos aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, kad mama jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Bandymas pateisinti mamos pasyvumÄ , nutarties nevykdymÄ skyrium gyvenančiam tėvui primetamomis pareigomis, kai jo galimybės tokioje situacijoje suruoÅ¡ti vaikÄ , formuoti vaiko nuomonę arba elgesį yra minimalios, neatitinka protingumo principo.

23. Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su apelianto atskiruoju skundu nesutiko, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 18–32).

24. Atsiliepime nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiÅ¡kinimuose. Papildomai nurodė, kad arba psichologė nekompetentingai atliko savo darbÄ , arba užėmusi tėvo „atstovės“ pozicijÄ prarado savo objektyvumÄ , rekomendacijas koreguoja priklausomai nuo siekiamo procesinio rezultato. Psichologė, vertindama situacijÄ , kiekvienÄ kartÄ savo rekomendacijas keisdavo, tačiau jas pateikdavo po susitikimų. Toks psichologės elgesys sudarė iÅ¡ieÅ¡kotojui sÄ lygas kaltinti jÄ netinkamu elgesiu, akcentuojant, kad ji sÄ moningai siekia atriboti dukrÄ nuo tėvo.

Nurodo, kad G. Č. savo iniciatyva išėjo trenkdamas durimis, taigi, pats ieškovas nedėjo pastangų užmegzti ryšį su dukra ir dukros nenoro bendrauti su tėvu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dukra nenustebo, kad tėvas atvyko su ja pasimatyti, o tai rodo, kad mama, nors ir nesėkmingai, su dukra apie tai kalbasi. Ieškovas iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo su dukra savo elgesiu nulėmė dukros santykį į save, vaikas nesijautė saugus tėvo akivaizdoje, o pats ieškovas neįdėjo pakankamai pastangų, kad užmegztų santykį su dukra.

Teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymÄ , teismo nuomone, sÄ lygojo abiejų tėvų veiksmai, kas, nepaneigiant teismo sprendimo privalomumo principo, yra vienas pagrindų atmesti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl baudos skyrimo. Apelianto teiginiai, kad mama yra atsakinga už dukros nuostatÄ tėvo atžvilgiu yra neįrodyti, grindžiami prielaidomis ir teoriniais pasvarstymais.

25. Apeliantas klaidina teismÄ ir paties pareiÅ¡kėjo kreipimesi į teismÄ nurodytus argumentus pateikia kaip teismo konstatuotas faktines aplinkybes. Teismas tiesiog apibendrino apelianto kreipimosi į teismÄ turinį kitoje byloje, tačiau Å¡ių aplinkybių nekonstatavo. Dėl Å¡ios priežasties atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismui konstatavus piktybiÅ¡ko E. J. elgesio faktÄ , Å¡is privalėjo spręsti ir dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymÄ skyrimo ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo E. J. atžvilgiu pradėjimo.

26. Teigia, jog siÅ«lė apeliantui pagalbÄ , ne kartÄ teiravosi, kaip ji gali padėti, siÅ«lė pasikalbėti, tačiau apeliantas pagalbos nepriima. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nenagrinėja bylos iÅ¡ esmės, t. y. taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neturi galimybių nustatyti, dėl kokių priežasčių dukra atsisako vykti su tėvu. Teismas 2018 m. liepos 26 d. įsiteisėjusia nutartimi iÅ¡ esmės nustatė, kad be specialisto (psichologo) pagalbos apelianto bendravimas su dukra negali bÅ«ti užtikrintas.

Objektyvios priežastys, dėl kurių dukra nebendrauja su tėvu, bus nustatytos tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Å iai dienai tos priežastys yra nežinomos ir negali bÅ«ti preziumuojamos, t. y. negali bÅ«ti teigiama, kad dukra 2018 m. rugpjūčio 3 d. dienÄ atsisakė iÅ¡vykti bendrauti su tėvu dėl E. J. kaltės. Nesant ekspertizės iÅ¡vadų, iÅ¡ieÅ¡kotojas antstolės pagalba tiesiog preziumuoja jo bendravimui su dukra turinčias reikÅ¡mės aplinkybes kaip tariamai nustatytas ir iÅ¡ esmės jomis grindžia pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Tik išsamaus ekspertinio tyrimo metu bus atsakyta į teismo nustatytus klausimus dėl išieškotojo bendravimo su dukra.

27. Kadangi psichologės L. K. apraÅ¡uose visiÅ¡kai nevertinamas tėvo elgesys, jie yra vienpusiÅ¡ki, Å¡ios specialistės apraÅ¡ai nepaneigia vaikų ir paauglių psichiatro L. S. pažymoje daromų iÅ¡vadų, kad už teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymÄ yra atsakingas pats iÅ¡ieÅ¡kotojas. Apelianto prielaida, kad jis, dukrai atsisakant vykti kartu, galėtų padėti dukrai apsirengti, yra nelogiÅ¡ka, nebent dukros atžvilgiu jis panaudotų prievartÄ . Be to, buvo rugpjūčio mėnuo – vaikas buvo apsirengęs. Apeliantas ir psichologė apraÅ¡e ir parodymuose nutylėjo dalį situacijos vertinimui svarbių faktinių aplinkybių, dalį aplinkybių nurodė netiksliai, o iÅ¡ieÅ¡kotojas, pasinaudodamas apraÅ¡o nekorektiÅ¡kumu, darydamas apibendrinančias iÅ¡vadas, kaltina E. J. tyčiniu netinkamu elgesiu – sÄ moningu trukdymu iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimui su dukra.

28. Dėl priežasčių, dėl kurių dukra nenori bendrauti su tėvu, nurodo, kad psichologė pamirÅ¡o paminėti, jog jai dukra priežastis yra iÅ¡sakiusi ne vienÄ kartÄ ir tos priežastys psichologės yra fiksuotos 2018 m. balandžio 30 d. dienos psichologės apraÅ¡e, esančiame vykdomojoje byloje. Be to, pati psichologė dukrai yra pasakiusi, kad atsakymas „nenoriu“ ar „nežinau“ taip pat yra atsakymas. Å iuo atveju, pačios iÅ¡sakytus patarimus dukrai psichologė interpretuoja aiÅ¡kindama, kad dukra nesako, kodėl atsisako vykti su tėvu. Psichologė, atstovaudama iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , tiesiog manipuliuoja situacija. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 29. Atskirasis skundas netenkintinas.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (naujas bylos Nr. – e2-397-1044/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-04465-2018-9) dėl G. Č. laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (vykdomosios b. l. 6–10). Minėtoje nutartyje, be kitų nuostatų, nurodyta, kad G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.;

G. Č. pasirÅ«pina dukters E. C. pasiėmimu ir grÄ Å¾inimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grÄ Å¾inimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 ir 26 nutartimis patikslino nustatytÄ laikinÄ ieÅ¡kovo G. Č. bendravimo su dukterimi E. C. tvarkÄ (vykdomosios b. l. 90–91, 125–129). Byloje ginčo dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. tėvo ir dukters bendravimas taip, kaip nurodyta 2018 m. kovo 20 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvyko (vaikas neiÅ¡vyko su tėvu), nėra.

Suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į antstolę su pareiÅ¡kimu dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo (vykdomosios b. l. 142). Antstolė V. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (t. 1, b. l. 2–3) dėl teismo nutarties nevykdymo, praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. skolininkės veiksmai nesudaro pagrindo teigti, jog E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarkÄ , dėl ko yra pagrindas paskirti jai baudÄ už teismo nutarties vykdymÄ .

32. Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės įrodinėja, kad E. J. daro neigiamÄ Ä¯takÄ ir nuteikinėja dukrÄ E. C. prieÅ¡ jį, taip pat jog E. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama, kad teismo nutartis bÅ«tų vykdoma. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime teigia, jog ji negali priversti dukros matytis su tėvu, jeigu ji to nenori, taip pat jog ji užtikrino teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties vykdymÄ , o bÅ«tent pats G. Č. nedėjo pastangų užmegzti ryšį su dukra.

33. Taigi, Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimÄ . Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 str. 6 d. normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, iÅ¡kilus ginčui dėl vykdymo turinio, teismas turi iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai Å¡alių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡tirtos ir teisiÅ¡kai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiÅ¡kinamas sprendžiant ginÄÄ , ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikti kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus.

Å ių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginÄÄ neiÅ¡nagrinėtÄ ar kitu bÅ«du nusiÅ¡alinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; kt.).

34. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokiÄ nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

35. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 (CPK 179 str. 3 d.), vykdomosios bylos ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametės E. C. tėvų (G. Č. ir E. J.) tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, jie neranda kompromisų ir visus ginčus linkę spręsti teisminiu bÅ«du. Tai, kad Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, patvirtina ir pats apeliantas atskirajame skunde. Å iuo atveju iÅ¡ vykdomojoje byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įraÅ¡o matyti, kad suinteresuoti asmenys nebendrauja tarpusavyje ir abu stengiasi laikytis neutraliai. Kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje nurodė teismas, E. J., matydama, kad nesimezga atsakovo ir dukters pokalbis, į pokalbį neįsikiÅ¡a, nepasiÅ«lo vaikui pabendravimo su tėvu alternatyvų, nereaguoja į G. Č. pasakymÄ , kad jis sugrįš kitÄ kartÄ . Taigi, iÅ¡ E. J. elgesio matyti, jog ji susilaikė nuo aktyvių veiksmų.

36. Vertinant apelianto veiksmus, pažymėtina, kad G. Č. pokalbis su E. J. ir dukra truko trumpiau nei vienÄ minutę. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. Č. pasisveikina su dukra, paklausia kaip ji laikosi, ar norėtų eiti pasivaikščioti ar į vaikų žaidimų kambarį, o dukrai atsakius, kad nenori, ir jam perklausus, kodėl ji nenori eiti, bei E. C. pakartotinai pasakius, kad „nenori“, suinteresuotas asmuo G. Č. pasakė, kad „gerai, atvažiuosiu kitÄ kartÄ , gal pasikeis tavo norai“, ir daugiau jokių veiksmų nesiėmė.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaikui ne pirmÄ kartÄ atsisakant vykti kartu su tėvu, nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (tebesitęsiant konfliktiniam santykiui) ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryÅ¡iui tarp suinteresuoto asmens G. Č. ir dukters, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys staiga pasikeis ir jis panorės vykti su tėvu, iÅ¡ esmės tik jam apie tai paklausus. Suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo metu galėjo įdėti daugiau pastangų, kad vaikas sutiktų su juo pabendrauti ar ilgiau pabÅ«ti, juolab, kad Psichologo konsultacijos apraÅ¡e bÅ«tent ir yra nurodoma, kad „jei mergaitė atstumtų tėvÄ pasimatymų metu, rekomenduojama nenustoti dėti pastangų ir tęsti bendravimÄ â€œ.

37. Nors apeliantas neigia, jog iÅ¡eidamas trenkė durimis, įvertinus byloje pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä (pažymėtina, kad apie tai galima spręsti tik iÅ¡ uždaromų durų garso, nes, minėta, paties G. Č. vaizdo įraÅ¡e nematyti) iÅ¡ jo girdėti, kad G. Č. trenkė durimis. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad uždaromų durų garsas yra neįprastas ir per daug garsus paprastai uždaromoms durimis bei į tai, kad uždarant (trenkiant) durimis E. C. nustemba arba iÅ¡sigÄ sta, kas taip pat yra nebÅ«dinga, jeigu durys yra uždaromos įprastai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas po trumpo pokalbio su dukra nedėjo daugiau pastangų, jog dukra sutiktų su juo pabendrauti ar ilgiau pabÅ«ti, ir išėjo trenkdamas durimis, taip pat turėjo įtakos sprendimo neįvykdymo faktui.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto ir antstolės argumentais, jog E. J. neparuošė dukros susitikimams su tėvu, kadangi iÅ¡ byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įraÅ¡o nėra matyti, jog mergaitė bÅ«tų nustebusi pamačiusi tėvÄ , atvykusį su ja pasimatyti, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji žinojo apie tėvo atvykimÄ . Pažymėtina ir tai, jog tėvo ir dukros susitikimas įvyko vasarÄ , mergaitė buvo apsirengusi pagal atitinkamÄ metų laikÄ , todėl nebuvo bÅ«tina, kaip kad teigia apeliantas, jog ji bÅ«tų aprengta.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. J. daro įtaikÄ vaiko mÄ stymui, auklėjimui ir pan., nes vaikas gyvena su motina. Tačiau, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, jog G. Č. 2018-08-03 susitikimo metu neiÅ¡naudojo visų galimybių, kad toks bendravimas su vaiku realiai įvyktų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ar tinkamai buvo vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bei esant duomenims, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. bendravimui turėjo įtakos ir apelianto veiksmai, nesant pakankamų neabejotinų duomenų, jog atsakovė pažeidė teismo nustatÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , aplinkybės dėl suinteresuoto asmens E. J. įtakos vaikui laipsnio, pobÅ«džio įvertinimas, sprendžiant klausimÄ dėl baudos skyrimo už laikinosios tvarkos nevykdymÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

40. Dėl apelianto argumentų, jog teismas turėtų informuoti atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, kokios nusikalstamos veikos požymius atitinka suinteresuoto asmens E. J. veiksmai; teismas šioje civilinėje byloje neturi pakankamai duomenų konstatuoti E. J. nusikalstamos veikos požymius, todėl nėra pagrindo CPK 300 str. taikymui.

41. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, be kita ko, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje teismo nustatyta laikina ieÅ¡kovo ir dukros bendravimo tvarka savaitgaliais nėra realiai įgyvendinama, abi Å¡alys nevykdo teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kintos tėvų pareigos Å¡iame ginče užtikrinti vaiko emocinį saugumÄ ir apsaugoti vaikÄ nuo tarpusavio konflikto.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-158-430/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog turi bÅ«ti siekiama, kad bÅ«tų atstatytas bendravimas ne tik tarp tėvo ir dukros, bet ir atstatytas tinkamas tėvų bendravimas vaiko akivaizdoje, kad Å¡ie vengtų tarpusavio konfliktų prie vaiko ir nedarytų įtakos vaiko požiÅ«riui (norui) bendrauti su kiekvienu iÅ¡ tėvu, bÅ«tų užtikrintas vaiko emocinis saugumas.

42. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto G. Č. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasinaudojo teise skirti baudÄ suinteresuotam asmeniui E. J., atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad abi Å¡alys nesiima pakankamų priemonių tinkamai vykdyti kooperavimosi pareigÄ , dėl ko baudos skyrimas CPK 771 str. 6 d. pagrindu neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei baudos skyrimo tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.

43. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., n u t a r i a : apelianto (iÅ¡ieÅ¡kotojo) G. Č. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina