04ed0508-ece9-485e-9ed5-b9ecbf64c295 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-481-998/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06385-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Diana Bučienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 200 Eur turtinės žalos, 11,01 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog 2017 m. spalio 20 d. įvykio metu buvo sulietos patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), ir jose buvęs turtas.

Žalų vertintojas nustatė, kad sulietos patalpų lubos, durys, siena. Ä®vykio metu atsargos buvo apdraustos verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.) (toliau Taisyklės). IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 315 Eur. IÅ¡mokėjo 200,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (315 Eur nuostolio suma – 115 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita).

IeÅ¡kovės teigimu, atsakingas už minėtÄ Ä¯vykį asmuo – atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, todėl privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus ir prižiÅ«rėti, kad jos administruojamas objektas atitiktų techninius reikalavimus. IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo užlietas dėl tos priežasties, jog antro aukÅ¡to bendro naudojimo patalpose, esančiose virÅ¡ apdraustų patalpų, neleistinai buvo įrengta skalbimo maÅ¡ina, demontuotas duÅ¡inės trapas.

Jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi pareigas atlikti nuolatines jos administruojamo objekto apžiÅ«ras, ji bÅ«tų nustačiusi minėtÄ aplinkybę iki 2017 m. spalio 20 d. įvykio ir atlikusi veiksmus, siekdama paÅ¡alinti pažeidimus. IeÅ¡kovė nurodo, kad siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Pažymi, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , nes:

1) neprižiūrėjusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir iki avarijos neorganizavusi jų apžiūrų bei neatlikusi neteisėtai įrengtos skalbimo mašinos išmontavimo, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai);

2) dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo patalpų ieškovės apdraustam turtui atsirado žala;

3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog vykdo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdyti namo techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) pavesta UAB „Pastatų meistrai“.

Remiantis minėtos sutarties nuostatomis, techninis prižiÅ«rėtojas UAB „Pastatų meistrai“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ ir tinkamai atlikti darbus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, jam pavestuose daugiabučiuose namuose. Patalpų užliejimas įvyko dėl to, kad namo antro aukÅ¡to duÅ¡inės patalpoje savavaliÅ¡kai buvo įrengta skalbimo maÅ¡ina. 2020 m. spalio 23 d. neeilinės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad skalbimo maÅ¡inos vandens iÅ¡bėgimo žarna buvo nutiesta į trapÄ (demontuotas trapo dangtelis ir į tarpÄ Ä¯kiÅ¡ta skalbimo maÅ¡inos žarna).

Demontuojant trapo dangtelį buvo pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus Å¡alia trapo korpuso ir tokiu bÅ«du užliejo ieÅ¡kovės apdraustas patalpas. Pažymi, jog minėtos apžiÅ«ros metu taip pat buvo konstatuota, jog jokių nesandarumų bendrojo naudojimo vamzdynuose nebuvo pastebėta. Atsakovės teigimu, ji nėra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ dėl trečiųjų asmenų (namo gyventojų) savavaliÅ¡kos skalbimo maÅ¡inos įrengimo neleistinoje vietoje.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nenurodo, kada skalbimo maÅ¡ina buvo įrengta. Nenustatyta kas, kada įrengė minėtÄ skalbimo maÅ¡inÄ bendrojo naudojimo patalpose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė nurodo, kad iki nurodomo apliejimo niekas iÅ¡ namo butų ir kitų patalpų savininkų dėl savavaliÅ¡kai bendrose patalpose įrengtos skalbimo maÅ¡inos arba vandens prabėgimo nesikreipė, todėl gali bÅ«ti, kad skalbimo maÅ¡ina buvo įrengta prieÅ¡ pat įvykstant patalpų apliejimui.

Taip pat atsakovė pažymi, jog negali užtikrinti ir kontroliuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų, kad pastarieji buitinius prietaisus naudotų tinkamai ir savavaliÅ¡kai prisijungdami prie bendrųjų tinklų, nepažeistų kitų bendraturčių interesų. Žala atsirado dėl nenustatytų namo butų ar kitų patalpų savininkų aktyvių veiksmų, netinkamai ir neleistinoje vietoje įrengiant skalbimo maÅ¡inÄ , todėl nurodo, jog ji (atsakovė) negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Vien draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimÄ , jei ieÅ¡kovė neįvykdo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsakovė pabrėžia, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiÅ«rėti administruojamus pastatus dar nereiÅ¡kia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiÅ«rėtojas automatiÅ¡kai turi atsakyti už bet kokiÄ Å¾alÄ .

Administratorius ar jo samdomas techninis prižiÅ«rėtojas negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Akcentuoja, jog ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io su patalpų apliejimo atsiradusia žala, kas lemtų civilinę atsakomybę. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad administratorė bÅ«tų netinkamai administravusi namo bendrojo naudojimo objektus ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, Å¡iuo atveju lėmusius žalos patalpoms padarymÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (jei tokių atsirastų). Nurodo, kad patalpų užliejimas įvyko dėl to, kad namo antro aukÅ¡to duÅ¡inės patalpoje savavaliÅ¡kai netinkamai buvo įrengta skalbimo maÅ¡ina. 2020 m. spalio 23 d. neeilinės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad skalbimo maÅ¡inos vandens iÅ¡bėgimo žarna buvo nutiesta į trapÄ .

Demontuojant trapo dangtelį buvo pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus šalia trapo korpuso ir tokiu būdu užliejo patalpas. Nurodo, jog apžiūros metu buvo konstatuota, jog jokių nesandarumų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose nebuvo pastebėta. Trečiasis asmuo pažymi, kad nei reglamentas, nei kiti teisės aktai nenumato daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo pareigos kiekvienos apžiūros metu patikrinti, ar namo gyventojai savo buitinius prietaisus prie namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos yra prisijungę tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kad skalbimo maÅ¡ina netinkamai buvo įrengta savavaliÅ¡kai trečiųjų asmenų – namo gyventojų, atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtinai atsakovė. 2020 m. spalio 23 d. apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyta, nei kas iÅ¡ namo gyventojų, nei kada įsirengė minėtÄ skalbimo maÅ¡inÄ bendrojo naudojimo patalpose. Iki nurodomo apliejimo niekas iÅ¡ namo butų ir kitų patalpų savininkų dėl savavaliÅ¡kai bendrose patalpose įrengtos skalbimo maÅ¡inos arba vandens prabėgimo nesikreipė, todėl tikėtina, kad skalbimo maÅ¡ina buvo įrengta prieÅ¡ pat įvykstant patalpų apliejimui.

Teigia, jog atsakovė ir UAB „Pastatų meistrai“ savo pareigas vykdė tinkamai. Iš ieškovės bei atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad nurodomas patalpų užpylimas įvyko dėl netinkamai atsakovės ar techninio prižiūrėtojo vykdytų pareigų. Nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas negali užtikrinti ir kontroliuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų, kad pastarieji buitinius prietaisus naudotų tinkamai ir savarankiškai prisijungdami prie bendrųjų tinklų, nepažeistų kitų bendraturčių interesų.

Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė verslo turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos patalpos, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis: 2016 m. spalio 26 d. 00:00 val. – 2017 m. spalio 25 d. 24:00 val. Vienas iš draudžiamųjų įvykių – vanduo. 2017 m. spalio 20 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulietos apdraustų patalpų lubos, durys, siena.

IeÅ¡kovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarija įvyko dėl neteisėtai pajungtos skalbimo maÅ¡inos antrame aukÅ¡te bendro naudojimo patalpose. Skalbimo maÅ¡inos vandens iÅ¡bėgimo žarna buvo nutiesta į trapÄ , demontuotas trapo dangtelis ir pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus Å¡alia trapo korpuso.

Atsakovė namo techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra perdavusi UAB „Pastatų meistrai“. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimÄ , įvykus avarijai, t. y. dėl neteisėtai pajungtos skalbimo maÅ¡inos bendro naudojimo patalpose, per nutiestÄ Å¾arnÄ iÅ¡siliejus vandeniui, tokiu bÅ«du padarant žalÄ ieÅ¡kovės apdraustoms patalpoms.

Tarp Å¡alių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , priežiÅ«rÄ , žalos atlyginimÄ , draudiko teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), nuostatas. Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , teigdama, kad neatsako už namo gyventojų pajungtus prietaisus, skalbimo maÅ¡ina galėjo bÅ«ti pajungta įvykio iÅ¡vakarėse, ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė namo administratoriui. PraÅ¡oma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, Å¡iuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje iÅ¡dėstytų nuostatų), žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Priežastinis ryÅ¡ys suprantamas kaip sÄ saja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymas kartu reiÅ¡kia teismo diskrecijÄ svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Vertinant atsakovės, kaip ginčo namo administratoriaus, argumentus nesutinkant su ieÅ¡kiniu, pirmiausia bÅ«tina nustatyti ir paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala.

Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimÄ nustatančio akto nustatytų taisyklių, todėl turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino tinkamÄ bendrojo naudojimo patalpų priežiÅ«rÄ , ginčo atveju, bendro naudojimo patalpose esančios neteisėtai pajungtos skalbimo maÅ¡inos identifikavimÄ /aptikimÄ /stebėjimÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau Nuostatai).

Pagal Å¡ių nuostatų 2 punktÄ , administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 3 punktÄ , pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Ä®gyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 6 ir 7 punktai numato administratoriaus pareigas ir teises.

Pažymėtina, kad CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, nors Nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimÄ bei techninę priežiÅ«rÄ , su Å¡ia priežiÅ«ra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , tačiau, iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog tokių funkcijų kaip neteisėtai pajungtos buitinės technikos priežiÅ«ra, stebėjimas, nustatymas, tame tarpe ir daugiabučių namo gyventojų identifikavimas dėl neteisėtai pajungtų prietaisų, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įgyvendindama vienÄ iÅ¡ savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas), 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB ,,Pastatų meistrai“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų patalpų techninę priežiÅ«rÄ . Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau Reglamentas) (galiojusi redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.) daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡o 1.1.1 punktÄ , namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiÅ«rint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems Å¡alinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę bÅ«klę, fiksuojant ir vertinant gyventojų praneÅ¡imus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus 2017 m. liepos 21 m. buvo atlikta patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė periodinė statinio, pastato bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiÅ«ra.

Byloje pateiktas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti defektai: vietomis nutrupėjęs cokolio tinkas, nutrupėję fasado blokai, įtrūkęs betonas, nutrupėjusios keraminės piliastrų plytos, laiptinių sienų dažai nusilupę, nutrupėjęs tinkas, pirmoje laiptinėje išlūžęs laiptų turėklas, stogo dangoje yra pūslių, ant laiptinių stogelių dangos susikaupusios išdužusių langų šukės, pirmoje laiptinėje išdaužtas lango stiklas, mediniai laiptinių langai pažeisti puvėsio, langai nesandarūs, susidaręs šalčio tiltas, bendro naudojimo balkonų plokščių tinkas nutrupėjęs, antroje laiptinėje ant šviestuvų nėra gaubtuvų.

Byloje taip pat pateiktas statinio nuolatinės bÅ«klės stebėjimų sÄ raÅ¡as (žurnalas), kuriame nefiksuotas joks poreikis, susijęs su neteisėtai pajungta skalbimo maÅ¡ina ar vandens nutekėjimu. Taigi, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 21 d. atlikus namo apžiÅ«rÄ , nebuvo aptikta neteisėtai pajungta skalbimo maÅ¡ina. Taip pat nebuvo fiksuoti jokie remonto poreikiai, galimai susiję su skalbimo maÅ¡inos pajungimu, veikimu ir pan. Teismui taip pat nepateikti duomenys bÅ«tent kuriuo metu buvo neteisėtai pajungta skalbimo maÅ¡ina bendro naudojimo patalpose.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie neteisėtai pajungtÄ skalbimo maÅ¡inÄ , apie netinkamai prijungtÄ jos žarnelę, vandens nutekėjimÄ ir pan. ir kad dėl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorius, gavęs tokius praneÅ¡imus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ neteisėtai prijungtos skalbimo maÅ¡inos žarnelės trÅ«kimui (tokios avarijos atsiradimui). Savo teiginiams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus tai, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose.

Å iuo atveju teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad skalbimo maÅ¡ina galėjo bÅ«ti pajungta prieÅ¡ pat draudiminį įvykį, todėl tokiu atveju atsakovė jokiu bÅ«du negalėjo fiksuoti neteisėtai pajungtos skalbimo maÅ¡inos ir pajungimo defektų dėl ko atsirado žala. Nesant duomenų apie tai, jog atsakovė žinojo apie neteisėtai pajungtÄ skalbimo maÅ¡inÄ , negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiÅ«rėti pastatų bendrojo naudojimo objektus.

Akcentuotina ir tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinė apžiūra buvo vykdoma ir bendro naudojimo patalpų būklė fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Minėta, jog teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis bendro naudojimo patalpomis, nepažeisti teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis).

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai bÅ«tų teikę praÅ¡ymus atsakovei dėl skalbimo maÅ¡inos pajungimo ar informavę atsakovę apie buitinės technikos pajungimÄ , jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administratorius, gavęs tokius praÅ¡ymus ar praneÅ¡imus, žinojo apie namo gyventojų veiksmus ir nesiėmė jokių prevencinių priemonių dėl vandens iÅ¡siliejimo neteisėtai pajungus skalbimo maÅ¡inÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog namo administratorius negali atsakyti už pavienių asmenų neteisėtÄ veikimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Å iuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Vien tai, kad trÅ«ko bendrojo naudojimo patalpose esančios neteisėtai pajungtos skalbimo maÅ¡inos žarnelė, neįrodo administratoriaus kaltės. Å iuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog bendro naudojimo patalpose buvo pajungta skalbimo maÅ¡ina, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog administratorius savo pareigas atliko tinkamai.

Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar bÅ«tų pažeidusi bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nenustačius bent vienos iÅ¡ keturių bÅ«tinų sÄ lygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Diana Bučienė