Legislator Case Law & Legislation
04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16 AI generated

04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16 · Regionų administracinis teismas

Case Number 04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr.eI-119-279/2018 Teisminio proceso Nr.3-65-3-00350-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.1.1; 20.2.3.2;20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 12 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui, atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, atstovei L.

Legislator headnote

AI generated

04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16 · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė sÄ matas, tačiau nėra neaiÅ¡ku kuo vadovaujantis jos parengtos, nustatytos tokios kainos, pagal kurių metų įkainius jos buvo paskaičiuotos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos lėšomis nugriauti žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr.eI-119-279/2018 Teisminio proceso Nr.3-65-3-00350-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.1.1; 20.2.3.2;20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 12 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui, atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, atstovei L.

K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, atstovui S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovams Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, dėl turtinės žalos atlyginimo Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G.

K. (toliau - ir G. K., ir pareiÅ¡kėjas) teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovų Zarasų rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau - ir atsakovo atstovas, ir Savivaldybės administracija), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, ( toliau- ir Parkų direkcija) solidariai priteisti pareiÅ¡kėjo naudai 25 031,64 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad reikalaujamÄ atlyginti turtinę žalÄ sudaro pareiÅ¡kėjo panaudotos lėšos gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybai ir jų nugriovimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) ( toliau- ir Žemės sklype ).

Žemės sklypas buvo įsigytas iÅ¡ J. P. ir D. M.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė 2003m. gegužės 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 ( toliau- ir SÄ vadas ) statytojoms J. P. ir D. M. buvusios sodybos atstatymui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 10 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė bei Gražutės regioninio parko direktorius, buvo pritarta statybos leidimo iÅ¡davimui.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 17 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui statybos leidimÄ Nr. 87 ( toliau- ir Statybos leidimas) gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai Žemės sklype. Gavęs leidimÄ statyboms, jis gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybÄ pradėjo ir baigė 2007 metais. PareiÅ¡kėjas G. K. paaiÅ¡kino, kad gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ statė jo samdyti pagal patentus dirbantys asmenys. Pamatų statybÄ sudarė pastato aÅ¡ių žymėjo darbai ir pamatų betonavo darbai ,įrengiant klojinius be darbo užmokesčio kainos.

Pamatų statybai iÅ¡leido tiek lėšų, kiek paskaičiuota teismui pateiktoje lokalinėje sÄ matoje, sudarytoje UAB“ Gedsta“, t.y. 45 057,62 Lt ( 13 049,58 Eur ). PareiÅ¡kėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais. PareiÅ¡kėjas teismui paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo kitokių dokumentų turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, nes nemanė, kad jie bus reikalingi. d. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009 m. gegužės 29 sprendimu panaikino SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ .

Å is sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi paliktas nepakeistas. 2013 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį , kuria įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo bei kaltų asmenų, tai yra Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Gražutės regioninio parko direkcijos lėšomis nugriauti žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas taip pat leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti neteisėtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, tuo atveju jei pareiÅ¡kėjas per nustatytÄ terminÄ neįvykdys jam nustatyto įpareigojimo. PareiÅ¡kėjas gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų griovimo darbus iÅ¡imtinai savo lėšomis baigė 2017 m. kovo 3 d. Pamatų griovimo darbus atliko V. V.

įmonė pagal 2017 m. sausio 17 d. parengtÄ sÄ matÄ . PareiÅ¡kėjui buvo pateikta 2017 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus pamatų iÅ¡ardymo ir aplinkos sutvarkymo darbus 11 962,06 Eur sumai, kuriÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo pagal pateiktus dokumentus, tai yra mokėjimo nurodymÄ ir kasos pajamų orderį. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso patyrė 25 031,64 Eur žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų savivaldybės administracijos, atsiliepimu, atstovė L.

K. teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , svarbu įvertinti ne tik valdžios institucijų veiksmų neteisėtumÄ , bet ir paties pareiÅ¡kėjo G. K. veiksmus ir jo sÄ Å¾iningumÄ vykdant statybos darbus. PareiÅ¡kėjo žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, todėl pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinomi žemės sklypui taikomi apribojimai.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ 2006 m. lapkričio 10 d. su praÅ¡ymu dėl statybos leidimo iÅ¡davimo gyvenamajam namui, Å«kiniam pastatui ir pirčiai statyti, jau įsiteisėjus Lietuvos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui, draudžiančiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, iÅ¡skyrus statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes, t.y medienos sandėlius ir kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ir privalėjo žinoti, kad Žemės ir MiÅ¡kų įstatymų nuostatos draudžia statyti statinius, nesusijusius su miÅ¡kų Å«kio veikla, todėl negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinti savo kaip statytojo teises ir statybos nevykdyti. Todėl G. K. neįgijo teisės į žalos atlyginimÄ . Be to nurodo, kad gali bÅ«ti atlyginta tiktai realiai patirta žala, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, įrodančių realiai patirtas iÅ¡laidas, vykdant statybos ,o vėliau griovimo darbus.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė sÄ matas, tačiau nėra neaiÅ¡ku kuo vadovaujantis jos parengtos, nustatytos tokios kainos, pagal kurių metų įkainius jos buvo paskaičiuotos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos lėšomis nugriauti žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus.

Taigi pareiÅ¡kėjas pamatų griovimo darbus turėjo atlikti 2013 metais, tačiau juos atliko 2017 metais. Atsakovas mano, kad yra praleistas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skundui paduoti, skundas galėjo bÅ«ti paduotas iki 2016 m. gruodžio 29 d. AtsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujanti Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija atsiliepimu, atstovas S. M. teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad G.K., galiojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui, negalėjo vykdyti žemės sklype , (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos.

Atsakovas mano, kad prie skundo pridėti dokumentai ( lokalinė sÄ mata ir kt.) nėra pakankami priteisti patirtas iÅ¡laidas už statinių griovimo ir sutvarkymo darbus. Patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti detalizuotos ir pagrįstos įrodančiais dokumentais. Teismas konstatuoja: nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2002 m. liepos 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-439-01/2002 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo sodyba; gyvenamasis namas, Å«kininis pastatas ir pirtis.

Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, jo pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio. Zarasų rajono savivaldybės valdyba 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 355 nusprendė patvirtinti detalųjį planÄ J. P. ir D. M. sodybvietės atstatymui (duomenys neskelbtini) ( Zarasų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-177-477-2012 ( toliau- civ. byla ) 1t b.l. 170).

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė 2003m. gegužės 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 namo ir pirties atstatymui buvusioje sodyboje statytojoms J. P. ir D. M. (civ.byla Nr. 2-177-477-2012, 1t., b.l. 9-10 ) . PareiÅ¡kėjas G. K. 2002 m. gruodžio 10 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) ( civ. byla 1t, b.l. 21-22) . PareiÅ¡kėjas 2006 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ( civ. byla, 1t., b.l. 11) . 2006 m. lapkričio 10 d. posėdyje Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, kurios sudėtyje, be kitų narių, dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė bei Gražutės regioninio parko direktorius, buvo pritarta gyvenamojo namo, Å«kio pastato ir pirties statybos leidimo iÅ¡davimui ( civ. byla 1t. b.l. 13-15 ) .

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 17 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui statybos leidimÄ Nr. 87 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai Žemės sklype ( civ. byla,1t. b.l. 16-17 ). Minėtų statybÄ leidžiančių dokumentų pagrindu pareiÅ¡kėjas G. K. 2007 metais pradėjo ir baigė gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-1311-815/2009 pagal pareiÅ¡kėjo – Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ atsakovei – Zarasų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. K., V.

K., G. K., J. P., D. M. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi, buvo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės 2003m. gegužės 8d. patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22, iÅ¡duotas J. P. ir D. M. ir 2006 m. lapkričio 17 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.

87. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, teismas konstatavo, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai); gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių teisės aktuose nenumatytų pastatų statyba miško ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas įsigaliojo 2006 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir pabrėžė, jog nuo 2006 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas)) miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti statinius, iÅ¡skyrus tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai), yra draudžiama.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė parengė ir 2003 m. gegužės 8 d. patvirtino SÄ vadÄ , kuriuo, be kita ko, leido statyti gyvenamÄ jį namÄ bei pirtį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau iki 2006 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo draudimas statyti statinius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas tokiems pastatams statyti, t. y. jokių realių statybos veiksmų apskritai nebuvo atlikta.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 ir 4 dalis, padarė iÅ¡vadÄ , jog 2003 m. gegužės 8 d. patvirtintas SÄ vadas, kaip nuo 2006 m. kovo 16 d. prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas, nes iki 2006 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo draudimas statyti statinius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas SÄ vade nurodytiems pastatams statyti, t. y. jokių realių statybos veiksmų apskritai nebuvo atlikta.

Nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 17 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ G. K. statyti gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , pritaikytÄ kaimo turizmui, ir pirtį (duomenys neskelbtini), kai pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ jo iÅ¡duoti nebebuvo galima. Sprendime pažymėjo , kad , nors SÄ vadas ir buvo iÅ¡duotas 2003 m. gegužės 8 d. , tačiau iki 2006 kovo 16 d. LR Konstitucinio teismo nutarimo nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas pastatams statyti, jokių statybos veiksmų atlikta nebuvo.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straispnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad visos institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ kad nuo 2006 m. kovo 16 d. sÄ vadas, kaip prieÅ¡taraujantis Konstitucijai , turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija, 2003 m. gegužės 8 d. patvirtindama projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22, 2006 m. lapkričio 17 d. iÅ¡duodama statybos leidimÄ Nr. 87, pažeidė LR miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1,2 punktus, 26 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr.2A-721-544/2012 dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-177-477/2012 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį G. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų I. K., V. K., P. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl statybos padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus paÅ¡alinimo bei statybvietės sutvarkymo, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu galiojusios Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) redakcijos 23 str. 9 d. buvo reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas, gavęs statytojo (užsakovo) praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.

Galiojusių Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696, 5 p. buvo nustatyta, kad į nuolatinę statybos komisijÄ turi bÅ«ti įtraukti įgaliotas (-i) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (-ai), atsakingas (-i) už teritorijų planavimo reikalavimų, statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymÄ , <...> statinio projektavimo sÄ lygas nustatančių institucijų (subjektų), tarp jų valstybinių parkų direkcijų atstovai.

Å ių nuostatų 13 punkte buvo nurodyta, kad Nuolatinės komisijos narių - savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjekto), nustatančio (dalyvaujančio nustatant) projektavimo sÄ lygas, įraÅ¡ytas į statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , įgaliotųjų atstovų dalyvavimas komisijos posėdžiuose privalomas. Nagrinėjamu atveju Gražutės regioninio parko direkcija buvo iÅ¡davusi 2002-08-28 statinio projektavimo sÄ lygas, kurios buvo įraÅ¡ytos į SÄ lygų sÄ vadÄ .

Remiantis Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d. ir Gražutės regioninio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, 15 punktu, direkcija buvo atsakinga už fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje kontrolę, kad Å¡i atitiktų nustatytÄ saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006-03-16 pagal LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime suformuluotÄ konstitucinę doktrinÄ , miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje draudžiama statyti statinius, nesusijusius miÅ¡kų Å«kio veiklos vykdymu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas ir Gražutės regioninio parko direkcija Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu turėjo nepritarti Statybos leidimo iÅ¡davimui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad G. K. po 2006-03-14 nutarimo įsigaliojimo privalėjo suprasti, kad jo siekiamas tikslas prieštarauja Konstitucijai, Miškų įstatymui ir Žemės įstatymui, todėl jis negalėjo įgyti jokių teisėtų lūkesčių dėl norimos vykdyti statybos. Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir G. K. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį G. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų I.

K., V. K., P. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl statybos padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus paÅ¡alinimo bei statybvietės sutvarkymo, 2013 m. birželio 28 d. nutartyje pasisakydamas dėl asmenų, kaltų dėl neteisėtos statybos, nustatymo konstatavo, kad atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos kalti veiksmai konstatuoti administracinių teismų sprendimais, priimtais administracinėje byloje dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo, o Gražutės regioninio parko direkcijos kaltę patvirtina įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje teisėtumÄ nevykdymas ir neteisėtas pritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.

Nurodė, jog G. K. ginčija savo kaltės buvimÄ , teigdamas, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra buvo pradėta iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad tokie teiginiai yra klaidingi, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad G. K. į savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipėsi 2006 m. lapkričio 10 d., taigi jau esant priimtam ir įsiteisėjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžiančiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

Nepaisant to, jis prašė iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradėjo statybÄ , nors privalėjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisėta. Pradėjęs vykdyti neteisėtÄ statybÄ tuo metu, kai ji įstatymais buvo draudžiama, G. K. yra už tai atsakingas ir negali tikėtis jos įteisinimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti dėl neteisėtos statybos kalti asmenys, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje, įpareigojo G. K. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovų Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Gražutės regioninio parko direkcijos lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamojo namo (iÅ¡matavimai 15×7 m) ir Å«kinio pastato (iÅ¡matavimai 15,6×7 m) pamatus ir sutvarkyti statybvietę.

G. K. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo G. K. . Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį , iki 2017 m. kovo 3 d. pareiÅ¡kėjo G.

K. lėšomis buvo nugriauti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatai ir sutvarkyta statybvietė . Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, pareiÅ¡kėjui G. K. padarytos vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginimo. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Atsakomybės subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Å ios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis) reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios atsakomybės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sÄ voka „aktas“ (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris daro tiesioginę įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Ä®statymų leidėjas taip pat nustatė, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012). Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau- ABTÄ®) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ABTÄ® 98 straipsnio 4 dalis draudžia Å¡alims, proceso dalyviams kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Pažymėtina, kad teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1311-815-2009, ), tiek Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-477-2012), tiek ir Å¡ioje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys ir buvo įrodinėjamas vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų aktų neteisėtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti minėtoje administracinėje byloje ir civilinėje byloje nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Administracinėje byloje buvo pripažinta, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė sprendimus iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pradėtas statyti gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas pareiÅ¡kėjo G. K. miÅ¡kų Å«kio paskirties Žemės sklype. Administracinėje byloje neteisėtais buvo pripažinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Zarasų rajono savivaldybės administracijos vykdžiusios statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo srityje aktai ir veiksmai:

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė 2003m. gegužės 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 namo, Å«kinio pastato ir pirties atstatymui buvusioje sodyboje statytojoms J. P. ir D. M. .2006 m. lapkričio 10 d. posėdyje Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje, kurios sudėtyje, be kitų narių, dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė ,buvo pritarta gyvenamojo namo, Å«kio pastato ir pirties statybos leidimo iÅ¡davimui.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 17 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui G. K. statybos leidimÄ Nr. 87 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai Žemės sklype. Civilinėje byloje Nr. 2-177-477-2012 teismai ( Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) konstatavo Gražutės regioninio parko direkcijos ir pareiÅ¡kėjo G. K. neteisėtus veiksmus. Gražutės regioninio parko direkcijos neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Gražutės regioninio parko direkcijos atstovas, dalyvaudamas Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 10 d. posėdyje, neteisėtai pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui ir nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje teisėtumÄ , o G.

K. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis į savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipėsi 2006 m. lapkričio 10 d., jau esant priimtam ir įsiteisėjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžiančiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje. G. K. prašė iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradėjo statybÄ , nors privalėjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisėta. Pradėjęs vykdyti neteisėtÄ statybÄ tuo metu, kai ji įstatymais buvo draudžiama, G. K. yra už tai atsakingas.

Atsižvelgiant į pasakytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebereikia iÅ¡ naujo nustatinėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo srityje vykdžiusios Gražutės regioninio parko direkcijos priimtų aktų neteisėtumo t.y. Å¡ių subjektų kaltės. Administracinėje byloje nustatyti neteisėtai iÅ¡duoti statybos dokumentai tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjui priklausančio gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų nugriovimÄ .

Todėl konstatuotina, kad gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos , o vėliau nugriovimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos neteisėtais aktais. Sprendžiama dėl turtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui fakto, turtinės žalos dydžio ir atsakovų Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, pareigos atlyginti visÄ turtinę žalÄ .

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, pareiškėjas G. K. savo lėšomis 2017 m. kovo 3 d. nugriovė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatus. Pareiškėjas neteko jam priklausančio turto, todėl turtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas nekelia abejonių.

Atsakovai neneigia, kad buvo pastatyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad pareiškėjas turėjo tiek pamatų statybos, tiek ir jų griovimo išlaidų, tačiau nesutinka su žalos atlyginimu, teigia, kad gali būti atlyginta tiktai realiai patirta žala, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių realiai patirtų išlaidų, vykdant statybos ,o vėliau griovimo darbus. Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo atlyginti jo patirtus nuostolius, pasireiškusius pareiškėjo turėtomis išlaidomis nugriautiems gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatams statyti bei atliekant šių statinių griovimo darbus.

PareiÅ¡kėjas G. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos darbus jis vykdė 2007 metais. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ statė pareiÅ¡kėjo samdyti pagal patentus dirbantys asmenys. PareiÅ¡kėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo visų dokumentų turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, nes nemanė, kad jie bus reikalingi, todėl turėtas iÅ¡laidas įrodinėja UAB“ Gedsta“ parengta lokaline sÄ mata, kuria apskaičiuotos gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos iÅ¡laidos : pastato aÅ¡ių žymėjimas 400 Lt , pamatų betonavimas įrengiant klojinius be darbo užmokesčio kainos 37784,42 Lt, PVM 18 proc. ir viso 45057,62 Lt ( 13049,58 Eur).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pamatų griovimo darbus atliko V. V. įmonė pagal 2017 m. sausio 17 d. parengtÄ sÄ matÄ . Statinių griovimo darbus sudarė:

1) grunto atkasimo ekskavatoriumi darbai aplink pamatus 330 Eur, grunto atkasimo rankiniu būdu darbai 36 Eur, atkasto grunto sandėliavimo darbai 170 Eur, abiejų pastatų pamatų išardymo darbai 620 Eur, betoninių pamatų sudaužymo darbai pniaumo plaktukais 330 Eur, visų statybinių medžiagų išvežimo darbai 4800 Eur, grunto atvežimo darbai 180 Eur, tranšėjų užpylimo gruntu ir išlyginimo sutankinant darbai 1700Eur, viso sklypo išlyginimo technika darbai 460 Eur, sklypo paviršiaus išlyginimo darbai rankiniu būdu 140 Eur, papildomos nenumatytos išlaidos 120 Eur, papildomų mechanizmų vertė 320 Eur, pelnas 480 Eur, PVM 21 proc. 2076,06 Eur, viso 11962,06 Eur.

V. V. įmonė pareiÅ¡kėjui pateikė 2017 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ už atliktus pamatų iÅ¡ardymo ir aplinkos sutvarkymo darbus 11 962,06 Eur sumai, kuriÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo pagal pateiktus dokumentus, tai yra mokėjimo nurodymÄ ir kasos pajamų orderį. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-28 nutarties rezoliucinėje dalyje, nutarė, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos , jei G. K. per nustatytÄ terminÄ neįvykdys įpareigojimo, nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo G.

K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos paskaičiavusi sudarė gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų griovimo iÅ¡laidų lokalinę sÄ matÄ 2016 m. kovo mėn. kainomis, iÅ¡ kurios matyti , kad iÅ¡laidos už tuos pačius darbus , kaip ir pareiÅ¡kėjo pateiktoje sÄ matoje , sudaro 13215,85 Eur. t.y. didesnės iÅ¡laidos, negu pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis numato teismui pareigÄ nustatyti nuostolių dydį, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad abejoti pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktais dokumentais, įrodančiais jo patirtas iÅ¡laidas, kai atsakovai nesutikdami su pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų sÄ matų sumomis, darbais, su pareiÅ¡kėjui atsiradusios žalos dydžiu , patys neteikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas atlyginti turėtas iÅ¡laidas, neteikė dėl jų konkrečių argumentų, nėra pagrindo.

Teismas vykdydamas Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pripažįsta kad pareiÅ¡kėjas patyrė 25 031,64 Eur iÅ¡laidų, ir jos yra realios. Pažymėtina, kad 2013-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad užsakovas( statytojas) , patyręs iÅ¡laidas, o vėliau įrodęs, kad dėl neteisėtos statybos dokumentų iÅ¡davimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltė , turi teisę iÅ¡laidų dalį iÅ¡reikalauti iÅ¡ kalto asmens.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų solidariai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama , jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Nagrinėjamoje byloje taikoma analogija, solidarioji atsakomybė netaikytina, nes nėra numatyta įstatyme, kiekvieno atsakovo neteisėti veiksmai yra teismų sprendimais nustatyti, konkretizuoti, nėra kitų sÄ lygų solidariajai atsakomybei atsirasti. Sprendžiant dėl atsakovų kaltės ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovų priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1311-815-2009 ir Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-477-2012), nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos neteisėtumÄ nulėmė dviejų vieÅ¡ojo administravimo subjektų:

Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos neteisėti aktai. Teismas atsižvelgia į tai, kad Gražutės regioninio parko direkcija tiktai Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006 m. lapkričio 10 d. posėdyje pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui. Tuo tarpu visus kitus neteisėtus sprendimus ( patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , iÅ¡davė statybos leidimÄ ) priėmė Zarasų rajono savivaldybės administracija ar jos pareigÅ«nai.

BÅ«tent Å¡i institucija, priimdama minėtus sprendimus, turėjo užtikrinti jos ( institucijos) ar jos pareigÅ«nų priimamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau kaip jau buvo konstatuota, priimdama minėtus sprendimus Zarasų rajono savivaldybės administracija pažeidė LR miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1,2 punktų , 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas atsižvelgia ir į paties pareiÅ¡kėjo neteisėtus veiksmus, kurie sÄ lygojo patirtų nuostolių atsiradimÄ , t.y. pareiÅ¡kėjas į savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipėsi 2006 m. lapkričio 10 d., jau esant priimtam ir įsiteisėjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžiančiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

G. K. prašė iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradėjo statybÄ , nors privalėjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisėta. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, turi atlyginti 50 proc., Lietuvos valstybė, atstovaujama Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, 30 proc. pareiÅ¡kėjo patirtos turtinės žalos. Likusi 20 proc. žalos dalis tenka pačiam pareiÅ¡kėjui G. K. ir ji nėra atlyginama. Taigi pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybės priteistinas 12515,82, Eur ( dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiolikos eurų, 82 euro centų ), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, 7509,49 Eur ( septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devynių eurų , 49 euro centų) žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ jurisprudencijÄ , bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos ( 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-662-1673/2012, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-2757/2012, 2013m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1401/2013,2017m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556-2017 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 5 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos yra pagrįstas ir tenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas nusprendžia:

SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. K. iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, 12 515,82 Eur ( dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiolikos eurų, 82 euro centų ), žalos atlyginimÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti G. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, 7 509,49 Eur ( septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devynių eurų , 49 euro centų) žalos atlyginimÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė