04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr.eI-119-279/2018 Teisminio proceso Nr.3-65-3-00350-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.1.1; 20.2.3.2;20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsÄjo 12 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G. K., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui, atsakovo Zarasų rajono savivaldybÄs, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos, atstovei L.
Legislator headnote
AI generated04ebf343-e428-4f30-9d98-2654c84d4c16 · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas į bylÄ pateikÄ sÄ matas, taÄiau nÄra neaiÅ¡ku kuo vadovaujantis jos parengtos, nustatytos tokios kainos, pagal kurių metų įkainius jos buvo paskaiÄiuotos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2013 m. birželio 29 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2013 įpareigojo pareiÅ¡kÄjÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo, Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir GražutÄs regioninio parko direkcijos lÄÅ¡omis nugriauti žemÄs sklype pastatyto gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr.eI-119-279/2018 Teisminio proceso Nr.3-65-3-00350-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.1.1; 20.2.3.2;20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsÄjo 12 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G. K., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui, atsakovo Zarasų rajono savivaldybÄs, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos, atstovei L.
K., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, atstovui S. M., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G. K. skundÄ atsakovams Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, dÄl turtinÄs žalos atlyginimo Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas G.
K. (toliau - ir G. K., ir pareiÅ¡kÄjas) teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovų Zarasų rajono savivaldybÄs (toliau â ir atsakovas), atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos (toliau - ir atsakovo atstovas, ir SavivaldybÄs administracija), ir Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, ( toliau- ir Parkų direkcija) solidariai priteisti pareiÅ¡kÄjo naudai 25 031,64 Eur turtinÄs žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kÄjas skunde ir patikslintame skunde nurodÄ, pareiÅ¡kÄjas ir jo atstovas teismo posÄdžiuose paaiÅ¡kino, kad reikalaujamÄ atlyginti turtinÄ Å¾alÄ sudaro pareiÅ¡kÄjo panaudotos lÄÅ¡os gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybai ir jų nugriovimui žemÄs sklype (duomenys neskelbtini) ( toliau- ir ŽemÄs sklype ).
ŽemÄs sklypas buvo įsigytas iÅ¡ J. P. ir D. M.. Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyr. architektÄ 2003m. gegužÄs 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 ( toliau- ir SÄ vadas ) statytojoms J. P. ir D. M. buvusios sodybos atstatymui žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini). Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdyje, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ bei GražutÄs regioninio parko direktorius, buvo pritarta statybos leidimo iÅ¡davimui.
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktorius 2006 m. lapkriÄio 17 d. iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui statybos leidimÄ Nr. 87 ( toliau- ir Statybos leidimas) gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai ŽemÄs sklype. GavÄs leidimÄ statyboms, jis gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybÄ pradÄjo ir baigÄ 2007 metais. PareiÅ¡kÄjas G. K. paaiÅ¡kino, kad gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ statÄ jo samdyti pagal patentus dirbantys asmenys. Pamatų statybÄ sudarÄ pastato aÅ¡ių žymÄjo darbai ir pamatų betonavo darbai ,įrengiant klojinius be darbo užmokesÄio kainos.
Pamatų statybai iÅ¡leido tiek lÄšų, kiek paskaiÄiuota teismui pateiktoje lokalinÄje sÄ matoje, sudarytoje UABâ Gedstaâ, t.y. 45 057,62 Lt ( 13 049,58 Eur ). PareiÅ¡kÄjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitÄ grynais pinigais. PareiÅ¡kÄjas teismui paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo kitokių dokumentų turÄtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, nes nemanÄ, kad jie bus reikalingi. d. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009 m. gegužÄs 29 sprendimu panaikino SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ .
Å is sprendimas buvo peržiÅ«rÄtas apeliacine tvarka ir 2010 m. gegužÄs 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi paliktas nepakeistas. 2013 m. birželio 29 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priÄmÄ nutartį , kuria įpareigojo pareiÅ¡kÄjÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo bei kaltų asmenų, tai yra Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos bei GražutÄs regioninio parko direkcijos lÄÅ¡omis nugriauti žemÄs sklype , esanÄiame (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus ir sutvarkyti statybvietÄ.
Teismas taip pat leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti neteisÄtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lÄÅ¡as iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo, tuo atveju jei pareiÅ¡kÄjas per nustatytÄ terminÄ neįvykdys jam nustatyto įpareigojimo. PareiÅ¡kÄjas gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų griovimo darbus iÅ¡imtinai savo lÄÅ¡omis baigÄ 2017 m. kovo 3 d. Pamatų griovimo darbus atliko V. V.
įmonÄ pagal 2017 m. sausio 17 d. parengtÄ sÄ matÄ . PareiÅ¡kÄjui buvo pateikta 2017 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus pamatų iÅ¡ardymo ir aplinkos sutvarkymo darbus 11 962,06 Eur sumai, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas sumokÄjo pagal pateiktus dokumentus, tai yra mokÄjimo nurodymÄ ir kasos pajamų orderį. DÄl neteisÄtų atsakovų veiksmų pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ viso patyrÄ 25 031,64 Eur žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybÄ, atstovaujama Zarasų savivaldybÄs administracijos, atsiliepimu, atstovÄ L.
K. teismo posÄdyje su pareiÅ¡kÄjo skundu dÄl turtinÄs žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. NurodÄ, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , svarbu įvertinti ne tik valdžios institucijų veiksmų neteisÄtumÄ , bet ir paties pareiÅ¡kÄjo G. K. veiksmus ir jo sÄ Å¾iningumÄ vykdant statybos darbus. PareiÅ¡kÄjo žemÄs sklypo pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, todÄl pareiÅ¡kÄjui turÄjo bÅ«ti žinomi žemÄs sklypui taikomi apribojimai.
PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į SavivaldybÄs administracijÄ 2006 m. lapkriÄio 10 d. su praÅ¡ymu dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo gyvenamajam namui, Å«kiniam pastatui ir pirÄiai statyti, jau įsiteisÄjus Lietuvos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui, draudžianÄiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje, iÅ¡skyrus statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisÄs aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes, t.y medienos sandÄlius ir kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius.
Mano, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo ir privalÄjo žinoti, kad ŽemÄs ir MiÅ¡kų įstatymų nuostatos draudžia statyti statinius, nesusijusius su miÅ¡kų Å«kio veikla, todÄl negalÄjo turÄti teisÄtų lÅ«kesÄių įgyvendinti savo kaip statytojo teises ir statybos nevykdyti. TodÄl G. K. neįgijo teisÄs į žalos atlyginimÄ . Be to nurodo, kad gali bÅ«ti atlyginta tiktai realiai patirta žala, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ dokumentų, įrodanÄių realiai patirtas iÅ¡laidas, vykdant statybos ,o vÄliau griovimo darbus.
PareiÅ¡kÄjas į bylÄ pateikÄ sÄ matas, taÄiau nÄra neaiÅ¡ku kuo vadovaujantis jos parengtos, nustatytos tokios kainos, pagal kurių metų įkainius jos buvo paskaiÄiuotos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2013 m. birželio 29 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2013 įpareigojo pareiÅ¡kÄjÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo, Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir GražutÄs regioninio parko direkcijos lÄÅ¡omis nugriauti žemÄs sklype pastatyto gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus.
Taigi pareiÅ¡kÄjas pamatų griovimo darbus turÄjo atlikti 2013 metais, taÄiau juos atliko 2017 metais. Atsakovas mano, kad yra praleistas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skundui paduoti, skundas galÄjo bÅ«ti paduotas iki 2016 m. gruodžio 29 d. AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ atstovaujanti Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcija atsiliepimu, atstovas S. M. teismo posÄdyje su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, praÅ¡Ä skundÄ atmesti. NurodÄ, kad G.K., galiojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui, negalÄjo vykdyti žemÄs sklype , (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos.
Atsakovas mano, kad prie skundo pridÄti dokumentai ( lokalinÄ sÄ mata ir kt.) nÄra pakankami priteisti patirtas iÅ¡laidas už statinių griovimo ir sutvarkymo darbus. Patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti detalizuotos ir pagrįstos įrodanÄiais dokumentais. Teismas konstatuoja: nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkÄs teismas 2002 m. liepos 22 d. sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-439-01/2002 nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), buvo sodyba; gyvenamasis namas, Å«kininis pastatas ir pirtis.
ŽemÄs sklypas, (duomenys neskelbtini), yra Sartų ir GražutÄs regioninių parkų teritorijoje Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, jo pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo paskirtis â miÅ¡kų Å«kio. Zarasų rajono savivaldybÄs valdyba 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 355 nusprendÄ patvirtinti detalųjį planÄ J. P. ir D. M. sodybvietÄs atstatymui (duomenys neskelbtini) ( Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄ byla Nr. 2-177-477-2012 ( toliau- civ. byla ) 1t b.l. 170).
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ 2003m. gegužÄs 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 namo ir pirties atstatymui buvusioje sodyboje statytojoms J. P. ir D. M. (civ.byla Nr. 2-177-477-2012, 1t., b.l. 9-10 ) . PareiÅ¡kÄjas G. K. 2002 m. gruodžio 10 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini) ( civ. byla 1t, b.l. 21-22) . PareiÅ¡kÄjas 2006 m. lapkriÄio 10 d. praÅ¡ymu kreipÄsi į Zarasų rajono savivaldybÄs administracijÄ dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo ( civ. byla, 1t., b.l. 11) . 2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdyje Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄ statybos komisija, kurios sudÄtyje, be kitų narių, dalyvavo Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ bei GražutÄs regioninio parko direktorius, buvo pritarta gyvenamojo namo, Å«kio pastato ir pirties statybos leidimo iÅ¡davimui ( civ. byla 1t. b.l. 13-15 ) .
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktorius 2006 m. lapkriÄio 17 d. iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui statybos leidimÄ Nr. 87 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai ŽemÄs sklype ( civ. byla,1t. b.l. 16-17 ). MinÄtų statybÄ leidžianÄių dokumentų pagrindu pareiÅ¡kÄjas G. K. 2007 metais pradÄjo ir baigÄ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužÄs 29 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr.I-1311-815/2009 pagal pareiÅ¡kÄjo â Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ atsakovei â Zarasų rajono savivaldybÄs administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims â P. K., V.
K., G. K., J. P., D. M. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužÄs 25 d. nutartimi, buvo panaikinti Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausiosios architektÄs 2003m. gegužÄs 8d. patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22, iÅ¡duotas J. P. ir D. M. ir 2006 m. lapkriÄio 17 d. Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.
87. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, teismas konstatavo, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisÄs aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes (medienos sandÄliai ir kiti su miÅ¡ku susijÄ Ä¯renginiai); gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirÄių ar kitokių teisÄs aktuose nenumatytų pastatų statyba miÅ¡ko Å«kio pagrindinÄs tikslinÄs žemÄs naudojimo paskirties sklype negalima.
PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas įsigaliojo 2006 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas âValstybÄs žinioseâ. AtsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir pabrÄžÄ, jog nuo 2006 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinÄ doktrina turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas)) miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje statyti statinius, iÅ¡skyrus tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisÄs aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes (medienos sandÄliai ir kiti su miÅ¡ku susijÄ Ä¯renginiai), yra draudžiama.
Ä®vertinÄs bylos medžiagÄ , teismas nustatÄ, kad Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ parengÄ ir 2003 m. gegužÄs 8 d. patvirtino SÄ vadÄ , kuriuo, be kita ko, leido statyti gyvenamÄ jį namÄ bei pirtį žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinÄ tikslinÄ naudojimo paskirtis â miÅ¡kų Å«kio, esanÄiame (duomenys neskelbtini). TaÄiau iki 2006 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo draudimas statyti statinius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje, nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas tokiems pastatams statyti, t. y. jokių realių statybos veiksmų apskritai nebuvo atlikta.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 ir 4 dalis, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog 2003 m. gegužÄs 8 d. patvirtintas SÄ vadas, kaip nuo 2006 m. kovo 16 d. prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turÄjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas, nes iki 2006 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo draudimas statyti statinius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje, nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas SÄ vade nurodytiems pastatams statyti, t. y. jokių realių statybos veiksmų apskritai nebuvo atlikta.
NustatÄ, kad Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktorius 2006 m. lapkriÄio 17 d. iÅ¡davÄ statybos leidimÄ G. K. statyti gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , pritaikytÄ kaimo turizmui, ir pirtį (duomenys neskelbtini), kai pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ jo iÅ¡duoti nebebuvo galima. Sprendime pažymÄjo , kad , nors SÄ vadas ir buvo iÅ¡duotas 2003 m. gegužÄs 8 d. , taÄiau iki 2006 kovo 16 d. LR Konstitucinio teismo nutarimo nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas pastatams statyti, jokių statybos veiksmų atlikta nebuvo.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straispnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad visos institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisÄs aktu. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ kad nuo 2006 m. kovo 16 d. sÄ vadas, kaip prieÅ¡taraujantis Konstitucijai , turÄjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybÄs administracija, 2003 m. gegužÄs 8 d. patvirtindama projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22, 2006 m. lapkriÄio 17 d. iÅ¡duodama statybos leidimÄ Nr. 87, pažeidÄ LR miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, LR žemÄs įstatymo 21 straipsnio 1,2 punktus, 26 straipsnio 1 dalį.
PanevÄžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ Nr.2A-721-544/2012 dÄl Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-177-477/2012 pagal ieÅ¡kovÄs ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį G. K., Zarasų rajono savivaldybÄs administracijai, GražutÄs regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų I. K., V. K., P. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dÄl statybos padarinių pagal neteisÄtai iÅ¡duotus statybÄ leidžianÄius dokumentus paÅ¡alinimo bei statybvietÄs sutvarkymo, 2012 m. lapkriÄio 15 d. sprendime konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdžio metu galiojusios Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) redakcijos 23 str. 9 d. buvo reglamentuota, kad savivaldybÄs administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas, gavÄs statytojo (užsakovo) praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir NuolatinÄs statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisÄs aktus.
Galiojusių NuolatinÄs statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696, 5 p. buvo nustatyta, kad į nuolatinÄ statybos komisijÄ turi bÅ«ti įtraukti įgaliotas (-i) savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojas (-ai), atsakingas (-i) už teritorijų planavimo reikalavimų, statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymÄ , <...> statinio projektavimo sÄ lygas nustatanÄių institucijų (subjektų), tarp jų valstybinių parkų direkcijų atstovai.
Å ių nuostatų 13 punkte buvo nurodyta, kad NuolatinÄs komisijos narių - savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojų ir institucijos (subjekto), nustatanÄio (dalyvaujanÄio nustatant) projektavimo sÄ lygas, įraÅ¡ytas į statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , įgaliotųjų atstovų dalyvavimas komisijos posÄdžiuose privalomas. NagrinÄjamu atveju GražutÄs regioninio parko direkcija buvo iÅ¡davusi 2002-08-28 statinio projektavimo sÄ lygas, kurios buvo įraÅ¡ytos į SÄ lygų sÄ vadÄ .
Remiantis Komisijos 2006-11-10 posÄdžio metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d. ir GražutÄs regioninio parko nuostatų, patvirtintų LR VyriausybÄs 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, 15 punktu, direkcija buvo atsakinga už fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje kontrolÄ, kad Å¡i atitiktų nustatytÄ saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006-03-16 pagal LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime suformuluotÄ konstitucinÄ doktrinÄ , miÅ¡ko Å«kio paskirties žemÄje draudžiama statyti statinius, nesusijusius miÅ¡kų Å«kio veiklos vykdymu, Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas ir GražutÄs regioninio parko direkcija Komisijos 2006-11-10 posÄdžio metu turÄjo nepritarti Statybos leidimo iÅ¡davimui.
Teismas taip pat pažymÄjo, kad G. K. po 2006-03-14 nutarimo įsigaliojimo privalÄjo suprasti, kad jo siekiamas tikslas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, MiÅ¡kų įstatymui ir ŽemÄs įstatymui, todÄl jis negalÄjo įgyti jokių teisÄtų lÅ«kesÄių dÄl norimos vykdyti statybos. Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir G. K. kasacinius skundus dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2012 m. lapkriÄio 15 d. sprendimo peržiÅ«rÄjimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį G. K., Zarasų rajono savivaldybÄs administracijai, GražutÄs regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų I.
K., V. K., P. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dÄl statybos padarinių pagal neteisÄtai iÅ¡duotus statybÄ leidžianÄius dokumentus paÅ¡alinimo bei statybvietÄs sutvarkymo, 2013 m. birželio 28 d. nutartyje pasisakydamas dÄl asmenų, kaltų dÄl neteisÄtos statybos, nustatymo konstatavo, kad atsakovo Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos kalti veiksmai konstatuoti administracinių teismų sprendimais, priimtais administracinÄje byloje dÄl statybÄ leidžianÄių dokumentų panaikinimo, o GražutÄs regioninio parko direkcijos kaltÄ patvirtina įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje teisÄtumÄ nevykdymas ir neteisÄtas pritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.
NurodÄ, jog G. K. ginÄija savo kaltÄs buvimÄ , teigdamas, kad jokių neteisÄtų veiksmų neatliko, o statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra buvo pradÄta iki Konstitucinio Teismo nutarimo priÄmimo. Teismas konstatavo, kad tokie teiginiai yra klaidingi, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todÄl atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad G. K. į savivaldybÄ dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipÄsi 2006 m. lapkriÄio 10 d., taigi jau esant priimtam ir įsiteisÄjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžianÄiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje.
Nepaisant to, jis praÅ¡Ä iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradÄjo statybÄ , nors privalÄjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisÄta. PradÄjÄs vykdyti neteisÄtÄ statybÄ tuo metu, kai ji įstatymais buvo draudžiama, G. K. yra už tai atsakingas ir negali tikÄtis jos įteisinimo. Kadangi nagrinÄjamoje byloje nustatyti dÄl neteisÄtos statybos kalti asmenys, tai Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nutarties rezoliucinÄje dalyje, įpareigojo G. K. per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo ir atsakovų Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos bei GražutÄs regioninio parko direkcijos lÄÅ¡omis nugriauti žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamojo namo (iÅ¡matavimai 15Ã7 m) ir Å«kinio pastato (iÅ¡matavimai 15,6Ã7 m) pamatus ir sutvarkyti statybvietÄ.
G. K. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), neteisÄtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lÄÅ¡as iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo G. K. . Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį , iki 2017 m. kovo 3 d. pareiÅ¡kÄjo G.
K. lÄÅ¡omis buvo nugriauti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatai ir sutvarkyta statybvietÄ . Byloje sprendžiamas ginÄas dÄl turtinÄs žalos, pareiÅ¡kÄjui G. K. padarytos vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais (aktais), atlyginimo. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
AtsakomybÄs subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs), t. y. valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Å ios įstatymo normos prasme terminas âvaldžios institucijaâ (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis) reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios atsakomybÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sÄ voka âaktasâ (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris daro tiesioginÄ Ä¯takÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ir savivaldybÄs institucijų priimti teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Ä®statymų leidÄjas taip pat nustatÄ, kad valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo, pagrįstas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minÄtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-183/2012). Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau- ABTÄ®) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisÄjÄs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybÄs institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonÄms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
ABTÄ® 98 straipsnio 4 dalis draudžia Å¡alims, proceso dalyviams kitoje byloje ginÄyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Ä®siteisÄjÄs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinÄs bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisÄjusiu teismo sprendimu vienoje administracinÄje byloje ar civilinÄje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinÄjami nagrinÄjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisÄjus sprendimui nebereikia įrodinÄti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginÄyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkriÄio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A520-2636/2012). PažymÄtina, kad teisinÄje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisÄs virÅ¡enybÄs principo elementų â teisinio apibrÄžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.
Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturÄtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinÄje byloje Nr. I-1311-815-2009, ), tiek Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-177-477-2012), tiek ir Å¡ioje administracinÄje byloje dalyvavo tos paÄios Å¡alys ir buvo įrodinÄjamas vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų aktų neteisÄtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti minÄtoje administracinÄje byloje ir civilinÄje byloje nustatytus faktus prejudiciniais nagrinÄjamoje administracinÄje byloje.
AdministracinÄje byloje buvo pripažinta, jog Zarasų rajono savivaldybÄs administracija netinkamai taikÄ teisÄs normas, pažeidÄ Ä¯statymų reikalavimus ir nepagrįstai priÄmÄ sprendimus iÅ¡duoti statybÄ leidžianÄius dokumentus, kurių pagrindu buvo neteisÄtai pradÄtas statyti gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas pareiÅ¡kÄjo G. K. miÅ¡kų Å«kio paskirties ŽemÄs sklype. AdministracinÄje byloje neteisÄtais buvo pripažinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto â Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vykdžiusios statybÄ leidžianÄių dokumentų iÅ¡davimo srityje aktai ir veiksmai:
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ 2003m. gegužÄs 8d. patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 namo, Å«kinio pastato ir pirties atstatymui buvusioje sodyboje statytojoms J. P. ir D. M. .2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdyje Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijoje, kurios sudÄtyje, be kitų narių, dalyvavo Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos vyriausioji architektÄ ,buvo pritarta gyvenamojo namo, Å«kio pastato ir pirties statybos leidimo iÅ¡davimui.
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos direktorius 2006 m. lapkriÄio 17 d. iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui G. K. statybos leidimÄ Nr. 87 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai ŽemÄs sklype. CivilinÄje byloje Nr. 2-177-477-2012 teismai ( PanevÄžio apygardos teismas ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas) konstatavo GražutÄs regioninio parko direkcijos ir pareiÅ¡kÄjo G. K. neteisÄtus veiksmus. GražutÄs regioninio parko direkcijos neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad GražutÄs regioninio parko direkcijos atstovas, dalyvaudamas Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdyje, neteisÄtai pritarÄ statybos leidimo iÅ¡davimui ir nevykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje teisÄtumÄ , o G.
K. neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis į savivaldybÄ dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipÄsi 2006 m. lapkriÄio 10 d., jau esant priimtam ir įsiteisÄjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžianÄiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje. G. K. praÅ¡Ä iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradÄjo statybÄ , nors privalÄjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisÄta. PradÄjÄs vykdyti neteisÄtÄ statybÄ tuo metu, kai ji įstatymais buvo draudžiama, G. K. yra už tai atsakingas.
Atsižvelgiant į pasakytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinÄjamoje administracinÄje byloje nebereikia iÅ¡ naujo nustatinÄti vieÅ¡ojo administravimo subjekto Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas statybÄ leidžianÄių dokumentų iÅ¡davimo srityje vykdžiusios GražutÄs regioninio parko direkcijos priimtų aktų neteisÄtumo t.y. Å¡ių subjektų kaltÄs. AdministracinÄje byloje nustatyti neteisÄtai iÅ¡duoti statybos dokumentai tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjui priklausanÄio gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų nugriovimÄ .
TodÄl konstatuotina, kad gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos , o vÄliau nugriovimu pareiÅ¡kÄjui padaryta turtinÄ Å¾ala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir GražutÄs regioninio parko direkcijos neteisÄtais aktais. Sprendžiama dÄl turtinÄs žalos padarymo pareiÅ¡kÄjui fakto, turtinÄs žalos dydžio ir atsakovų Zarasų rajono savivaldybÄs, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, pareigos atlyginti visÄ turtinÄ Å¾alÄ .
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad vykdant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, pareiÅ¡kÄjas G. K. savo lÄÅ¡omis 2017 m. kovo 3 d. nugriovÄ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus. PareiÅ¡kÄjas neteko jam priklausanÄio turto, todÄl turtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktas nekelia abejonių.
Atsakovai neneigia, kad buvo pastatyti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatai, žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), ir kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo tiek pamatų statybos, tiek ir jų griovimo iÅ¡laidų, taÄiau nesutinka su žalos atlyginimu, teigia, kad gali bÅ«ti atlyginta tiktai realiai patirta žala, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ dokumentų, įrodanÄių realiai patirtų iÅ¡laidų, vykdant statybos ,o vÄliau griovimo darbus. PareiÅ¡kÄjas teismui pateiktu skundu praÅ¡o atlyginti jo patirtus nuostolius, pasireiÅ¡kusius pareiÅ¡kÄjo turÄtomis iÅ¡laidomis nugriautiems gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatams statyti bei atliekant Å¡ių statinių griovimo darbus.
PareiÅ¡kÄjas G. K. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos darbus jis vykdÄ 2007 metais. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ statÄ pareiÅ¡kÄjo samdyti pagal patentus dirbantys asmenys. PareiÅ¡kÄjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitÄ grynais pinigais. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡saugojo visų dokumentų turÄtoms iÅ¡laidoms pagrįsti, nes nemanÄ, kad jie bus reikalingi, todÄl turÄtas iÅ¡laidas įrodinÄja UABâ Gedstaâ parengta lokaline sÄ mata, kuria apskaiÄiuotos gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų statybos iÅ¡laidos : pastato aÅ¡ių žymÄjimas 400 Lt , pamatų betonavimas įrengiant klojinius be darbo užmokesÄio kainos 37784,42 Lt, PVM 18 proc. ir viso 45057,62 Lt ( 13049,58 Eur).
PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad pamatų griovimo darbus atliko V. V. įmonÄ pagal 2017 m. sausio 17 d. parengtÄ sÄ matÄ . Statinių griovimo darbus sudarÄ:
1) grunto atkasimo ekskavatoriumi darbai aplink pamatus 330 Eur, grunto atkasimo rankiniu bÅ«du darbai 36 Eur, atkasto grunto sandÄliavimo darbai 170 Eur, abiejų pastatų pamatų iÅ¡ardymo darbai 620 Eur, betoninių pamatų sudaužymo darbai pniaumo plaktukais 330 Eur, visų statybinių medžiagų iÅ¡vežimo darbai 4800 Eur, grunto atvežimo darbai 180 Eur, tranÅ¡Äjų užpylimo gruntu ir iÅ¡lyginimo sutankinant darbai 1700Eur, viso sklypo iÅ¡lyginimo technika darbai 460 Eur, sklypo pavirÅ¡iaus iÅ¡lyginimo darbai rankiniu bÅ«du 140 Eur, papildomos nenumatytos iÅ¡laidos 120 Eur, papildomų mechanizmų vertÄ 320 Eur, pelnas 480 Eur, PVM 21 proc. 2076,06 Eur, viso 11962,06 Eur.
V. V. įmonÄ pareiÅ¡kÄjui pateikÄ 2017 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ už atliktus pamatų iÅ¡ardymo ir aplinkos sutvarkymo darbus 11 962,06 Eur sumai, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas sumokÄjo pagal pateiktus dokumentus, tai yra mokÄjimo nurodymÄ ir kasos pajamų orderį. Kadangi Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2013-06-28 nutarties rezoliucinÄje dalyje, nutarÄ, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos , jei G. K. per nustatytÄ terminÄ neįvykdys įpareigojimo, nugriauti žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), neteisÄtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, Å¡iems darbams reikalingas lÄÅ¡as iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo G.
K., ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos paskaiÄiavusi sudarÄ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų griovimo iÅ¡laidų lokalinÄ sÄ matÄ 2016 m. kovo mÄn. kainomis, iÅ¡ kurios matyti , kad iÅ¡laidos už tuos paÄius darbus , kaip ir pareiÅ¡kÄjo pateiktoje sÄ matoje , sudaro 13215,85 Eur. t.y. didesnÄs iÅ¡laidos, negu pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis numato teismui pareigÄ nustatyti nuostolių dydį, todÄl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad abejoti pareiÅ¡kÄjo į bylÄ pateiktais dokumentais, įrodanÄiais jo patirtas iÅ¡laidas, kai atsakovai nesutikdami su pareiÅ¡kÄjo teismui pateiktų sÄ matų sumomis, darbais, su pareiÅ¡kÄjui atsiradusios žalos dydžiu , patys neteikÄ Ä¯ bylÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių ar paneigianÄių pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas atlyginti turÄtas iÅ¡laidas, neteikÄ dÄl jų konkreÄių argumentų, nÄra pagrindo.
Teismas vykdydamas Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pripažįsta kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ 25 031,64 Eur iÅ¡laidų, ir jos yra realios. PažymÄtina, kad 2013-06-28 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-354/2013 Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pažymÄjo, kad užsakovas( statytojas) , patyrÄs iÅ¡laidas, o vÄliau įrodÄs, kad dÄl neteisÄtos statybos dokumentų iÅ¡davimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltÄ , turi teisÄ iÅ¡laidų dalį iÅ¡reikalauti iÅ¡ kalto asmens.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų solidariai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolÄ nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolÄs dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama , jeigu prievolÄ susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
NagrinÄjamoje byloje taikoma analogija, solidarioji atsakomybÄ netaikytina, nes nÄra numatyta įstatyme, kiekvieno atsakovo neteisÄti veiksmai yra teismų sprendimais nustatyti, konkretizuoti, nÄra kitų sÄ lygų solidariajai atsakomybei atsirasti. Sprendžiant dÄl atsakovų kaltÄs ir pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovų priteistino turtinÄs žalos atlyginimo dydžio, teismas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinÄje byloje Nr. I-1311-815-2009 ir Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-177-477-2012), nustatytomis aplinkybÄmis, kad pareiÅ¡kÄjo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos neteisÄtumÄ nulÄmÄ dviejų vieÅ¡ojo administravimo subjektų:
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos ir GražutÄs regioninio parko direkcijos neteisÄti aktai. Teismas atsižvelgia į tai, kad GražutÄs regioninio parko direkcija tiktai Zarasų rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2006 m. lapkriÄio 10 d. posÄdyje pritarÄ statybos leidimo iÅ¡davimui. Tuo tarpu visus kitus neteisÄtus sprendimus ( patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , iÅ¡davÄ statybos leidimÄ ) priÄmÄ Zarasų rajono savivaldybÄs administracija ar jos pareigÅ«nai.
BÅ«tent Å¡i institucija, priimdama minÄtus sprendimus, turÄjo užtikrinti jos ( institucijos) ar jos pareigÅ«nų priimamų sprendimų teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . TaÄiau kaip jau buvo konstatuota, priimdama minÄtus sprendimus Zarasų rajono savivaldybÄs administracija pažeidÄ LR miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, LR žemÄs įstatymo 21 straipsnio 1,2 punktų , 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas atsižvelgia ir į paties pareiÅ¡kÄjo neteisÄtus veiksmus, kurie sÄ lygojo patirtų nuostolių atsiradimÄ , t.y. pareiÅ¡kÄjas į savivaldybÄ dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo kreipÄsi 2006 m. lapkriÄio 10 d., jau esant priimtam ir įsiteisÄjusiam Konstitucinio Teismo nutarimui, draudžianÄiam statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje.
G. K. praÅ¡Ä iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir pradÄjo statybÄ , nors privalÄjo žinoti, kad tokia statyba yra neteisÄta. DÄl nurodyto teismas sprendžia, kad Zarasų rajono savivaldybÄ, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos, turi atlyginti 50 proc., Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, 30 proc. pareiÅ¡kÄjo patirtos turtinÄs žalos. Likusi 20 proc. žalos dalis tenka paÄiam pareiÅ¡kÄjui G. K. ir ji nÄra atlyginama. Taigi pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybÄs priteistinas 12515,82, Eur ( dvylikos tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų penkiolikos eurų, 82 euro centų ), iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, 7509,49 Eur ( septynių tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų devynių eurų , 49 euro centų) žalos atlyginimas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ jurisprudencijÄ , bylose dÄl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos ( 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A-662-1673/2012, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A-438-2757/2012, 2013m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1401/2013,2017m. birželio 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-872-556-2017 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl 5 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkriÄio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos yra pagrįstas ir tenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas nusprendžia:
SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. K. iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybÄs, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos, 12 515,82 Eur ( dvylikos tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų penkiolikos eurų, 82 euro centų ), žalos atlyginimÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkriÄio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti G. K. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Sartų ir GražutÄs regioninių parkų direkcijos, 7 509,49 Eur ( septynių tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų devynių eurų , 49 euro centų) žalos atlyginimÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t. y. 2017 m. lapkriÄio 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Likusioje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ