04ea413c-bec7-446c-bb75-fe81b519bc49 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-891/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00002-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.4.6.4.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Č.,

ekspertams Sigitui Simanauskui (nuotoliniu būdu), Konstantinui Daškevičiui (nuotoliniu būdu),

vertėjai Ingridai Petrulienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato N. Plėdžio, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. Č. įgaliotojo atstovo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 dalimis, įpareigojant jį pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, bei uždraudžiant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Nukentėjusiojo E. Č. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. N. nukentėjusiajam E. Č. priteista 2 000 Eur neturtinės ir 3 268,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 5 268,33 Eur sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo dienos bei 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ E. N. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 236,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. N. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 19 d., apie 13.00 val., bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. Č. smogė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, o Å¡iam nukritus ant grindų ne mažiau nei du kartus spyrė nukentėjusiajam į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kÅ«no vietas, taip E. Č. padarė poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimais kaktoje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, nosikaulių lūžius, muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, deÅ¡inės akies obuolio ragenos nubrozdinimu, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos raudonyje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos raudonyje ir gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, poodines kraujosruvas abiejų ausų kauÅ¡eliuose ir srityje aplink juos, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejose rankose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. N. gynėjas advokatas N. Plėdys praÅ¡o: 1) atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apklausiant liudytojais N. Å ., S. N. (S. N.) ir A. V.; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį ir nuteistÄ jį E. N. iÅ¡teisinti.

2.1. Pirma, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nes byloje nėra jokių konkrečių medicininių duomenų, pagrindžiančių, jog nuteistasis, sergantis ūmia, nepagydoma psichine liga – paranoidine šizofrenija, inkriminuotos veikos metu – 2015 m. spalio 19 d. buvo remisijos būsenoje (laikinas ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai), dėl ko galėjo suvokti savo veiksmus. Juo labiau, nėra jokių duomenų, kad nuteistojo liga buvo medikamentiškai kontroliuojama. Pasak gynėjo, tai reiškia, kad teismas šioje byloje nuteisė inkriminuoto įvykio metu savo veiksmų esmės galėjusį nesuvokti žmogų, kuris galėjo neturėti psichinės galimybės kontroliuoti savo veiksmus.

2.1.1. Skunde pažymima, kad nustatydamas juridinį nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) kriterijų teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės aktais Nr. 78TPK-48/2019, Nr. 78U-II-8/2021, Nr. 82TPK-5-2022, kuriuose padaryta ta pati iÅ¡vada, jog nuteistajam E. N. inkriminuotos veikos padarymo metu buvo paranoidinės Å¡izofrenijos remisija, dėl ko jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Anot gynėjo, minėtuose ekspertizės aktuose padarytos iÅ¡vados nėra pagrįstos jokiais konkrečiais medicininiais duomenimis apie nuteistojo psichikos bÅ«klę veikos padarymo metu (2015 m. spalio 19 d.), ar juolab, apie jo ligos remisijÄ , juose iÅ¡ esmės tik apraÅ¡inėjama nuteistojo ligos istorija, kurioje jokių aplinkybių, susijusių su veikos padarymo laikotarpiu, apskritai nėra.

Pasak gynėjo, tokį jo iÅ¡keltÄ pastebėjimÄ patvirtino ir ekspertizės aktÄ Nr. 82TPK-5-2022 pateikęs į bylÄ ekspertas Sigitas Simanauskas, kuris apklausiamas teisme nurodė, kad konkretaus dokumento, jog nuteistasis inkriminuotos veikos metu buvo remisijoje, iÅ¡ tiesų nėra. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadas, dėstomas ekspertizės akte, grindė savo subjektyviu manymu, jog vien tai, kad žmogus nesigydė tÄ laikotarpį (nevartojo vaistų, niekur nesikreipė ir į psichiatrines įstaigas nepateko), leidžia spręsti, kad pablogėjimo bÅ«senos nebuvo.

Gynėjo vertinimu, Å¡is ekspertas iÅ¡dėstė sunkiai protingumo kriterijų atitinkantį Å¡ių savo iÅ¡vadų aiÅ¡kinimÄ , jog jei asmuo, sergantis Å«mia psichine liga, kurios kontrolei (simptomų manifestacijos slopinimui) yra bÅ«tinas nuolatinis kompleksinis gydymas (įskaitant medikamentinį), kaip konstatuota ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. 78TPK-48/2020, nustoja vartoti vaistus ir niekur nesikreipia, tai yra nėra gydomas nei medikamentiniu bÅ«du (vaistais), nei kompleksiÅ¡kai, tai leidžia teigti, kad jam neva pagerėjo ir nepagydomos ligos neprognozuojamai sukeliama psichozės bÅ«sena neva niekaip nepasireiÅ¡kė.

Apylinkės teismas, paneigdamas gynybos pateiktas kito medicinos specialisto išvadas ir kitus bylos duomenis, spręsdamas dėl E. N. pakaltinamumo rėmėsi būtent šia nuomone, tačiau, pasak gynėjo, ji yra ne tik nelogiška, bet ir absoliučiai nepagrįsta ir ja vadovautis, sprendžiant dėl nuteistojo pakaltinamumo nėra jokio pagrindo.

2.1.2. Nurodoma, kad gynyba į bylÄ pateikė dvi medicinines iÅ¡vadas: VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2020 m. liepos 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S8/2020 ir 2022 m. spalio 13 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S4/2022, patvirtinančias, kad nuteistojo psichinė bÅ«klė inkriminuotos veikos padarymo metu neatitiko remisijos kriterijų, tai yra nuteistasis E. N. negalėjo valingai kontroliuoti elgesio ir prognozuoti savo veiksmų pasekmių, ir Å¡i iÅ¡vada byloje nebuvo niekaip paneigta. Minėtas iÅ¡vadas pateikęs teismo medicinos psichiatrijos ekspertas Konstantinas DaÅ¡kevičius, apklaustas teismo posėdyje, patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad jo iÅ¡vada yra tokia, jog nėra medicininių duomenų, kad E. N. nusikalstamos veikos metu buvo remisijos bÅ«senoje, nes yra duomenų apie tai, kad jis tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus, o tÄ alkoholio vartojimÄ , alkoholizacijÄ galima vertinti kaip psichomanijÄ â€“ tai labai stiprus poreikis vartoti alkoholį tam, kad sumažinti Å¡izofrenijos simptomų iÅ¡reikÅ¡tumÄ , jei yra alkoholizacija, negalima kalbėti apie remisijÄ .

Be to, ekspertas pažymėjo, kad medikamentinė remisija reiÅ¡kia, jog bÅ«tent kol tiriamasis vartoja medikamentus, tol jo bÅ«sena yra stabili tam laikotarpiui, tačiau jis nerado duomenų, ar liga buvo medikamentiÅ¡kai kontroliuojama iki 2015 m. rugsėjo 28 d., kai buvo užfiksuotas paskutinis E. N. apsilankymas pas gydytojÄ , o jei nėra medikamentiÅ¡kai prižiÅ«rima, paÅ«mėjimas galėjo atsirasti bet kuriuo metu, bet kokia smulkmena tokioje situacijoje galėjo iÅ¡provokuoti. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas eksperto K. DaÅ¡kevičiaus, turinčio virÅ¡ 30 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , iÅ¡vadas paneigė absurdiÅ¡komis S. Simanausko prielaidomis, jog neva nuteistojo liga negalėjo paÅ«mėti jam gyvenant visuomenėje, nes jis tokiu atveju atsidurtų gydymo įstaigoje, kadangi kiti bylos įrodymai paneigia Å¡ias prielaidas.

Paties nukentėjusiojo E. Č. parodymais Å¡ioje byloje nustatyta, kad nuteistojo psichinė bÅ«klė veikos padarymo metu atitiko bÅ«tent teismo psichiatrijos ekspertų nurodytus paranoidinės Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo požymius – mÄ stymo, emocijų, valios sferų sutrikimus. Nukentėjusysis E. Č. 2021 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykęs pas jį į butÄ E. N. buvo agresyvus, turėjo daug emocijų, gal tuo metu turėjo per daug energijos, jame buvo daugiau gyvybės nei dabar.

Apelianto vertinimu, tokie nukentėjusiojo parodymai tik pagrindžia eksperto K. DaÅ¡kevičiaus iÅ¡vadÄ ir parodymus, jog nuteistasis inkriminuotos veikos metu buvo impulsyvus, agresyvus, nekontroliavo emocijų, elgėsi audringai, neadekvačiai, nenumatė savo veiksmų, tai yra nebuvo remisijos bÅ«klėje. Be to, byloje nustatyta, kad visi įvykio dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, o nuteistasis įvykio laikotarpiu (ypač 2015 metais), pagal ekspertizių duomenis, alkoholį vartojo visokį ir daug. Pasak apelianto, kaip minėta prieÅ¡ tai, ekspertas K. DaÅ¡kevičius paaiÅ¡kino, kad Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo metu atsiranda labai stiprus potraukis vartoti alkoholį, taigi nuolatinis, intensyvus alkoholio vartojimas iÅ¡ esmės paneigia bet kokiÄ remisijos galimybę, nes, prieÅ¡ingai, rodo Å¡izofrenijos paÅ«mėjimÄ , o eksperto S. Simanausko iÅ¡vados to nepaneigia, kadangi S. Simanauskas savo iÅ¡vadose paaiÅ¡kino, jog alkoholio vartojimas nesukelia Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo, o K. DaÅ¡kevičius to ir neteigė, nes paaiÅ¡kino, kad alkoholio vartojimas yra Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo simptomas, tai yra pasekmė, patvirtinanti Å¡izofrenijos paÅ«mėjimÄ , o ne jį sukeliantis veiksnys.

Gynėjo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados apie nuteistojo ligos remisijÄ , prieÅ¡ingai, rodo ligos paÅ«mėjimÄ , kurį, be kita ko, patvirtina ir eksperto S. Simanausko, kurio parodymais rėmėsi teismas, akcentuota aplinkybė, jog nuteistasis tuo laikotarpiu nebuvo gydomas nei kompleksiÅ¡kai, nei medikamentiniu bÅ«du, tai yra net nevartojo vaistų (duomenų apie tai jo ligos istorijoje nėra), be to, jo ligos istorijoje buvo fiksuojamas ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuris, kaip nurodyta prieÅ¡ tai, patvirtina Å¡izofrenijos paÅ«mėjimÄ ir S. Simanausko iÅ¡vados to neneigia.

2.2. Antra, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis ir prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, nuteisė E. N., nes byloje nėra neginčytinų, objektyvių duomenų, kad bÅ«tent nuteistasis E. N. sužalojo nukentėjusįjį E. Č.. Net ir pats nukentėjusysis parodė, kad jis nematė ir nežino, kas jį sumušė, tik mano, kad tÄ galėjo padaryti arčiausiai sėdėjęs asmuo. Vadovaujantis M. P. duotais parodymais bei nupieÅ¡ta sėdėjimo prie stalo schema, bÅ«tent M. P. sėdėjo arčiausiai E. Č.. Kaltinti nuteistÄ jį neva sumuÅ¡us E. Č., grindžiant vien prieÅ¡taringais M. P. parodymais, gynėjo vertinimu, yra teisiÅ¡kai ydinga, nes tokiu atveju bÅ«tų paneigiami nekaltumo prezumpcija, in dubio pro reo principas, taip pat ir baudžiamojo proceso esmė, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje.

2.2.1. Pasak gynėjo, byloje aplinkybę, kad bÅ«tent nuteistasis E. N. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam E. Č., tiesiogiai patvirtina tik vieno liudytojo – M. P. prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s parodymai, iÅ¡ esmės tik jais, susiedamas nuteistÄ jį su inkriminuota veika, rėmėsi ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nors dėl Å¡ių parodymų byloje kilo daug pagrįstų abejonių, kurių teismas nevertino kaltinamojo naudai, tuo pažeisdamas vienÄ pamatinių baudžiamojo proceso principų – in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Gynėjo teigimu, tas pats pasakytina ir apie paties nukentėjusiojo E. Č. parodymus, kurie yra absoliučiai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi ir, nors nuteistojo kaltės iÅ¡ esmės net nepatvirtina, tačiau teismas jais taip pat grindė nuteisimÄ .

2.2.2. Apeliantas, skunde cituodamas nukentėjusiojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 85–86, 92, 93), teigia, kad akivaizdu, jog nukentėjusiojo E. Č. parodymai yra absoliučiai nenuoseklÅ«s ir nepatikimi, kadangi jie nuolat keitėsi, paaiÅ¡kinimai dėl naudojimosi „Facebook“ neatitinka nei naudojimosi Å¡ia programa bÅ«do (neįmanoma „vartyti“ „Facebook“ ieÅ¡kant žmonių anketų ar atsitiktinai aptikti vartotojÄ neturint anketos), nei elementarios logikos (neva atpažino po trejų metų iÅ¡ bendrų veido bruožų ir kÅ«no sudėjimo), o galiausiai paaiÅ¡kėjo, kad tariamÄ atpažinimÄ lėmė kitų asmenų – liudytojų Å¡ioje byloje ir įvykio dalyvių M. P. ir A. P., kartu vartojusių alkoholinius gėrimus, įtaka ir pateikta informacija, kurios patikimumas taip pat abejotinas. Gynėjo vertinimu, tokie parodymai neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimo, jais grįsti kaltinimÄ (nuteisimÄ ) draudžia tiek BPK 20 straipsnio taisyklės, tiek in dubio pro reo principas. Be to, pasak gynėjo, daug pagrįstų abejonių sukėlė ir nukentėjusiojo E. Č. parodymai teisme apie tai, kad iÅ¡ jo buvo pavogti 2 000 Eur, nukentėjusysis E. Č. dėl to apkaltino liudytojÄ A. P., kuris prisipažino ir pažadėjo Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾inti. BÅ«tent apie Å¡iÄ skolÄ Ä¯vykio metu jie ir kalbėjo, kuomet A. P. dingo (neva nuėjo į tualetÄ ), o nukentėjusysis E. Č. buvo sumuÅ¡tas (nematė kieno). Pagal Å¡iuos bylos duomenis gynyba iÅ¡kėlė versijÄ , kad E. Č. galėjo sumuÅ¡ti ir kiti įvykio metu buvę asmenys M. P. ir A. P., kuris dar ir turėjo aiÅ¡kų motyvÄ (savanaudiÅ¡kas paskatas), panaÅ¡iÄ versijÄ kėlė ir pats nukentėjusysis E. Č., nurodydamas, kad nežino, kodėl E. N. jam smÅ«giavo, gal jis buvo susitaręs su A. P., kad nereikėtų jam grÄ Å¾inti skolos, kas sudaro pakankamai pagrįstÄ abejonę dėl nuteistojo kaltės, tačiau Å¡iÄ versijÄ teismas atmetė remdamasis iÅ¡ esmės tik A. P. gero bičiulio M. P. parodymais.

2.2.3. Apeliantas, skunde cituodamas ir liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115–116, 119–120, 122–123) bei teisme (2022 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2–3 lapai, 2022 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3–4 lapai) duotus parodymus, taip pat liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104–105, 108) bei teisme (2022 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2–3 lapai) duotus parodymus, teigia, kad vis tik daugiausia abejonių kelia liudytojo M.

P. duoti parodymai, nes yra itin prieÅ¡taringi – kardinaliai skiriasi tarpusavyje bei nesutampa su kitų asmenų duotais parodymais. Gynėjo vertinimu, nurodytos iÅ¡traukos iÅ¡ M. P. duotų parodymų visa apimtimi suponuoja, kad M. P., pasakodamas apie 2015 m. spalio 19 d. įvykį, painiojasi dėl esminių įvykio aplinkybių. Jokie kiti liudytojai neparodė, kad nuteistasis galėjo trenkti kėde, nukentėjusysis E. Č. taip pat nei karto neužsiminė apie gautÄ smÅ«gį kėde per kuprÄ (tokiÄ aplinkybę tikrai bÅ«tų prisiminęs), be to, aiÅ¡kiai nurodė, kad smÅ«gį gavo į galvÄ (deÅ¡inę pusę).

Taip pat M. P. nurodo tokias faktines aplinkybes, kokios objektyviai nėra įmanomos, nes esant kambaryje tik sofai ir foteliui (tai parodė liudytojas A. P.), akivaizdu, kad niekas negalėtų trenkti kėde. Pasak gynėjo, teismas jokia forma nepašalino nurodytų prieštaravimų dėl sužalojimo mechanizmo ir būdo. Be to, pasak gynėjo, įvertinus nurodytas parodymų ištraukas, pagrįstai kyla klausimas, kaip M. P. 2018 m. birželio 18 d. duodamas parodymus teigė, kad negalėtų atpažinti nepažįstamo vyro net ir gyvai pamačius, praėjus dar metams (2019 m. rugpjūčio 30 d.) teigia priešingai – kad galėtų jį atpažinti, o dar po trejų metų (2022 m. spalio 14 d.) nurodo, kad apskritai nėra garantuotas, ar nepažįstamas asmuo, kuris buvo 2015 m. spalio 19 d. pas E. Č. bute, yra salėje.

Gynėjo teigimu, tokie minčių Å¡uoliai bei nepagrįsti teiginiai suponuoja M. P. neužtikrintumÄ , tikėtina, duodamus melagingus parodymus. Taip pat gynėjas skunde pažymi, kad M. P. parodė, jog nuteistasis iÅ¡kart po įvykio iÅ¡bėgo, pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, o A. P. parodė, kad tai jis iÅ¡varė nuteistÄ jį iÅ¡ buto, nes pastarasis klÅ«pėjo prie E. Č. ir rėkė, todėl neatmestina, kad nuteistasis galėjo rėkti bÅ«tent ant M. P., kad Å¡is, susitaręs su A. P. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (dingusi 2 000 Eur suma) sumušė E. Č., dėl ko ir buvo iÅ¡vytas iÅ¡ buto.

2.2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos vertinant M. P. parodymus, yra visiškai nepagrįstos, nes teismas, deklaratyviai šalindamas tarpusavio prieštaravimus su kitais duomenimis bei gynėjo iškeltas abejones, rėmėsi išimtinai prielaidomis. Kaip išsamiai nurodyta prieš tai, M. P. parodymai nėra nei nuoseklūs, nei sutampa su kitų liudytojų parodymais dėl itin svarbių aplinkybių, tačiau teismas šių nesutapimų dėl esminių įvykio aplinkybių nelaikė svarbiais.

Gynėjas pažymi, kad viena esminių aplinkybių, kuria rėmėsi teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, yra asmenų iÅ¡sidėstymas įvykio metu, tačiau pagal M. P. parodymus ir nupieÅ¡tÄ sėdėjimo schemÄ (2022 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas), bÅ«tent M. P. sėdėjo arčiausiai nukentėjusiojo ir bÅ«tent toje pusėje, iÅ¡ kurios nukentėjusysis E. Č. pajuto smÅ«gius, kaip pats nurodo. Å is prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas, nors teismas E. N. nuteisimÄ grindžia bÅ«tent Å¡ia aplinkybe, susijusia su asmenų iÅ¡sidėstymu (nuteistasis neva sėdėjo arčiausiai).

Taip pat gynėjas teigia, kad teismas, paaiÅ¡kindamas prieÅ¡taravimus M. P. parodymuose, rėmėsi ilgu laikotarpiu nuo įvykio iki parodymų davimo, kai remdamasis tuo pačiu motyvu atsisakė tenkinti gynybos praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus dėl nuteistojo sveikatos bÅ«klės ir kitų aplinkybių. Anot apelianto, tas pats pasakytina ir apie apsvaigimÄ nuo alkoholio, kuriuo teismas ne tik nemažino parodymų patikimumo, bet kaip tik laikė, kad Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti liudytojo patikimumu. Be to, teismas visiÅ¡kai deklaratyviai paneigė M.

P. galimÄ suinteresuotumÄ , motyvuodamas tuo, kad neva jokių konfliktų tarp M. P. ir nukentėjusiojo ar, juo labiau, kaltinamojo praeityje nėra buvę, tačiau, pasak apelianto, Å¡iuo atveju byloje esant duomenų apie nukentėjusiojo konfliktÄ su M. P. geru bičiuliu A. P. (Å¡iÄ aplinkybę teismas laikė nustatyta), apie kurį M. P. neabejotinai buvo žinoma (tai patvirtino nukentėjusysis), negalima paneigti A. P. susitarimo su M. P. ar Å¡io kitokio motyvo (ar net menkavertės priežasties, kas nėra neįprasta esant apsvaigus nuo alkoholio) smurtauti prieÅ¡ E. Č., kuris yra tikėtinas jau vien dėl to, kad tokios galimybės neatmetė ir pats nukentėjusysis E. Č., o jokio nuteistojo motyvo smurtauti prieÅ¡ E. Č. teismas taip pat nenustatė.

Gynėjo vertinimu, jei Å¡iuo atveju M. P. su A. P. nebÅ«tų įteigę nukentėjusiajam E. Č., kad jį neva tai sumušė nuteistasis E. N., o Å¡is bÅ«tų nukentėjusiajam nurodęs, kad jį sumušė bÅ«tent M. P., tai pagal bylos duomenis ir nuosprendžio pagrįstumÄ teismas akivaizdžiai bÅ«tų nuteisęs M. P.. Tad tokioje situacijoje E. N. nuteisimas yra aiÅ¡kiai neteisingas ir negalimas jau vien dėl likusios esminės, pagrįstos ir nepaneigtos abejonės dėl to, kas iÅ¡ tiesų sumušė nukentėjusįjį.

Be to, pasak gynėjo, bylos duomenys paneigia nuteistojo tiesioginę tyčiÄ â€“ suvokimÄ , kad jis sužalojo nukentėjusįjį E. Č. ir norėjo taip elgtis.

2.3. Trečia, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas nuteistojo E. N. teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ . Nors 2022 m. lapkričio 4 d. apklaustas vienas iÅ¡ 2022 m. balandžio 21 d. – 2022 m. gegužės 20 d. ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 82TPK-5/2022) atlikusių ekspertų S. Simanauskas nurodė, kad nėra jokio duomens apie nuteistojo E. N. sveikatos bÅ«klę laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., ekspertai S. Simanauskas ir K. DaÅ¡kevičius parodė, kad nėra medicininių duomenų apie tai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 28 d.

E. N. buvo paranoidinės Å¡izofrenijos remisijos bÅ«senoje, todėl teisiÅ¡kai vertinant nuteistojo pakaltinamumÄ byloje buvo bÅ«tinybė vertinti bet kokius kitus duomenis, tačiau teismas atsisakė apklausti tiek nuteistojo ilgametę gydytojÄ N. Å ., tiek ir tėvÄ S. N. bei kaimynÄ A. V., kurie bÅ«tent ir bÅ«tų parodę apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę 2015 m. spalio 19 d. įvykiui artimu metu, tuo labiau, kad ir patys liudytojai (A. V. ir S. N.) pateikė raÅ¡ytinius patvirtinimus apie tai, kad žino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Be to, pasak gynėjo, pagrįstas abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, tai yra, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir yra tendencingas, sukėlė ir teisėjos pasisakymai bei vertinimai, kad savo nesutikimus su sprendimu neapklausti gynėjo praÅ¡omų apklausti asmenų, gynėjas galės skųsti apeliaciniu skundu, jeigu toks bÅ«tų raÅ¡omas. Galiausiai, skunde pažymima, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų (9–10 l.), bylÄ nagrinėjantis teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, nuosprendyje rėmėsi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 36, 40), nors nuteistasis, kuriam diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyviai numatyta, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas).

Anot gynėjo, tai reiÅ¡kia, kad apklausiant nuteistÄ jį ikiteisminio tyrimo metu jo teisė į gynybÄ buvo pažeista, o tai lemia, kad jo duoti parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais (neatitiko teisėtumo reikalavimo) ir jais teismas negalėjo vadovautis (BPK 20 straipsnis).

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas B. Chranovskis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo E. Č. civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo E. N. nukentėjusiajam E. Č. 12 366 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3.1. Apeliantas skunde teigia, kad būtent 12 366 Eur (4*2650+(2650/30*20) turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio paskaičiavimas yra patvirtintas pateiktais dokumentais, tai yra verslo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 metus, metine pajamų deklaracija už 2015 metus ir medicinos dokumentų išrašais. Pasak apelianto, verslo liudijime nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis 2015 m. rugsėjo ir spalio mėn. (iš tikrųjų verslo liudijime veiklos vykdymo laikotarpis nurodytas rugsėjis, spalis, lapkritis ir gruodis, tai yra 4 mėnesiai, tačiau nuo 2015 m. spalio 19 d.

įvykio dienos jis buvo nedarbingas), taigi 2015 metais, iki 2015 m. spalio 19 d., tai yra iki netekto darbingumo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis E. Č. buvo darbingas ir dirbo ne 4 mėnesius, kaip klaidingai nurodyta nuosprendyje, bet 2 mėnesius. Pagal metinę pajamų deklaracijÄ už 2015 metus nukentėjusysis gavo 5 300 Eur pajamų, taigi tokias pajamas jis gavo per minėtus 2 (ne 4) mėnesius, o tai reiÅ¡kia, kad jo pajamos per mėnesį sudarė bÅ«tent 2650 Eur, todėl nuosprendyje pateikti paskaičiavimai dėl nukentėjusiojo uždirbtų pajamų per mėnesį neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams.

Be to, apelianto teigimu, teismas netinkamai paskaičiavo nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį. Nuosprendyje nurodyta, kad nustatyta, jog E. Č. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 8 d., tai yra 2 mėnesius ir 14 dienų, tačiau į bylÄ buvo pateikti dokumentai, tai yra 2020 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad dėl krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų padarinių E. Č. buvo nedarbingas nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 8 d., gydėsi stacionare nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 22 d., bei 2019 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad E. Č. dėl intrakranijinio sužalojimo pasekmių, krÅ«tinės lÄ stos ir veido sumuÅ¡imo 2015 m. spalio 19 d. pateko į ligoninės priėmimo skyrių bei gydymÄ tęsė ambulatoriÅ¡kai iki 2016 m. kovo 7 d. imtinai.

Taigi, pasak apelianto, iš medicininių dokumentų aiškiai matyti, kad nukentėjusysis gydėsi nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. kovo 7 d., tuo metu negalėjo dirbti, todėl jo nedarbingumas tęsėsi ne kaip klaidingai nurodyta nuosprendyje – 2 mėnesius ir 14 dienų, o 4 mėnesius ir 20 dienų, kaip yra nurodyta civiliniame ieškinyje.

3.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl nuteistojo E. N. padarytos veikos atsirado neturtinės pasekmės, kurios daro tiesioginę įtakÄ nukentėjusiojo fiziniams ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams. Nukentėjusysis E. Č. patyrė didelį fizinį skausmÄ , kurį jautė ilgÄ laikotarpį, nes jam teko gydytis ligoninės stacionare, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kiantis daugybe galvos, veido ir kÅ«no sužalojimų, virÅ¡ 4 mėnesių jam teko gydytis ambulatoriÅ¡kai. Be to, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ ir sukrėtimÄ , nukentėjusiajam teko rÅ«pintis savo teisių gynimu ilgÄ laikotarpį, daugiau nei 7 metus, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas daugybę kartų, dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vyko į ekspertizes. Taip pat nukentėjusiajam buvo sukelti dideli nepatogumai, emocinė depresija, nes negalėjo ramiai dirbti, dėl atsakovo veiksmų įvykio metu ir po jo jautė pažeminimÄ , nes nuteistasis su ieÅ¡kovu elgėsi brutaliai, pažįstamų akivaizdoje dienos metu stipriai sumušė nukentėjusįjį, žemino jį, nukentėjusysis ilgÄ laikÄ negalėjo pasirodyti visuomenėje, nes dėl patirtų veido sumuÅ¡imų jo veidas buvo labai stipriai sumuÅ¡tas ir subraižytas, iki Å¡iol nėra psichologiÅ¡kai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, Å¡io įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrÄ , neigiamai paveikė emocinį stabilumÄ , nuteistasis iki Å¡iol neatsiprašė nukentėjusiojo. Pasak apelianto, akivaizdu, kad dėl E. N. veiksmų E. Č. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Apelianto vertinimu, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiojo E. Č. patirtus neigiamus padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių objektyvių ir teisėtų argumentų bei motyvų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundÄ , nurodė, kad jame pakankamai smulkiai iÅ¡dėstė pagrindinius argumentus, kurie, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ esmės nepakito. Prokurorė prašė tiek nuteistojo gynėjo, tiek nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus atmesti, nes pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ nuosprendį ir iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. N. gynėjo advokato N. Plėdžio apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo E. Č. įgaliotojo atstovo advokato B. Chranovskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį skundžia nuteistojo gynėjas, apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ir nukentėjusiojo atstovas, praÅ¡ydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio sumažinimo ir priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsižvelgdama į tai, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo E. N. gynėjo advokato N. Plėdžio apeliacinio skundo

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl E. N. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, kelia E. N. pakaltinamumo, teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nuteisė E. N., nes byloje nėra neginčytinų, objektyvių duomenų, kad bÅ«tent nuteistasis E. N. sužalojo nukentėjusįjį E. Č.. Taip pat, pasak gynėjo, teismas Å¡ioje byloje nuteisė inkriminuoto įvykio metu savo veiksmų esmės galėjusį nesuvokti žmogų, kuris galėjo neturėti psichinės galimybės kontroliuoti savo veiksmus, nes byloje nėra jokių konkrečių medicininių duomenų, pagrindžiančių, jog nuteistasis, sergantis Å«mia, nepagydoma psichine liga – paranoidine Å¡izofrenija, inkriminuotos veikos metu – 2015 m. spalio 19 d. – buvo remisijos bÅ«senoje, dėl ko galėjo suvokti savo veiksmus. Be to, gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas nuteistojo E. N. teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ .

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ (teismo posėdyje dar kartÄ apklaususi ekspertus S. SimanauskÄ ir K. DaÅ¡kevičių, taip pat gynybos praÅ¡ymu apklaususi liudytojus N. Å . ir S. N.), nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas ar padarė kitus BPK pažeidimus, dėl kurių baudžiamasis įstatymas E. N. buvo pritaikytas neteisingai.

Dėl įrodymų vertinimo E. N. pripažįstant kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

9. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik taip galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo (nekaltumo). BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti, bet turi bÅ«ti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-7-130-699/2015).

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė ne prielaidomis ir prieÅ¡taringais proceso dalyvių parodymais, kaip nurodoma skunde, o bylos duomenų iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize. Nors E. N. viso proceso metu kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino (teisminio bylos nagrinėjimo metu apskritai atsisakė duoti parodymus, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad jis sumušė nukentėjusįjį), tačiau tai, kad bÅ«tent nuteistasis E. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Č. sveikatÄ , patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų, aptartų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, o bÅ«tent: iÅ¡ dalies nukentėjusiojo E. Č. ir liudytojo A. P. parodymai, liudytojo M. P. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3525/15(1) bei kitoje raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , jog E. N. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi duomenimis, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, taip padarydamas nepagrįstas iÅ¡vadas dėl E. N. kaltės.

11. Pirmiausia, apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis E. Č. buvo sužalotas 2015 m. spalio 19 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiame bute įvykio metu buvo ir vartojo alkoholinius gėrimus ne tik nukentėjusysis E. Č., bet ir liudytojai A. P., M. P. bei nuteistasis E. N.. Pažymėtina, kad nors E. N. teisiamojo posėdžio metu nedavė parodymų, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir buvo jo bute kartu su A. P. ir dar vienu jam nepažįstamu vyru, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi ir nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

12. Sprendžiant iÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas nepagrįstai E. N. kaltę grindė nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nepagrįstai atmetė gynybinę versijÄ , jog nukentėjusįjį E. Č. galėjo sumuÅ¡ti ir kiti įvykio metu buvę asmenys, tai yra M. P. ir A. P., kuris dar ir turėjo aiÅ¡kų motyvÄ (savanaudiÅ¡kas paskatas), nes byloje nėra neginčytinų, objektyvių duomenų, kad bÅ«tent nuteistasis E. N. sužalojo nukentėjusįjį E. Č.. Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nukentėjusysis E. Č., tiek liudytojai A. P. ir M. P. proceso metu davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, kad 2015 m. spalio 19 d., dienos metu, jie visi, taip pat ir E. N. nukentėjusiojo E. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis E. Č. nurodė nematęs, kas iÅ¡ bute buvusių asmenų jį sumušė, nes pajutęs smÅ«gius iÅ¡ nugaros į galvÄ prarado sÄ monę. Liudytojas A. P. teigė muÅ¡tynių taip pat nematęs, nes tuo metu buvo tualete. E. N. iÅ¡ viso neigė patį muÅ¡tynių faktÄ . Å ie parodymai nėra prieÅ¡taringi tarpusavyje ar paneigiantys liudytojo M. P. parodymus, kad jis matė, kaip nukentėjusįjį sumušė bÅ«tent E. N.. Aplinkybė, kad nukentėjusysis E. Č. ir liudytojai A. P. bei M. P. ne vienÄ kartÄ apklausiami vėliau, praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, neprisiminė kai kurių įvykio aplinkybių arba jas nurodė, kiek kitaip nei buvo nurodę anksčiau (pastebėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų proceso metu duotų parodymų vertinimui apeliaciniame skunde skiriama itin daug dėmesio), pati savaime nereiÅ¡kia, kad jų parodymai yra neteisingi, nenuoseklÅ«s ar prieÅ¡taraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

14. Pirmiausia, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nukentėjusiojo parodymai yra absoliučiai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nukentėjusysis E. Č. jau pirmosios apklausos metu nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo sumuÅ¡tas, jo bute buvo A. P., M. ir E., taip pat iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad jis nematė, kas jam trenkė, nes pajutęs smÅ«gius iÅ¡ nugaros į galvÄ prarado sÄ monę. Apklausiamas vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusysis Å¡ių savo parodymų nekeitė, tik papildomai nurodė, kad nors ir nematė, kas jam sudavė smÅ«gius, tačiau, įvertindamas tai, kad A.

P. tuo metu kambaryje nebuvo, o M. P. sėdėjo tolėliau, smÅ«gius jam galėjo suduoti bÅ«tent arčiausiai jo sėdėjęs E. N.. Apeliacinio skundo teiginiai, kuriais abejojama dėl nukentėjusiojo E. Č. paaiÅ¡kinimų apie tai, kad jis vartydamas „Facebook“ po trejų metų iÅ¡ bendrų veido bruožų ir kÅ«no sudėjimo atpažino E. N., kaip jį sumuÅ¡usį asmenį ar kad jis jį atpažino pagal liudytojų M. P. ir A. P. pateiktÄ informacijÄ , kuriais taip pat siekiama pagrįsti nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi.

Šie teiginiai nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo neatskleidžia, nes minėtas atpažinimas visiškai nereiškia, jog nukentėjusysis E. Č. atpažino E. N., kaip jį sumušusį asmenį, kadangi, kaip minėta, nukentėjusysis viso proceso metu teigė nematęs, kas jį sumušė, net ir nurodęs, kad, jo manymu, jį sumušė E. N.. Šiuo atveju asmens atpažinimas patvirtina tik tai, kad E. Č. atpažino E. N. kaip asmenį, kuris įvykio metu taip pat buvo pas nukentėjusįjį bute, o ginčo dėl to ir nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad daug pagrįstų abejonių sukėlė ir nukentėjusiojo E. Č. teisme duoti parodymai apie tai, kad iÅ¡ jo buvo pavogti 2 000 Eur. Nukentėjusysis E. Č. dėl to apkaltino liudytojÄ A. P., kuris prisipažino ir pažadėjo Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾inti. Pasak gynėjo, bÅ«tent apie Å¡iÄ skolÄ Ä¯vykio metu jie ir kalbėjo, kuomet A. P. dingo (neva nuėjo į tualetÄ ), o nukentėjusysis E. Č. buvo sumuÅ¡tas (nematė kieno). Teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliacinio skundo teiginių pažymi, kad aplinkybes apie tai, jog prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pavogti 2 000 Eur ir kad, nukentėjusiojo manymu, juos pavogė, A.

P., patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas A. P., nurodęs, jog iki įvykio su E. Č. buvo turtinio pobÅ«džio konfliktų dėl to, kad prieÅ¡ įvykį dingo E. Č. pinigai, tačiau gynybos versijos, kad bÅ«tent dėl dingusių pinigų E. Č. galėjo sumuÅ¡ti A. P., nepatvirtina jokie bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys tokiÄ versijÄ paneigia. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo E. Č. parodymų teisme, nukentėjusysis nurodė, jog tai jis pamatė einantį A. P. ir pasikvietė jį užeiti pas save į butÄ , tai yra jokios iniciatyvos ateiti pas nukentėjusįjį iÅ¡ A.

P. pusės nebuvo. Be to, tiek pats liudytojas A. P., tiek nukentėjusysis E. Č., tiek liudytojas M. P. patvirtino, kad tuo metu, kai buvo sumuštas nukentėjusysis, A. P. kambaryje nebuvo, taip pat jie visi nurodė ir tai, kad tuo metu, kai kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Taip pat svarbu ir tai, kad pats nuteistasis E. N., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė nesupratęs, kodėl nukentėjusysis E. Č. jį apkaltino, kad jis sumušė jį susitaręs su A.

P.. Juo labiau, pabrėžtina, kad ne E. Č. pavogė 2000 Eur, o A. P., todėl mušti E. Č., kaip nukentėjusįjį nuo vagystės, nėra prasmės. Taigi, esant tokiems duomenims, gynybos versija, kad E. Č. galėjo sumušti A. P. dėl savanaudiškų paskatų, yra visiškai nepagrįsta ir neįtikinama.

15. Dar viena versija, kuriÄ apeliaciniame skunde kelia gynėjas, paremta asmenų iÅ¡sidėstymu įvykio metu. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja liudytojo M. P. teisiamojo posėdžio metu nupieÅ¡tÄ sėdėjimo prie stalo schemÄ ir su tuo susijusius Å¡io liudytojo bei nukentėjusiojo parodymus ir esančius prieÅ¡taravimus tarp jų, teigia, kad asmenų iÅ¡sidėstymas įvykio metu buvo viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuria rėmėsi teismas, grįsdamas nuteistojo E. N. kaltę. Anot gynėjo, nukentėjusysis E. Č., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad nematė ir nežino, kas jį sumušė, tik mano, kad tÄ galėjo padaryti arčiausiai jo sėdėjęs asmuo, kuris, anot jo, buvo E. N., o vadovaujantis liudytojo M.

P. duotais parodymais bei nupiešta sėdėjimo prie stalo schema, būtent M. P. sėdėjo arčiausiai E. Č., todėl, pasak gynėjo, nebuvo paneigta gynybos versija, jog E. Č. sumušė arčiausiai jo, kaip pats ir nurodė, sėdėjęs M. P.. Visų pirma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje E. N. kaltė nėra grindžiama asmenų išsidėstymo įvykio metu schema, tai yra nebuvo konstatuota, jog E. Č. sumušė būtent arčiausiai jo sėdėjęs asmuo.

Antra, nors nukentėjusiojo E. Č. nurodytos aplinkybės dėl sėdėjimo tvarkos, kambaryje buvusių baldų iÅ¡ tiesų skyrėsi nuo liudytojo M. P. nupieÅ¡tų bei nurodytųjų (pvz. nukentėjusysis, apklaustas teisme, nurodė, kad „kaltinamasis sėdėjo prie jo, o M. sėdėjo Å¡iek tiek toliau; „M. buvo porÄ metrų nuo manęs, jis sėdėjo prieÅ¡ mane. E. N. sėdėjo prieÅ¡ mane iÅ¡ kairės pusės. GalvÄ pasukau į kairę pusę. SmÅ«gį pajutau čia (nukentėjusysis rodo į deÅ¡inę pakauÅ¡io pusę).

Pasisukau per kairį petį atgal ir pajutau smÅ«gius į nusuktos galvos deÅ¡inę pusę.“; „nors nematė, kas jį sumušė, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti E. N., nes jis sėdėjo arčiausiai, o A. P. tuo metu buvo išėjęs į tualetÄ , M. P. sėdėjo tolėliau. Stalas buvo kvadratinis 1,2 m x 1,2 m.“, o liudytojas M. P. schemoje, kuriÄ nupiešė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ir kuri buvo prijungta prie bylos, nupiešė apvalų stalÄ , prie kurio pažymėjo, kur sėdėjo jis, kad Å¡iek tiek arčiau jo, iÅ¡ kairės jam sėdėjo E. (E. Č.), o prieÅ¡ais jį (liudytojÄ ) sėdėjo E. N. (nors nupieÅ¡toje schemoje užraÅ¡as neaiÅ¡kus), vis tik Å¡iuo atveju remtis liudytojo M.

P. nupieÅ¡ta schema ir kartu nukentėjusiojo parodymais, kad jį sužalojo arčiausiai sėdėjęs asmuo, daryti iÅ¡vadas, kad M. P. sėdėjo arčiau nukentėjusiojo, todėl jis jį ir sužalojo, nėra jokio pagrindo. Nors liudytojas M. P. ir nupiešė schemÄ , kas, kur, anot jo, sėdėjo prieÅ¡ tai, kai buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, apklausiamas teisme jis Å¡ias aplinkybes nurodė kiek kitaip nei nupiešė (teigė, kad užpuolikas sėdėjo prieÅ¡ E., užpuolikas jam (liudytojui) sėdėjo labiau iÅ¡ kairės (nors pagal schemÄ , iÅ¡ kairės sėdėjo nukentėjusysis) ir, be kita ko, dar teigė, jog jis nefiksavo tokių aplinkybių, kur kas sėdėjo, ant kėdės ar fotelio, nepamena, jis sėdėjo ant sofos ar ant kėdės. Be to, Å¡iuo atveju svarbu tai, kad objektyviai nustatyti, kur ir kaip įvykio metu sėdėjo ar galėjo sėdėti vienas ar kitas asmuo, koks buvo stalas – kvadrato formos, kaip nurodė nukentėjusysis E. Č., ar apvalus, kaip nupiešė liudytojas M.

P., ir patikrinti, kurio asmens parodymai apie minėtas aplinkybes atitinka tikrovę, nėra galimybės, nes įvykio vieta (kambarys, jame buvę baldai, jų iÅ¡sidėstymas ir pan.) byloje niekaip nebuvo objektyviai užfiksuota. Kita vertus, įvykis įvyko nukentėjusiojo bute, todėl logiÅ¡ka manyti, kad bÅ«tent nukentėjusysis geriau žino savo buto iÅ¡dėstymÄ ir tai, kokie baldai, kokios formos ir kur yra, nei asmuo, pirmÄ kartÄ lankęsis jo bute. Be to, akcentuotina tai, kad tiek nukentėjusysis E. Č., tiek liudytojas M.

P. minėtas aplinkybes (dėl sėdėjimo tvarkos, baldų ir pan.) nurodė ir nupiešė praėjus ilgam laiko tarpui po nagrinėjamo įvykio, tai yra daugiau nei 5 metams, todėl mažai tikėtina, kad jie galėjo labai gerai teisingai atsiminti tokias aplinkybes, juo labiau, kad įvykio metu jie buvo neblaivÅ«s, o nukentėjusysis dar ir patyrė sužalojimus, po kurių neteko sÄ monės.

16. Sutiktina su gynėju, kad aplinkybę, jog bÅ«tent nuteistasis E. N. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam E. Č., tiesiogiai patvirtina tik liudytojo M. P. parodymai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl E. N. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik Å¡io liudytojo parodymais (kaip minėta anksčiau, jis yra grindžiamas byloje esančių įrodymų visuma) ar kad Å¡io liudytojo parodymai yra nepatikimi ir jais remtis negalima. Siekdamas eliminuoti liudytojo M. P. parodymus kaip nepatikimus, apeliantas skunde teigia, kad liudytojo M. P. duoti parodymai yra itin prieÅ¡taringi – kardinaliai skiriasi tarpusavyje bei nesutampa su kitų asmenų duotais parodymais, ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, padarytos vertinant M. P. parodymus, yra visiÅ¡kai nepagrįstos. Teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikri prieÅ¡taravimai liudytojo M. P. parodymuose, taip pat tarpusavyje su kitų proceso dalyvių parodymais iÅ¡ tiesų yra, tačiau jie nėra tokie, kurie neleistų remtis Å¡io liudytojo parodymais nustatant Å¡iai bylai reikÅ¡mingas esmines aplinkybes.

17. Liudytojas M. P. nuo pat pirmosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė bÅ«tent E. N. (nors apklausų metu jis neįvardino sumuÅ¡usio asmens pavardės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens atpažinimÄ pagal nuotraukas, jis iÅ¡ jam pateiktų Å¡eÅ¡ių asmenų – vyrų nuotraukų, nurodė į dvi, iÅ¡ kurių vienoje pavaizduotas E. N., o apklausiamas teisme patvirtino, jog iÅ¡ bute buvusių asmenų smurtavo bÅ«tent jam nepažįstamas, taigi E. N., kurio buvimas įvykio metu pas nukentėjusįjį bute ir nėra ginčijamas) ir tokie jo parodymai nekito viso proceso metu.

Apklausų metu liudytojo M. P. parodymai, apibÅ«dinant smurto intensyvumÄ ir konkrečius smurtinius E. N. veiksmus (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 15 d. M. P. nurodė, jog E. E. smogė 1 kartÄ Ä¯ veido sritį, o po to, kai E. parkrito ant grindų, dar porÄ kartų jam spyrė, į kuriÄ kÅ«no vietÄ spyrė, nepamena; 2018 m. birželio 18 d. vykusios apklausos metu parodė, kad jam nepažįstamas vyras sudavė kumščiais ir kojomis smÅ«gius E. Č., kiek sudavė, į kokias kÅ«no vietas, neįvardins; 2019 m. rugpjūčio 30 d. parodė, kad nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to, nepažįstamas vyras ranka sudavė per galvÄ E. Č., Å¡is nuo smÅ«gio nukrito ant žemės, sÄ monės neprarado; apklausiamas teisme 2022 m. spalio 14 d. nurodė, kad tas, kuris sėdėjo prieÅ¡ jį, atsistojo ir užpuolė nukentėjusįjį, iÅ¡ pradžių paėmė kėdę ir davė žmogui per kuprÄ paskui davė per galvÄ . <...> Nukentėjęs sėdėjo prieÅ¡ais užpuolikÄ , kuris atsistojo, pasiėmė kėdę ir davė nukentėjusiajam per kuprÄ . <...> Tas žmogus paėmė kėdę už kojų, trenkė ir nukentėjusysis nukrito, dar pora smÅ«gių buvo koja, nepamena, ar trenkė kumščiu, prieÅ¡ tai jokio konflikto nebuvo) bei dėl asmens atpažinimo (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 15 d.

M. P. nurodė, jog E. buvo apie 175 cm Å«gio, tamsių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 30–35 metus; 2018 m. birželio 18 d. vykusios apklausos metu parodė, kad to vyro atpažinti negalėtų net ir pamatęs gyvai, nepažįsta to vyro, jį matė pirmÄ kartÄ ; 2019 m. rugpjūčio 30 d. parodė, kad minėtas nepažįstamasis buvo apie 30 metų amžiaus, negali pasakyti, kokio Å«gio, tamsių plaukų, trumpai kirptų, normalaus kÅ«no sudėjimo, akių spalvos neatsimena, jį galėtų atpažinti; apklausiamas teisme 2022 m. spalio 14 d. nurodė, kad ten jau buvo A., nukentėjusysis ir dar vienas žmogus, nėra garantuotas, ar jis yra salėje, jį matė gal 20 minučių, pats buvo iÅ¡gėręs) iÅ¡ tiesų Å¡iek tiek skyrėsi.

Be to, kai kurios liudytojo M. P. apklausų metų nurodytos aplinkybės skyrėsi ir nuo kitų proceso dalyvių nurodytųjų (pvz. apklaustas teisme liudytojas A. P. nurodė, kad ten buvo sofa ir vienas fotelis, o liudytojas M. P. – kad jie sėdėjo ant kėdžių, kažkas ant fotelio; liudytojas M. P. visų apklausų metu teigė, kad po suduotų smūgių E. N. išbėgo iš buto, o liudytojas A. P. parodė, kad tai jis išvarė E. N. iš buto ir kt.). Vis tik, atsižvelgus į tai, kad šis liudytojas, kaip ir liudytojas A.

P. bei nukentėjusysis E. Č. parodymus davė net po kelis kartus, jog nuo įvykio iki parodymų davimo (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, visi asmenys įvykio metu buvo neblaivūs ir patys nurodė, jog kai kurių aplinkybių net nefiksavo ir nepamena, minėti parodymų skirtumai yra visiškai paaiškinami, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, tam tikri nesutapimai tik parodo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų (ar liudytojų tarpusavyje) parodymai nėra iš anksto suderinti ir įvykio aplinkybes jie papasakojo taip, kaip tuo metu suprato ir atsiminė.

18. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nedraudžia remtis kaip įrodymu liudytojo, kurio psichinė bÅ«sena įvykio metu buvo paveikta alkoholio, parodymais, svarbu, kad toks liudytojas žino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir minėta psichinė bÅ«sena nesutrukdė jam objektyviai suprasti tikrovę. Kaip minėta, liudytojas M. P. nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, jog smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė bute buvęs E. N., detaliai nurodė daugelį aplinkybių, be to, kaip pats nurodė, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , taigi matyti, kad liudytojo neblaivumas, kuris, beje, byloje nebuvo nustatytas, nesutrukdė jam įvertinti pačios situacijos ir duoti apie jÄ pakankamai aiÅ¡kius ir nuoseklius parodymus. Todėl abejonių dėl liudytojo M. P. parodymų patikimumo Å¡iuo aspektu nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir duomenų (jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde), kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog M. P. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti nuteistÄ jį E. N., nepagrįstai apkaltinti jį padarius nusikaltimÄ ir dėl to bÅ«tų davęs neobjektyvius parodymus. Kaip nurodė ne tik pats M. P., bet patvirtino ir nuteistasis E. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iki nagrinėjamo įvykio M. P. su E. N. vienas kito nepažinojo, įvykio metu vienas kitÄ matė pirmÄ kartÄ , jokių konfliktų nei tarp M. P. ir nuteistojo E. N., nei tarp M. P. ir nukentėjusiojo E. Č. praeityje nėra buvę, įvykio metu Å¡ie asmenys taip pat nekonfliktavo. Be to, liudytojas M. P. parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiÅ¡kinimų davimÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes Å¡io liudytojo parodymais, kaip patikimais, rėmėsi pagrįstai.

19. Pastebėtina, kad liudytojo M. P. parodymus dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmo ir lokalizacijos, tai yra, kad E. N. nukentėjusiajam sudavė ne vienÄ smÅ«gį, smÅ«giai buvo suduoti į įvairias kÅ«no vietas (į galvÄ , veido sritį ir kt.), kumščiais, taip pat ir spiriant koja, didžiÄ ja dalimi patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3525/15(1) (1 t., b. l. 71–73), kurioje nurodyta, kad: E. Č. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kaktoje, odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inėje, nosikaulių lūžiai, muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, deÅ¡inės akies obuolio ragenos nubrozdinimu, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos raudonyje, kraujosruva apatinės lÅ«pos raudonyje ir gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kauÅ¡eliuose ir srityse aplink juos, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairio peties srityje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015 m. spalio 19 d.); konstatuoti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

20. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2015 m. spalio 19 d., apie 13 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ nukentėjusįjį E. Č. smurtavo bÅ«tent nuteistasis E. N. ir savo veiksmais padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vertinus nuteistojo atliktus veiksmus – smÅ«gius ranka ir koja į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas, jų intensyvumÄ , konstatuotina, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu bÅ«du daro pavojingÄ veikÄ , numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. N. pakaltinamumo

21. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kelia ir E. N. pakaltinamumo klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Anot apelianto, iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jos metu E. N. sirgo, taip pat ir Å¡iuo metu serga Å«mia, nepagydoma psichine liga – paranoidine Å¡izofrenija, o byloje nėra jokių konkrečių medicininių duomenų, pagrindžiančių, jog jam inkriminuotos veikos metu – 2015 m. spalio 19 d. – jis buvo ligos remisijos bÅ«senoje, dėl ko galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

22. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. NepakaltinamumÄ apibÅ«dina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiÅ¡kia tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimÄ juos valdyti (valinis požymis). Nustačius Å¡iuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra bÅ«tinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindÄ pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, Nr. 2K-253-976/2019, Nr. 2K-5-976/2021).

23. Kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo skirti tokiam asmeniui teismo psichiatrinę ekspertizę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2011). Pagal teismų praktikÄ , tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomi tiriant konkrečiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ to nusikaltimo padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017). Nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021).

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. N. pakaltinamumo klausimÄ , netinkamai vertino su tuo susijusius bylos duomenis. Nagrinėjamoje byloje E. N. psichinės sveikatos klausimui iÅ¡spręsti buvo skirta pakankamai daug dėmesio. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu jam skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriÄ atlikus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-48/2019 (2019 m. vasario 19 d.

– kovo 26 d.) (1 t., b. l. 164–168) konstatuota, kad: E. N. inkriminuojamos veikos padarymo metu konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos – remisija (psichikos sutrikimui bÅ«dingų požymių nebuvimas/susilpnėjimas), dėl ko jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; Å¡iuo metu E. N. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos – remisija, jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti; E. N. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo); su E. N. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme.

Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo paÅ«mėjimo atveju jis negalės bÅ«ti pilnaverčiu proceso dalyviu. Proceso metu pablogėjus E. N. bÅ«klei jam buvo paskirta papildoma ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar dėl dabartinės psichikos bÅ«klės su įtariamuoju E. N. galima atlikti proceso veiksmus. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-48/2020 (2020 m. vasario 27 d. – kovo 26 d.) (1 t., b. l. 178–180) padaryta iÅ¡vada, kad ekspertinio tyrimo metu stebimi Å¡izofrenijai bÅ«dingi mÄ stymo, emocijų, valios sferų sutrikimai, psichomotorinio slopinimo reiÅ¡kiniai, galimai sÄ lygoti medikamentinio gydymo; vertinant susirgimo eigÄ dinamikoje, bÅ«sena Å¡iuo metu vertinama kaip pagerėjusi po taikyto stacionarinio gydymo.

Psichologinio įvertinimo metu stebima Å¡izofrenijos spektro sutrikimams bÅ«dinga nežymiai iÅ¡reikÅ¡ta kryptingumo stoka, pavieniai iÅ¡kreipto mÄ stymo elementai. E. N. konstatuojama paranoidinės Å¡izofrenijos dalinė medikamentinė remisija (F20.0), kas Å¡iuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, su E. N. galima atlikti proceso veiksmus, tačiau atsižvelgus į psichikos sutrikimo eigÄ , pobÅ«dį ir galimÄ atkryčio rizikÄ E. N. rekomenduotinas nepertraukiamas palaikomasis gydymas bendrais pagrindais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, tenkinus gynėjo praÅ¡ymÄ , E. N. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-8/2021 (2021 m. vasario 22 d. – kovo 5 d.) (3 t., b. l. 16–24), atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo įvertinta tiek aktuali bylos medžiaga, tiek medicininė dokumentacija, susijusi su E. N. sveikata, tiek jo bÅ«klė ekspertinio stebėjimo laikotarpiu.

Padaryta iÅ¡vada, kad: objektyvių duomenų, jog E. N. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu (2015 m. spalio 19 d.) bÅ«tų buvęs psichikos sutrikimo paÅ«mėjimo bÅ«senoje ar kad tuometinį jo elgesį bÅ«tų sÄ lygoję liguisti iÅ¡gyvenimai, nėra. E. N. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu konstatuojama paranoidinė Å¡izofrenija, remisija (psichikos sutrikimui bÅ«dingų simptomų susilpnėjimas). E. N. dėl psichikos bÅ«senos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti;

Å¡iuo metu E. N. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visgi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gauta informacija apie E. N. ligos paÅ«mėjimÄ , sprendė, kad bÅ«tinas dar vienas E. N. psichinės bÅ«klės iÅ¡tyrimas ir skyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 146–151). 2022 m. balandžio 21 d. – gegužės 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertams atlikus pakartotinę stacionarinę ekspertizę Nr. 82TPK-5/2022, įvertinus ne tik aktualiÄ bylos medžiagÄ , medicininius dokumentus, bet ir papildomus dokumentus, susijusius su E. N. sveikata po paskutinės ekspertizės atlikimo, taip pat vykdžius Å¡io asmens stebėjimÄ , betarpiÅ¡kai bendravus su nuteistuoju, buvo padaryta iÅ¡vada, jog:

E. N. inkriminuojamos veikos metu (2015 m. spalio 19 d.) buvo paranoidinės Å¡izofrenijos remisija bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; 2015 m. spalio 19 d. E. N. galėjo suprasti inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo valdyti savo veiksmus; paranoidinei Å¡izofrenijai nėra bÅ«dingas staigus, agresyvus elgesys ar staigus smurto protrÅ«kis; alkoholio vartojimas neigiamai paveikia visus asmenis, o taip pat ir psichikos liga sergančiuosius, nes dėl alkoholio pavartojimo tam tikram laikui susilpnėja asmens savikontrolė, padidėja dirglumas ir impulsyvumas.

Paranoidinės Å¡izofrenijos paÅ«mėjimÄ nulemia ne alkoholio pavartojimas, o dopamino apykaitos pokyčiai; savanoriÅ¡kas alkoholio pavartojimas yra susijęs su asmens valingu pasirinkimu. Sergant paranoidine Å¡izofrenija ir nesant psichozės reiÅ¡kinių, toks savanoriÅ¡kas alkoholio pavartojimas nenulemia asmens negebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti – t. y. nenulemia nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo bÅ«senos; kokybiÅ¡kai gydant paranoidinę Å¡izofrenijÄ galima pasiekti remisijÄ â€“ klinikinių simptomų nebuvimÄ .

VisiÅ¡kas pasveikimas, sergant Å¡izofrenija, nėra galimas, tačiau dėl ilgalaikės remisijos bÅ«klės asmuo sugeba gyventi pilnavertį socialinį gyvenimÄ bei dirbti; Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo metu, esant aktyvios psichozės reiÅ¡kiniams, asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti – t. y. asmens psichikos bÅ«sena atitinka nepakaltinamumo kriterijus; Å¡iuo metu E. N. yra medikamentinė paranoidinės Å¡izofrenijos remisija, miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai bei atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija, jis supranta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, savo veiksmų reikÅ¡mę ir gali valdyti savo veiksmus, gali bÅ«ti apklausiamas, dalyvauti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, duoti adekvačius parodymus, atlikti bausmę, Å¡iuo metu jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., b. l. 164–182).

25. Kaip matyti, net trijų (past. nors buvo atliktos keturios ekspertizės, tačiau viena iÅ¡ jų buvo atlikta tik siekiant įvertinti dabartinę, tai yra ikiteisminio tyrimo metu buvusiÄ E. N. psichikos bÅ«klę) ekspertizių metu buvo padarytos analogiÅ¡kos iÅ¡vados – nors E. N. ir sirgo nepagydoma lėtine psichikos liga – paranoidine Å¡izofrenija, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo Å¡ios ligos remisija (psichikos sutrikimui bÅ«dingų simptomų susilpnėjimas) ir jis dėl savo psichikos bÅ«senos tuo metu (2015 m. spalio 19 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Skirtingi ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis tiek inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizių atlikimo metu suvokė ir suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi, gali juos valdyti. Be to, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo ekspertas S. Simanauskas, dalyvavęs atliekant 2022 m. balandžio 21 d. – gegužės 20 d. stacionarinę ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 82TPK-5/2022), patvirtino ekspertizės akte suformuluotas iÅ¡vadas ir nurodė, kad įvertinus ekspertizės atlikimui pateiktus medicininius dokumentus, nėra pagrindo teigti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu E. N. buvo Å«mios psichozės bÅ«senoje, dėl kurios bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Å is ekspertas pažymėjo, kad pagal medicininius dokumentus, kuriais rėmėsi atlikdami ekspertizę, E. N. nuo 2011 m. iki 2017 m. buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai ir jam nebuvo psichikos paÅ«mėjimų, jis nebuvo stebimas stacionare, o jam buvo konstatuojama medikamentinė remisija, tai buvo patvirtinta 2013, 2014 metais, paskutinis įraÅ¡as (arčiausiai iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos) buvo 2015 m. rugsėjo 28 d., kuomet E. N. buvo apžiÅ«rėtas jį gydančios gydytojos.

26. Pažymėtina, kad abejodamas aptartų ekspertizės aktų iÅ¡vadų pagrįstumu, gynėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė VÅ¡Ä® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2020 m. liepos 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S8/2020 (2 t., b. l. 157–163) bei 2022 m. spalio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S4/2022 (4 t., b. l. 22), kuriose, skirtingai nei konstatuota minėtuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės aktuose, nurodoma, kad E. N. psichikos bÅ«sena neatitinka Å¡izofrenijos remisijos kriterijų;

E. N. sistemingai vykdomus socialiai pavojingus veiksmus lemia Å¡izofreninio pobÅ«džio mÄ stymo sutrikimai, asmenybės pakitimai, emocinis nestabilumas, negebėjimas valingai kontroliuoti elgesio ir prognozuoti savo veiksmų pasekmių; E. N. medicininėje dokumentacijoje, pateiktoje 2020 m. liepos 11 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. S8/2020 atlikimui bei 2022 m. balandžio 21 d. – gegužės 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizei, nėra įtikinamų duomenų, kad E. N. 2015 m. spalio 19 d. buvo paranoidinės Å¡izofrenijos remisijos bÅ«klėje; faktiniai duomenys, paneigiantys, kad E. N. 2015 m. spalio 19 d. buvo Å¡izofrenijos remisijoje, yra neadekvatus, asocialus elgesys (vyno vagystė iÅ¡ parduotuvės 2015 m. spalio 20 d., smurtavimas prieÅ¡ savo sugyventinę, paklausimai psichiatrijos ligoninei iÅ¡ kelių policijos dėl jo gydymo ir psichikos sveikatos bÅ«klės) bei jo paties pasakojimai, užfiksuoti 2017 m. ligos istorijoje, kad 2010 m.

– 2015 m. jis gėrė alkoholį „visokį ir daug, priklausydavo nuo nuotaikos ir vietos“. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, galima teigti, kad jo alkoholizacija tuo metu prilygo dipsomanijai – tai simptomas, kai Å¡izofrenijos paÅ«mėjimo metu atsiranda labai stiprus potraukis vartoti alkoholį, Å¡is potraukis paprastai iÅ¡sivysto kartu su nuotaikos sutrikimais. Teisiamajame posėdyje Å¡ias iÅ¡vadas pateikęs psichiatras ekspertas K. DaÅ¡kevičius jas patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad nors pateikiant iÅ¡vadÄ ir buvo analizuoti medicininiai dokumentai, tačiau jų nepakanka iÅ¡vadai, jog E. N. nagrinėjamos veikos metu buvo remisijos bÅ«senoje, prieÅ¡ingai – byloje yra duomenų, jog jis tuo metu nevartojo vaistų, vartojo alkoholinius gėrimus, o tÄ alkoholio vartojimÄ , alkoholizacijÄ , galima vertinti kaip dipsomanijÄ â€“ tai labai stiprus poreikis vartoti alkoholį, tam, kad sumažinti Å¡izofrenijos simptomų iÅ¡reikÅ¡tinumÄ .

Apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas K. DaÅ¡kevičius taip pat nurodė, kad, jo nuomone, E. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu sirgo Å¡izofrenija, remisijos jam nebuvo, kadangi jo ligos dinaminiai pakeitimai psichikos bÅ«klėje leidžia teigti, kad ir 2015 metais jo elgesys atitiko bÅ«tent nestabiliÄ Å¡izofrenijos bÅ«klę. Dėl tos nestabilios bÅ«klės ir iÅ¡reikÅ¡tų psichikos sutrikimų E. N. tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės.

27. Ekspertizės aktÄ ar eksperto arba specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad ekspertizės aktas (specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018, Nr. 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K-537-303/2015, Nr. 2K-129-495/2020).

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimas turi specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes prieÅ¡ingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Taigi, vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-208-976/2017, Nr. 2K-97-976/2020).

Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimÄ ) atlikti pagal kompetencijÄ , moksliÅ¡kai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018, Nr. 2K-97-976/2020).

28. Asmens psichikos sutrikimo bei jo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl, kaip minėta, Å¡ioje byloje ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, psichologų iÅ¡vados. Pažymėtina, kad ekspertizės Å¡ioje byloje buvo atliktos kvalifikuotų ekspertų, daugiausia turinčių 1-os kategorijos teismo psichiatrų ar psichologų kompetencijÄ , be to, turinčių ir ilgametę ekspertinio darbo patirtį. Pirmoji ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta teismo psichiatrės ekspertės Aurelijos Survilaitės ir teismo psichologės ekspertės Vilmos JoneliÅ«kÅ¡tienės (aukščiausios – 1-osios kategorijos teismo ekspertės), kurios atitinkamai turi 2 ir 22 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä .

Å ios ekspertės atliko ir papildomÄ ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri, Å¡iuo atveju kaip neaktuali, neskaičiuojama. Antroji, stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta jau trijų ekspertų – teismo psichiatrų Ramunės Drazdauskienės ir Jolantos Didžiokienės (aukščiausios – 1-osios kategorijos teismo ekspertės) bei teismo psichologės Ingos Jackevičienės, atitinkamai turinčių 23, 30 metų ir kelių mėnesių ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Trečioji, kartotinė stacionarinė ekspertizė vėlgi atlikta trijų ekspertų – teismo psichiatrų Vaivos Martinkienės ir S. Simanausko bei teismo psichologo Gintaro Butkaus (aukščiausios – 1-osios kategorijos teismo ekspertai), atitinkamai turinčių 20, 25 ir 27 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä .

Vienas jų, ekspertas S. Simanauskas, trečiajame ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas patvirtino ir apklausiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Å is ekspertas pažymėjo, kad psichozės bÅ«sena pati savaime nepraeina, todėl, jeigu asmeniui, kuris gyvena visuomenėje, supamas kitų žmonių, bÅ«tų Å«mus psichinės bÅ«klės pablogėjimas, tai toks asmuo be gydymo vis tiek neapsieitų ir atsidurtų gydymo įstaigoje (bÅ«tų gydomas stacionare). Nors nuteistojo gynėjas su ekspertizės aktuose padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka, kaip minėta, pateikė net dvi nepriklausomo eksperto iÅ¡vadas, kuriose padarytos kitokios iÅ¡vados nei ekspertizės aktuose, byloje esantys ekspertizės aktai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra iÅ¡samÅ«s, motyvuoti, iÅ¡vados juose padarytos įvertinus visÄ aktualiÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , visus E. N. medicininius dokumentus, akcentuojant tai, kad likus kelioms savaitėms iki įvykio, tai yra 2015 m. rugsėjo 28 d., E. N. gydanti gydytoja psichiatrė N. Å . aprašė stabiliÄ E. N. psichikos bÅ«senÄ ir nustatė paranoidinės Å¡izofrenijos remisijÄ (pažymėtina, kad Å¡i gydytoja tokias aplinkybes patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme), o po inkriminuojamos veikos E. N. pas gydytojus psichiatrus nesilankė iki 2017 m., bei jo paties elgesį, paaiÅ¡kinimus ekspertizių atlikimo metu, todėl pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktais nėra.

29. Vertinant į bylÄ gynybos pateiktas nepriklausomo specialisto iÅ¡vadas ir jas suraÅ¡iusio eksperto K. DaÅ¡kevičiaus paaiÅ¡kinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad gynybos pateiktos specialisto iÅ¡vados kelia abejonių dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės aktų iÅ¡vadų pagrįstumo. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip patvirtino ir pats ekspertas K. DaÅ¡kevičius apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tyrimÄ jis atliko remdamasis tik teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis, tai yra jokių naujų, dar neįvertintų, duomenų jis nevertino. Be to, specialisto iÅ¡vadose suformuluotos iÅ¡vados (dėl alkoholizacijos kaip Å¡izofrenijos paÅ«mėjimÄ rodančios bÅ«senos, dėl iÅ¡sivysčiusių E. N. asmenybės pakitimų ir kt.), kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės yra paremtos tik teoriniais, abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis, kurios nepaneigia ekspertizės aktų iÅ¡vadų. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje eksperto K. DaÅ¡kevičiaus iÅ¡vadas detaliai aptarė ir įvertino, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, jų nekartoja, tik pažymi, kad aplinkybės, susijusios su E. N. alkoholio vartojimu, jo asmenybės pakitimais, buvo įvertintos ekspertinių tyrimų metu, o paskutiniame ekspertizės akte, be kita ko, konstatuota, jog E. N. inkriminuojamos veikos metu (2015 m. spalio 19 d.) buvo ne tik paranoidinės Å¡izofrenijos remisija, bet ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau, kaip matyti, ekspertai nenustatė E. N. psichikos sutrikimo ar sutrikimų, dėl kurių inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis bÅ«tų negalėjęs suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti.

30. Esminė aplinkybė, kuria apeliaciniame skunde remiasi gynėjas, teigdamas, jog E. N. jam inkriminuojamos veikos metu buvo nepakaltinamas, tai yra negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, yra ta, kad, pasak apelianto, byloje nėra jokių konkrečių medicininių duomenų, pagrindžiančių, jog inkriminuotos veikos metu – 2015 m. spalio 19 d. – E. N. buvo paranoidinės šizofrenijos remisijos būsenoje, dėl ko galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teisėjų kolegija sutinka, kad jokio konkretaus medicininio dokumento, jog įvykio metu, tai yra 2015 m. spalio 19 d., E. N. buvo ligos remisijos būsenoje, nėra.

Tai patvirtino ir ekspertas S. Simanauskas, apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tuo pačiu Å¡is ekspertas nurodė, kad nėra ir jokių konkrečių duomenų, kad įvykio metu E. N. galėjo pablogėti, tai yra, kad jis nebuvo remisijos bÅ«senoje, todėl iÅ¡vada yra pateikiama žiÅ«rint ligos eigÄ , kaip ji vystosi, tai yra remiantis visa dokumentacija bendrai, kuri Å¡iuo atveju rodo, jog įvykio metu E. N. buvo ligos remisijos bÅ«senoje. Kaip nustatyta iÅ¡ į bylÄ pateiktų ekspertizės aktų, pagal medicininius dokumentus E. N. laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2017 metų, buvo fiksuojama ligos remisija.

Tokia diagnozė gydytojų psichiatrų buvo patvirtinta 2013, 2014 metais. Be to, 2014 m. gegužės 7 d. E. N. bÅ«klė, kaip paranoidinės Å¡izofrenijos remisija, buvo įvertinta trijų gydytojų psichiatrų komisijos, kuri iÅ¡davė pažymÄ , kad jis dėl savo sveikatos bÅ«klės gali įgyti vairuotojo pažymėjimÄ . Paskutinis, artimiausias nagrinėjamam įvykiui, įraÅ¡as apie E. N. stabiliÄ psichikos bÅ«senÄ â€“ ligos remisijÄ padarytas 2015 m. rugsėjo 28 d. gydytojos N. Å ., kuri tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme.

Kaip minėta, ekspertas S. Simanauskas, apklaustas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme, pažymėjo, kad Å«minė paranoidinė Å¡izofrenija, psichozė pati savaime nepraeina, todėl, jeigu asmuo, kuris gyvena visuomenėje, supamas kitų žmonių, bÅ«tų psichozės bÅ«klės, tai jis be gydymo neapsieitų ir vis tiek atsidurtų gydymo įstaigoje. Pažymėtina, kad gynybos pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ parengęs ekspertas K. DaÅ¡kevičius pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad abejotina, ar asmuo, esant Å«miai paranoidinei Å¡izofrenijai nepakliÅ«tų kelis metus į medicinos įstaigÄ , o apklaustas apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, kad Å¡izofrenijos remisija paprastai nustatoma, kai tas asmuo nesigydo psichiatrijos ligoninėje, noriai ir savarankiÅ¡kai tęsia palaikomÄ jį gydymÄ ir nėra sutrikusi jo kasdieninė, Å«kinė, socialinė veikla.

O kaip nustatyta iÅ¡ į bylÄ pateiktų ekspertizės aktų, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., kuomet padarytas paskutinis gydytojo įraÅ¡as apie ligos remisijÄ , iki 2017 m. birželio 14 d., kuomet E. N. buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, nėra jokių įrašų apie E. N. psichikos bÅ«klės pablogėjimÄ ar jo ligos paÅ«mėjimÄ , tai yra apie jo gydymÄ (vaistų vartojimÄ , lankymÄ si pas gydytojÄ ambulatoriÅ¡kai ar patekimÄ Ä¯ psichiatrijos ligoninę), kas leistų daryti iÅ¡vadÄ apie jo bÅ«senos pablogėjimÄ bÅ«tent įvykio metu.

31. Tai, kad nagrinėjamo įvykio metu E. N. galėjo bÅ«ti psichozės bÅ«senoje ir bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Nors gynėjas skunde teigia, jog nukentėjusiojo E. Č. teisme duoti parodymai apie įvykio aplinkybes, o bÅ«tent apie tai, kad jam pasirodė, jog atvykęs E. N. buvo agresyvus, turėjo daug energijos, emocijų, jame buvo daugiau gyvybės, pagrindžia eksperto K. DaÅ¡kevičiaus iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kinimus, kad nuteistasis inkriminuotos veikos metu buvo impulsyvus, agresyvus, nekontroliavo emocijų, elgėsi audringai, neadekvačiai, nenumatė savo veiksmų, tai yra nebuvo remisijos bÅ«klėje, vis tik tokie gynėjo teiginiai tik patvirtina, kad E. N. turėjo (ir turi) tam tikrų psichikos ir elgesio sutrikimų, kas yra konstatuota ir ekspertizės aktuose, tačiau Å¡i aplinkybė nėra pakankama jo nepakaltinamumui pripažinti.

Kita vertus, tiek pats nukentėjusysis E. Č., tiek įvykio metu kartu buvę liudytojai M. P. ir A. P. apklausti teisme patvirtino, jog jiems vartojant alkoholį jokių konfliktų tarp jų nebuvo, nukentėjusysis, be kita ko, nurodė, kad E. N. nuotaika buvo gera, taigi, remiantis įvykio dalyvių parodymais, smurtas buvo panaudotas netikėtai, dėl nežinomos priežasties, o staigus agresyvus elgesys ar smurto protrūkis, kaip konstatuota paskutiniame ekspertizės akte (2022 m. balandžio 21 d. – gegužės 20 d. ekspertizės aktas Nr. 82TPK-5/2022), nėra būdingas paranoidinei šizofrenijai.

Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio (2015 m. spalio 20 d.), E. N. padarė administracinį nusižengimÄ , tai yra buvo sulaikytas parduotuvėje pagrobęs vynÄ , už kurio padarymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu (5 t., b. l.

89) jam buvo paskirta 100 Eur bauda. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, duomenų, kad po Å¡io įvykio E. N. bÅ«tų buvęs priverstinai hospitalizuotas, kreipęsis į gydymo įstaigas ir pan., byloje nėra. Pažeidimas padarytas kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio, tačiau E. N. nei parduotuvės apsaugos darbuotojui, nei policijos pareigÅ«nams nesukėlė jokių įtarimų dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės, nors akivaizdu, kad jei E. N. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«tų buvęs Å«minės psichozės bÅ«senoje, kuri savaime nepraeina, tokia jo bÅ«sena bÅ«tų buvusi ir kitÄ dienÄ , taigi bÅ«tų pastebėta.

32. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl E. N. psichinės sveikatos bÅ«klės nusikalstamos veikos padarymo metu, apeliacinės instancijos teisme, gynybos praÅ¡ymu, kaip liudytojas buvo apklaustas ir E. N. tėvas S. N.. Nors Å¡is liudytojas apklausos metu nurodė, kad jei 2015 metais su sÅ«numi bÅ«tų pakalbėjęs ne gydytojas, tai nesuprastų, kad jis serga; kai jis ne savas, tada iÅ¡geria alkoholio, kÄ jam pasako kiti, tÄ ir padaro; 2015 m. rudenį bendravo su sÅ«numi, spalio mėnesį buvo ir pas sÅ«naus gydytojÄ , pasakė, kad sÅ«nui reikia gultis į ligoninę, norėjo nuvežti sÅ«nų į ligoninę, bet jis pabėgo, nes, kai jis ne savas, jo negalima pagauti, ir jį surado tik 2017 metais Belgijoje, tačiau remtis Å¡io liudytojo parodymais nėra pagrindo.

S. N. Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo, be to, kaip pats patvirtino, su sÅ«numi kartu negyvena ir 2015 metais taip pat kartu negyveno, parodymus davė praėjus beveik 8 metams po nagrinėjamo įvykio, o jo parodymai nepagrįsti jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teisme apklausta 2015 metais E. N. gydžiusi gydytoja psichiatrė N. Å . tokių aplinkybių, kad į jÄ 2015 m. spalio mėnesį bÅ«tų kreipęsis S. N., nenurodė, todėl minėti liudytojo S. N. parodymai nevertintini kaip patikimi, o prieÅ¡ingai, vertintini kaip siekis padėti sÅ«nui iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, skirtingai nei nurodė liudytojas S. N., byloje esantys duomenys patvirtina, jog po nagrinėjamo įvykio E. N. niekur nepabėgo, o buvo Lietuvoje ir, kaip ir iki nagrinėjamo įvykio, gyveno socialiai, neatsiskyręs nuo žmonių.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1249-930/2020 (3 t., b. l. 83–91, 5 t., b. l. 90–99) matyti, kad E. N. nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2017 m. gegužės 5 d., taigi ne tik nagrinėjamo įvykio metu, bet ir iki jo bei po jo, gyveno faktinėje santuokoje su J. K., be to, keli mėnesiai iki įvykio, tai yra (duomenys neskelbtini), gimė viena iš E. N. dukterų, o praėjus šiek tiek daugiau nei 8 mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio, tai yra (duomenys neskelbtini), gimė ir kita duktė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.9.-14913-784/2016 (5 t., b. l.

88) taip pat patvirtina, jog 2016 m. E. N. gyveno kartu su sugyventine J. K. ir judviejų vaikais, nes 2016 m. rugpjūčio 19 d. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai dėl to, kad E. N. sukėlė konfliktÄ , triukÅ¡mavo, rėkė, apdraskė sugyventinės veidÄ jų mažametės dukters akivaizdoje. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog iki nagrinėjamo įvykio, jo metu ir po jo E. N. gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ , susilaukė dviejų dukterų ir jo elgesys, net ir neteisėtas, bei jo psichinė sveikatos bÅ«klė nei kartu su juo gyvenusiems artimiems žmonėms, nei policijos pareigÅ«nams įtarimų nesukėlė. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. N. pakaltinamumo klausimÄ , padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamos veikos padarymo metu E. N. buvo pakaltinamas, tai yra galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

33. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kelia ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Nurodo, kad teismas nusprendė neapklausti gynėjo praÅ¡omų apklausti asmenų (nuteistojo ilgametės gydytojos N. Å ., nuteistojo tėvo S. N. ir kaimyno A. V.), nors byloje nesant medicininių duomenų apie tai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. E. N. buvo paranoidinės Å¡izofrenijos remisijos bÅ«senoje, juridiÅ¡kai vertinant nuteistojo pakaltinamumÄ , byloje buvo bÅ«tinybė vertinti bet kokius kitus duomenis. Taip pat apylinkės teismas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad savo nesutikimus su sprendimu neapklausti gynėjo praÅ¡omų apklausti asmenų, gynėjas galės skųsti apeliaciniu skundu, jeigu toks bÅ«tų raÅ¡omas, tuo, anot gynėjo, akivaizdžiai duodant suprasti, kad bylÄ dar tik pradedant nagrinėti teismas jau turi savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, neteisėtai rėmėsi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ â€“ nuteistasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, nors Å¡iuo atveju, nuteistajam sergant lėtiniu psichikos sutrikimu, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas.

34. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį.

Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvusis teismo (teisėjo) nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-185-976/2021).

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-62-628/2019).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais Å¡aliÅ¡kumo požymių buvimÄ .

35. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas bÅ«tų buvęs subjektyviai Å¡aliÅ¡kas. Duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumÄ byla, nenurodė ir apeliantas. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Nagrinėjamu atveju teismo Å¡aliÅ¡kumas pirmiausia grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino gynėjo advokato praÅ¡ymų dėl liudytojų N. Å ., S. N. ir A.

V. apklausos, tačiau nepateikiama realių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, patvirtintų jo prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar palankumÄ kuriai nors bylos Å¡aliai ir panaÅ¡iai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos, nesuteikia pagrindo konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes praÅ¡ymų atmetimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , pažeidžia kaltinamojo (nuteistojo) gynybos teises ir yra Å¡aliÅ¡kas.

Vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, Nr. 2K-430/2012, Nr. 2K-109/2014, Nr. 2K-17-976/2020). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs kitus proceso dalyvius, 2022 m. rugsėjo 22 d. teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl N. Å . apklausos atmetė motyvuodamas tuo, jog gynėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl bÅ«tent po ekspertizės atlikimo, kurios metu buvo vertinami ir medicininiai asmens duomenys, gydanti gydytoja galėtų turėti platesnes žinias negu užfiksuota medicininiuose dokumentuose, ir konstatuodamas, kad gydytojos apklausa, turint Å¡ioje byloje ekspertizės aktÄ , bÅ«tų perteklinis veiksmas, o 2022 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl S. N. ir A.

V. apklausos atmetė padaręs iÅ¡vadÄ , kad minėti asmenys, paties gynėjo teigimu, negalėtų pateikti duomenų apie konkretų nagrinėjamÄ Ä¯vykį – jie galėtų papasakoti apie E. N. bÅ«senÄ prieÅ¡ 7 metus, ir pripažinęs, kad iÅ¡klausius dviejų ekspertų nuomones E. N. pakaltinamumo klausimu, kurios paremtos bÅ«tent medicininiuose dokumentuose fiksuotais duomenimis, tėvo ir kaimyno apklausa bÅ«tų perteklinė, neduotų baudžiamajai bylai reikÅ¡mingos informacijos. Atsižvelgiant į visÄ bylos medžiagÄ , į tai, kad teismas tenkino gynybos praÅ¡ymus apklausti ekspertus dėl jų pateiktų iÅ¡vadų, o praÅ¡ymų apklausti kitus minėtus asmenis atmetimÄ iÅ¡samiai motyvavo, atitinkamus sprendimus priėmė atsižvelgdamas į pareikÅ¡to kaltinimo apimtį ir byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tus praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos atmetė nepagrįstai ir taip suvaržė nuteistojo gynybos teises, neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.

Å ių iÅ¡vadų nekeičia ir aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , be kita ko, apklausdamas du iÅ¡ gynybos praÅ¡ytų apklausti liudytojų, tai yra N. Å . ir S. N..

36. Pirmosios instancijos teismo proceso dalyviams paaiÅ¡kinta protokolinių nutarčių apskundimo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nenurodė gynėjui, kad nesutikimÄ su sprendimu neapklausti jo praÅ¡omų apklausti asmenų gynėjas galės skųsti apeliaciniu skundu, jeigu toks bÅ«tų raÅ¡omas, o paaiÅ¡kino visiems proceso dalyviams, jog dėl protokolinių nutarčių apskundimo proceso dalyviai galės pasisakyti apeliaciniame skunde, jeigu toks bÅ«tų raÅ¡omas, ir tai nerodo jokios iÅ¡ankstinės teismo nuomonės dėl bylos baigties. Pažymėtina, kad vien tai, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo pateiktas įrodymų vertinimas ir padarytos iÅ¡vados netenkina apelianto, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ nuomonę apie nuteistojo kaltumÄ .

37. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir tai, jog Å¡is teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais negalėjo remtis, nes nuteistasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui. Å ie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių 2018 m. gegužės 18 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo, įtariamojo apklausos, įtariamojo papildomos apklausos protokolų (2 t., b. l. 30, 36, 39, 40–41), E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , jis pareiÅ¡kė, kad gynėjas jam reikalingas, ir jo, kaip įtariamojo, apklausose dalyvavo advokatas Pavelas RavluÅ¡evičius, kuris 2018 m. gegužės 18 d. pateikė advokato orderį (2 t., b. l. 34), kuriuo jam pavedama ginti E. N. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00002-16, tai yra abiejose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose įtariamojo apklausose E. N. buvo apklaustas dalyvaujant jo gynėjui. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu E. N. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, taigi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai galėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais (atitiko teisėtumo reikalavimÄ ) ir teismas galėjo jais vadovautis. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistojo teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nebuvo pažeista.

Dėl nuteistajam skirtos bausmės ir civilinių ieškinių

38. Gynėjo apeliaciniame skunde nepateikti argumentai dėl E. N. paskirtos bausmės ir civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo, tačiau apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir E. N. iÅ¡teisinti, tai yra praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, o tai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, taip pat ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei civilinių ieÅ¡kinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

39. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. N. bausmę, tai yra parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, gauna neįgalumo pensijÄ , turi ir iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, ir sprendė, kad Å¡iuo atveju nuteistajam E. N. turi bÅ«ti paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu skiriant įpareigojimÄ pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, bei uždraudžiant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent tokia bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Kaip matyti, nuteistajam buvo paskirta Å¡velniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is, jos dydis nustatytas Å¡iek tiek mažesnis nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. N. paskirta bausmė, kartu su ja nustatant vienÄ Ä¯pareigojimÄ ir vienÄ draudimÄ , susijusius su jo padarytos veikos aplinkybėmis ir naujų nusikalstamų veikų prevencija, bet iÅ¡ esmės nesukeliančius ypatingų apribojimų nuteistajam, neskiriant jam intensyvios priežiÅ«ros, kuri paprastai skiriama su laisvės apribojimo bausme, nelaikytina netinkama ar neproporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei.

Paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant E. N. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti E. N. teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta.

40. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų E. N. veiksmų – nukentėjusiojo E. Č. sužalojimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalÄ , tai yra 236,84 Eur iÅ¡laidų už nukentėjusiojo E. Č. gydymÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas E. Č. gydymo iÅ¡laidas patvirtinančiais įrodymais (Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u), už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas E. N., todėl skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai ir pagrindo jį atmesti ar sumažinti priteistinÄ sumÄ nėra. Byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris skundžiamu nuosprendžiu tenkintas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kė ir nukentėjusysis E. Č., tačiau dėl Å¡io ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau pasisakys toliau, atsakydama į nukentėjusiojo E. Č. atstovo apeliacinio skundo argumentus.

Dėl nukentėjusiojo E. Č. įgaliotojo atstovo advokato B. Chranovskio apeliacinio skundo

41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Kitaip tariant, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021 ir kt.).

42. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. N. kaltė yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog bÅ«tent jis (E. N.) yra atsakingas už E. Č. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis E. Č. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ E. N. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 12 366 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno atsakovo atsiskaitymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam E. Č. iÅ¡ E. N. 2 000 Eur neturtinės ir 3 268,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 5 268,33 Eur sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo dienos bei 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas B. Chranovskis praÅ¡o padidinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur, o turtinės – iki 12 366 Eur, tai yra nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo

43. E. Č. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti, mano, kad nustatytas 2 000 Eur dydis yra per mažas. Akcentuoja, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , kurį jautė ilgÄ laikotarpį, taip pat patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ ir sukrėtimÄ , nes nukentėjusiajam teko rÅ«pintis savo teisių gynimu ilgiau nei 7 metus, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas daugybę kartų, dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vyko į ekspertizes, taip pat nukentėjusiajam buvo sukelti dideli nepatogumai, emocinė depresija, nes negalėjo ramiai dirbti, dėl atsakovo veiksmų įvykio metu ir po jo jautė pažeminimÄ , nes nuteistasis su ieÅ¡kovu elgėsi brutaliai, pažįstamų akivaizdoje dienos metu stipriai sumušė nukentėjusįjį, žemino jį, nukentėjusysis ilgÄ laikÄ negalėjo pasirodyti visuomenėje, nes dėl patirtų veido sumuÅ¡imų jo veidas buvo labai stipriai sumuÅ¡tas ir subraižytas, iki Å¡iol nėra psichologiÅ¡kai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, Å¡io įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrÄ , neigiamai paveikė emocinį stabilumÄ , nuteistasis iki Å¡iol neatsiprašė nukentėjusiojo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių objektyvių ir teisėtų argumentų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ , o civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiojo E. Č. patirtus neigiamus padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

44. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. JÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis anksčiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į LAT formuojamÄ praktikÄ .

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ nukentėjusiajam E. Č., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo E. N. tinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti padidintas.

46. Akivaizdu, kad nukentėjusysis E. Č. dėl nusikalstamų nuteistojo E. N. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, kad nuteistasis nukentėjusiajam suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas, padarė E. Č. poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimais kaktoje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, nosikaulių lūžius, muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, deÅ¡inės akies obuolio ragenos nubrozdinimu, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos raudonyje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos raudonyje ir gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, poodines kraujosruvas abiejų ausų kauÅ¡eliuose ir srityje aplink juos, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejose rankose, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimas dėl gydymo procedÅ«rų, dėl lėto bei skausmingo žaizdų ir kraujosruvų gijimo, taip pat patyrė nepatogumus dėl ilgo baudžiamojo proceso. Sprendžiant iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo turinio darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ â€“ jaudinosi dėl subjaurotos savo iÅ¡vaizdos, dėl sužalojimų pasekmių ateityje, dėl pažeminimo pažįstamų akivaizdoje, dėl nesaugumo jausmo.

Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir pakankamai iÅ¡samiai aptartos skundžiamame nuosprendyje, kuriame, įvertinus nuteistojo veiksmų pasekmes bei kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo tokio pobÅ«džio bylose, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažinta.

47. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konkrečiai neiÅ¡skyrė, kad, nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, E. N. turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vis tik iÅ¡ priteistos sumos dydžio matyti, kad į Å¡iuos kriterijus taip pat buvo atsižvelgta. Kita vertus, tokios aplinkybės ir nėra ginčijamos apeliaciniu skundu. Apeliaciniame skunde daugiausiai akcentuojamos neturtinės žalos pasekmės, o nusikalstama veika sukelti padariniai ir yra esminis bei lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Č. klausimÄ , pagrįstai didžiausiÄ dėmesį skyrė E. N. neteisėtų veiksmų pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam kÅ«no sužalojimo mastui ir pobÅ«džiui, jo fiziniams ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas.

Teismas įvertino tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai daugiausia buvo padaryti matomose vietose, tai yra veido ir galvos srityse, kas natÅ«ralu, sukelia didesnį diskomfortÄ bendraujant su kitais žmonėmis, taip pat tai, kad pagal padarytus sužalojimus smurtas buvo intensyvus, o dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ne mažiau kaip 10 dienų laikotarpiui, kas apsunkino įprastinį nukentėjusiojo gyvenimÄ bei galimybes bendrauti su kitais žmonėmis, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas savo paties namuose, kas taip pat, natÅ«ralu, žmogui sukelia iÅ¡gyvenimus dėl saugumo jausmo.

Kartu apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiajam visgi buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs iÅ¡liekamųjų fizinės sveikatos reiÅ¡kinių. Nukentėjusysis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių abejonių nekeliančių duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų jam bÅ«tų tekę iÅ¡ esmės keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kad jam bÅ«tų reikÅ¡mingai pablogėjusi sveikata, jis bÅ«tų iÅ¡gyvenęs tokius ilgalaikius emocinius sunkumus, dėl kurių bÅ«tų reikėję specialistų pagalbos ir panaÅ¡iai.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs nuteistojo veiksmus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pobÅ«dį, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala visgi nelaikytina ilgalaikio ir sunkaus pobÅ«džio, todėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir proporcinga padarytai žalai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus ir Å¡is dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

48. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam E. Č. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nenurodė, todėl apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįstai sumažinto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atmetama.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo

49. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 3 268,33 Eur suma turtinei žalai atlyginti, teigiant, kad priteista suma yra per maža. Anot apelianto, nukentėjusiajam turėtų būti priteista 12 366 Eur suma turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, nes būtent toks turtinės žalos (negautų pajamų) dydis yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, tai yra nukentėjusiojo pateiktais dokumentais.

50. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Å i teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatÄ .

Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Å iuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, taip pat ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Taigi pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rÅ«Å¡ys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

51. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė priteisti atlyginti iÅ¡ E. N. turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 12 366 Eur negautų pajamų. Nukentėjusysis nurodė, kad vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ dirba (duomenys neskelbtini), iki įvykio jo pajamos per mėnesį sudarė 2 650 Eur, dėl E. N. neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimų, buvo nedarbingas 4 mėnesius ir 20 dienų, todėl negavo pajamų, dėl to susidarė turtinė žala. Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos, tai yra negautų pajamų, grindė duomenimis apie jo laikinÄ nedarbingumÄ (medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ais), kuriuose nurodyta, jog E. Č. turėjo laikinÄ nedarbingumÄ nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 8 d., gydėsi stacionare 2016 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 22 d., pateko į ligoninės priėmimo skyrių dėl sumuÅ¡imo 2015 m. spalio 19 d., gydymÄ tęsė ambulatoriÅ¡kai iki 2016 m. kovo 7 d. imtinai (3 t., b. l. 3, 4) ir 2015 metų pajamų deklaracijos kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad E. Č. pajamos per 4 mėnesius sudarė 5 300 Eur (3 t., b. l. 4–5).

52. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ nuteistojo 3 268,33 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Teismas konstatavo, kad bÅ«tent tokio dydžio negautos pajamos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais duomenimis – nukentėjusiojo su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktais duomenimis apie jo laikinÄ nedarbingumÄ bei iki tol gautas pajamas. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog E. Č. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 8 d., t. y. 2 mėnesius ir 14 dienų, o ne kaip teigia ieÅ¡kinyje – daugiau nei 4 mėnesius, o iÅ¡ pateiktos E. Č. 2015 m. metinės pajamų deklaracijos nustatyta, jog jo pajamos per 4 mėnesius (kitaip nei pats nurodo ieÅ¡kinyje) sudarė 5 300 Eur, t. y. 1 325 Eur per mėnesį, todėl E. Č. iÅ¡ E. N. priteistina 3 268,33 Eur negautų pajamų (1 325*2+(1 325/30*14). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo byloje iÅ¡sprendimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu, nes nuosprendį priėmęs teismas ne visus duomenis ir ne visas aplinkybes įvertino teisingai.

53. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai apskaičiavo, jog E. Č. pajamos per mėnesį iki nagrinėjamo įvykio sudarė 1 325 Eur (5 300/4), nes E. Č. pateiktoje 2015 metų pajamų deklaracijos kopijoje nurodyta, jog E. Č. 2015 metais dirbo 4 mėnesius, per kuriuos jo pajamos buvo 5 300 Eur. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015 metais E. Č. dirbo ne 4, bet tik 2 mėnesius (dėl to, anot apeliantų, jo pajamos per mėnesį buvo 2 650 Eur), nes, anot apelianto, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos verslo liudijimo kopijos (4 t., b. l. 174) matyti, kad veiklos vykdymo laikotarpiai nurodyti rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o nuo 2015 m. spalio 19 d.

E. Č. buvo nedarbingas, taigi dirbo tik rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesį iki 19 d., vis tik tai nekeičia apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados apie E. Č. 2015 metais dirbtÄ laikotarpį. Pateiktoje 2015 metų verslo liudijimo kopijoje, kaip ir minėtoje 2015 metų pajamų deklaracijos kopijoje nurodyta, kad 2015 metais E. Č. dirbo 4 mėnesius, tai yra pats nukentėjusysis deklaravo, jog jis 2015 metais dirbo 4 mėnesius. Todėl tai, kad jis nurodė neteisingus duomenis, tai yra, kad veiklÄ pagal verslo liudijimÄ vykdė ir nuo spalio 19 d. ir lapkričio bei gruodžio mėnesiais, kuomet pagal medicinos duomenis jis buvo nedarbingas, reiÅ¡kia, kad pateikdamas tokius duomenis nukentėjusysis pats prisiėmė rizikÄ , jog dalis turtinės žalos (negautos pajamos už 2 mėnesius) jam nebus atlyginta.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas E. Č. negautas pajamas, netiksliai nurodė jo nedarbingumo laikotarpį. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog iÅ¡ į bylÄ pateikto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (3 t., b. l.

3) nustatyta, jog E. Č. turėjo laikinÄ nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 8 d., t. y. buvo nedarbingas 2 mėnesius ir 14 dienų. Vis tik, kaip nustatyta byloje, E. Č. buvo sumuÅ¡tas 2015 m. spalio 19 d. ir kÄ patvirtina kitas į bylÄ pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as (3 t., b. l. 4), bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ , tai yra 2015 m. spalio 19 d., jis dėl sumuÅ¡imo ir pateko į ligoninės priėmimo skyrių, ir nuo Å¡ios dienos buvo gydomas. Todėl akivaizdu, kad E. Č. nedarbingas buvo jau nuo tada, kai pateko į ligoninę, o ne nuo tada, kai turėjo laikinÄ nedarbingumÄ , tai yra jis buvo nedarbingas ne 2 mėnesius ir 14 dienų, kaip konstatavo apylinkės teismas, o 2 mėnesius ir 20 dienų.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam iÅ¡ E. N. turėjo bÅ«ti priteista ne 3268,33 Eur, o 3 533,33 Eur negautų pajamų (1 325*2+(1 325/30*20). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. Č. buvo nedarbingas dar ilgiau, tai yra iki 2016 m. kovo 7 d., todėl jam turėtų bÅ«ti priteista dar didesnė pinigų suma, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų į bylÄ nėra pateikta. IÅ¡ pirmo medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (3 t., b. l.

3) matyti, kad E. Č. galimai gydėsi stacionare ir po laikino nedarbingumo pasibaigimo, tačiau įrašas nėra aiškus ir negalima tiksliai nustatyti gydymosi laikotarpio. Iš antro medicinos dokumentų išrašo (3 t., b. l.

4) matyti, kad E. Č. iÅ¡ tiesų gydymÄ tęsė ambulatoriÅ¡kai iki 2016 m. kovo 7 d., tačiau gydymas ambulatoriÅ¡kai, tai yra ne gydymo įstaigoje, nereiÅ¡kia, kad E. Č. nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. kovo 7 d. negalėjo dirbti ir nedirbo, nes duomenų, kad tuo metu jis turėtų laikinÄ nedarbingumÄ nėra. Be to, E. Č. nepateikė ir jokių duomenų apie veiklos vykdymÄ bei gautas pajamas 2016 metais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog jis iÅ¡ tiesų nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. kovo 7 d. nevykdė jokios darbinės veiklos ir negavo pajamų. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio (jo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo) klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog iÅ¡ E. N. nukentėjusiajam E. Č. turi bÅ«ti priteisiama 3 533,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo E. Č. įgaliotasis atstovas praÅ¡o priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ E. N. ir 200 Eur dydžio nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Kartu su tokiu praÅ¡ymu pateiktas pinigų priėmimo kvitas (4 t., b. l. 173), iÅ¡ kurio matyti, jog E. Č. sumokėjo advokatui B. Chranovskiui 200 Eur už atstovavimÄ , dokumento (apeliacinio skundo) suraÅ¡ymÄ , patarimÄ .

55. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-134-696/2016, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

56. Å i baudžiamoji byla apeliacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tiek pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato N. P., tiek pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. Č. įgaliotojo atstovo advokato B. Chranovskio apeliacinius skundus. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, o nukentėjusiojo atstovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio, tai yra nukentėjusiojo atstovo parengtas apeliacinis skundas susijęs tik su turtinės ir neturtinės žalos klausimais. Nors byloje buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas ir byla buvo nagrinėjama per kelis teismo posėdžius, tačiau pastebėtina, kad įrodymų tyrimas buvo atliekamas tik nuteistojo gynėjo praÅ¡ymu ir dėl aplinkybių, kurios susijusios su nuteistojo gynėjo skundu, be to, nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėjo skundas atmestas, o nukentėjusiojo atstovo – tenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iek tiek padidinant priteistinÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į atstovavimo turinį bei nedidelę apeliacinio skundo apimtį, taip pat skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatus, praÅ¡ymas atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo E. N. nukentėjusiajam E. Č. priteisiant 100 Eur turėtoms iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjo advokato N. Plėdžio apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. Č. įgaliotojo atstovo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam E. Č. iš E. N. priteista 3 268,33 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei nustatyti, kad nukentėjusiajam E. Č. iš E. N. priteisiama 3 533,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš nuteistojo E. N. nukentėjusiajam E. Č. 100 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė