04e9a9c2-2361-47a2-9fca-7175eeabcd2b · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-719-676/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08540-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;. 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. T., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romerus“, trečiajam asmeniui L.

T., dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 619,17 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog pradinė kreditorė L. T. ir atsakovė 2018-01-25 sudarė Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartį – aktÄ Nr. 79, kurios pagrindu L. T. pardavė atsakovei sutartyje nurodytas prekes; už parduotas prekes atsakovė neatsiskaitė likdama skolinga 2 619,17 Eur.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė perėmusi reikalavimÄ nepateikė atsakovui dokumentų iÅ¡ kurių kyla jo perimtas reikalavimas, o iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ nurodydamas dar tariamÄ reikalavimÄ . IÅ¡ akto Nr.79 nėra galimybės nustatyti, dėl kokių konkrečiai sÄ lygų susitarė pirminis pardavėjas, o ieÅ¡kovas negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo L. T.; aktas patvirtina tik metalo laužo pasvėrimÄ , tačiau nei pirkėjo atstovo, nei pardavėjo parašų sutartyje nėra, kas parodo, kad Å¡alys nesusitarė, o jei Å¡alys nesusitarė, tai reiÅ¡kia, kad ir reikalavimas neatsirado, ir ieÅ¡kovė negalėjo nieko perimti iÅ¡ L.

T.. L. T., iÅ¡ kurios reikalavimÄ perėmė ieÅ¡kovė, parduodama metalo lauÅ¾Ä neveikė kaip verslininkė, todėl procesinių palÅ«kanų dydis ginčo atveju gali bÅ«ti tik 5 procentai, nes kaip jau minėta, ieÅ¡kovė negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo. IeÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai ir jos atstovei nedalyvaujant, papildomai paaiÅ¡kindama, kad pradinio kreditoriaus Å¡eima jau ne pirmÄ kartÄ pridavė metalo lauÅ¾Ä Ä¯ Å¡iÄ aikÅ¡telę ir ankstesnėse sutartyse taip at nebuvo padedamas paraÅ¡as atsakovo darbuotojo prie žymos ,,priėmė“, šį kartÄ iÅ¡ atsakovo taip pat nebuvo reikalaujama Å¡ioje žymoje uždėti paraÅ¡o, kadangi paraÅ¡as buvo padėtas prie žymos ,,pasvėrė administratorė – apskaitininkė I.

L.“. Pradinis kreditorius, kaip vartotojas ir tuo pačiu silpnesnioji sandorio Å¡alis, dėl patirties, informacijos stokos nemanė, kad reikalingas ir antrasis paraÅ¡as, kadangi vienas paraÅ¡as atrodė pakankamas patvirtinti įvykusį sandorį. Tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas ir jas priėmusios Å¡alies naudai; patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingo dydžio ir nemažintinos. IeÅ¡kovės pusės elgesys tikrai nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar netinkamu procesiniu elgesiu, dėl ko galėtų bÅ«ti mažinamos patirtos teisinės iÅ¡laidos.

Teismo posėdyje atsakovė (jos atstovas) nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis asmuo L. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji su savo vyru ne vienÄ kartÄ atsakovei yra pridavę metalo lauÅ¾Ä . UAB „Romerus“ maÅ¡ina atvažiavo į L. T. namus, pasikrovė metalo lauÅ¾Ä , namie nebuvo sveriamas metalo laužas, nuvežus metalo lauÅ¾Ä Ä¯ atsakovo aikÅ¡telę, pasvėrė metalo lauÅ¾Ä , jį iÅ¡krovė. UAB „Romerus“ atstovas paaiÅ¡kino, kad pinigų Å¡iuo metu neturi, todėl iÅ¡rašė 2018-01-25 Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartį – aktÄ Nr.

79. Jos vyrui atsakovė tokį patį aktÄ iÅ¡rašė, jam atsiskaitė dalinai J. G., visos derybos vyko su J. G.; I. L. svėrė metalo lauÅ¾Ä , tuo metu ji dirbo pas atsakovę. IeÅ¡kovei perleido reikalavimÄ 2 619,17 Eur sumai. Pagal ankstesnius metalo pridavimus atsakovas yra pilnai atsiskaitęs. Civilinė byla nagrinėjama Å¡alims (jų atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas konstatuoja: Byloje nustatytos aplinkybės iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus L.

T., (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovės UAB Romerus 2018 m. sausio 25 d sudaryta Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis – aktas Nr. 79 dėl juodojo metalo laužo pardavimo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-08/74, pradinė kreditorė L. T. atlygintinai perleido ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovę, remiantis priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-08/74 nurodyta perleidžiama teise. 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perėmimÄ ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-08/74 bei informavo, kad 2 619,17 Eur skolÄ atsakovė turi sumokėti naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t.y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ pripažintina, jog tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Byloje pateikta Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis – Aktas patvirtina, jog pradinė kreditorė L. T. atsakovei pardavė ir perdavė sutartyje nustatytas prekes (metalo lauÅ¾Ä ), o atsakovė Å¡ias prekes priėmė, įsipareigojo už jas atsiskaityti.

Tokiu bÅ«du tarp Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). IeÅ¡kovė byloje pateikė įrodymus, jog pagal Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartį – AktÄ L.

T. atsakovei pateikė prekių (žaliavų) 2 619,17 Eur sumÄ , tačiau atsakovė už pateiktas prekes su L. T. tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 2 619,17 Eur. Atsikirsdama į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovė nepagrindė ieÅ¡kinio sumos. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡iuos atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp Å¡alių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, iÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo turinio matyti, jog atsakovė neneigia, kad Å¡alis sieja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

Tačiau atsakovė, nesutikdama su skolinio įsipareigojimo suma, įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis ar patvirtinančių, jog su L. T. atsiskaitė, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nepripažįsta skolinio įsipareigojimo, byloje nesant kitų įrodymų, nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti prievoles (CK 6.38 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ )(CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainÄ per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei ieÅ¡kovė prekes (žaliavas) perdavė, byloje duomenų dėl perduotų prekių kokybės, kiekio ar asortimento trÅ«kumų, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pripažintina, jog atsakovė, priėmusi iÅ¡ ieÅ¡kovės prekes, įgijo prievolę už prekes atsiskaityti Å¡alių sutarta tvarka ir terminais.

CK 6.314 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ byloje pateiktų Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutarties – Akto turinio matyti, jog atsakovei prekės (metalo laužas) buvo perduotas 2018 m. sausio 25 d., atsakovė Å¡ias prekes priėmė. Å alys sutartyje atskirai atsiskaitymo už prekes tvarkos ir sÄ lygų neaptarė. L. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė ginčo metu nurodė, kad tuo metu neturėjo pinigų atsiskaityti už prekes – tai paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje nepateikta. Bylos duomenimis Pradinės kreditorės vyras R.

T., kuris taip pat naudojosi UAB „Romerus“ paslaugomis; 2018 m. sausio 25 d. Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis – aktas Nr. 80, pagal kurį taip pat pilnai nėra atsiskaityta, 2018 m. balandžio 11 d. sumokėta 500 Eur. Atsakovė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡alys tarėsi dėl kitokios atsiskaitymo už pristatytas prekes tvarkos, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovės argumentai, jog ji atsiskaitymo terminų nepatvirtino ar Å¡ių terminų nurodymas prieÅ¡tarauja CK 6.59 straipsnio nuostatoms, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.101 str. numatyta kreditoriaus teisė perleisti trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sÄ lyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

IeÅ¡kovė, vykdydamas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ , jog reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas arba gavo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ , 2018 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo įvykdyti prievolę atsakovės registruotos buveinės adresu. Remiantis teismų praktika, siunčiant praneÅ¡imÄ atsakovės buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiÅ¡ko iÅ¡siuntimas registruotu paÅ¡tu pasieks adresatÄ (Lietuvos Apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad CK 6.109 straipsnio l dalies formuluotė, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio l dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai tam nereikia skolininko sutikimo, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bÅ«du, suteikiant informacijÄ apie pradinio kreditoriaus turimÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ naujajam kreditoriui. Atsakovės atstovas pateikęs atsiliepimÄ , kito korespondencijos adreso nenurodė. Taigi, laikytina, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimÄ registruotu laiÅ¡ku, suteikiant jam visÄ reikalingÄ informacijÄ bei reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančių dokumentų kopijas (CPK 178, 187 straipsniai). 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-08/74 pradinis kreditorė atlygintinai perleido ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės neįvykdytÄ prievolę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus tai, ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ â€“ 2 619,17 Eur skolÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų sumokėjusi. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis 2018-01-25 Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartimi – aktu Nr. 79, 2 619,17 Eur sumai 2018 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieÅ¡kovei skolÄ (CK 6.2 straipsnis, 6.3 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 619,17 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Teismas, gavęs kreditoriaus praÅ¡ymÄ priteisti procesines palÅ«kanas, nesant Å¡alių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikÅ¡mingų tokiam praÅ¡ymui tenkinti. Taigi procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismui tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieÅ¡kinį sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį, taip patyrė 169,40 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai rengiant procesinį dokumentÄ apmokėti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė ieškiniu atsisakė dalies ieškinio, todėl reikalavimas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog visumos byloje pateiktų įrodymų kontekste tokia atsakovės pozicija nepagrįsta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės ieškinio dalyko sumažinimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymu CPK 140 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nurodytÄ , teismas sprendžia nesant faktinio bei teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacija), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį;

6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės patirtų atstovavimo iÅ¡laidų realumÄ , patirtos iÅ¡laidos už procesinio dokumento rengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 punktas, 8 punktas), byloje nėra duomenų apie netinkamÄ ieÅ¡kovės ir/ ar jos atstovės procesinį elgesį, nenustatyta kitų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 226,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Romerus“ 2 619,17 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniolikos eurų 17 centų) skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 2 619,17 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniolikos eurų 17 centų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 226,40 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Raimondas Dilys