04e8a9da-36ce-4862-8bdf-da79d546e4e6 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas Ryšardas SkirtunasPranešejas Ryšardas Skirtunas                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-335/2010Teiseja Janina Brazauskiene                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. kovo 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,teiseju Lauretos Ulbienes, Alvyros Onos Kvaraciejutes, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynejui adv.

V. K.,nuteistajam E. U.,vertejai Tatjanai Cernyš,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalcininku r., Lietuvos Respublikos piliecio, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalcininku r., nevedusio, nedirbancio, teisto:-1985 m. gegužes 11 d. Šalcininku rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. 2 m. laisves atemimo, 1986-10-14 paleistas iš laisves atemimo vietos lygtinai prieš termina 8 men. 27 d.;-1987m. birželio 10 d.

Šalcininku rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. 4 m. laisves atemimo, prijungta 8 men. 27 d. neatlikta bausme pagal 1985 m. gegužes 11 d. Šalcininku rajono teismo nuosprendi, paskirta galutine bausme laisves atemimas 4 m. 8 men. 27 d., 1991m. gruodžio 16 d. paleistas iš laisves atemimo vietos atlikes bausme;-1994m. rugsejo 7 d. Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 2321 str. 1 d. 1 m. laisves atemimo; -1995 m. spalio 9 d. Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 111 str. 1 d. 4 m. laisves atemimo, subendrinus su 1994 m. rugsejo 7 d.

Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, galutine bausme paskirta 4 m. laisves atemimo, 1997 m. rugsejo 10 d. paleistas iš laisves atemimo vietos atlikes bausme;-2002 m. gegužes 20 d. Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 111 str. 1 d. 3 m. laisves atemimo, 2003 m. rugpjucio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal nauja LR BK 135 str. 1 d. ir paskirta 3 metu laisves atemimo bausme nepakeista;-2002 m. gruodžio 30 d. Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 2321 str. 1 d. 1 m. 2 men. laisves atemimo, subendrinus su 2002 m. gegužes 20d.

Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme paskirta 3 m. laisves atemimo, 2005 m. gegužes 20 d. paleistas iš laisves atemimo vietos atlikes bausme;apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu ketveriems metams, bausme atliekant pataisos namuose. Iš E. U. priteista 5000 lt neturtines žalos atlyginimo nukentejusiojo V. N. naudai.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e : E. U. nuteistas už tai, kad padare nukentejusiajam V. N. sunku sveikatos sutrikdyma, o butent: 2009 m. balandžio 22 d., apie 15.15 val., Šalcininku r., Eišiškiu m., Gegužes a. 21, prie parduotuves „Maxima“ konflikto su nukentejusiuoju V. N. metu, viena karta peiliu dure pastarajam i nugaros sriti, tuo padarydamas jam durtine – pjautine žaizda nugaroje su kraujo išsiliejimu i dešine krutinpleves ertme, t.y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo V. N. sveikata.Apeliaciniu skundu E. U. prašo pakeisti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009-12-29 nuosprendi ir perkvalifikuoti jo veika iš BK 135 str. 1 d. i 136 str. ir atitinkamai sušvelninti paskirta bausme, sumažinti priteistos padarytos neturtines žalos atlyginima iki 2500 lt.

Skunde nurodoma, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ivertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu aplinkybiu ir del to jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Teismas, vertindamas bylos duomenis ir spresdamas kaltes bei veikos kvalifikavimo klausima padare netinkamas išvadas. Teismas nepagristai nepatikejo jo parodymais. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sutapo, jis pripažino, kad ivykio metu sužalojo nukentejusiji V.

N., taciau tai padare budamas labai susijaudines del nukentejusiojo neteiseto poelgio. Ta diena eidamas gatve, pastebejo prie parduotuves stovinti automobili, kurio salone prie vairo sedejo S. V., o šalia stovejo nukentejusysis V. N.. Priejo prie S. V. ir papraše pavežti, tuo metu V. N., stovejes šalia automobilio, smoge jam ranka, pastume, del ko jis nugriuvo. Kai jis priejo prie automobilio ir papraše pavežti, tuo metu V. N. paklause jo kada gražins jam 1,50 lt. Jis neigia visu parodymus, taip pat ir nukentejusiojo parodymus, kur jis teigia, kad pasodino ji ant bordiuro tuo metu, kai jis priejo prie automobilio.

Taip pat neigia, jog yra skolingas 1,50 lt V. N.. Jis smoge peiliu iš karto po to, kai V. N. jam sudave ir pastume. Tuo metu jis buvo išgeres, taciau ne girtas, jo neadekvatus veiksmai buvo išprovokuoti neteisetu V. N. veiksmu. Jis teigia, kad galimai jo veiksmus salygojo jo liga, del kurios gydosi N. Vilnios psichiatrijos ligonineje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i jo sveikatos bukle, neapsvarste klausimo, jog smugis peiliu buvo suduotas del jo susijaudinimo del neteisetu nukentejusiojo veiksmu. Teismas be pagrindo nepripažino, kad nusikaltimo padarymo metu atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvo.

Taip pat apeliantas mano, jog teismas netinkamai ivertino V. N. pateikto ieškinio reikalavimus ir priteise iš jo 5000 lt neturtines žalos atlyginimo. Jokiu dokumentu apie patirtas išlaidas V. N. nepateike. Atsižvelgiant i visas aplinkybes apeliantas mano, jog V. N. padaryta neturtine žala neturi viršyti ne puses priteistos sumos. Teismas irodymus vertino išsamiai neišnagrinejes visu bylos aplinkybiu. Apeliantas teigia, kad jo neblaivumas neturejo jokios itakos nusikaltimo padarymui, itaka turejo tik nukentejusiojo elgesys jo atžvilgiu.

Girtumas kaip atsakomybe sunkinanti aplinkybe turetu buti pašalinta. Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti. Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmestinas. Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009-12-29 nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Kolegija, išanalizavusi visa bylos medžiaga, ivykio aplinkybes, daro išvada, kad nors nuteistasis E. U. gincija padarytos veikos kvalifikacija, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d.. Apeliaciniame skunde E. U. nurodo, jog jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu sutapo.

Pažymetina, kad E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmaji karta 2009-04-23 nurode, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentejusiojo V. N., pastarasis kumšciu sudave nuteistajam i veida, dešine puse, tuomet nuteistasis nieko negalvodamas išeme iš kišenes peili ir dure nukentejusiajam i nugara. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas papildomus parodymus 2009-10-12, E. U. parode, jog V. N. ne sudave jam, o atstume nuo saves. Pats duodamas parodymus pažymejo, kad nors pirminiuose parodymuose teige, kad V. N. jam sudave, taciau patikslino, kad V.

N. ji tik pastume. Be to, byloje yra nuteistojo nuoširdus prisipažinimas, kuriame E. U. niekieno neverciamas prisipažino, kad konflikto metu su V. N. jis iš kišenes išsitrauke peili ir smoge nukentejusiajam i nugara. (T. 1 b. L.

29) Apie tai, kad V. N. butu smoges nuteistajam ir taip išprovokaves tolimesnius veiksmus, neužsiminta. Apklaustas teisme nuteistasis nurode, jog V. N. ji pastume, o ne smoge kumšciu per veida. (T. 1 b. l.

89) Taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, butent nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad sužalojo V. N. del to, kad buvo labai susijaudines del pastarojo neteiseto poelgio, o butent, kai nuteistasis priejo prie automobilyje sedejusio S. V. ir papraše pavežti, šalia stovejes V. N. paklause jo kada gražins jam 1,50 lt, smoge nuteistajam ranka bei pastume ranka. Nuteistasis teigia smoges peiliu nukentejusiajam iš karto po to, kai V. N. jam sudave ir pastume.

Toks nuteistojo teiginys niekuo nepagristas ir paneigtas byloje išanalizuotu irodymu visuma. Byloje nustatyta, kad ne nukentejusysis, o pats nuteistasis priejo prie nukentejusiojo ir liudytojo S. V. ir prašesi parvežamas namo. Tai patvirtina tiek paties nuteistojo parodymai, duoti teisminio nagrinejimo metu, tiek nukentejusiojo bei liudytojo S. V. nuoseklus parodymai. Ta aplinkybe, kad E. U. buvo skolingas V. N. 1,50 lt ir kad V. N. pradejo konflikta klausdamas kada nuteistasis jam gražins skola, niekuo neparemta ir paneigta nukentejusiojo, liudytoju S. V., Z.

B., J. S. parodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog peiliu nukentejusiajam smoge staiga labai susijaudines del pastarojo neteiseto poelgio – nukentejusysis reikalaudamas gražinti 1,50 lt, sudave nuteistajam kumšciu i veida ir pastume, ir del to prašo jo veika perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. i BK 136 str. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudetis, kuri taikoma tada, kai kaltininkas veikia budamas labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo poelgis.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, jog kvalifikuojant veika pagal BK 136 straipsni turi buti nustatyta salygu visuma: pirma salyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsni yra nukentejusiojo asmens neteisetas ar itin ižeidžiantis kaltininka ar jo artima asmeni poelgis; antra salyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla del tokiu nukentejusiojo veiksmu; trecia salyga – kaltininko veiksmai turi buti greitas atsakas i nukentejusiojo asmens neteiseta ar ižeidžianti poelgi, ir nors istatymas nenustato laiko, per kuri kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, taciau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kuri lydi didelis susijaudinimas, tesiasi trumpa laiko tarpa.

Tik esant šiu salygu visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus (nutartis 2K-428/2008). Pirmosios instancijos teismas, išanalizaves byloje esancius irodymus, padare pagrista išvada, kad nera pagrindo laikyti nukentejusiojo elgesi itin žeidžianciu, kad nuteistasis, budamas vidutinio amžiaus ir turedamas nemaža gyvenimo patirti, kilusio konflikto aplinkybemis galejo labai susijaudinti. Be to, pažymetina, kad E. U. buvo neblaivus. Spresdamas, ar nukentejusiojo poelgis yra itin ižeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentejusiojo tyciniai veiksmai prieštarauja morales bei doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe ir oruma ir kokia itaka tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualiu savybiu (nutartis Nr. 2K-155/2007).

Butent pats E. U. pradejo konflikta, priejes prie nukentejusiojo ir liudytojo S. V. bei ikyriai prašes parvežti ji namo. Tai rodo E. U. konfliktiška nusiteikima. Nukentejusysis, noredamas, jog nuteistasis paliktu ji ir S. V. ramybeje, atstume nuteistaji. Toks elgesys negalejo sukelti staigaus susijaudinimo ir negali buti vertinamas kaip neteisetas ar itin ižeidžiantis. Taigi nera pagrindo teigti, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentejusiji salygojo staiga kilusi afektine tycia kaip greitas atsakas i neteisetus ar itin ižeidžiancius nukentejusiojo veiksmus.

Iš bylos duomenu matyti, kad E. U. peiliu V. N. smoge ne iš karto po to, kai pastarasis nuteistaji pastume, nes kitaip nukentejusysis nebutu spejes nusisukti, pasiremti prie automobilio ir kalbeti su S. V.. Smugis peiliu nukentejusiajam buvo netiketas. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad ivykio metu nebuvo girtas, o tik išgeres, ir nemano, kad jo girtumas turejo itakos jo elgesiui. Šis teiginys prieštarauja surinktiems ir ištirtiems irodymams. Visu pirma, pagal blaivumo testo duomenis ivykio metu E. U. buvo nustatytas 2,39 prom. neblaivumo laipsnis, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, taciau labai arti sunkaus girtumo ribos (sunkus girtumas nuo 2,51 prom.) Aplinkybe, kad E. U. ivykio metu buvo neblaivus, patvirtino pats nuteistasis, nukentejusysis, liudytojai.

Pažymetina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu, pats nuteistasis, duodamas parodymus, nurode, kad tiksliai visu ivykio aplinkybiu negali prisiminti, kadangi buvo stipriai išgeres. Be to, nagrinejant byla teisme, nuteistasis nurode, kad jei nevartotu alkoholio, nesielgtu nusikalstamai ir nurode, kad budamas neblaivus negali saves kontroliuoti. Taigi akivaizdu, kad E. U. neblaivumas turejo itakos jo padarytai veikai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoju S. V., Z. B., J. S. parodymai buvo nuoseklus viso proceso metu ir esminese detalese sutampa su nukentejusiojo parodymais.

Nuteistojo versija del nukentejusiojo neteisetu veiksmu vertintina kaip gynybine taktika siekiant švelnesnes bausmes. Jokiu duomenu apie tai, kad nuteistasis butu sumuštas nukentejusiojo, byloje nera, taigi šis apeliacinio skundo teiginys visiškai nepagristas. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sumažinti priteistos neturtines žalos suma iki 2500 lt. Nurodo, kad teismas neargumentavo kodel priteise butent 5000 lt neturtines žalos atlyginimo, ir neatsižvelge i nukentejusiojo poelgi prieš nuteistajam padarant nusikaltima.

Pažymetina, kad neturtine žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilini ieškini, atsižvelge i visas aplinkybes: i tai, kad nukentejusysis del pairtu išlaidu patvirtinanciu dokumentu nepateike, taciau akivaizdu, jog del jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyre neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukretima, negali dirbti fizinio darbo su ankstesniu pajegumu, buvo sutrikdytas jo normalus gyvenimo ritmas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat ivertino ir E. U. turtine padeti. Todel priteistas civilinis ieškinys yra teisingas ir pagristas.Del pasakyto nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : nuteistojo E. U. apeliacini skunda atmesti. Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                           (parašas)                          Ryšardas Skirtunas Teisejai                                                     (parašas)                          Laureta Ulbiene                                                                  (parašas)                          Alvyra Ona Kvaraciejute Nuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas