04e875f5-a04b-405a-9593-e78bc14bc106 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e 2A-1362-661/2018 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27552-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.2.2.3. 2.6.10.5.2.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) L.

P., V. C. ir D. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB Jontėja ieÅ¡kinį atsakovams L. P., V. C., D. C., dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų V. C. ir L. P. 10174 EUR žalos atlyginimÄ , solidariai iÅ¡ atsakovų V. C., D. C. ir L. P. 42711,55 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad bankroto administratorius, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, jog: bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ėjo L. P.; nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12, bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas ėjo V. C. (nuo 2016-01-12 V. C. ėjo Bendrovės buhalterės pareigas); vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013-11-12 yra D. C.. Administratorius, patikrinęs bendrovės jam perduotus finansinius dokumentus nustatė, jog atsakovai, bÅ«dami įmonės akcininku ar vadovu, neįgyvendino įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymi, kad įmonė neturi jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Padarytos žalos dydis lygus neiÅ¡ieÅ¡kotai skolai. Tai yra nuostoliai, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė dėl atsakovų kaltės.

2. Atsakovės su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 12 d. Vienintele bendrovės akcininke nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovė D. C., bendrovės direktore laikotarpiu nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12 – atsakovė V. C., o laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2017-02-21) – atsakovė L. P.. Bendrovė vykdė mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybÄ . Bendrovė savo veiklÄ nuo jos įsteigimo vykdė sėkmingai, tačiau 2015 metais susidÅ«rė su laikinais finansiniais sunkumais.

Nepaisant to, bendrovės akcininkė/direktorės ir toliau siekė vystyti veiklÄ , atsiskaityti su visais kreditoriais ir stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. 2016 metų pradžioje atsakovė L. P. buvo paskirta bendrovės direktore vietoje anksčiau pareigas ėjusios V. C.. L. P. paskyrimÄ vadove nulėmė tai, kad ji tikėjo bendrovės veiklos perspektyvomis, be to, turėjo tam tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , nes yra baigusi Vilniaus universiteto Maisto ir ne maisto prekių ir prekybos organizavimo studijų programÄ .

Atsakovė L. P., siekdama investuoti į bendrovės tolimesnę veiklÄ , bendrovei paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolÄ , kuriÄ gavo kaip asmeninį kreditÄ iÅ¡ Lietuvos kredito unijos 2013-09-30 sudariusi paskolos sutartį Nr. 13-00374. Å iai paskolai užtikrinti atsakovė L. P. įkeitė jai vienintelį priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tapusi direktore atsakovė L. P. pradėjo vykdyti aktyvias derybas su didžiausiais bendrovės kreditoriais (VMI ir Sodra) dėl susidariusių skolų iÅ¡mokėjimo dalimis: (1) pateiktas 2016-02-19 praÅ¡ymas Sodrai dėl skolos mokėjimo dalimis iÅ¡dėstymo; (2) pateiktas 2017-02-08 praÅ¡ymas VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo iÅ¡dėstymo.

Be to, esant pritaikytam bendrovės banko sÄ skaitų areÅ¡tui, atsakovė L. P. susitarė su bendrovės partneriu UAB „Evilsa“, kad už bendrovės suteiktas prekes UAB „Evilsa“ mokės ne pačiai bendrovei, bet jos kreditoriams VMI ir Sodrai tiesiogiai. Per 2016 metus VMI buvo grÄ Å¾inta net 20 888,88 Eur dydžio skola, Sodrai – 7 544,47 Eur. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, atsakovių bendrais aktyviais veiksmais per 2016 metus buvo beveik perpus sumažinti bendrovės įsipareigojimai, t. y. nuo 96 248 Eur iki 53 304,48 Eur.

Nors susidariusi skola VMI buvo grÄ Å¾inama kiekvienÄ 2016 metų mėnesį mokant atitinkamas įmokas, tačiau 2017 metų pradžioje VMI netenkino bendrovės pateikto praÅ¡ymo likusiÄ skolos dalį iÅ¡mokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį ir pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PraÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir nusprendė ieÅ¡kovo BUAB „Jontėja“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti bankrutuojančios įmonės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų V.

C. ir L. P. 10174 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10174 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Teismas konstatavo, jog 2015 m. įmonė tapo nemoki, kai įmonė tapo nepajėgi padengti skolinių įsipareigojimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog nurodyti bylos duomenys, vertinant juos kartu su teismų praktikoje vyraujančia pozicija, kad poreikis iÅ¡saugoti rinkoje veikiančiÄ ir pajėgiÄ iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobÅ«džio, yra socialiai reikÅ¡mingesnis už siekį likviduoti tokiÄ Ä¯monę. Kita vertus, teismo nuomone, turimi įsiskolinimai kiekvienais metais negalėjo bÅ«ti laiku grÄ Å¾inami, o jų apimtis ženkliai nemažėjo (pavyzdžiui, nebuvo grÄ Å¾inta iÅ¡ esmės visa skola valstybei) todėl Å¡ioje byloje daroma prielaida, kad atsakovams buvo žinoma apie įmonės padėtį, todėl Å¡ie turėjo pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ .

5. Teismas sprendė, jog iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad tokiais veiksmais, netinkamai valdydami įmonę (bÅ«dami jos akcininku ir (ar) vadovu ir turėdami realiÄ galimybę veikti įmonės sudaromus sandorius ir jų vykdymÄ ) atsakovai pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko įmonei ir jos bankroto administratoriui padaryta žala. Tiek pirmoji vadovė (kurios vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo rimtų mokumo problemų), tiek ir naujoji vadovė L.

P., pradėjusi įmonei vadovauti 2016 m. pradžioje, turėjo pareigÄ bÅ«ti detaliai susipažinę su įmonės turtine padėtimi ir operatyviai spręsti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, esant nepagrįstai didelei skolai, kurios įmonė jau antrus metus iÅ¡ eilės neiÅ¡gali sumokėti. Ä®monės akcininkui taip pat buvo įstatyminė pareiga (2015 m.) aktyviai domėtis įmonės finansine padėtimi, todėl atsakovų nesutikimo argumentai atmestini kaip prieÅ¡taraujantys teismų praktikai bylose dėl žalos priteisimo bei juridinių asmens dalyvių kaltės preziumavimui.

6. Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovams kaip įmonės akcininkams (D. C.) ir L. P. bei V. C. (kaip įmonės vadovėms) buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, jie nesirÅ«pindami savalaikiu bankroto bylos iÅ¡kėlimu akivaizdžiai pažeidė bendrovės kreditorių interesus, todėl teismas sprendė, kad pagal sprendime iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ bei iÅ¡analizuotÄ bylos medžiagÄ yra pagrindas priteisti bankroto administratoriaus praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ solidariai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. Apeliantės (atsakovės) L. P., V. C. ir D. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantės nurodė Å¡iuos argumentus:

8. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės privalo sumokėti UAB „Jontėja“ 52885,55 eurų. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ esmės remdamasis tik dviem faktinėmis aplinkybėmis: kad 2015 m. įmonė tapo nemoki (nepajėgi padengti skolinių įsipareigojimų), o atsakovės skirtingais laikotarpiais ėjo vadovių pareigas/buvo bendrovės vienintele akcininke.

9. Teismas nemotyvavo priimto Sprendimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 270 straipsnio 4 dalies nuostatas.

10. Teismas nesigilino į bylos esmę, nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumo momentu, nevertino 2016 m. vykusių UAB „Jontėja“ teigiamų finansinės padėties pokyčių, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovių neteisėtus veiksmus.

11. Teismas ignoravo atsakovių paaiÅ¡kinimus, kurie paneigia žalos padarymo faktÄ , nors Å¡ie argumentai yra esminiai sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu.

12. Teismas, visiškai nepasisakė dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų dydžio kitimo ginčo laikotarpiu, nepaaiškino, kuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir neva padarytų neteisėtų veiksmų.

13. IeÅ¡kovas BUAB „Jontėja“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė Å¡iuos argumentus:

14. Taip pat, pažymėtina, jog nors UAB „Evilsa“ 2016 metais iÅ¡ tiesų atliko tam tikrus mokėjimus VMI ir VSDFV už UAB „Jontėja“, tačiau tuo metu UAB „Jontėja“ įsipareigojimai VMI ir VSDFV daugiau padidėjo negu sumažėjo ir tai yra esminė aplinkybė vertinant ar UAB „Evilsa“ mokėjimai už bendrovę gerino jos finansinę situacijÄ .

15. Pažymėtina, jog Ieškovės nurodytu bendrovės UAB „Jontėja“ nemokumo momentu, t. y. 2015-12-31, bendrovės įsiskolinimas VMI sudarė 16 312,85 EUR, o bankroto bylos iškėlimo metu, įsiskolinimas VMI sudarė jau 66 277,16 EUR, taigi visiškai nepagrįsti Apeliančių argumentai, kad bendrovė sumažino įsiskolinimus VMI.

16. Tuo atveju, jei Atsakovės bÅ«tų tinkamai ir laiku vykdžiusios pareigÄ iÅ¡kelti nemokiai bendrovei bankroto bylÄ , ir jei UAB „Evilsa“ piniginės lėšos (kurias už bendrovę 2016 metais sumokėjo UAB „Evilsa“ ) bÅ«tų panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nebÅ«tų susikaupę papildomi bendrovės įsiskolinimai VSDFV ir VMI ir bendrovė bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su kitais kreditoriais didesne apimtimi.

17. Byloje nustatyta ir to neneigia pačios Apeliantės, kad po 2015-12-31 Bendrovė grÄ Å¾ino 28 962,00 EUR paskolÄ direktorei L. P.. Ta aplinkybė, kad bendrovė sugebėjo grÄ Å¾inti vienai iÅ¡ atsakovių, t. y. L. P. 28 962, 00 EUR paskolÄ , rodo tai, kad bendrovė akivaizdžiai nuo 2016 metų pažeidinėjo atsiskaitymų eilę numatytÄ CK 6. 930 1 straipsnyje, kadangi buvo atsiskaitinėjama ne su pirmumÄ prieÅ¡ kitus kreditorius turinčia VMI ir VSDFV (CK 6. 9301 str. 1 d. 3 p.), tačiau su bendrovės vadove L. P., suteikusia bendrovei paskolÄ .

18. Taigi, 2016 metų laikotarpiu buvo vykdomi neteisėti mokėjimai (CK 6. 9301 str.). Neteisėtų mokėjimų vykdymas negali atleisti nuo civilinės atsakomybės prieÅ¡ bendrovę ir jos kreditorius, nors Å¡iais mokėjimais ir buvo padengta skola vienai iÅ¡ Atsakovių – L. P.. Remiantis, tuo, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, galima netgi daryti tikėtinÄ prielaidÄ , jog bankroto byla bendrovei Apeliančių buvo nekeliama sÄ moningai – t. y. siekiant užvilkinti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir siekiant bendrovės lėšas panaudoti atsiskaitymui su bendrovės vadove L. P..

19. Apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti maždaug per pus – nuo 96 248 EUR (žr. 2015-12-31 bendrovės balansÄ ) iki 53 304,48 EUR. IeÅ¡kovė pažymi, jog tokie argumentai nepagrįsti, nes bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų (2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr.eB2-1977-781/2017), kas akivaizdžiai rodo, kad įsipareigojimai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo sumažinti iki 53 304,48 EUR.

20. Pagal atsakovės L. P. sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 2017-03-04 bendrovės balansÄ , bendrovė turi 51 480, 00 EUR mokėtinų sumų, tačiau teismo patvirtintų bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 69 930,92 EUR, kas akivaizdžiai rodo, jog 2017-03-04 bendrovės balansas galimai neteisingas. Pažymėtina, jog atsakovė L. P. iki Å¡iol nėra perdavusi administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, taigi tikėtina, jog Atsakovės siekia nuslėpti realiÄ Ä¯monės finansinę situacijÄ .

21. Taip pat akcentuotina, jog nemokumo momentu (2015-12-31) bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tik 17 045,37 EUR, o bankroto bylos iškėlimo metu pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai jau sudarė 69 930,92 EUR, t. y., nuo nemokumo momento pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai išaugo apie 4 kartus. Ta aplinkybė, kad nuo nemokumo momento mokėjimus už bendrovę dalinai vykdė kitas juridinis asmuo, šiuo atveju, UAB „Evilsa“, negali pašalinti Apeliančių atsakomybės, kadangi net ir vykdant minėtus mokėjimus, pradelsti bendrovės įsipareigojimai nuo nemokumo momento iki bankroto buvos iškėlimo tapo net 4 kartus didesni, be to UAB „Evilsa“, nors ir nepareiškė finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, tačiau įgijo reikalavimo teisę į UAB „Jontėja“ (į tas sumas, kurias sumokėjo už bendrovę). Taigi, vertinti, kad bendrovės finansinė padėtis 2016 metais pagerėjo nėra pagrindo.

22. IeÅ¡kovės nuomone, itin svarbu akcentuoti, kad tuo atveju, jei Atsakovės bÅ«tų tinkamai ir laiku vykdžiusios pareigÄ iÅ¡kelti nemokiai bendrovei bankroto bylÄ ir jeigu UAB „Evilsa“ piniginės lėšos (kurias už bendrovę 2016 metais sumokėjo UAB „Evilsa“) bÅ«tų panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai bÅ«tų sustabdytas įsipareigojimų VMI didėjimas, be to, nebÅ«tų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi bendrovė bÅ«tų galėjusi pilnai sumokėti mokėtinus mokesčius VMI, taip pat dalinai atsiskaityti ir su kreditoriais.

Be to, kaip matyti iš 2015-12-31 bendrovės balanso, tuo metu, bendrovė dar turėjo trumpalaikio turto už 29 735 EUR, kurį realizavus, taip pat būtu buvę galima padengti dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, laikantis ĮBĮ numatytos kreditorių finansinių reikalavimų dengimo tvarkos, mažesnė dalis bendrovės lėšų būtų tekę atsakovės L. P. paskolos (28 962 EUR) dengimui, taigi šiuo požiūriu su kreditoriais būtų atsiskaityta didesne apimtimi, be to, kaip minėta su VMI būtų atsiskaityta pilnai (VMI finansinis reikalavimas 2015-12-31 buvo 16 312,85 EUR) ir VMI finansinis reikalavimas nebūtų padidėjęs. Taip pat nebūtų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi valstybei nebūtų patyrusi jokio žalos.

Visos minėtos aplinkybės rodo, jog faktiÅ¡kai, Atsakovių nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygojo žalÄ kreditoriams, kurios galima buvo iÅ¡vengti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

24. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ už įmonės vadovo laiku nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo pripažinimo neteisėtu veiksmu 25. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

27. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

28. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

29. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vertinant Å¡ios teisinės pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sÄ lyga teisinei pareigai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Byloje nustatyta, jog bendrovė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d., o tik 2017-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1377-781/2017 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

30. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta jog bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo L. P.; nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12, bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas ėjo V. C. (nuo 2016-01-12 V. C. ėjo Bendrovės buhalterės pareigas); vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013-11-12 yra D. C..

31. Bendrovės bankroto byloje iš viso yra patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų. VMI prie LR FM skola sudaro 66 277,16 EUR, skola pradėjo kauptis nuo: 2015-02-25, VSDFV Vilniaus skyrius skola sudaro 1311,54 EUR, skola pradėjo kauptis nuo: 2017-01-15; UAB „Jonavos paslaugos“ skola sudaro 103,19 EUR, skola susidarė nuo: 2014-12-26; UAB „AG Seafood Lithuania“, skola sudaro 629,33 EUR, skola susidarė nuo: 2014-06-03; L. P., skola sudaro 655,83 EUR, skola susidarė nuo: 2017-02-28; V. C., skola sudaro 953,87 EUR, skola susidarė nuo: 2017-02-28. Taigi skolos susidarė skirtingais laikotarpiais ir vadovaujant skirtingiems vadovams. Pagrindinis kreditorius VMI prie LR FM, kurio skola sudaro 66 277,16 EUR.

32. Kaip matyti iÅ¡ 2015-12-31 bendrovės balanso, bendrovė dar turėjo trumpalaikio turto už 29 735 EUR, kurį realizavus bÅ«tu buvę galima padengti dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, laikantis Ä®BÄ® numatytos kreditorių finansinių reikalavimų dengimo tvarkos, mažesnė dalis bendrovės lėšų bÅ«tų tekę atsakovės L. P. paskolos (28 962 EUR) dengimui, taigi Å¡iuo požiÅ«riu su kreditoriais bÅ«tų atsiskaityta didesne apimtimi, o taip pat atsiskaityta ir su VMI bÅ«tų pilnai (VMI finansinis reikalavimas 2015-12-31 buvo 16 312,85 EUR) ir VMI finansinis reikalavimas nebÅ«tų padidėjęs. Taip pat nebÅ«tų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi valstybė nebÅ«tų patyrusi jokio žalos. Visos minėtos aplinkybės rodo, jog faktiÅ¡kai, Atsakovių nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygojo žalÄ kreditoriams, kurios galima buvo iÅ¡vengti.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

34. Bankroto administratorius, praÅ¡ydamas atlyginti iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo žalÄ dėl nesikreipimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , turi įrodinėjimo pareigÄ Ä¯rodinėti žalÄ , jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

35. Atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

36. Byloje pateikti bankroto administratoriaus raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog nemokumo momentu (2015-12-31) bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tik 17 045,37 EUR, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai jau sudarė 69 930,92 EUR, t. y., nuo nemokumo momento pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai iÅ¡augo apie 4 kartus. Kolegija sutinka su ieÅ¡kovo pozicija ir laiko jÄ pagrįstÄ , jog ta aplinkybė, kad nuo nemokumo momento mokėjimus už bendrovę dalinai vykdė kitas juridinis asmuo, Å¡iuo atveju, UAB „Evilsa“, negali paÅ¡alinti Apeliančių atsakomybės, kadangi net ir vykdant minėtus mokėjimus, pradelsti bendrovės įsipareigojimai nuo nemokumo momento iki bankroto buvos iÅ¡kėlimo tapo net 4 kartus didesni, be to UAB „Evilsa“, nors ir nepareiÅ¡kė finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, tačiau įgijo reikalavimo teisę į UAB „Jontėja“.

Taigi, vertinti, kad bendrovės finansinė padėtis 2016 metais pagerėjo nėra pagrindo.

37. Taigi byloje iÅ¡ esmės yra įrodyta, jog bendrovės akcininkė ir jai vadovavę įmonės vadovai iÅ¡ esmės žinoję, ar turėję žinoti tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę jau 2015 m. gruodžio 31 d., iÅ¡vengdami dar didesnių įsiskolinimų turėjo kreipti dėl įmonės bankroto, tačiau Å¡io sprendimo nepriėmė.

38. Nors apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti maždaug per pus – nuo 96 248 EUR (žr. 2015-12-31 bendrovės balansÄ ) iki 53 304,48 EUR. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti, nes LITEKO sistemos duomenimis bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų (2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr.eB2-1977-781/2017(c/b eB2-499-781/2018), kas akivaizdžiai rodo, kad įsipareigojimai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo sumažinti iki 53 304,48 EUR.

39. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad Atsakovės veikė nerÅ«pestingai, aplaidžiai ar nesÄ Å¾iningai, atliko veiksmus, kurie nulėmė ieÅ¡kovės bankrotÄ , pažeidė ieÅ¡kovės, jos kreditorių interesus, slėpė nuo ieÅ¡kovės kreditorių bendrovės turtinę padėtį ir t.t. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokius argumentus pirmosios instancijos teismas ignoravo. IeÅ¡kovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai neatsižvelgė į minėtus Apeliančių argumentus. Pažymėtina, jog apeliančių nesÄ Å¾iningumÄ rodo vien jau ta aplinkybė, kad po bendrovės nemokumo, pažeidžiant CK 6. 9301 str. reikalavimus, apeliantei L. P. buvo sumokėta 28 962, 00 EUR (paskolos grÄ Å¾inamas), tokiu bÅ«du akivaizdžiai pažeidžiant kreditorių interesus.

40. Taip pat apeliantas teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau Å¡is pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimÄ yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ .

Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų bÅ«ti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai iÅ¡samÅ«s, o visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimÄ . Sprendime nebÅ«tina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti, pasisakant dėl jų viseto, iÅ¡dėstyto atskiromis grupėmis.

41. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl skolos iÅ¡laikymo priteisimo.

42. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a :

Apeliančių L. P., V. C. ir D. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas JÅ«ratė Varanauskaitė