04e5b1cb-9f70-4e1e-8d93-032f63f849a5 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis                                                                                                                                               Nuorašas:Pranešėjas A. Kisielius                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-740/2011Teisėja N. Pičugina                       Teisminio proceso Nr.1-97-2-00005-2010-7                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6                                                                                                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,teisėjų Audronės Kartanienės, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei  Daivai Baliukonienei,gynėjui adv.

RamÅ«nui Mikulskui,nuteistajam T. B.,vertėjai Irinai Pilžis,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas, pritaikius LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 2 p., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos, t.y. 3000 Lt per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

IÅ¡ T. B. priteista nukentėjusiojo V. D. naudai 7000 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt už advokato paslaugas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : T. B. nuteistas už tai, kad jis, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2009-07-07 apie 19.00 val., Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vieÅ¡oje vietoje, liudytojos I. B. akivaizdoje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei pagrįstos priežasties, du kartus kumščiu sudavė V.

D. į veidÄ , padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio skruosto ir žando sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinę virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės raudonio ir gleivinės žaizdÄ , pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ su kraujosruva apatinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, virÅ¡utinio 1-o kairio dantų vainikų lūžį su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

D. sveikatÄ . Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti ir civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis jokių smÅ«gių nukentėjusiajam V. D. nesudavė, tik pastarÄ jį nestipriai atstÅ«mė nuo savęs, dėl ko V. D. nugriuvo ant Å¡ono. NustÅ«męs nukentėjusįjį, jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Apelianto teigimu, kokiu bÅ«du nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jis paaiÅ¡kinti negali, nes tokių sužalojimų nuo jo nestipraus pastÅ«mimo V.

D. negalėjo patirti. Be to, abejonių kelia nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, nes jis nurodė tris skirtingus laikus, kuomet buvo sumuÅ¡tas. Pagrįstai manytina, jog bÅ«damas agresyviai nusiteikęs V. D. tÄ dienÄ galėjo sukonfliktuoti ir su kokiu kitu asmeniu ir dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apelianto teigimu, nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., gali bÅ«ti atliekama tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad jis 2009-07-07 Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje nukentėjusiajam V.

D. smÅ«gių nesudavė, jo veiksmuose negalima įžvelgti ir jokios tiesioginės tyčios. Be to, apelianto teigimu, tÄ aplinkybę, kad V. D. jam važiuodamas „užkiÅ¡o“ automobilį, patvirtino ir liudytoja I. B.. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 nurodyta, jog teismas turi pagrįstai kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ dėl kiekvieno kaltinamojo, suraÅ¡ydamas iÅ¡samius motyvus. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl apelianto veiksmai, o tiksliau – neveikimas, buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika.Nuteistojo teigimu, nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Su teismo išvada, kad visiškai įrodyta jo kaltė, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl nesutampa nukentėjusiojo nurodytas sumušimo laikas, ar patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas negalėjo būti padarytas kitų asmenų ir kitu laiku.

Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais dėl apelianto smÅ«gių sudavimo, nes ji, bÅ«dama nukentėjusiojo sugyventine, yra suinteresuota Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi. Liudytojos betarpiÅ¡kas buvimas įvykio metu Å¡alia V. D., nepaneigia jos pateiktų parodymų abejotinumo. Be to, teismas nenurodė, kodėl liudytojų V. L. ir G. J. parodymus vertina kaip bandymÄ padėti iÅ¡vengti apeliantui baudžiamosios atsakomybės. Minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, nurodydami, jog jokių muÅ¡tynių tarp apelianto ir V.

D. nebuvo, nors nukentėjusysis elgėsi agresyviai, o važiuodamas į sodų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ sudarė tris pavojingas avarines situacijas. Apylinkės teismas tik formaliai konstatavo liudytojų V. L. ir G. J. pateiktus parodymus, dėl ko buvo pažeisti LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimai. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu specialistė J. G.-DoroÅ¡enko parodė, kad trauminis poveikis, kurį 2009-07-07 patyrė V. D., galėjo bÅ«ti patirtas griÅ«vant ar atsitrenkiant.

Be to, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009-07-07 sprendime byloje Leparskienė prieÅ¡ LietuvÄ pažymėjo, jog tyrimo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos visų elementų iÅ¡samia, objektyvia ir beÅ¡aliÅ¡ka analize. Bet koks tyrimo trÅ«kumas, kuris sumenkina galimybės nustatyti bylos aplinkybes, ar atsakingÄ asmenį, neatitinka reikalaujamo priemonės veiksmingumo.

Proceso metu nebuvo sudarytos visos sÄ lygos ir galimybės naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis, tame tarpe ir teikti praÅ¡ymus. Tokiu bÅ«du teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 7 str. Apelianto teigimu, teismas jam užkirto keliÄ tinkamai įgyvendinti BPK 10 straipsnyje numatytÄ teisės į gynybÄ principÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ir jo gynėjų praÅ¡ymus, taip neleisdamas tinkamai įgyvendinti galimybės gintis nuo pateiktų kaltinimų. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog T. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Sprendžiant kaltininko tokio pobÅ«džio veikos kvalifikavimo klausimÄ , ypatingas dėmesys turi bÅ«ti kreipiamas į tai, ar dėl nusikalstamos veikos nepažeista bÅ«tent vieÅ¡oji tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui.

Praktikoje neretai kaip vienas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių yra tai, kad veiksmai padaryti vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys vieÅ¡oje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo bÅ«do, nepažeistų jų teisės į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ .Bylos duomenimis įrodyta, kad T.

B. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Bylos medžiaga nustatyta, kad T. B. įvykio dienÄ vieÅ¡oje vietoje, Å alčininkų r., „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vieÅ¡oje vietoje, liudytojos I. B. akivaizdoje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei pagrįstos priežasties, du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidÄ , padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio skruosto ir žando sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinę virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės raudonio ir gleivinės žaizdÄ , pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ su kraujosruva apatinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, virÅ¡utinio 1-o kairio dantų vainikų lūžį su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

D. sveikatÄ . Taigi, tokie T. B. veiksmai buvo neteisėti. Nors nukentėjusiojo V. D. parodymuose yra kai kurių neatitikimų dėl sužalojimo laiko, tačiau jų negalima laikyti nenuosekliais, neiÅ¡samiais, nepatikimais bei prieÅ¡taringais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis teisme parodė, kad 2009-07-07 apie 19.00 val., jam važiuojant su I. B. link ZaviÅ¡onių kaimo, aplenkė „busiukÄ â€œ. Apvažiavus vienÄ ratÄ ir atvažiavus į ruknelės sodų bendrijÄ , visÄ laikÄ matė minėtÄ â€žbusiukÄ â€œ, kuris vėliau jam ėmė mirksėti Å¡viesomis, kad sustotų.

Sustojus kelkraÅ¡tyje ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, „busiuko“ vairuotojas ėmė keiktis necenzÅ«riniais žodžiais ir 2 ar 3 kartus jam trenkė ranka į veidÄ , dėl ko jis nukrito į griovį ir trumpam prarado sÄ monę. Vėliau atsikėlęs, nusiÅ¡luostė su rankÅ¡luosčiu kraujÄ , o iÅ¡ I. B. sužinojo, kad tai buvo T. B.. Tuomet jis su I. B. nuvažiavo į komisariatÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ , o po to nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡ kur buvo nukreiptas į Žalgirio ligoninę, ten jam susiuvo lÅ«pÄ , išėmė dantų liekanas.

Nukentėjusysis nurodė, kad tÄ dienÄ alkoholio jis nevartojo. IÅ¡ alkotesterio parodymų, užfiksuotų byloje, matyti, kad įvykio dienÄ , 2009-07-07 19.39 val. V. D. buvo blaivus (0.00 promilių). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos I. B. duoti parodymai. I. B. parodė, kad bevažiuojant su V. D. pastebėjo automobilį, kuris mėgino kirsti keliÄ kitiems automobiliams. Po to jie aplenkė automobilį, kurį vairavo T. B., tačiau pastarasis vėliau du kartus mėgino kirsti jiems keliÄ iÅ¡ kairės pusės. Važiuojant link sodo namelį, T.

B. važiavo iÅ¡ paskos, kai posÅ«kyje jis davė signalÄ Å¾ibintais sustoti, jie sustojo. T. B. ėjo tiesiai prie jų, apėjo liudytojÄ , sugriebė V. D. už krÅ«tinės ir tiesiai deÅ¡ine ranka sudavė jam į dantis. V. D. pakibus ant maÅ¡inos durelių, T. B. sugriebė jį ir dar kartÄ sudavė, o po trečio smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo į griovį. Vėliau T. B. praėjo pro jÄ , sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ griovio, parodė jai, kad nėra dviejų dantų, atsidarė bagažinę, apsiprausė, paskambino į policijÄ .

Jiems buvo liepta atvažiuoti į komisariatÄ . Policijoje surašė parodymus, juos nusiuntė į poliklinikÄ , kur V. D. užsiuvo lÅ«pÄ ir nukreipė į Vilnių. Pakeliui į Vilnių, V. D. jÄ namo. Liudytoja I. B. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo ir liudytojos I. B. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina 2009-07-09 MRU Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vada Nr. G 2726/09(01), kuria konstatuota, kad V. D. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio skruosto ir žando sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinė virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės raudonio ir gleivinės žaizda, pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda su kraujosruva apatinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, virÅ¡utinio 1-o deÅ¡inio ir 1-o kairio dantų vainikų lūžiai su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, paveikus kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-07-07.

Apklausta teisme ekspertė J. G.-DoroÅ¡enko parodė, kad tie sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, padaryti ne mažiau kaip dviem smÅ«giais. GriÅ«ti ir į kažkÄ atsitrenkti deÅ¡iniu skruostu ar žandu negalėjo, nes neužsifiksavę nubrozdinimai. Ekspertės teigimu, dėl muÅ¡tinių žaizdų abejose lÅ«pose bei dantų vainikų lūžių, negalima atmesti ir griuvimo pėdsakų, bet paprastai tai labai bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu J.

G.-Dorošenko parodė, kad trauminis poveikis, kurį 2009-07-07 patyrė V. D., galėjo būti patirtas griūvant ar atsitrenkiant, ekspertė parodė, kad minėti sužalojimai labiau būdingi smūgio sudavimui. Kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti minėta specialisto išvada ir ekspertės J. G.-Dorošenko duotais paaiškinimais. Nuteistasis nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais dėl apelianto smūgių sudavimo, nes ji, būdama nukentėjusiojo sugyventine, yra suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi, be to, teismas nenurodė, kodėl liudytojų V.

L. ir G. J. parodymus vertina kaip bandymÄ padėti iÅ¡vengti apeliantui baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 20 str. 2 d., ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismas neprivalo pasisakyti dėl visų liudytojų parodymų, jeigu jie neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės ir jais nesiremiama pagrindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojai V. L. ir G. J. buvo asmeniÅ¡kai pažįstami su nuteistuoju, be to, įvykį matė iÅ¡ toliau, nebÅ«dami Å¡alia, prieÅ¡ingai nei liudytoja I. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų V. L. ir G. J. duotus parodymus įvertino kaip bandymÄ nuteistajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                       ArÅ«nas Kisielius              Teisėjai                                                                                                Audronė Kartanienė                  Teresėlė Kazlauskienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                 ArÅ«nas Kisielius