04e3896c-64d3-4a11-af93-e65a2c30e4b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                 Â

         Civilinė byla Nr. 2-319/2011

                                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija 99.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės

ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

P. firmos ,,Romuna“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7516-431/2010.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas R. P. firma ,,Romuna“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo UAB ,,Pozicija“ priteisti 24 799,27 Lt sumokėtÄ avansÄ , 126 772,95 Lt nuostolių, 9 312 Lt palÅ«kanų ir 33 217,56 Lt delspinigių. Nurodė, kad atsakovas 2005-01-07 sutartimi įsipareigojo atspausdinti mokymo priemones,

brošiūras ir kitus spaudinius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas už ieškinį

sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 4 735 Lt Å¡io mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti. Teigė, jog Å¡i suma yra labai didelė, įmonės veikla yra sustojusi, o savininko ir jo žmonos Z. G. sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos didele apimtimi, gaunamo atlyginimo dydis nepakankamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė ir nustatė terminÄ trÅ«kstamai 4 735 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Nurodė, kad pateikta AB SEB banko pažyma patvirtina ieÅ¡kovui taikomus apribojimus, o taip pat apie areÅ¡tuotÄ butÄ ir garaÅ¾Ä . Tačiau teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie sunkiÄ Ä¯monės bei jos savininko finansinę padėtį (turimÄ turtÄ , akcijas, gaunamas pajamas).

IeÅ¡kovas R. P. firma ,,Romuna“ 2010-09-17 pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti Å¡iÄ teismo nutartį ir jo praÅ¡ymÄ patenkinti. Nurodė, jog įmonė yra nepelninga, nuosavybės teise valdo tik areÅ¡tuotus butÄ , garaÅ¾Ä ir sodo sklypÄ , vienintelį senÄ automobilį, jokio kito turto neturi, kurį realizavus galėtų sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atisakė priimti šį praÅ¡ymÄ , konstatavęs, kad jis yra pareikÅ¡tas dėl to pateis dalyko tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Nurodė, kad teismas nenagrinėja pakartotinio praÅ¡ymo, kuris yra tapatus anksčiau pateiktam, nes Å¡iuo klausimu procesinis sprendimas jau yra priimtas. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas siekė apskųsti teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį, turėjo pateikti įstatyme nustatytos formos ir turinio procesinį dokumentÄ , adresuotÄ apeliacinės instancijos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas R. P. firma ,,Romuna“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimÄ . Skunde teigiama, kad:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pateiktas praÅ¡ymas yra tapatus prieÅ¡ tai pateiktam. IeÅ¡kovas, siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ praÅ¡ymo forma tikėdamasis, jog teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pats panaikins skundžiamÄ teismo nutartį. Be to, minėtu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas prašė panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį, todėl teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ laikyti atskiruoju skundu.

2. Teismas, nustatęs skundo trÅ«kumus, privalėjo nustatyti terminÄ jiems paÅ¡alinti, o ne atsisakyti jį priimti ir riboti ieÅ¡kovo teisę ginti pažeistas teises. Be to, pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimas ar kiti aiÅ¡kÅ«s netikslumai nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių praÅ¡oma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas, yra viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Ä®tvirtinant Å¡iÄ sÄ lygÄ siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbÅ«s vieÅ¡ajam interesui: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir panaÅ¡iai. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

AtleidimÄ nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo klausimÄ reglamentuojantis CPK 83 straipsnis numato, jog esant

asmens motyvuotam ir pagrįstam praÅ¡ymui, teismas turi teisę jį patenkinti. Šį klausimÄ teismas sprendžia įvertinęs tai, ar esant tam tikrai

besikreipiančio į teismÄ asmens turtinei padėčiai ieÅ¡kinio padavimo metu,

įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Tuo aspektu atleidimas nuo žyminio mokesčio

sumokėjimo skiriasi nuo tokio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kurį reglamentuoja CPK 84 straipsnio normos.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas R. P. firma ,,Romuna“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė jį atlesti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (b. l. 2-5). Teismas motyvuota 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo, atmetė ir nustatė terminÄ trÅ«kstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas Å¡ioje nutartyje aiÅ¡kiai nurodė jos apskundimo tvarkÄ , tai yra, jog nutartis bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimu gali bÅ«ti apskųsta atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniams teismui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme naudojasi profesionalaus atstovo – advokato padėjėjo pagalba, taigi laikytina, jog civilinio proceso taisyklės ieÅ¡kovui

žinomos, o procesinių dokumentų turinys suprantamas (b. l. 18). Ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ atskirojo skundo dėl nurodytos teismo

nutarties nepadavė, trÅ«kstamos Å¡io mokesčio dalies nesumokėjo, tačiau, kaip paminėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, pasibaigus nutarties apskundimo terminui, pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti teismo nutartį, patenkinti jo praÅ¡ymÄ ir atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ .Â

Kaip žinoma, pagal CPK 7 straipsnio 2 dalies bei 42 straipsnio 5 dalies nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys (Å¡alys) privalo sÄ Å¾iningai naudotis jai suteiktomis proceso teisėmis, taip pat ir teismo nutarčių apskundimo tvarkos. Todėl atsižvelgdama į Å¡ias nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas turėjo pagrindo atisakyti priimti ieÅ¡kovo pakartotinį praÅ¡ymÄ tuo pačiu klausimu, nepaisant to, kad praÅ¡ymas įvardintas atskiruoju skundu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas naudojasi teisininko pagalba, tokie jo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis.

Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 84 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė      Â

                                                                                                                     Danutė

Milašienė

                                                                                                                       Vytas

Milius