04e32bf0-357c-4a38-8355-c4d83cfe4ece · Kauno apygardos teismas

                                                                                         Byla Nr. 1S-707-383/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24658-2016-7               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I.

B. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 13 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. B., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 29 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2018 m. liepos 13 d.).Komisijos 2018 m. liepos 13 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam I. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, tačiau Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė padarydami iÅ¡vadÄ , jog kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde nuteistasis I. B. praÅ¡o, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtini paleidimÄ . Skunde nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, tiesiogiai prieÅ¡taraujanti LR Konstitucijai, yra prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai, prieÅ¡inga įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, prieÅ¡inga teismų praktikai, todėl privalo bÅ«ti panaikinta.

Nuteistojo teigimu, žmogaus teisė į teisingÄ teismÄ yra absoliuti ir Å¡iÄ Å¾mogaus teisę patvirtina visa eilė tarptautinių teisės aktų, kurių nuostatų dalis yra pažodžiui inkorporuota į LR KonstitucijÄ . Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas pateikė citatas iÅ¡ prokuroro atsiliepimo, tačiau nepateikė jokio Å¡ių teiginių teisinio vertinimo. Nuteistojo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galimai suraÅ¡yta ne teisėjo, kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas, o sudurstyta iÅ¡ Å¡abloninių frazių, taip pažeidžiant jo absoliučiÄ teisę į teisingÄ teismÄ .

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog įgaliojimai apsvarstyti (įvertinti) socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimÄ jeigu jis buvo gautas - BVK 164 straipsnio nuostatomis yra suteikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai. Ä®statymu yra nustatytos ir teismo kompetencijos ribos: teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

Taigi teismui nėra suteikti įgaliojimai nei atlikti BVK 157 straipsnio numatyto vienintelio vertinamojo kriterijaus OASys balo įvertinimÄ , nei apsvarstyti BVK 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismui yra pavesta pareiga tikrinti LPK nutarimo teisėtumÄ . Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų nuteistajam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, tačiau sutinkamai su BK 41straipsniu, tiek bausmės tikslų klausimas, tiek teisingumo principo įgyvendinimas yra teismo, priėmusio nuosprendį baudžiamojoje byloje, kompetencijos dalyku. BVK 360 straipsnio nuostatos nesuteikia įgaliojimų teismui, nagrinėjančiam Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimÄ , kvestionuoti nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusio teismo jau iÅ¡spręstus klausimus, juo labiau - kai bausmė 2/3 dalimis jau yra atlikta. Skunde pažymima, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ yra arti žemos rizikos grupės, sudaro 48 balus, kas savaime yra pakankamu pagrindu taikyti I.

B. lygtinį paleidimÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visÄ eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai, dvigubai ir net trigubai didesniais, todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas I. B. atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas.

Nuteistojo pastebėjimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra pateikta aiÅ¡kių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad I. B. galimai neatitinka aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Skundžiamoje nutartyje tik pateikti pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenį, kas ne tik, kad nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , bet nėra ir negali bÅ«ti laikomi nei aiÅ¡kiais, nei racionaliais motyvais. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų.

Skunde taip pat nurodoma, jog padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu, neiÅ¡nyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, neiÅ¡nyksta netgi iÅ¡nykus teistumui. Todėl padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas taip pat nėra ir negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Nuteistojo įsitikinimu, teiginiai apie jo teistumų skaičių ir veikos pavojingumÄ skundžiamoje nutartyje pateikti visiÅ¡kai nepagrįstai ir netgi neteisėtai.

Su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (kaltė ir jos pripažinimas ar nepripažinimas) taip pat nėra ir negali bÅ«ti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, todėl skundžiamoje nutartyje pateikti nepagrįstai ir netgi neteisėtai. Visi Å¡ie klausimai jau buvo iÅ¡nagrinėti teismo, skyrusio bausmę, nuo to priklausė skirtos bausmės dydis, todėl pakartotinis Å¡ių klausimų kėlimas ar net paminėjimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo skundÄ prašė skundo netenkinti, skundžiamÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nuteistojo I.

B. skundas netenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis I.

B. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje nuteistųjų grupėje, bausmės atlikimo metu dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo tekintojo specialybę, dengia įsiskolinimus, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, yra užpildęs praÅ¡ymÄ mokintis Profesinio rengimo centre, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, užsiima daržininkyste, užpildęs praÅ¡ymÄ lankyti „PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“ programÄ , Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerÄ elgesį tris kartus buvo paskatintas, baustas drausmine tvarka nebuvo.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis I. B. paleistas lygtinai elgsis iÅ¡imtinai įstatymų normose, nėra pakankamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ nustatyta, jog nuteistojo I. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 48 balai iÅ¡ jų statinių kriminogeninių svertinių taÅ¡kų suma 20 balų, likusiÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 28 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mÄ stymu gali pakeisti. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių I.

B. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi, palaiko socialinius ryÅ¡ius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį Å¡iuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 8 kartus (už vagystes, turto prievartavimÄ , sukčiavimÄ , turto pasisavinimÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis), jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi pažeidė vykdymo atidėjimo sÄ lygas.

Å iuo metu bausmę atlieka už smurtavimÄ artimoje aplinkoje. Å ios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumÄ visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti iÅ¡vadas, kurios, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, jog nuteistasis visiÅ¡kai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumÄ ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors nuteistasis I. B. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis, tiek neatliktos bausmės dydis negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Atlikus socialinio tyrimo iÅ¡vados turinio vertinimÄ be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , tai impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, nuostatos vertybių sistemoje (siekia pateisinti tam tikrų taisyklių, reikalavimų nesilaikymÄ tuo, jog mano, kad įstatymai ar taisyklės nėra tobuli).

Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo I. B. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindÄ , lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sÄ lygas, be to Å¡i teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino.

Tai, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kuri aukÅ¡tesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieÅ¡taraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė.

Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė iÅ¡vada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai yra patvirtinę, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir Å¡is klausimas nagrinėtinas tik vertinant bÅ«tent Å¡ios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo I. B. skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvÅ«s, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių iÅ¡nagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios ir tapačios nagrinėjamai bylai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su smurtinio nusikaltimo padarymu esant apsvaigusiam nuo alkoholio, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimÄ neigiamÄ alkoholio vartojimo įtakÄ jo elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo I.

B. skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo I. B. skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                               Giedrius Endriukaitis              Svetlana Jurgaitienė              Valdas Vitunskas