2013-05-08 Nr. AB-1692-3-65-3-00056-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-450/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00056-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 1-15) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-400;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo“;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 15 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo“ ir jame nurodytą sprendimą nederinti pareiškėjų pateiktos UAB „Markai“ kadastrinių matavimų bylos;

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 39KAM-3292;

6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo V. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir priimti sprendimą pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal pateiktą UAB „Markai“ parengtą sklypo kadastro duomenų bylą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 66-68) pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. lSS-(8.5)-400, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 15 d. rašto Nr. 39SD-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo” panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo V. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir priimti sprendimą pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal pateiktą UAB „Markai” parengtą sklypo kadastro duomenų bylą priėmė nagrinėti. Teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje”, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. rašto Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo”, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 39KAM-3292 panaikinimo kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje” nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų specialiojo planavimo procedūros, jis pareiškėjams sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti specialiojo teritorijų planavimo procedūrą, juo nėra patvirtinami Nacionalinės žemės tarnybos konkretūs sprendiniai. Pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijamas aktas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, todėl tokių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl pareiškėjų skundą dėl šio reikalavimo teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo” nurodė, jog šiuo raštu pareiškėjas yra informuojamas apie Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimą pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą be to, jam pasiūlyta išreikšti savo valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo. Pažymėjo, jog toks raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu ar aktu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi jis pareiškėjams nenustato jokių teisių ar pareigų, nesukelia teisinių pasekmių, o informacinio ir aiškinamojo pobūdžio dokumentai nepripažintini aktais, galinčiais būti skundo dalyku administraciniuose teismuose. Remdamasis tuo, teismas pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 39KAM-3292 teismas nurodė, jog jame konstatuoti patikrinimo metu nustatyti rezultatai, tačiau šiame akte jokie sprendimai pareiškėjų atžvilgiu nėra priimami, jis yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, todėl akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą t. y. toks aktas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjų reikalavimai, kuriais jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 15 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo” ir jame nurodytą sprendimą nederinti pareiškėjų pateiktos UAB „Markai” kadastrinių matavimų bylos bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo V. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir priimti sprendimą pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal pateiktą UAB „Markai” parengtą sklypo kadastro duomenų bylą atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl skundas dėl šių reikalavimų priimamas nagrinėti.

Teismas nurodė, jog administracinėje byloje pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-400. Iš šio rašto turinio matyti, kad tai yra Nacionalinės žemės tarnybos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos, priimtas sprendimas, kuriuo buvo nepatenkintas pareiškėjų 2013 m. sausio 31 d. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus priimtų aktų. Šis reikalavimas atitiko ABTĮ reikalavimus ir teismas priėmė jį nagrinėti.

III. Pareiškėjai V. Š. ir V. Š. atskiruoju skundu (b. l. 107-117) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjų skundo reikalavimų ir šioje dalyje pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi siekdami apginti savo nuosavybės teises į sklypo dalį. Pareiškėjai pažymi, jog byloje yra kilęs ginčas dėl jų nuosavybės teisių, pažeidžiamų administraciniais aktais, gynimo. Pabrėžia, jog pareiškėjų ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai motyvuoti aplinkybe, kad servitutinio kelio atkarpa, esanti tarp dviejų įsiterpusio sklypo dalių, nėra sklypo dalis ir pareiškėjai nėra šios kelio atkarpos savininkai. Todėl tarp pareiškėjų ir Nacionalinės žemės tarnybos kilęs ginčas kilo dėl to, kas – pareiškėjai ar valstybė – turi būti laikomas minėtos kelio atkarpos savininku. Tokiu būdu, tarp šalių kilęs ginčas nėra ginčas vien tik dėl teritorijų planavimo procedūros pradėjimo, bet apima klausimus dėl pareiškėjų subjektinių teisių į per jų sklypą ir įsiterpusį sklypą einantį kelią.

Pareiškėjai nurodo, jog sprendimu dėl sklypo formavimo Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad servitutinio kelio dalis, esanti tarp dviejų įsiterpusio sklypo dalių yra valstybinė žemė ir šioje vietoje pradedamas formuoti žemės sklypas bus laisvos valstybinės žemės sklypas. Sprendimu dėl sklypo formavimo Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjams priklausančio sklypo ribose nusprendė formuoti naują žemės sklypą, kuris priklausytų valstybei. Tokiu būdu Nacionalinė žemės tarnyba sprendimu dėl sklypo formavimo faktiškai nusavino pareiškėjams priklausančio sklypo dalį ir paskelbė ją valstybine žeme. Šio sprendimo pagrindu buvo suformuota Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad servitutinio kelio dalis, esanti tarp įsiterpusio sklypo dalių, yra valstybinė žemė, kuria remdamasi Nacionalinė žemės tarnyba vėlesniais sprendimais atsisakė derinti pagal UAB „Markai” parengtą sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje numatyta, jog minėta kelio atkarpa yra pareiškėjų sklypo dalis. Pareiškėjų nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba minėtos servitutinio kelio atkarpos priklausomybės klausimą išsprendė sprendimu dėl sklypo formavimo ir toks administracinis aktas yra tiesiogiai darantis įtaką pareiškėjų teisėms. Nurodo, jog pareiškėjų teises pažeidžia ne tik pats teritorijų planavimo procedūros pradėjimo faktas, tačiau ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas pareiškėjų sklypo ribose formuoti valstybinės žemės sklypą, tokiu būdu nusavinant dalį pareiškėjų sklypo.

Pažymi, jog pareiškėjų teises pažeidė aplinkybė, kad jų valdomame sklype esančio servitutinio kelio atžvilgiu bus vykdoma naujo žemės sklypo formavimo procedūra. Vien naujo sklypo pareiškėjų valdomame sklype formavimo procedūros pradžia reiškia, kad pareiškėjų valdomas sklypo plotas bus atskiriamas, pareiškėjų sklype bus vykdomi matavimai, pareiškėjai nepriėmus galutinio teritorijų planavimo dokumento ir nesuformavus naujojo sklypo negalės naudotis ir disponuoti ginčijama sklypo dalimi.

Pareiškėjai nurodo, jog rašte dėl sklypo formavimo Nacionalinė žemės tarnyba davė konkretų nurodymą pareiškėjams – per 20 darbo dienų pareikšti valią raštu dėl naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo (servitutinio kelio dalies, esančios tarp įsiterpusio sklypo dalių) pirkimo, todėl vien šio termino nustatymas pareiškėjams sukelia konkrečias teisines pasekmes. Jei pareiškėjai, gavę minėtą Nacionalinės žemės tarnybos raštą su nurodymu per nustatytą terminą nuo šio rašto gavimo nusipirkti jiems priklausančią sklypo dalį, negalėtų tokio institucijos sprendimo ginčyti, tai reikštų, kad pareiškėjams yra užkertamas kelias ginti savo nuosavybės teises. Tokiu būdu pareiškėjai negalėtų įrodyti Nacionalinei žemės tarnybai, jog siūlomas pirkti žemės plotas yra jų nuosavybė, ginčyti pasiūlyto pirkti sklypo vietą, dydį. Be to, skundžiame rašte yra nurodyta jo skundimo tvarka.

Pažymi, jog skundžiamas tikrinimo aktas laikytinas dokumentu, kuriame buvo užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos nustatyti UAB „Markai” parengtų sklypo kadastrinių matavimų tariami neatitikimai ir kuris buvo vienas iš teisinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl matavimų derinimo (t. y. atsisakyti derinti šiuos kadastrinius matavimus), kurio teisėtumą pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti. Tikrinimo akte Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad sklypo planas yra sudarytas neteisingai, o tarp įsiterpusio sklypo dalių esanti servitutinio kelio atkarpa turi būti bendro naudojimo. Pabrėžia, jog Nacionalinė žemės tarnyba tikrinimo akte suformavo nuostatą, kad turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuris servitutinio kelio atkarpą, esančią tarp įsiterpusio sklypo dalių, suformuotų kaip atskirą valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėjai remiasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog ginčas yra kompleksinio pobūdžio, dominuojanti ginčo dalis yra tiesiogiai nagrinėtina teisme, todėl visas ginčas yra nagrinėtinas teisme. Pareiškėjams teisines pasekmes sukelia visų šių sprendimų visuma ir visų šių tarpusavyje neatsiejamų sprendimų teisėtumas.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dalis skundžiamų sprendimų neatitinka administracinės bylos dalykui keliamų reikalavimų, pažeidžia teisės į teisminę gynybą principą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjai šiuo metu neturi pagrindo ginčyti sprendimo dėl sklypo formavimo ir rašto dėl sklypo formavimo, o turės ginčyti tik galutinį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl sklypo suformavimo, reiškia, jog pareiškėjai bus priversti inicijuoti naujus teismo procesus, kas pareikalaus papildomų tiek teismo, tiek proceso šalių sąnaudų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog net ir tuo atveju, jeigu Panevėžio apygardos administracinis teismas panaikins Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-400, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 15 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo” ir jame nurodytą sprendimą nederinti pareiškėjų pateiktos UAB „Markai” kadastrinių matavimų bylos ir įpareigos Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo V. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytos žemės sklypo kadastro duomenis ir priims sprendimą pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal pateiktą UAB „Markai” parengtą sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje” bus panaikintas administracine tvarka, o Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. raštas Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo” ir Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 39KAM-3292, neturės teisinių pasekmių.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, jog, tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Pažymi, jog šioje byloje būtina vadovautis 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2 punktas reglamentuoja, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Pažymi, jog pareiškėjas V. Š. pateikė 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Naujųjų Bajorų kaime, Linkmenų sen., Ignalinos r., kadastro duomenis pagal UAB „Markai” matininko S. L. 2012 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo ir kadastro duomenų bylą. Skyriaus specialistas, patikrinęs šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo (natūra grąžinamo žemės sklypo plano) dokumentų, prie šio žemės sklypo ribų ir ploto prijungiamas papildomas 141 kv. m. plotas, t. y. įsiterpusi kelio dalis į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 21, 22 punktais ir nurodo, jog šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai V. Š. ir V. Š. atskiruoju skundu ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje”, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. rašto Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo”, Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 39KAM-3292 panaikinimo kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamų aktų pobūdį ir nepagrįstai konstatavo, kad jie negali būti administracinės bylos dalykais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjų administracinėje byloje pateiktų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jų priimtinumo pasisakys atskirai.

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje”

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 39L-(14.39.36.)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje”, nurodo, jog šiuo sprendimu buvo nuspręsta, kad yra tikslinga pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotą ir parduoti jį besiribojančių sklypų savininkams, nes nėra galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo (b. l. 23).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2012 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 17 straipsnį specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis specialiųjų planų rengimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir uždavinius, gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijas, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio sprendimų, kuriais inicijuojama atitinkamo teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra, teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 (šios nutartys įtrauktos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, apibendrinimą, publikuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23 2012). Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pastebi, jog iš esmės pareiškėjų teises galbūt įtakosiantis administracinis aktas bus priimtas baigiamajame etape. Tuo tarpu skundu pareiškėjai siekia užkirsti kelią tokio planavimo inicijavimui, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai, vadovaujantis aptarta teismų praktika, nėra nagrinėjami teismų. Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šis byloje pareiškėjų pareikštas reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pareiškėjų skunde, atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl pažeidžiamų teisių iš esmės yra prevencinio pobūdžio, t. y. grįsdami reikalavimo pagrįstumą pareiškėjai iš esmės vadovaujasi prielaidomis, nes galimai jiems kilsiančias neigiamas pasekmes susieja ne su šioje byloje ginčijamu sprendimu, kuriuo yra tik nuspęsta, kad yra tikslinga pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektu, bet su galutinio teritorijų planavimo procedūros rezultatu. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas iš anksto neturi teisinio pagrindo vertinti viešojo administravimo subjekto galimų veiksmų, t. y. iškelti ir paneigti ar patvirtinti įvairias prielaidas. Šiuo atveju ginčijamu sprendimu yra tik nuspęsta, kad yra tikslinga pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotą ir parduoti jį besiribojančių sklypų savininkams, todėl šiuo metu dar net negalima daryti išvados, kad ginčijamame sprendime nurodytas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektas bus pradėtas rengti ir apskritai bus patvirtintas, todėl šiuo etapu neįmanoma įvertinti, ar ateityje parengtu vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektu bus pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai.

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo”

Vertindama pareiškėjų skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštą Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo”, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytu raštu pareiškėjai yra informuojami, kad Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 39L-(14.39.36)-4 buvo nuspręsta pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės plotą ir parduoti jį besiribojančių sklypų savininkams, nes nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat pareiškėjai informuojami, kad valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo jie gali pareikšti per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo (b. l. 25-26).

Pasisakydama dėl šio byloje pateikto pareiškėjų reikalavimo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentų. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, suteikiama tam tikra informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A17-966/2006, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-37/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, pabrėžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. rašto Nr. 39SD-(14.39.104.)-37 „Dėl sklypo išpirkimo” turinio matyti, kad jis yra informacinio–aiškinamojo pobūdžio, jame Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius tik informuoja pareiškėjus apie tai, kad buvo nuspręsta pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, paaiškinamas teisinis reguliavimas, susijęs su įsiterpusio žemės sklypo įsigijimu, informuojama apie galimybę išreikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo. Šiame rašte viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjams nėra, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu ar aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl šio reikalavimo (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 39KAM-3292

Kiek tai susiję su pareiškėjų reikalavimu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 39KAM-3292, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytame akte yra konstatuotos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, pastabose pažymėta, kad neteisingai yra suformuotas sklypas ties 5-11, 6-10 gretimybėmis ir bendro naudojimo kelias turi būti 4 metro pločio (b. l. 29).

Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/200, Nr. AS146-201/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 39KAM-3292 yra konstatuoti patikrinimo metu nustatyti rezultatai, tačiau jokie sprendimai pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti, valinių patvarkymų jame nėra numatyta, todėl šio akto teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kita vertus, pastebi, jog ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai, atsižvelgus į teismams suteikiamą kompetenciją. Šiuo atveju pabrėžtina, jog asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje suformavo skundo dalyką, tačiau atsižvelgus į skundžiamų aktų turinį buvo pažymėta, jog jie negali būti savarankiškais administracinės bylos dalykais, tokiais reikalavimais iš esmės pareiškėjų teisės nebus apginamos, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjų argumentai, kad šiuo atveju sprendžiant administracinį ginčą turi būti vadovaujamasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi ir, kadangi ginčo dominuojanti dalis yra tiesiogiai nagrinėtina teisme, visas ginčas turi būti nagrinėjamas teisme, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 str. 1 d.). Su tokiu teisiniu reguliavimu yra susijusi pareiškėjų nurodyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti teisminės gynybos prioriteto principą, nustatydama, kad tuo atveju, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis nėra taikytina, kadangi ginčas kyla ne dėl to, ar atitinkamų pareiškėjų skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priklauso teismo ir ne teismo institucijų kompetencijai, bet dėl to, ar jie gali būti ginčo teisme objektas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų skunde pateiktus reikalavimus ir nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų atsisakydamas juos priimti, todėl pareiškėjų atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų V. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis