04dfcfd2-b8df-453b-a939-d388d6e2a28d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-519-153/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 35.3.6., 52.4.

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui

P. P., atsakovui M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9

d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1532-774/2010 pagal ieÅ¡kovo P. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui M. Z. dėl

nuostolių priteisimo,

Â

n u s t a t ė :

Ieškovas P. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo

M. Z. 2 918 Lt nuostolių atlyginimÄ , 1 500 Lt baudÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 18-19).

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis su atsakovu sutarė, jog atsakovas suremontuos jam priklausantį lengvÄ jį automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), kuris nesivedė. Du mėnesius atsakovas remontavo ginčo automobilį, tačiau po nekvalifikuoto remonto automobilis tapo blogesnės bÅ«klės, nei prieÅ¡ remontÄ . IeÅ¡kovas pagal atsakovo pareikalavimÄ pristatė reikalingas detales, kurias atsakovas remonto metu sugadino, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovo nupirktų detalių, dėl nekokybiÅ¡ko variklio remonto sutriko kitų automobilio dalių darbas. Atsakovas toliau remontuoti automobilį atsisakė, atsisakė atlyginti žalÄ ir ieÅ¡kovo automobilį perdavė į saugojimo aikÅ¡telę. Dėl nekokybiÅ¡ko remonto ir nesuremontuoto ginčo automobilio ieÅ¡kovas patyrė žalÄ : dėl vožtuvų kėliklių – 100 Lt; vožtuvų kėliklių kompensatorių keitimo – 100 Lt; sugadintos sankabos –

500 Lt; sudeginto starterio – 150 Lt; subraižyto deÅ¡inės pusės veidrodėlio korpuso – 200 Lt, sulaužytos juodos plastmasės prie priekinio stiklo – 300 Lt; negrÄ Å¾into slėgio reguliatoriaus – 400 Lt; temperatÅ«ros daviklio – 80 Lt; negrÄ Å¾intų avansu sumokėtų 800 Lt; už saugojimo aikÅ¡telę sumokėtų 288 Lt, iÅ¡ viso – 2918 Lt.

           Atsakovas

M. Z. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad apžiÅ«rėjus ieÅ¡kovo automobilį buvo nustatyta, kad sugedęs automobilio slėgio reguliatorius, pažeista variklio galvutės tarpinė, susidėvėję vožtuvų kompensatoriai ir vožtuvų hidrauliniai kėlikliai bei susidėvėjęs variklio alkÅ«ninio veleno diržas. IeÅ¡kovui pasiÅ«lyta visas iÅ¡vardytas susidėvėjusias detales pakeisti naujomis, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė keisti pagrindinį variklio dirÅ¾Ä , motyvuodamas tuo, jog maÅ¡ina yra skirta pardavimui ir Å¡is keitimas nėra bÅ«tinas. IeÅ¡kovas įspėtas, kad  automobilio variklio pagrindinis diržas yra susidėvėjęs ir bet kuriuo momentu gali nutrÅ«kti bei sugadinti variklio vožtuvus ir visÄ variklio dujų paskirstymo mechanizmÄ , tačiau ieÅ¡kovas keisti diržo nesutiko. Be to, paaiÅ¡kėjo, kad yra sugedusi automobilio sankaba. Remontuojant variklį sankabos ir greičių dėžės detalių blokas nebuvo liestas ir ardomas, todėl negalėjo bÅ«ti pažeistas. PraneÅ¡us ieÅ¡kovui apie sankabos gedimÄ , Å¡is atsisakė tolesnių remonto darbų, motyvuodamas, jog sankaba sugadinta dėl atsakovo kaltės. Po variklio remonto darbų automobilį buvo galima užvesti, variklis dirbo tolygiai, jokių techninių nesklandumų, prijungus prie kompiuterinės testavimo įrangos, nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas už atliktus variklio remonto darbus visiÅ¡kai neatsiskaitė, automobilio iÅ¡ dirbtuvių nepasiėmė, todėl automobilis, praneÅ¡us ieÅ¡kovui, buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę. Atsiėmęs automobilį iÅ¡ automobilių saugojimo aikÅ¡telės bei savo lėšomis susiremontavęs automobilio sankabÄ , ieÅ¡kovas automobilį toliau eksploatavo savo nuožiÅ«ra. Ginčo automobilio variklio diržas nutrÅ«ko dėl objektyvių priežasčių – diržas eksploatuotas ilgiau, negu numato gamintojas, ieÅ¡kovas pats atsakingas už Å¡io gedimo pasekmes. Atsakovas nurodė, kad jis nėra atsakingas už automobilio iÅ¡orinių detalių subraižymÄ , nes Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas, atsiimdamas automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, pasirašė perdavimo aktÄ , kuriame nurodyta,

jog išoriškai apžiūrėjus automobilį jokių sugadinimų nepastebėta. Ieškovo reikalavimas

grÄ Å¾inti 800 Lt yra nepagrįstas, nes Å¡ie pinigai atsakovui buvo sumokėti už atliktÄ darbÄ , nors Å¡alys buvo susitarę, kad automobilio remontas kainuos 1 600 Lt.

Kauno miesto apylinkės

teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo P. P. 42,50

Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

           Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ginčo automobilį įsigijo 2009-02-23. Ginčas kilo dėl atsakovo prievolės atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Tarp Å¡alių raÅ¡ytinė sutartis dėl ginčo automobilio remonto sudaryta nebuvo, tarp jų susiklostė faktiniai rangos teisiniai santykiai. Tikroji Å¡alių valia pagal sudarytÄ Å¾odinę rangos sutartį buvo: ieÅ¡kovui suremontuoti jam priklausantį automobilį, atsakovui – atlikti remonto darbus ir gauti už tai atlyginimÄ Å¡alių sulygta kaina. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad po nekvalifikuoto atsakovo atlikto remonto automobilis tapo blogesnės bÅ«klės, nei prieÅ¡ remontÄ , kad atsakovas remonto metu sugadino jam pateiktas reikalingas detales ir jų negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, o dėl nekokybiÅ¡ko variklio remonto sutriko kitų automobilio dalių darbas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog kad dėl automobilio atskirų detalių sugadinimo ir patirtų nuostolių dydžio kaltas atsakovas. IeÅ¡kovas atsakovo kaltę grindė tik savo asmeniniais samprotavimais ir prielaidomis, tačiau neginčijamų įrodymų nepateikė. Teismas ieÅ¡kovo pateiktų ginčo automobilio detalių ekspertizės (defektavimo) iÅ¡vadų, kuriose nurodyta, kad didžiausia tikimybė, kad diržas buvo pažeistas jį uždedant ir eksploatuojant, plyÅ¡o, laikė raÅ¡ytiniu įrodymu ir neprilygino ekspertizės akto iÅ¡vadoms, nes ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Teismo nuomone, pateiktos iÅ¡vados yra ne kategoriÅ¡kos, o prielaidos, todėl konkreti ieÅ¡kovo automobilio variklio gedimo priežastis nebuvo nustatyta. Ekspertizės (defektavimo) iÅ¡vadose nenurodytas nuostolių dydis. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ginčo automobilis buvo sugadintas dėl atsakovo kaltės, taip pat įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė jo nurodomų realiai patirtų tiesioginių nuostolių dydžio. Teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ , nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Apeliaciniu skundu ieškovas P.

P. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde ieÅ¡kovas pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė Å¡iuos motyvus:

1) teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, specialistų iÅ¡vadas, liudytojų parodymus. Per visÄ bylinėjimosi laikotarpį buvo jaučiamas teismo Å¡aliÅ¡kumas;

2) atsakovo verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs, priimdamas automobilį remontui atsakovas neįformino jokios užsakymų paraiškos, kaip reikalauja automobilių remonto paslaugų tvarka, patvirtinta ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97. Dėl tokio tvarkos pažeidimo atsakovas negalėjo nurodyti garantinio termino, per kurį trūkumai būtų ištaisyti, o padarytus nuostolius atlyginti geruoju atsakovas nesutiko;

3) atsakovas, pažeisdamas automobilių remonto paslaugų tvarkÄ , nederinęs

su ieÅ¡kovu, automobilio remonto darbus perdavė atlikti kitam asmeniui A. Å ., dirbančiam tame pačiame garaže pagal verslo liudijimÄ ;

4) atliekant automobilio defektavimo ekspertizę buvo nustatyta, kad sankaba galėjo sugesti jÄ spaudant esant neveikiančiam varikliui. IÅ¡ nutrÅ«kusio dirželio matyti, kad jis, labiausiai tikėtina, buvo pažeistas jį uždedant ant skriemulių, dėl ko netrukus varikliui veikiant ir nutrÅ«ko, taip sukeldamas dar daugiau gedimų. Ilgai nepaleidžiant variklio buvo perkaitintas ir sugadintas starteris;

5) atsakovas, priimdamas automobilį remontui pažeisdamas automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkÄ , be ieÅ¡kovo sutikimo šį darbÄ perdavęs kitam asmeniui, yra kaltas, nes atsižvelgiant į prievolės (įsipareigojimo) esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek tam tikromis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.

3 d.). Atsakovui vėliau atsiranda palankesnės sÄ lygos prieÅ¡ užsakovÄ Ä¯rodinėjant jo atlikto darbo trÅ«kumus. Atsakovas neįvykdė savo žodinio įsipareigojimo nustatyti gedimus ir juos paÅ¡alinti, gana ilgai laikė pas save automobilį, tačiau teismas nusprendė, kad atsakovas dėl Å¡ių nuostolių nėra kaltas;

6) byloje turėjo bÅ«ti patrauktas atsakovu ir A. Å .. Tik tuomet bÅ«tų galima ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Jis Å¡iuo metu yra tik liudytojas ir taip iÅ¡vengė atsakomybės, nes jo atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas. Dėl Å¡io pažeidimo byla iÅ¡spręsta neteisingai, todėl ji turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui A. Å . patraukiant byloje atsakovu. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas M. Z. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nesutiko su skundu dėl Å¡ių motyvų:

1) apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra kartojami ieÅ¡kinio teiginiai, nenurodyta, kokias konkrečias aplinkybes teismas vertino netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai, kokie konkretÅ«s įrodymai buvo iÅ¡tirti ir vertinti pažeidžiant civilinio proceso įstatymÄ , kokias materialines ir procesines teisės normas teismas pažeidė priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Jokių teisinių argumentų skunde nėra;

2) ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ , keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , tikslinti ieÅ¡kinį, patraukti liudytojÄ A. Å . atsakovu, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo;

3) apeliantas neturi teisinio pagrindo teigti, kad automobilį remontavo A. Š.. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, apeliantas

nepateikė. Aplinkybė, kad A. Š. dirba vienose patalpose su atsakovu, nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo patikėtas automobilio remontas;

4) apeliantas sÄ moningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡galvotais ir aiÅ¡kiai melagingais faktais ir siekia pakenkti atsakovo profesinei reputacijai, o skunde nurodyti argumentai yra niekuo nepagrįsti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymÄ atlikti tam tikrÄ darbÄ , skirtÄ buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo Å¡eimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnis). Toks vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka Å¡iuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui;

b) fizinis asmuo darbų rezultatÄ Ä¯sigyja savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas verčiasi automobilių remonto paslaugų teikimu, todėl  sutiko remontuoti atsakovo automobilį. Å alių paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad raÅ¡ytinė paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, Å¡alys 2009 m. kovo mėnesio pradžioje žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovas suremontuos nevažiuojantį ieÅ¡kovo automobilį „Peugeot 807“, pakeis dalį automobilio detalių. Taigi žodinis Å¡alių susitarimas dėl tiekiamų automobilio remonto paslaugų atitinka vartojimo rangos sutarties sampratÄ (CK 6.672 str.). Tas faktas, jog atsakovas galimai neturėjo galiojančio leidimo teikti automobilio remonto paslaugas, Å¡alių susitarimui, jo kvalifikacijai esminės reikÅ¡mės neturi. Apelianto nurodyti motyvai, jog ieÅ¡kovas dėl pasibaigusio atsakovo leidimo verstis automobilių remontu negalėjo pasinaudoti garantinio remonto paslauga, nėra Å¡iojo byloje reikÅ¡minga, nes Å¡alys dėl garantinių automobilio remonto paslaugų nesitarė ir Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo.

CPK 178 str. pasakyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, vėlesni automobilio gedimai yra tariamai susisiję su automobilio variklio paskirstymo dirželio nutrÅ«kimu. Todėl byloje yra reikÅ¡minga nustatyti, ar atsiradę automobilio detalių gedimai yra susiję su atsakovo veiksmais (remonto paslauga). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas, atsiimdamas automobilį 2009-07-23, patvirtino, kad iÅ¡orinių automobilio sužalojimų nenustatyta (b. l. 9), todėl atmestinas ieÅ¡kovo motyvas, kad automobilis grÄ Å¾intas subraižytu veidrodėliu ir sulaužyta prie prekinio stiklo plastmase, nes minėti sužalojimai, be kitų automobilio sužalojimų, buvo nustatyti UAB „Kauno saulėtekis” (b. l. 67) po to, kai automobilis buvo atsiimtas iÅ¡ automobilio saugojimo vietos.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad UAB „Kauno saulėtekis” ginčo automobilis buvo remontuojamas, ten pat nustatyti įvairūs automobilio gedimai (b. l. 100-101), tačiau vien tas faktas, kad automobilis buvo remontuotas kitoje įmonėje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pakartotinas automobilio remontas buvo atliktas dėl nekokybiškų atsakovo remonto veiksmų, nes byloje nėra įrodymų, kad buvo pakartotinai atliekami atsakovo jau atlikti analogiški darbai. Kaip jau minėta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl remonto darbų apimties, automobilio būklės iki remonto, atskirų detalių susidėvėjimo ir sugadinimo požymių, todėl negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad automobilio remonto išlaidos padidėjo vien dėl atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė nekokybišku remontu.

Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimÄ dėl konstatuotų automobilio gedimų ir bÅ«tinų Å¡iems gedimams paÅ¡alinti darbų apimties, dėl kurių Å¡alys susitarė, teismas vadovaujasi byloje atsakovo paaiÅ¡kinimu, nes ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl ginčo remonto apimties, o iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo matyti, kad ieÅ¡kovas pasitikėjo atsakovo nustatytais automobilio gedimais. Atsakovo paaiÅ¡kinimÄ dėl automobilio remonto patvirtina ir liudytojas A. Å ., kad automobilis pristatytas atsakovui remontuoti nevažiuojantis ir atsakovas nustatė, kas automobilyje neveikia.

Be to, reikšminga yra ir tai, kad ieškovas byloje neįrodinėjo fakto, jog ginčo automobilis po remonto turėjo būti techniškai tvarkingas, važiuojantis. Byloje yra tik ieškovo pateikti dokumentai, kad automobilis yra iš Anglijos ir jis nesivedė (b. l. 18), todėl remiantis šalių paaiškinimu labiau tikėtina, kad šalys susitarė tik dėl atskirų detalių pakeitimo. Tai, kad detalės buvo pakeistos, tačiau automobilis netiko eksploatacijai, taip pat ginčo nėra. Tokiu būdu konstatuojama, kad ieškovas byloje neįrodė, kad automobilio remontas nebuvo tinkamai atliktas dėl atsakovo kompetencijos stokos.

Todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovas minimaliomis sÄ naudomis norėjo automobilį remontuoti neatsižvelgdamas į atsakovo pasiÅ«lymÄ keisti ir kitas automobilio detales, tad veikė savo rizika, buvo nepakankamai apdairus dėl to patyrė nuostolius.

 Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad automobilio techninė bÅ«klė po remonto pablogėjo, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteisingai nustatė automobilio gedimus ir tuo pagrindu teikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymus dėl automobilio remonto pobÅ«džio. Teisėjų kolegija nesivadovauja byloje liudytojų G. P. ir E. P. paaiÅ¡kinimais dėl blogos automobilio variklio bÅ«klės po remonto, nes tai yra subjektyvus liudytojų vertinimas, kuris paremtas tik tuo, jog automobilio variklis dirbo blogai, o vėliau visai nedirbo. Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių neginčytinų įrodymų dėl automobilio techninės bÅ«klės iki remonto, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime taip pat tvirtino, kad automobilis nesivedė (b. l. 18). Å alys neginčija fakto, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl automobilio remonto, kuris buvo susijęs su detalių keitimu. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų ir paaiÅ¡kinimų matyti, kad gedimÄ ir remonto apimtį nustatė atsakovas. Atsakovo nurodymu ieÅ¡kovas nupirko detales, iÅ¡skyrus ginčo dirželį, reikalingas automobilio remontui. Atsakovas tvirtina, kad apžiÅ«rėjus automobilį buvo nustatytas sugedęs slėgio reguliatorius, pažeista variklio galvutės tarpinė, susidėvėję vožtuvų kompensatoriai ir vožtuvų hidrauliniai kėlikliai bei susidėvėjęs variklio alkÅ«ninio veleno diržas. Å ios aplinkybės nėra nuginčytos jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija Å¡ioje byloje vadovausi atsakovo paaiÅ¡kinimu dėl nustatytų ginčo automobilių gedimų ir laiko įrodyta, kad atsakovas sutiko susidėvėjusiais detales – slėgio

reguliatorių, variklio galvutės tarpinę, susidėvėjusius vožtuvų kompensatorius ir vožtuvų hidraulinius kėliklius – pakeisti

veikiančiomis detalėmis. Atsakovo paaiÅ¡kinimu, susidėvėjęs variklio alkÅ«ninio veleno diržas nebuvo keičiamas, nes to nepageidavo ieÅ¡kovas, nors atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad nepakeitus variklio pagrindinio diržo, gali atsirasti kitų automobilio gedimų (variklio vožtuvų ir viso dujų paskirstymo mechanizmo). Toks atsakovo paaiÅ¡kinimas byloje nėra nuginčytas, be to, pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad variklio dirželį keitė tik po to, kai jis nutrÅ«ko. Todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovui atsisakius keisti automobilio variklio dirželį atsakovas variklio pagrindinio diržo nenuėmė, kad buvo bÅ«tina nuimti dirželį keičiant detales dėl kurių pakeitimo Å¡alys susitarė, įrodymų  byloje nepateikta. Todėl nesant įrodymų byloje, kad dėl atsakovo dirbtuvėje atlikto automobilio remonto vėliau buvo sugadintos ekspertui pateiktos automobilio detalės (b. l. 54-55) nėra pagrindo vadovautis byloje ieÅ¡kovo iniciatyva pateiktu defektavimo aktu. Nes nenustačius byloje atsakovo kaltės dėl automobilio variklio dirželio plyÅ¡imo, defektavimo aktas  nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ieÅ¡kovo turėtam nuostoliui nustatyti.

Ieškovo motyvai dėl ginčo automobilio perdavimo remontuoti liudytojui A. Š. nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais, tokių

aplinkybių taip pat nepatvirtino byloje apklaustas liudytojas (b. l. 88), todėl ieÅ¡kovo motyvas A. Å . įtraukti į bylos nagrinėjimÄ atsakovu atmestinas. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu, nes byloje nedalyvavo A. Å .. Nesant įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų pareigų ir teisių, Å¡iuo atveju liudytojo A. Å ., panaikinti teismo sprendimÄ nurodytu apeliaciniame skunde pagrindu priežasčių nėra.

Kiti apelianto motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių apelianto motyvų byloje nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo nekeisti.

        Kolegijos

pirmininkė                                                                        Galina

Blaževič

Kolegijos teisėjos                                                                Â

          Virginija Gudynienė

                                                                                              Â

         Nijolia Indreikienė