2022-12-28 Nr. AB-31949-3-62-3-03043-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1449-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03043-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas, pataisos namai), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis: dušo patalpose nebuvo įrengtos pareiškėjo ir kitų nuteistųjų matomumą ribojančios pertvaros, be to, veisėsi pelėsis, kuris buvo kenksmingas pareiškėjo sveikatai. Atsakovo atstovui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos įstaigoms teisės aktai nenumato pareigos įrengti dušo patalpose atskirų maudymosi kabinų ar pertvarų. Dušuose yra visas reikiamas inventorius. Pertvarų duše nebuvimas, atsakovo atstovo vertinimu, negali būti laikomas savarankišku pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir savaime nelaikomas neteisėtu veiksmu (neveikimu). Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, neįvardijo bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK 45 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų dušo kabinų ir pertvarų, pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Tačiau nustatė, kad vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl buvusio pelėsio dušuose nurodė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, laisvės atėmimo vietose ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nustatęs, kad atsakovo atstovas nepaneigė šio pareiškėjo argumento, teismas jį vertino pareiškėjo naudai, pripažindamas, kad dušo patalpose galėjo būti pelėsio.

8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu bei neužtikrino tinkamų higienos sąlygų. Teismas sutiko, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, diskomfortą, tačiau atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 45 Eur ir priteisė šią sumą iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK.

9. Likusius pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

11. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl dušo patalpos įrengimo, teigia, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga pataisos namams tokias pertvaras įrengti. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo kitų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, atsakovo atstovo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą nurodytu aspektu.

12. Pravieniškių PN-AK laikosi pozicijos, kad neturtinė žala konstatuojama ir atlyginama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir kurie gali būti įvertinami pinigais. Mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą pinigais, pakaktų pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamos ir teisingos satisfakcijos pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

13. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui neužtikrino privatumo naudojantis dušu bei tinkamų higienos sąlygų (duše veisėsi pelėsis), dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 45 Eur kompensaciją.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų duše.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat, sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl šią administracinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: visų pirma, pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, sprendime išdėstė pakankamai nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti; visų antra, teismų praktikoje nurodoma, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04));

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.).

Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

18. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dušuose nebuvo įrengtos kabinos ar pertvaros, ribojančios pareiškėjo ir kitų nuteistųjų matomumą, taip pat, atsakovo atstovas nepaneigė aplinkybės dėl duše buvusio pelėsio, todėl įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgusi į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

19. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikęs materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė