04de2485-bfb4-4f1d-8afd-fec00c45a75e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-8063-886/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03603-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 30.2; 30.3; 3.2.6.1.; 3.1.7.5KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Laima KriaučiÅ«naitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, Marijai TamaÅ¡auskaitei, Ievai Mikalauskaitei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. M., jo atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovui A. L. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Å eÅ¡kauskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. L., J. B. – L., G. S., I. G., I. G., dėl teisės pripažinimo atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo,n u s t a t ė :ieÅ¡kovas K. M. 2015-09-28 patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t. 139-150 b.l.) praÅ¡o:1) nustatyti tarp ieÅ¡kovo K. M. ir atsakovų naudojimosi tvarkÄ pastoge, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 1A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ 2015-09-24 parengtÄ pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ :a) ieÅ¡kovui paskirti naudotis pastogės dalį A, 39,80 kv.m ploto;b) atsakovams A.

L. ir J. B.-L. – B, 14,29 kv.m ploto;c) I. G. ir I. G. – C, 26,53 kv.m ploto;d) G. S. – D, 13,26 kv.m ploto;2) pripažinti ieÅ¡kovui teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir atlikti daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtÄ techninį projektÄ be atsakovų A. L., J. B.-L.s ir G. S. sutikimo.IeÅ¡kovas 2015-09-28 patikslintame ieÅ¡kinyje (1 t. 139-152 b.l.), 2015-04-28 dublike (1 t. 36-41 b.l.) nurodo, kad jam daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalys negyvenamosios pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Negyvenamoji pastogė yra virÅ¡ ieÅ¡kovo buto. IeÅ¡kovas nori rekonstruoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ ir pagal UAB „GBK Archstudija“ parengtÄ rekonstrukcijos projektÄ atlikti statybos darbus: rekonstruoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , prijungiant prie jo 39/100 dalis ieÅ¡kovui priklausančių negyvenamosios pastogės patalpų ir pakeliant daugiabučio gyvenamojo namo stogÄ . Kad galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl rekonstrukcijos leidimo, ieÅ¡kovas turi gauti visų statinio bendraturčių, t.y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų bei neįrengtos pastogės bendrasavininkų, o taip pat ir žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, savininko pritarimus (sutikimus) rekonstrukcijos projektui.

Visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai su ieÅ¡kovo rekonstrukcijos projektu sutiko, iÅ¡skyrus A. L. ir G. S., turinčius bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamai 14/100 ir 13/100 dalių pastogės, jokių kitų patalpų gyvenamajame name jie neturi. Atsakovas A. L. yra žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkas. IeÅ¡kovas kelis kartus žodžiu ir 2014-09-19 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ A. L. dėl sutikimo su UAB „GBK Archstudija“ parengtu rekonstrukcijos projektu, tačiau atsakovas sutikimo nedavė.

Atsakovas 2014-09-30 raÅ¡ytiniame atsisakyme nurodė nepagrįstas, nelogiÅ¡kas ir nemotyvuotas atsisakymo duoti sutikimÄ rekonstrukcijai priežastis. Atsakovas piktnaudžiauja teise, sudaro kliÅ«tis ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisę į statybÄ . Atsakovai A. L. ir J. B. – L. 2015-03-27 atsiliepime į ieÅ¡kinį (22-28 b.l.), 2015-06-02 triplike (1 t. 56-58 b.l.) 2015-10-12 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (1 t. 159-162 b.l.) nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl pastogės rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo.

Atsakovų atsikirtimai į ieÅ¡kinį grindžiami Å¡iais argumentais. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktuose numatytÄ reikalavimÄ , leidimui rekonstruoti statinį gauti statytojas turi patekti statinio bendraturčių sutikimus ir žemės sklypo sutikimÄ . Atsakovas iÅ¡samius argumentus dėl nesutikimo pateikė 2014-09-30 raÅ¡te.

1) Rekonstrukcija pagal ieÅ¡kovo parengtÄ UAB „GBK Archstudija“ projektÄ negalima ir bÅ«tų neteisėta, iÅ¡ esmės pažeistų negyvenamosios patalpos (palėpės) bendraturčių teises. Nei vienam iÅ¡ bendraturčių yra nepriskirta konkreti dalis, o nurodyta tik kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neatskirtos pastogės dalies sujungimas su kitu nuosavybės teisės objektu yra iÅ¡ viso negalimas.

2) Pagal UAB „GBK Archstudija“ parengtÄ projektÄ rekonstravus ieÅ¡kovo butÄ ir įrengus iÅ¡ Å¡io buto atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ pastogės patalpas, ieÅ¡kovui vienam bÅ«tų suteikta galimybė patekti į pastogę. Atsakovui ir kitiems bedraturčiams bÅ«tų apsunkintas atskiros laiptinės į pastogę įrengimas, nes ieÅ¡kovas neturėtų intereso prie to prisidėti;

3) Atlikus rekonstrukcijos darbus, į kuriuos įeina ir stogo pakėlimas, padidės bendras pastato tūris ir užstatymo intensyvumas, dėl ko sumažės galimybė sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, dėl ko galimai sumažės sklypo vertė, tai pažeidžia atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises.

4) Žemės sklypas nuosavybės teise iÅ¡imtinai priklauso tik atsakovui, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kovui sklypu naudojasi, neturėdamas jokios su atsakovu sudarytos sutarties, t.y. be teisinio pagrindo. NeiÅ¡sprendus žemės sklypo naudojimosi įteisinimo klausimo, jokia ieÅ¡kovo planuojama rekonstrukcija nesvarstytina, nes visi rekonstrukcijos darbai vyktų atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriuo ieÅ¡kovas naudojasi neteisėtai. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl teisės į rekonstrukcijÄ tenkintinas;civilinės bylos dalis dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastoge nutrauktina.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovas ir visi atsakovai yra negyvenamosios patalpos – 102,04 kv. m neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios pastate 1A2b, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturčiai. Ieškovui K. M. nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys pastogės, atsakovui A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. B.-L. priklauso 14/100 dalys pastogės, atsakovams I. G. ir I. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys pastogės, atsakovui G.

S. – 13/100 pastogės (2 t. 19-20 b.l., 1 t. 15-16 b.l.).IeÅ¡kovui K. M. nuosavybės teise priklausantis 47,85 kv.m bendrojo ploto butas yra pastato 1A2b ((duomenys neskelbtini), Kaune) antrame aukÅ¡te, t.y. po pastoge. IeÅ¡kovas siekia virÅ¡ jam priklausančio buto esančiÄ palėpės dalį rekonstruoti, pakeliant stogÄ ir įrengiant kambarį ir balkonÄ (2 t. 49 b.l.).IeÅ¡kovas 39/100 dalis neįrengtos pastogės įgijo pagal 2012-05-23 dovanojimo sutartį, o atsakovas A. L. 14/100 palėpės įgijo pagal 2010-10-08 mainų sutartį Nr. 2-3436 (NTR iÅ¡raÅ¡o su istorija duomenys dėl negyvenamosios palėpės, registro Nr. 44/367277, 4.1, 4.2, 4.8 ir 7.8 punktai).Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas 1A2b su ginčo pastoge, nuosavybės teise priklauso atsakovui A.

L. pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktÄ (2 t. 21 b.l.). Atsakovas A. L. taip pat yra ir Å¡iame žemės sklype esančio Å«kinio pastato 2I1ž savininkas pagal 2002-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį, o kartu su atsakove J. B.-L. jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas 4I1p ir garažai 5I1p, 6I1p pagal 2013-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MS-4420, sudarytÄ su Kauno miesto savivaldybe (2 t. 22-23 b.l.). Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ negyvenamosios palėpės patalpomis IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė du reikalavimus: nustatyti naudojimosi tvarkÄ negyvenamosios palėpės patalpomis ir pripažinti teisę į rekonstrukcijÄ be atsakovų sutikimo.Teisminio nagrinėjimo metu Å¡alys, t.y. visi pastogės bendraturčiai, ginÄÄ dėl naudojimosi pastoge tvarkos iÅ¡sprendė taikiai, 2015-10-31 sudarė taikos sutartį (183-185 b.l.) ir pateikė jÄ teismui patvirtinti.

Å alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Å alims žinomos ir iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos dalies nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnio 5 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti Å¡alių taikos sutartį), 294 straipsnio 2 dalyje (bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir CK 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ .

Bendraturčių teisė nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatyta CK 4.81 straipsnyje. Taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja įstatymui, naudojimosi palėpės patalpomis tvarka atitinka bendratučių turimas dalis bendrojoje nuosavybės, nepažeidžia bendraturčių ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl reikalavimo pripažinti teisę į rekonstrukcijÄ be atsakovų sutikimo Antrasis ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti statybos-rekonstrukcijos darbus pareikÅ¡tas visiems pastogės bendraturčiams.

Atsakovai I. G. ir I. G. atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko (1 t. 157-158 b.l.), G. S. 2015-10-14 teismo posėdyje patvirtino, kad su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl palėpės rekonstrukcijos sutinka ir pateikė raÅ¡ytinį sutikimÄ (1 t. 178 b.l.). Ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės atlikti daugiabučio namo rekonstrukcijÄ kilo tarp ieÅ¡kovo ir atsisakiusių duoti sutikimÄ atsakovų - A. L. ir J. B.-L..Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos įstatyme numatyta statytojo pareiga parengti statybos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (3 str. 1 d. 2, 3 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.).

Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, leidimÄ rekonstruoti statinį iÅ¡duodančiai institucijai be kitų dokumentų, bÅ«tina pateikti žemės sklypo savininko, ant kurio stovi norimas rekonstruoti statinys, ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 8 punktai).tam bÅ«tinas statinio bendraturčių ir žemės sklypo savininko sutikimas. Atsakovas A. L., vienas iÅ¡ statinio (negyvenamosios pastogės dalies) bendraturčių ir žemės sklypo, ant kurio stovi norimas rekonstruoti statinys, savininkas, atsisako duoti sutikimÄ ieÅ¡kovo norimai atlikti rekonstrukcijai.

Atsakovas ir jo atstovas 2015-11-13 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti teisę į rekonstrukcijÄ negali bÅ«ti patenkintas, nes bÅ«tų pažeista atsakovo konstitucinė teisė į žemės sklypo nuosavybę. Atsakovas yra vienintelis žemės sklypo savininkas, todėl, jo teigimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai savo reikalavimÄ dėl teisės į rekonstrukcijÄ grindžia CK 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimÄ - Å¡i norma netaikytina, nes ieÅ¡kovas nėra žemės sklypo bendraturtis.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punktÄ tuo atveju, kai statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype, statytojas privalo pateikti sutartį (sutikimÄ ) su Å¡io žemės sklypo savininku, valdytoju ar naudotoju. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas tokio susitarimo su žemės sklypo savininku nepateikė, todėl rekonstrukcija be atsakovo sutikimo negalima.Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad leidimo atlikti rekonstrukcijÄ gavimui turi bÅ«ti taikomas atsakovo minimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkto reikalavimas statytojui gauti žemės sklypo savininko sutikimÄ arba pateikti sutartį su žemė sklypo savininku.

Teismas pažymi, kad atsakovo teiginiai dėl Å¡ios teisės normos taikymo nėra pakankami paneigti ieÅ¡kovo teisę į rekonstrukcijÄ pagal jo pateiktÄ projektÄ , atsakovui atsisakant duoti sutikimÄ .IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro gavus viso gyvenamojo namo 1A2p ir žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylÄ Nr. 17649 (2 tomai) nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr. 1057-v atstatė nuosavybės teises A. O. K. į gyvenamÄ jį namÄ Nr. 1A2/p ir Å«kinius pastatus, Kaune, (duomenys neskelbtini), ir prie jų esantį 978 kv.m žemės sklypÄ ; grÄ Å¾ino natÅ«ra žemės sklypÄ ir 180,72 kv.m. ploto negyvenamÄ sias patalpas, o likusius butus nusprendė grÄ Å¾inti po to, kai Å¡ių butų gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas (NTKR bylos Nr. 1769 2 tomo 19 lapas).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų matyti, kad po nuosavybės teisių įgyvenamÄ jį namÄ 1A2/p atkÅ«rimo, O. A. K. pagal 1999-04-27 pirkimo pardavimo sutartį 0,15 dalis namo pardavė V. L., 0,45 dalis namo pardavė L. K.; 1999-09-16 sudaryta turto atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutartis (NTKR bylos Nr. 1769 2 tomo 47, 56 lapai). Vėliau Å¡iame gyvenamajame name esantys butai buvo parduoti kitiems bendraturčiams, dalis butų buvo suskaidyti į mažesnius butus, kurie suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai (civilinės bylos 2 t. 22-31 b.l.

– NTR iÅ¡raÅ¡ai). Tokiu bÅ«du nuosavybės teisę į Å¡iame name esantį butÄ Nr. 3 ieÅ¡kovas K. M. įgijo pagal 2011-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ ankstesnių savininkų U. O. ir J. O. (2 t. 26 b.l.). IÅ¡ Nekilnojamo turto registro istorinių duomenų matyti, kad po to, kai nuosavybės teisių O. A. K. atkÅ«rimo į visÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , pastarajai sudarant 1999-04-27 gyvenamojo namo dalių pardavimo sutartį, visiÅ¡kai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių teisių į žemės sklypo dalis.

Nebuvo sudaryta susitarimų nei dėl žemės sklypo dalies, proporcingos įgyjamai gyvenamo namo daliai, nei dėl gyvenamuoju namu užstatytos žemės klypo dalies. Po nuosavybės teisių atkÅ«rimo O. K. pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5826 visÄ Å¾emės sklypÄ (įskaitant ir tÄ sklypo dalį, kuri užstatyta gyvenamuoju namu) pardavė atsakovui A. L. (2 t. 21 b.l. – NTR iÅ¡raÅ¡as). Pažymėtina, kad atsakovas A. L., įgydamas 2005-07-05 žemės sklypÄ , neturėjo nuosavybės teisių į jokius Å¡iame žemės sklype esančius statinius: tik po kelių dienų, 2005-07-19, iÅ¡ tos turto savininkės O.

A. K. įgijo Å«kinį pastatÄ 2I1m, kurio užstatymo plotas 20 kv.m, o 13/100 dalis gyvenamosios palėpės įgijo tik 2010-10-08 pagal mainų sutartį Nr. 2-3436 iÅ¡ ankstesnės savininkės G. N.-F. (NTR iÅ¡raÅ¡o su istorija duomenys dėl negyvenamosios palėpės, registro Nr. 44/367277, 4.2, 4.8 ir 7.8 punktai). Gyvenamajame name 1A2p atsakovas A. L. nebuvo įgijęs jokių gyvenamųjų patalpų.IeÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atkÅ«rus nuosavybės teises, gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė, parduodama naujiems savininkams butus, pažadėjo atitinkamas žemės sklypo dalis parduoti tuomet, kai bus sudarytos visų Å¡iame name esančių butų pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau tokios sutartys nebuvo sudarytos, o visas žemės sklypas buvo parduotas vienam asmeniui -atsakovui.

Å iuos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus atitinka iÅ¡ NTR istorinių duomenų nustatytos faktinės aplinkybės: po nuosavybės teisų atkÅ«rimo, viso gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė pardavė žemės sklypÄ ne atitinkamų gyvenamojo namo dalių ir/ar butų pirkėjams, o atsakovui, kuris neturėjo nuosavybės teisių į Å¡iame sklype buvusius statinius.Pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypÄ reglamentuoja CK 6.394 straipsnis, kuriame numatyta, kad pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda nuosavybės, nuomos arba užstatymo teises į tÄ Å¾emės sklypÄ (1 dalis).

Remiantis CK 6.394 straipsnio 2 dalimi, sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. CK 3.694 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti taikoma kartu su Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi (imperatyvi teisės norma). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad kai sudaroma buto daugiabučiame name pirkimo-pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos perduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso sklypo savininkas, kartu su butu turi bÅ«ti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-368-686/2015).Pirminė gyvenamojo namo dalių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1999-04-27, t.y. iki įsigaliojant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui.

Tačiau, nežiÅ«rint į tai, neiÅ¡sprendus klausimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas gyvenamojo namo daliai/butui eksploatuoti, buvo pažeisti bendraturčių teisėti interesai. Pažymėtina, kad Å¡ios klaidos nebuvo iÅ¡taisytos, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, nes nuosavybės teisės į visÄ Å¾emės sklypÄ perleistos 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi vienam asmeniui, tuo metu neturėjusiam jokių teisių į statinius Å¡iame sklype.

Å ia sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai neteko galimybės įgyti atitinkamas žemės sklypo dalis, bÅ«tinas eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis.Atsakovas įsigydamas žemės sklypÄ pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, kad Å¡iame sklype yra gyvenamasis namas, ir kad žemės sklypo savininkė visÄ gyvenamÄ jį namÄ dalimis yra pardavusi kitiems bendraturčiams. Nei civilinėje byloje, nei NTKR byloje nėra jokių duomenų, kad iki atsakovui įsigyjant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , buvo pasiÅ«lyta gyvenamojo bendratučiams įsigyti atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas jų turimoms dalims eksploatuoti.

Nėra jokių duomenų, kad namo bendraturčiai, įsigydami namo dalį (butus) atsisakė pirkti atitinkamas žemės sklypo dalis. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtų faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo perleidimu atsakovui, nustatymas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovo ketinama atlikti rekonstrukcija atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių pažeisti negali.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad po rekonstrukcijos sumažės sklypo vertė.

Iš ieškovo pateikto rekonstrukcijos projekto matyti, kad po rekonstrukcijos atlikimo 978 kv.m. ploto žemės sklype esančio gyvenamojo namo užstatymo plotas nesikeis - išliks 241 kv.m; sklypo užstatymo taip pat tankumas nesikeis - išliks 34,25 proc.; sklypo užstatymo intensyvumas pasikeis labai nežymiai – nuo 46,15 proc. iki 49,98 proc; pastato aukštingumas nepasikeis; nepasikeis nei vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų apsaugos zona (po 5 metrus), nei elektros kabelio apsaugos zona (2 metrai).

Po rekonstrukcijos ieÅ¡kovo buto bendras plotas padidės nuo 47,85 iki 84,63 kv.m, gyvenamasis plotas padidės nuo 27,26 iki 59,56 kv.m, pastogėje bus įrengta 37,48 kv.m ploto patalpa, buto tÅ«ris padidės nuo 128 kub.m iki 301 kub.m (2 t. 45 b.l. - Rekonstrukcijos techninio projekto 8 dalis „Bendrieji statinio rodikliai“).Atsakovas atsisakymÄ duoti sutikimÄ rekonstrukcijai taip pat grindė argumentais, kad po rekonstrukcijos bus apsunkintas patekimas į palėpės patalpas. Å ie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal rekonstrukcijos projektÄ patekimas į palėpės patalpų dalį, kuri lieka naudotis palėpės bendraturčiams, nepasikeis. Patekimas į ieÅ¡kovo rekonstruojamas patalpas palėpėje numatytas iÅ¡ ieÅ¡kovo buto. Taigi rekonstrukcija nepablogins dabar esamos padėties dėl kitų bendratučių patekimo į neįrengtos palėpės patalpas.Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje teigė, kad rekonstrukcijos projektas neatitinka pastogės bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos neįrengtos pastogės patalpomis.

Atsakovo teigimu, ieškovas po rekonstrukcijos naudosis ne tik neįrengtos pastogės dalimi A (39,80 kv.m), bet ir plane nepažymėta pastogės dalimi iki stogo krašto (kurios aukštis mažesnis nei 1,60 m), be to, dalis pastogės patalpos į rekonstruojamas patalpas pastogėje nepatenka. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t. 19 b.l.) ir Pastogės kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 17649 (patalpa 9-1) matyti, kad neįrengtos pastogės kadastro duomenys užfiksuoti 2004-12-17, stogas dvišlaitis, pastogės aukštis nevienodas:

žemiausioje vietoje – 0 m, aukščiausioje - 3,1 m. Pastogės plotas yra 102 kv.m, ir jis nesutampa su gyvenamojo namo užstatymo plotu - 241 kv.m, nes nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti tik pastogės plotui, kuriame pastogės aukštis yra ne mažesnis kaip 1,6 m. inventorizuota ir teisiškai įregistruota tik ta pastogės dalis, kurios aukštis didesnis nei 1,60 m.Kadastro duomenų nustatymo metu (2004-12-17) galiojo Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ kurio 5.27, 5.28 punktuose pateiktos pastogės (palėpės) ir jos patalpų (mansardos, mezonino) apibrėžtys ir nustatyti tokioms patalpoms keliami aukščio reikalavimai.

Pastogės ir jos patalpų samprata pateikiama Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, iÅ¡orės atitvarų ir Å¡laitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Ä® mansardos plotÄ neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukÅ¡tis nuo grindų pavirÅ¡iaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m.

IÅ¡ esmės tokia pati nuostata, skirta reglamentuoti pastogės patalpų aukÅ¡tį, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotÄ , neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Inventorizuotos ir teisiÅ¡kai įregistruotos pastogės plotas - 102,04 kv. m - atitinka šį teisinį reglamentavimÄ .Neįrengtos pastogės patalpa suformuota ir įregistruota atskiru daiktu, kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės dalis nustatyta ir sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos neįrengtos ir neizoliuotos pastogės dalimi.

Ä®registravus neįrengtÄ pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeitė – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014)IeÅ¡kovo ketinamos atlikti rekonstrukcijos esmės – virÅ¡ jo buto esančios buto dalies palėpės stogo pakėlimas, įrengiant gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

BÅ«tent dėl tokios rekonstrukcijos atlikimo ieÅ¡kovas ir kreipėsi į atsakovÄ dėl sutikimo, o Å¡iam atsisakius – į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Pagal rekonstrukcijos projektÄ ieÅ¡kovas įsirengs (rekonstruos, pakeldamas dalį Å¡laitinio stogo) tik tÄ palėpės dalį, kuri yra virÅ¡ ieÅ¡kovo buto, taigi nei vieno palėpės bendraturčio teisių toks rekonstrukcijos projektas nepažeis.Pažymėtina, kad sutikimus ieÅ¡kovo rekonstrukcijos projektui yra pateikę ne tik visi kiti pastogės bendraturčiai (I.

G., I. G. ir G. S.), bet ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai: R. A., I. A. – B., J. D., V. B., A. B., I. G., I. G. (1 t. 89-95 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d.

Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendrÄ ja dalines nuosavybe valdomo daikto rekonstrukcijÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas ir akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimÄ rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymÄ pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-680/2013; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).Atsakovas A.

L. kartu su sutuoktine J. B. L., kaip statinio (pastogės) bendraturčiai, ir žemės sklypo savininkas, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, sutikimo statinio rekonstrukcijos darbams nedavė ir nenurodė pagrįstų bei motyvuotų tokio atsisakymo priežasčių. Atsakovai nepateikė priežasčių patvirtinančių, kad dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iÅ¡ esmės.Teismui konstatavus, kad atsakovai A. L. ir J. B. L. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ rekonstrukcijai atlikti, yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo teisę atlikti daugiabučio namo rekonstrukcijÄ be atsakovo sutikimo pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtÄ rekonstrukcijos techninį projektÄ (CK 1.138 str. 1 d. 1 p., CK 1.137 str. 3d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys bandė ginÄÄ spręsti taikiai, tačiau taikus susitarimas tik dalyje reikalavimų.

Atsakovas nepasinaudojo galimybe ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Tenkinus ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir teisinės pagalbos iÅ¡laidos.Už du ieÅ¡kinio reikalavimus (pripažinti teisę į rekonstrukcijÄ be atsakovo sutikimo ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ ) ieÅ¡kovo atstovas sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, už kiekvienÄ reikalavimÄ po 31 Eur, 2015-02-25 ir 2015-09-28 mokėjimo nurodymais AB SEB banke (2 t. 14 b.l.).

Nutraukus civilinės bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovo atstovui grÄ Å¾intina 75 proc. už šį reikalavimÄ sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 23,25 Eur, likusi dalis (7,75 Eur) pagal taikos sutarties sÄ lygas neatlygintina. Tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo teisės į rekonstrukcijÄ , 31 Eur žyminio mokesčio priteistina iÅ¡ atsakovo A. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovÄ atstovavo advokatas Domas Pakėnas pagal 2014-10-28 sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 07/16 (2 t. 15 b.l.).

Å ioje byloje ieÅ¡kovas patyrė 880 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal patvirtinančius dokumentus: 2015-10-15 pinigų priėmimo kvitÄ 880 Eur sumai, PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir ataskaitÄ apie suteiktas paslaugas (2 t. 8-10 b.l.). IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nurodytus maksimalius dydžius, todėl patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo.AtsakovÄ A.

L. atstovavo advokatas Mindaugas Å eÅ¡kauskis pagal 2011-11-03 teisinių paslaugų sutartį Nr. 172 (1 t. 29 b.l.). Atsakovas patyrė 1548,20 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų pagal Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus: 1) 2015-10-15 praÅ¡ymÄ dėl 1112,6 Eur iÅ¡laidų priteisimo su ataskaita apie suteiktas paslaugas, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir mokėjimo nurodymÄ (1 t. 159-169 b.l.), kurie patvirtina sumokėtas lėšas: 2015-03-18 – 500 Eur; 2015-04-20 – 109,84 Eur; 2015-07-28 – 290,40 Eur, 2015-10-14 – 212,36 Eur (1 t. 167, 169 b.l.);

2) pagal 2015-11-12 praÅ¡ymÄ priteisti dėl 235,60 Eur iÅ¡laidų su ataskaita, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir 2015-11-12 mokėjimo nurodymu dėl sumokėtų 435,60 Eur. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1348,20 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t.y. mažiau 200 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui sumokėti pagal taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos pastogės patalpomis nustatymo.CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į priežastis,.

Dėl kurių jos patirtos. Å ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį tikslino du kartus, nes įtraukė atsakovais visus pastogės bendraturčius ir pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Po to, kai Å¡alys pateikė taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos, bylos nagrinėjimo apimtis susiaurėjo, nes atsakovas pripažino, kad nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl naudojimo tvarkos nustatymo, šį klausimÄ buvo galima iÅ¡spręsti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Atsižvelgus į tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieÅ¡kovui tikslinant ieÅ¡kinio reikalavimus ir įtraukiant naujus atsakovus, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir taikos sutartimi ieÅ¡kovo prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ atlyginti atsakovui 200 Eur iÅ¡laidų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina bendra teisinių paslaugų iÅ¡laidų suma mažintina pusiau, t.y. iki 400 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių valstybei nepriteistinos, nes atsižvelgus į taikos sutartyje ieÅ¡kovo prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ atlyginti dalį Å¡ių iÅ¡laidų, kiekvienai Å¡aliai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismasn u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį tenkinti.

Pripažinti ieÅ¡kovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtÄ techninį projektÄ be atsakovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B.-L. (asmens kodas 347211070016) sutikimo.Patvirtinti 2015 m. spalio 31 d. taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovai A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J.

B.-L. (asmens kodas 347211070016), G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitarė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastoge, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate lA2b, kurio unikalus Nr. 1993-8031-8018, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal 2015-09-24 UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtÄ pastogės naudojimo tvarkos nustatymo planÄ (pridedamÄ prie Å¡ios taikos sutarties):1) K. M. paskirti naudotis pastogės dalimi A, 39,80 kv.m ploto,2) A.

L. ir J. B.-L. paskirti naudotis pastogės dalimi B, 14,29 kv.m ploto,3) I. G. ir I. G. paskirti naudotis pastogės dalimi C, 26,53 kv.m ploto,4) G. S. paskirti naudotis pastogės dalimi D, 13,26 kv.m ploto.2. IeÅ¡kovas įsipareigoja sumokėti atsakovui A. L. 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Å¡i taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Å iame punkte nurodytos piniginės lėšos atsakovui A. L. turi bÅ«ti sumokėtos į jo banko sÄ skaitÄ LT33 2140 0300 0287 3260 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje.3.

Valstybės iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja padengti ieÅ¡kovas.4. Kiekvienos sutarties Å¡alies turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su Å¡ia taikos sutartimi iÅ¡spręstu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu dėl naudojimosi pastoge ir neaptartos Å¡ioje taikos sutartyje, neatlyginamos ir lieka Å¡alims.5. Å alims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 str. 3 d., 293 str. 3 p., 137 str. 2 d. 4 p. (teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti Å¡alių taikos sutartį) ir 294 str. 2 d. (bylÄ nutraukus, vėl kreiptis i teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), taip pat CK 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (resjudicata galiÄ ).Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovo K.

M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastogės patalpomis.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo K. M. atstovui advokatui Domui Pakėnui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį sumokėto žyminio mokesčio - 23,25 Eur (dvideÅ¡imt tris Eur 25 ct).Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 31 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Laima Kriaučiūnaitė