04dd6dcb-da24-41ae-a90f-6c4e3175d014 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-914-320/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02765-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 22 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. G. (toliau– ir pareiÅ¡kėjas, ir R. G.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 500 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2020 m. lapkričio 4 d., dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau– ir atsakovės atstovė, ir LAVL) netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvimo LAVL laikotarpiu, jo gyvenamojoje patalpoje langai buvo be užuolaidų, o prieÅ¡ais, netoliese, buvo kitas LAVL pastatas per kurio langus kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis nusirenginėja ir atlikinėja gydymo procedÅ«ras, ko pasėkoje buvo pažeista jo teisė į privatumÄ . Be to, gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo raÅ¡yti ir normaliai pavalgyti. LAVL telefonu ir pasivaikščiojimo kiemeliais naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, bet po jų nebuvo atliekama dezinfekcija.

PareiÅ¡kėjas patyrė emocinę depresijÄ , psichologinius sukrėtimus, buvo pažeistas jo orumas. Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atvykęs nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde minimų nusiskundimų, už ginčui aktualų laikotarpį jau yra kreipęsis į teismÄ , administracinėje byloje Nr. 1-3073-554/2019, kurioje pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. LAVL taikytini gydymo įstaigų aprÅ«pinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011), kurioje nenumatyta, kad palatose turi bÅ«ti stalas.

LAVL langai įrengti, taip kaip numatyta teisės aktuose. LAVL Vidaus ligų skyriuje buvo du telefono aparatai: pirmame aukÅ¡te bei antrame aukÅ¡te. LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje buvo taip pat du telefono aparatai: antrame aukÅ¡te bei trečiame aukÅ¡te. PareiÅ¡kėjas kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis viename aukÅ¡te nebuvo patalpintas. LAVL suimtieji (nuteistieji) sergantys (ar yra įtariami, kad serga) užkrečiamomis ligomis, pasivaikščioti vedami pagal nustatytÄ dienotvarkę į atskirÄ pasivaikščiojimo kimelį, kuris po pasivaikščiojimo yra dezinfekuojamas.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dalis administracinės bylos nutraukiama, kita skundo dalis atmetama. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr.1-3073-554/2019 pagal R. G. analogiÅ¡kÄ skundas dėl sÄ lygų, susijusių su LAVL gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, langais ir privatumu, laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.

Minėtoje administracinėje byloje Nr.1-3073-554/2019 priimtas teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl byla dėl Å¡ios skundo dalies nutrauktina ABTÄ® 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Kita skundo dalis atmestina. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiais nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2020 m. lapkričio 4 d. Atsižvelgus į tai, kad dalis bylos aukščiau nurodytais pagrindais nutraukiama, skundžiamas laikotarpis skundo dalyje dėl LAVL gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, langų ir privatumo, yra nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d., likusioje pareiÅ¡kėjo skundo dalyje ( dėl kietojo inventoriaus, bei teisės į saugiÄ aplinkÄ ) skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl privatumo gyvenamojoje vietoje.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bÅ«nant LAVL nebuvo užtikrintas kameroje (palatoje) privatumas, t. y. ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį galėjo stebėti kiti nuteistieji ir LAVL personalas per langÄ . Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punkte numatyta, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtos ant langų užuolaidos. Be to, atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukÅ¡tis nuo žemės iki lango pirmajame aukÅ¡te yra nuo 85 cm iki 90 cm, matomumÄ mažina ir iÅ¡ iÅ¡orės įrengtos grotos.

Abejoti tokiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovės atsiliepimÄ taip pat jų nekvestionavo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , į atstumÄ tarp pastato, kuriame pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, ir Å¡alia esančio pastato, į grotų buvimÄ ant gyvenamųjų patalpų, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo kamerose neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kietojo inventoriaus. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LAVL gyvenamosiose patalpose nebuvo stalo, todėl negalėjo raÅ¡yti ir normaliai pavalgyti. Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Stalo buvimas palatoje, pagal Higienos normÄ HN 47:2011, nėra numatytas. LAVL taikoma Higienos norma HN 47:2011, todėl LAVL gyvenamosiose patalpose pagrįstai nebuvo stalų ir pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje skundo dalyje atmetami.

Dėl teisės į saugiÄ aplinkÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LAVL telefonu ir pasivaikščiojimo kiemeliais naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, bet po jų nebuvo atliekama dezinfekcija. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau– ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraujÄ ir (ar) kitus kÅ«no skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas).

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 21 punkte nustatyta, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga Å¡ios higienos normos 1 ir 2 prieduose iÅ¡vardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orÄ (su dalelėmis), taikomos standartinės ir Å¡ios papildomos izoliavimo priemonės:

1) pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje guldomas į izoliavimo palatÄ , kurioje nustatytas neigiamas slėgis;

2) nesant palatos, kurioje nustatytas neigiamas slėgis, pacientas guldomas į atskirÄ vienvietę palatÄ arba į palatÄ , kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija;

3) palatos durys visÄ laikÄ turi bÅ«ti uždarytos;

4) darbuotojai, įeinantys į paciento, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, palatÄ arba atliekantys procedÅ«ras, kurių metu gali bÅ«ti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai, turi užsidėti respiratorių;

5) darbuotojai, įeinantys į palatÄ , kurioje izoliuotas sergantis raupais pacientas arba kuriam diagnozuoti raupai, arba Å¡iam pacientui atliekamos procedÅ«ros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti respiratorių;

6) sergančiam kvėpavimo organų tuberkulioze ir iÅ¡skiriančiam tuberkuliozės mikobakterijas pacientui taikomos Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 3.2 punkte nustatytos izoliavimo priemonės. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 22 punkte nustatyta, kad, jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga Å¡ios higienos normos 1 ir 2 prieduose iÅ¡vardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orÄ (su dalelėmis arba su laÅ¡eliais), iÅ¡vežamas arba iÅ¡vedamas iÅ¡ palatos, jam uždedama medicininė kaukė.

Byloje nėra duomenų, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteigia, kad atsakovės atstovė Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Be to, atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL suimtieji (nuteistieji) sergantys (ar yra įtariami, kad serga) užkrečiamomis ligomis, remiantis BVK 103 straipsniu, vedami pasivaikščioti pagal nustatytÄ dienotvarkę į atskirÄ pasivaikščiojimo kimelį, kuris po pasivaikščiojimo yra dezinfekuojamas. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu LAVL patalpos buvo įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, bet jose telefonų įrengimas nebuvo reglamentuotas.

Be to atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje buvo du telefono aparatai – pirmame aukÅ¡te bei antrame aukÅ¡te, bei LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje buvo taip pat du telefono aparatai – antrame aukÅ¡te bei trečiame aukÅ¡te. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis viename aukÅ¡te nebuvo patalpintas, todėl negalėjo naudotis telefono aparatais, kuriais naudojosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Atsakovės atstovės pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ aplinkÄ LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sÄ lygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo R.

G. skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su Laisvės atėmimo vietų ligoninės gyvenamųjų patalpų langais ir privatumu, laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. KitÄ pareiÅ¡kėjo R. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė