04d85a19-e47c-4962-932b-7a41b5943685 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-927-230/2017 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02393-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

D. ir atsakovo K. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. D. ieÅ¡kinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo K. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. D. ieÅ¡kinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo K. D. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalÄ , nepilnamečio sÅ«naus O. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jo pilnametystės nustatyti su ieÅ¡kove, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 800 Eur piniginę kompensacijÄ už parduotÄ kemperį ir kurÄ , įgytÄ namui Å¡ildyti 2015-2016 m. sezonui, 3 745 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus O.

D. iÅ¡laikymÄ turtu, t. y. ½ dalį 29 400 Eur vertės 0,4630 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2015-06-01 priteisti iÅ¡ atsakovo 5 400 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimÄ .

2. Atsakovas K. D. prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus O. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal motinos J. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo K. D. nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motinÄ J.

D., po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti turėtÄ pavardę, o ieÅ¡kovei pagal jos pasirinkimÄ , padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir pagal atsakovo pateiktÄ tvarkÄ , nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal 2016 m. vasario 25 d. UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ , nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ pagal projektuotojo A. G. 2016 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus projektÄ Nr. 05/16, nustatyti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi O.

D., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko Å¡alims santuokines pavardes, priteisė iÅ¡ atsakovo K. D. po 200 Eur periodinių kasmėnesinių iÅ¡mokų nepilnamečio sÅ«naus O. D. iÅ¡laikymui nuo 2015-06-01 iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nustatant, kad Å¡iomis iÅ¡mokomis uzufrukto teise naudosis nepilnamečio motina J.

D., nustatė nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jo pilnametystės su motina, nustatė atsakovo K. D. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , padalino santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal projektuotojo A. G. 2016 m. supaprastintÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo (naudojimosi) projektÄ Nr. 05/16, su paaiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, nustatė 0,4630 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB ,,Pasoda“ 2016-08-10 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ , priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 598 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 750 Eur piniginę kompensacijÄ už parduotÄ automobilį „Hyundai Getz“, kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 148,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 849,73 Eur valstybei, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 744,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 1 047,73 Eur valstybei.

4. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus byloje, sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 straipsnio nuostatas dėl sutuoktinių pareigų vykdymo, todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo klausimo teismas nesprendė.

5. Teismas iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų taip pat nustatė, kad vaikų vardu yra sumokėti mokesčiai už darželį, ugdymÄ , kiti mokesčiai, perkamas sportinis inventorius, mokamos už vaikÄ draudimo įmokos, pervestos dvi piniginės perlaidos ieÅ¡kovei 2013-03-18 ir 2013-04-17. Liudytoja D. D. patvirtino, kad atsakovas visada teikė vaikams iÅ¡laikymÄ . TÄ netiesiogiai patvirtina ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, be to, iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ 2015 metų vasarÄ , ir tik po to buvo pateiktas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nėra pagrįstas.

6. Atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, teismas sprendė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistina po 200 Eur kasmėnesinių iÅ¡mokų, todėl skiriant po 200 Eur nuo 2015-06-10 iki jo pilnametystės, reikėtų 22 333 Eur dydžio sumos. Priteisus vaikui iÅ¡laikymÄ turtu, Å¡alims nenurodžius pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, vadovaujantis Å¡alių nurodyta turto verte ir atsakovui priteisus net ir kitÄ 2 000 Eur vertės žemės sklypÄ , iÅ¡kiltų piniginės kompensacijos mokėjimo klausimas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji kompensacijos sumokėti negali, taip pat nesutinka, kad atsakovas jai sumokėtų piniginę kompensacijÄ už priklausančiÄ turto dalį. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad vienai ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti namÄ yra sudėtinga, dėl namo iÅ¡laikymo atsiranda skolos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog vaikui naudingiau gauti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, nes taip tolygiau ir realiau bÅ«tų tenkinami vaiko interesai, prieÅ¡ingu atveju, vienai ieÅ¡kovei tektų pareiga iÅ¡laikyti turtÄ ir tenkinti vaiko poreikius.

Todėl teismas sprendė, kad sÅ«naus poreikiai geriausiai bus patenkinti, priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2015-06-10 iki vaiko pilnametystės.

7. Šalys taip pat prašė padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, atsakovui priskiriant naudotis pirmuoju aukštu, kuriame įrengta virtuvė su integruota buitine technika, svetainė, o atsakovei – antras aukštas, kuriame yra įrengta vonia, atitinkamai padalijo ir daiktus, esančius tose patalpose, daiktų vertę nustatant pagal šalių nurodytas vertes, išvedant jų vidurkį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.

Apeliaciniu skundu atsakovas K. D. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nepilnamečio O. D. naudai nuo 2015 m. birželio 1 d. priteisti po 150 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai taikė iÅ¡laikymo teikimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus ir nepagrįstai 200 Eur iÅ¡laikymÄ pripažino, kaip pagrįstÄ ir priteistinÄ , ieÅ¡kovei neįvykdžius reikalavimo įrodyti tokios apimties iÅ¡laikymo reikalingumÄ objektyviomis priemonėmis – kvitais ar kitais mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais realias vaiko iÅ¡laikymui/jo poreikių tenkinimui patirtas iÅ¡laidas ir (ar) pan. 1.2.

Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , vertino tik byloje esantį formalų įrodymÄ â€“ ieÅ¡kovės sudarytÄ ir į bylÄ pateiktÄ vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodytos iÅ¡laidos konkrečių vaiko poreikių tenkinimui jokiais kitais objektyviais įrodymais nebuvo pagrįstos. 1.3. Teismas atsižvelgė į sÅ«naus lavinimui patiriamas iÅ¡laidas, kurios teismo sprendimo dienÄ net nebuvo patiriamos, t. y. sÅ«nus nelanko jokių nurodytų bÅ«relių ir, kaip pažymėta teismo sprendime, yra visiÅ¡kai sveikas vaikas, neturintis jokių specialių su sveikata susijusių poreikių (kas galimai, jiems egzistuojant, nulemtų papildomas iÅ¡laidas sveikatos stiprinimui).

Taigi siekiant sudaryti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, turi bÅ«ti patenkinti tik jo poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir laisvalaikiui, todėl teikiant po 150 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, tokia pat dalimi prisidedant ieÅ¡kovei, pastarieji poreikiai bÅ«tų pilnai patenkinti. 1.4. Sprendžiant iÅ¡laikymo klausimÄ svarbu įvertinti tiek nepilnamečio vaiko, kurio atžvilgiu priteistinas iÅ¡laikymas, realius poreikius, tiek jo tėvų finansines galimybes, tačiau nei poreikiai, nei finansinės galimybės visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nebuvo įvertinti. 1.5.

IeÅ¡kovei neįrodžius, kad nepilnamečiam sÅ«nui yra reikalingas 400 Eur per mėnesį iÅ¡laikymas (virÅ¡ijantis teismo sprendimo priėmimo metu nustatytÄ minimalų atlyginimÄ , sudarantį 380 Eur), neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių tapataus dydžio iÅ¡laikymÄ teismas priteisė laikotarpyje nuo 2015-06-01, kai minimalus mėnesinis atlyginimas Å¡alyje siekė 300 Eur per mėnesį.

9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. D. praÅ¡o pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ dalyse dėl santuokos nutraukimo priežasties, iÅ¡laikymo priteisimo, kilnojamųjų daiktų priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo, žyminio mokesčio priteisimo ir nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo K. D. nepilnamečio sÅ«naus O. D. iÅ¡laikymÄ turtu, t. y. priteisti ½ dalį 29 400 Eur vertės 0,4630 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei J.

D. Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: 2 485 Eur vertės virtuvės komplektÄ su integruota buitine technika (Å¡aldytuvas, orkaitė, indaplovė, elektrinė viryklė), 870 Eur vertės židinį-krosnelę, 870 Eur vertės spintÄ , apdėtÄ akmens plokÅ¡te, 110 Eur vertės dujinę viryklę, 75 Eur televizorių, 150 Eur vertės bidė, 200 Eur vertės tualetÄ su dangčiu, 1 160 Eur vertės voniÄ , 300 Eur vertės skalbimo maÅ¡inÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo K. D. už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2015-06-01 5 400 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

D. 517 Eur žyminį mokestį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę bei paneigiančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, reikÅ¡mę ir nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pateikė teismui baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nes ieÅ¡kovei padarė sveikatos sutrikdymÄ , t. y. buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę.

Todėl santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo kaltės. 2.2. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ baudžiamÄ jį įsakymÄ , nepagrįstai padarė prielaidÄ , jog tÄ pačiÄ dienÄ ir atsakovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, galimai dėl sutuoktinės veiksmų. Tačiau nei vykusio ikiteisminio tyrimo metu, nei remiantis kitais Å¡ioje byloje esančiais įrodymais, nėra įrodyta ieÅ¡kovės kaltė dėl atsakovo sužeidimų. 2.3. Atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo įrodo ir CK 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpcija, kuri turi bÅ«ti taikoma tada, kai sutuoktinis palieka Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

IeÅ¡kovė byloje nurodė, jog atsakovas 2015 m. liepos mėn. slapta iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų ir iki Å¡iol negyvena su Å¡eima (praėję daugiau nei vieneri metai). Atsakovas ne tik negyveno kartu su Å¡eima, tačiau ir ja visiÅ¡kai nesirÅ«pino, neskyrė pinigų namų iÅ¡laikymui, dukros S. D. mokslams, sÅ«nui O. D., ieÅ¡kovei, kitiems bÅ«tiniems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovo pateikti duomenys apie mokamas įmokas už gyvybės draudimÄ bei anksčiau mokėtas įmokas už darželį, keletÄ kartų pirktÄ sportinį inventorių neįrodo, jog jis laikotarpyje nuo 2013 m. liepos mėn. iki bylos iÅ¡kėlimo nuolatos, sistemingai bent iÅ¡ dalies tenkino savo nepilnamečio vaiko poreikius. 2.4.

Teismas, pripažindamas abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo, kaip vienu iÅ¡ įrodymų vadovavosi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus nutarimais ir darė prielaidÄ , jog konfliktai tarp sutuoktinių kildavo dažnai, bÅ«davo kviečiama policija, tačiau atsisakoma pradėti administracinę teisenÄ , kartais su Å¡alimis bÅ«davo pravedamas prevencinis-aiÅ¡kinamasis pokalbis. Tačiau vien Å¡ie nutarimai ar policijos kvietimo faktai nepagrindžia abiejų sutuoktinių kaltės, o teismas nesigilino į pačių konfliktų esmę, jų turinį, priežastis.

Aptariami nutarimai bei policijos kvietimo faktai suponuoja tai, kad ieškovė yra linkusi spręsti ginčus teisėtais būdais. 2.5. Šalių gyvenamasis namas faktiškai negali būti padalinamas. Be to, ginčo šalių interesai priešingi, jų santykiai komplikuoti, ypač konfliktiški. Todėl teismui netenkinus ieškovės prašymo ir nepriteisus iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo natūra, kyla reali grėsmė, jog vaikas augs nuolatos matydamas konfliktuojančias ginčo šalis, fizinio ar psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu apraiškas, nuo kurių gali nukentėti ir pats vaikas. 2.6.

Atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita yra su trÅ«kumais, o teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuokÄ , turėjo pareigÄ teisingai sudaryti sutuoktinių bendro turto balansÄ . To pasėkoje sumažėtų iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydis. Be to, ieÅ¡kovei priteistinas įsiskolinimas už nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo. Esant Å¡ioms dviem aplinkybėms ne tik pagerėtų ieÅ¡kovės finansinė situacija, bet ir atsakovui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį priteisus iÅ¡laikymui natÅ«ra, kompensacijos dydis susidengtų su priteistinomis sumomis arba kompensacijos dydis bÅ«tų toks nedidelis, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pajėgi jÄ iÅ¡mokėti. 2.7.

Tam tikri kilnojamieji daiktai yra pritaikyti išimtinai šalių gyvenamojo namo reikmėms ir erdvei ir yra integruoti name, todėl jame turėtų ir likti, kaip pagrindinio nekilnojamojo daikto priklausiniai, kurie akivaizdžiai negali būti atskiriami be žalos šalių namui. Daiktai, kurie neatskirtini nuo namo, yra virtuvės komplektas su integruota buitine technika, name įmontuotas židinys-krosnelė, spinta, apdėta akmens plokšte. Šie daiktai akivaizdžiai patenka į dalinamo šalių gyvenamojo namo vertę, todėl neturėtų sudaryti atskiro turtinio reikalavimo. 2.8.

Teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Atsakovo byloje nurodytos iÅ¡laidos sportiniam inventoriui ar sumokant kelias įmokas už darželį nepagrindžia to, jog atsakovas teikė nuolatinį, sistemingÄ iÅ¡laikymÄ lygiomis dalimis su ieÅ¡kove bÅ«tinųjų, kasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovo pateikti duomenys apie gyvybės draudimo įmokų mokėjimÄ negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡laikymo forma, nes tai nėra bÅ«tinųjų, kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Vien tik faktas, kad atsakovas gyveno tuose pačiuose namuose iki 2015 m. liepos mėn., neleidžia daryti prielaidos, jog atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima. Liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2013 m. kovo 1 d. sistemingai neatliko savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ ar vesti bendrÄ Å¡eimos Å«kį, ko pasėkoje susidarė ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ . 2.9. Teismas, tenkindamas reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, kad buvo patenkinta po ½ Å¡alių reikalavimų, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti visÄ jos mokėtinÄ 1 034 Eur žyminį mokestį valstybei, t. y. pilnÄ Å¾yminio mokesčio dydį.

10. IeÅ¡kovė J. D. atsiliepimu į atsakovo K. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis yra pagrįstas ir nepažeidžiantis proporcingumo principo, iÅ¡laikantis pusiausvyrÄ tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų įrodyta atsakovo sudėtinga finansinė padėtis. Atsakovas turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, nuosavÄ verslÄ , nėra pateikęs duomenų, jog turi įsiskolinimų kreditoriams ar kitokių turtinių prievolių.

Atsakovas yra dviejų vaikų tėvas, tačiau su pilnamete dukra artimų santykių nepalaiko, jos materialiai neremia ir neiÅ¡laiko, taigi sÅ«nus O. D. yra vienintelis jo iÅ¡laikytinis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismo priteista iÅ¡laikymo suma atsakovui galėtų bÅ«ti nepakeliama naÅ¡ta. Sprendžiant apie vieno ar kito vaiko poreikio egzistavimÄ , privaloma įvertinti ne konkrečiÄ dienÄ egzistavusius vaiko poreikius, o poreikius nustatinėti ilgesnio laikotarpio kontekste. Teisminiai procesai tarp Å¡alių prasidėjo nuo 2015 m. birželio 10 d. ir iki sprendimo priėmimo dienos ilgÄ laiko tarpÄ sÅ«nus lankė įvairius bÅ«relius.

Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad vaikui nelankant vieno ar kito bÅ«relio teismo sprendimo priėmimo dienÄ galėjo iÅ¡nykti vaiko pomėgis Å¡ioms veikloms ar poreikis lavintis.

11. Atsakovas K. D. atsiliepimu į ieÅ¡kovės J. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog abu sutuoktiniai pažeidė CK numatytas sutuoktinių pareigas, dėl to santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neanalizuojant, kurio iÅ¡ sutuoktinių kaltė buvo didesnė. Teismas tokios iÅ¡vados priėjo vertindamas fotonuotraukas, pokalbių iÅ¡klotines, liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius dokumentus.

Nors CK numatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija dėl sutuoktinio nuteisimo už tyčinį nusikaltimÄ , tačiau prezumpcija numatyta ir dėl sutuoktinio neiÅ¡tikimybės, o ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė įrodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2012 metais, po ko ieÅ¡kovė dėl santuokos nutraukimo į teismÄ nesikreipė, o skyrybų procesas inicijuotas, kai Å¡eimoje paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktas, t. y. 2015 metais. Nors atsakovas daugiau kaip 1 metus negyveno kartu su Å¡eima, tačiau ja ir toliau rÅ«pinosi, nepaisant to, kad kurį laikÄ fiziÅ¡kai negyveno viename name.

Vaikų vardu yra sumokėti mokesčiai už darželį, ugdymÄ , kiti mokesčiai, perkamas sportinis inventorius, pervedinėjami pinigai į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , kas mėnesį mokamos draudimo įmokos. Teismo posėdžio metu buvo pateikti mokėjimo kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad dar 2015 metais atsakovas padengė susidariusiÄ skolÄ už elektrÄ . Teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes taip pat pagrįstai padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ natÅ«ra. Abiejų Å¡alių nusiteikimas viena kitos atžvilgiu neigiamai nereiÅ¡kia, kad nutraukus santuokÄ nėra įmanoma gyventi viename name, naudojantis skirtingais aukÅ¡tais ir esant minimaliam bendrų patalpų skaičiui.

IeÅ¡kovė, iÅ¡reikÅ¡dama prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , jos niekaip nepagrindžia ir tik parodo savo neigiamÄ nusistatymÄ , nenorÄ konfliktus spręsti taikiai. Priteisus iÅ¡laikymÄ turtu, ne tik pablogėtų vaiko interesų užtikrinimas, bet kartu bÅ«tų pažeisti ir atsakovo turtiniai interesai dėl to, kad jis netektų savo nekilnojamojo turto dalies, nors iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui moka ir neketina atsisakyti ar vengti tokių mokėjimų periodinėmis mėnesinėmis įmokomis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui ir bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ .

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisė po 200 Eur kasmėnesines periodines iÅ¡mokas bei atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turtu.

15. Apeliantai (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė iÅ¡laikymo priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai priteisė sÅ«naus iÅ¡laikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis (atsakovas nesutinka su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, o ieÅ¡kovė su priteisto iÅ¡laikymo forma), be to, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti jos reikalavimai priteisti neturtinę žalÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , neteisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, aiÅ¡kinimo ir taikymo ginčo atveju 16. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jei ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

17. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, nesuprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimais, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. D. įrodinėjo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, jog jis 2015 m. liepos mėn. išsikraustė iš namų, nesirūpino šeima, smurtavo jos ir šeimos narių atžvilgiu, buvo neištikimas, nelojalus. Tuo tarpu atsakovas K. D. įrodinėjo, kad ieškovė keldavo konfliktus, žemindavo, įžeidinėdavo, buvo neištikima, nelojali, piktnaudžiavo alkoholiu.

19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti santuokÄ iÅ¡irus dėl atsakovo kaltės ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti santuokÄ nutrÅ«kus dėl ieÅ¡kovės kaltės, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas tik vienas iÅ¡ sutuoktinių, konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę. Tačiau ieÅ¡kovė J. D. apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir nepagrįstai nepripažino, kad santuoka nutrÅ«ko tik dėl atsakovo, kuris naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ jos atžvilgiu, ir už fizinio smurto panaudojimÄ buvo nuteistas, be to, 2015 m. liepos mėn. paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pino, kaltės. Taigi ieÅ¡kovė J.

D. vadovavosi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis ir kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo prašė pripažinti tik atsakovÄ K. D.. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

20. IÅ¡ ieÅ¡kovės J. D. pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. baudžiamojo įsakymo – matyti, kad atsakovas K. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė už tai, kad 2012 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovei J. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Liudytoja S. D. patvirtino, kad atsakovas prieÅ¡ trejus metus smurtavo ieÅ¡kovės ir jos atžvilgiu. Liudytojos N. S. ir I. B. taip pat nurodė, kad atsakovas buvo ieÅ¡kovę sumušęs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ir paminėti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Akivaizdu, kad fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti Å¡eimos gyvenimo, kuris turėtų bÅ«ti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, taigi atsakovo K. D. kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuotina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

21. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalis sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio (ieÅ¡kovo) kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi nors bylos duomenys Å¡iuo atveju patvirtina, kad atsakovas baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios metu ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuoja atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau, kolegijos nuomone, Å¡is prejudicinis faktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas ne vien tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovė.

22. Iš byloje esančių Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Simno PN nutarimų (2012-05-13, 2013-03-28, 2015-07-30) matyti, kad šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) dažnai konfliktuodavo tarpusavyje (konfliktų iniciatoriais buvo abi šalys), jie abu nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė gyventi darniai, kilus konfliktams kviesdavo policijos pareigūnus, šalims būdavo pravedamas prevencinis – aiškinamasis pokalbis, jie būdavo įspėjami dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio.

Be to, iÅ¡ atsakovo K. D. pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2012 m. kovo 30 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovas padarė nurodytÄ nusikaltimÄ , jam taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams ieÅ¡kovė konflikto dienÄ taip pat galimai naudojo smurtÄ atsakovo atžvilgiu, nors tai baudžiamÄ ja tvarka ir nėra nustatyta. Å ie duomenys yra pakankami pripažinti, kad ir ieÅ¡kovė pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančius duomenis – fotonuotraukas, pokalbių išklotines, liudytojų parodymus – konstatavo, jog šalys nebuvo viena kitai lojalios, pagarbios, galimai ir neištikimos. Tačiau ieškovė J. D. nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir teigia, jog minėti įrodymai nepagrindžia jos neištikimybės ir kaltės dėl santuokos iširimo.

24. Pažymėtina, jog byloje esančios fotonuotraukos su sms žinutėmis, rašytomis tarp ieškovės J. D. ir liudytojos R. P., A. P. pokalbių išklotinės tiesiogiai nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto, kadangi minėtose žinutėse nėra duomenų apie ieškovės artimus ryšius su kitu vyru, o pokalbių išklotinės apskritai nepatvirtina pokalbių turinio. Nors liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė J. D. 2014 m. pabaigoje susidėjo su jos vyru A.

P., apie šias aplinkybes jai pasakė jos vyras, tačiau ji pati tiesiogiai nematė, kad ieškovė artimai bendrautų su jos vyru. Įvertinus konfliktiškus ieškovės J. D. ir liudytojos R. P. santykius, o liudytojai pačiai tiesiogiai nemačius tvirtinamų aplinkybių, jos parodymai laikytini nepakankamais neištikimybės faktui nustatyti. Liudytojos R. C. parodymai, kad ieškovė bendravo su vyriškiu, kurio vardas A., taip pat nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto, nes vien tik bendravimas su šiuo asmeniu, nepalaikant jokių artimesnių ryšių, nelaikytinas neištikimybe.

Be to, liudytoja R. C. nurodė, jog jos santykiai su ieÅ¡kove taip pat nebuvo draugiÅ¡ki. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami ir neabejotini, kurie leistų padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima, tačiau kartu leidžia spręsti, kad nurodytos aplinkybės atsakovui sudarė tam tikrÄ pagrindÄ tarpusavio santykiuose nebepasitikėti ieÅ¡kove, o ji nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡ios abejonės bÅ«tų paÅ¡alintos ir sutuoktinių tarpusavio santykiai pagerėtų, t. y. nesiėmė priemonių, kad santuoka ir Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugoti.

25. IeÅ¡kovė J. D., grįsdama apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo K. D. kaltės, apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų galima preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, sutuoktinio Å¡eimos palikimo ir visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo ja daugiau kaip vienerius metus pagrindu, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto: pirma, Å¡eimos palikimo, antra, visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo ja daugiau kaip vienerius metus. Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka Å¡aliai, kuri jomis grindžia materialųjį - teisinį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

27. IeÅ¡kovė J. D. tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas 2015 m. liepos mėn. slapta iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų ir iki Å¡iol negyvena su Å¡eima, t. y. praėję vieneri metai. Tačiau patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo to laiko, kai atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų, jis rÅ«pinosi Å¡eima – sumokėjo įsiskolinimÄ už elektrÄ , duodavo vaikams pinigų, mokėjo vaikų draudimo įmokas ir pan.

28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nei viena iÅ¡ Å¡alių (sutuoktinių) neįrodė, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik vienas iÅ¡ sutuoktinių, o iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog abi Å¡alys (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, kaltino viena kitÄ , nesiėmė priemonių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o abiejų sutuoktinių prieÅ¡ingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimÄ .

Kolegijos nuomone, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo ne tik kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojantis atsakovo elgesys, kuris faktiÅ¡kai santuokos tuo metu neiÅ¡ardė, nes Å¡alys ir toliau gyveno kartu, bet ir netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys ir požiÅ«ris į sutuoktinių pareigas, dėl ko sutriko sutuoktinių tarpusavio bendravimas ir bendras gyvenimas tapo negalimas, o tai yra pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

29. Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo 30. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Tam, kad bÅ«tų galima Å¡iÄ civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi bÅ«ti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio praÅ¡ymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuokÄ nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad buvo netinkamai taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir be pagrindo ieÅ¡kovei nepriteista neturtinė žala. Dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio ir formos 31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteistina po 200 Eur kasmėnesinių iÅ¡mokų nuo 2015-06-01, kartu atmetė ieÅ¡kovės J.

D. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laikymÄ turtu, t. y. ½ dalį 29 400 Eur vertės 0,4630 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Su Å¡ia sprendimo dalimi nesutinka tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turtu, o atsakovas mano, kad priteistas per didelis iÅ¡laikymas ir sutinka mokėti 150 Eur sumÄ per mėnesį, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius, jų turinį ir nenustatė nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinų iÅ¡laidų dydžio.

32. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016).

33. Nagrinėjamu atveju iÅ¡analizavus ir įvertinus ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų vaiko poreikiams (maitinimui, vaiko sveikatos priežiÅ«rai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumÄ , atsižvelgus į vaiko amžių (Å¡iuo metu vaikui yra 10 metų), ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir pateiktÄ vaiko poreikių įvertinimÄ (paskaičiavimus) bei jį pagrindžiančius duomenis, Å¡alyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl vaikui bÅ«tinos iÅ¡laikymo apimties pripažintinos pagrįstomis.

34. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų iÅ¡laidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vaiko iÅ¡laikymo dydžiui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis Å¡alyje, kuri sÄ lygojo maisto produktų, rÅ«bų, bÅ«sto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimÄ .

Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė kvitų ir kitų mokėjimo dokumentų, patvirtinančių realias vaikui/jo poreikių tenkinimui patirtas iÅ¡laidas, tačiau kvitai ir kiti mokėjimo dokumentai yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, teikiant ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Vaiko poreikiai ir jų tenkinimui bÅ«tinas vaiko iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti įrodinėjami ir kitomis priemonėmis (pvz., ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, vaiko poreikių paskaičiavimais, pažymomis apie lankomus užsiėmimus ir pan.), o iÅ¡vados daromos vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

35. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alių sÅ«nus lanko mokyklÄ , taip pat Å¡okių užsiėmimus Å¡okių studijoje „Alemana“, VÅ¡Ä® Alytaus sporto ir rekreacijos centre lanko krepÅ¡inį. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendimo priėmimo metu sÅ«nus nelankė jokių bÅ«relių ar užsiėmimų, dėl ko bÅ«tų patiriamos papildomos iÅ¡laidos, tačiau pažymėtina, jog visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai. IÅ¡laikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, todėl tai, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galimai nelankė Å¡okių ar krepÅ¡inio užsiėmimų, nereiÅ¡kia, jog tėvai neturi skirti lėšų vaiko lavinimui, ugdymui ir kitų užsiėmimų lankymui.

36. Nors atsakovas K. D. nesutinka su teismo priteista nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su vaiko išlaikymo išlaidomis (vaiko poreikių lentelę ir kt.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo dydžiu, byloje neteikė savo įrodymų, skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės nei 400 Eur (300 Eur) pinigų sumos, taip pat neginčijo jokių konkrečių ieškovės sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų, reikalingų būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliantas K. D. taip pat nurodo, jog jis neturi galimybės teikti priteisto 200 Eur dydžio iÅ¡laikymo per mėnesį, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ , apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo pajamos sudaro apie 350-400 Eur, planuoja veiklÄ plėsti. Apeliantui Å¡iuo metu yra 43 metai, duomenų apie atsakovo nedarbingumÄ nėra, taip pat nenustatyta, kad atsakovas turėtų kitų iÅ¡laikytinių, be to, atsakovui skundžiamu sprendimu yra priteistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Tai, kad atsakovo pajamos Å¡iuo metu yra nedidelės, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovei. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovei ir taip tenka didesnė iÅ¡laikymo ir kasdienio rÅ«pinimosi vaikais naÅ¡ta, kadangi su ja gyvena nepilnametis sÅ«nus O. D. ir Å¡iuo metu jau pilnametė dukra S. D.. Todėl apelianto motyvai, kad jis yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, laikyti nepakankamais ir neteikia pagrindo sumažinti skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iki 150 Eur, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaiko iÅ¡laikymui.

38. Atsakovas K. D. teigia mokantis už sÅ«naus draudimÄ po 30 Eur per mėnesį, tačiau minėtos iÅ¡laidos vaiko draudimui į bendrÄ iÅ¡laikymo dydį nebuvo įtrauktos. Atsakovo mokamos draudimo įmokos, nevertintinos kaip bÅ«tinieji vaiko poreikiai, tai yra labiau prabangos prekė, o ne bÅ«tinas poreikis, nes vaikas yra moksleivis ir yra draudžiamas valstybės lėšomis. Tačiau atsakovas turi teisę pagal savo galimybes savanoriÅ¡kai teikti didesnį iÅ¡laikymÄ , nei priteista teismo sprendimu, tame tarpe ir mokėti draudimo įmokas už vaikÄ .

Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant priteistino iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

39. Pažymėtina, jog orientaciniu priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

40. Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui priteistas po 200 Eur per mėnesį, taigi tik nežymiai virÅ¡ija nustatytÄ orientacinio kriterijaus ribÄ . Nors Å¡is kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, iÅ¡analizavus vaiko poreikius ir pripažinus bÅ«tinumÄ juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių dydis (bendra 400 Eur per mėnesį suma) nustatytas tinkamai ir jis yra reikalingas užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, ypač kai nėra nustatyta, jog tėvai negalėtų teikti tokios apimties iÅ¡laikymo.

41. Tai, jog minėtas orientacinis kriterijus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pasikeitė (padidėjo), nesuponuoja išvados, jog šalių nepilnamečiam sūnui už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, kai šis kriterijus buvo mažesnis, turėtų būti priteistas ir mažesnis išlaikymo dydis. Kaip jau minėta, šis kriterijus yra tik rekomendacinio pobūdžio ir dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju atsakovas K. D. neįrodė, jog vaiko poreikiai laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo buvo iš esmės mažesni nei šiuo metu (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

42. Pažymėtina, kad parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko iÅ¡laikymui užtikrinti turi bÅ«ti parinktas vaikui naudingiausias iÅ¡laikymo bÅ«das. IÅ¡laikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytÄ sumÄ .

Jeigu skolininkas yra mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimÄ . Å i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia iÅ¡laikymÄ kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

P. v. Å . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiÅ¡kia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo iÅ¡laikymui ir kt.), todėl turtas gali bÅ«ti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iÅ¡ tikrųjų naudinga turtÄ gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi bÅ«ti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

44. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ priteisti turtu, t. y. priteisti ½ dalį 29 400 Eur vertės 0,4630 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad atsakovas yra konfliktiÅ¡kas, su juo nėra galimybės gyventi kartu, be to, minėtas nekilnojamasis turtas faktiÅ¡kai yra nedalintinas, jame gali gyventi tik viena Å¡eima. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir iÅ¡laikymÄ priteisė periodinėmis iÅ¡mokomis, motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei priteistinas iÅ¡laikymas, o ieÅ¡kovė neturi galimybės iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ , atsakovas iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ turto dalį taip pat nesutinka, ieÅ¡kovei vienai sudėtinga iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ , o vaikui naudingiau gauti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, nes taip tolygiau ir realiai bÅ«tų tenkinami jo interesai, prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovei atsirastų pareiga iÅ¡laikyti turtÄ ir tenkinti vaiko poreikius vienai.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentais, kad šioje byloje vaiko interesus geriausiai atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, kadangi duomenų, jog nepilnamečiam vaikui priteista ½ nekilnojamojo turto dalis galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra. Ši nekilnojamojo turto dalis taip pat negalėtų būti realizuojama (parduodama), gaunant pajamas sūnaus kasdieniam išlaikymui.

Be to, Å¡io nekilnojamojo turto iÅ¡laikymui reikalingos lėšos, o nepilnamečio vaiko galimybės iÅ¡laikyti tokį turtÄ yra ribotos. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ir ieÅ¡kovei vienai sudėtinga iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ (susidarę skolos už komunalinius patarnavimus). Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie neįgalumÄ nėra, periodiÅ¡kai gauna pajamas (vykdo individualiÄ veiklÄ ), todėl turi galimybes kiekvienÄ mėnesį teikti reguliarų iÅ¡laikymÄ vaiko poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymui nekilnojamojo turto dalies vertė pagal byloje pateiktus įrodymus yra kur kas didesnė, nei visa vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis (po 200 Eur per mėnesį, kaip priteisė bylÄ nagrinėjęs teismas) mokėtina suma, todėl tektų spręsti kompensacijos atsakovui priteisimo klausimÄ , tačiau ieÅ¡kovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė neturinti galimybės sumokėti atsakovui kompensacijÄ .

47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio ir formos neturi res judicata galios. Dėl Å¡ios priežasties, jeigu pareiga periodinėmis iÅ¡mokomis teikti vaikui iÅ¡laikymÄ nevykdoma ir dėl to susidaro skola, tai toks įsiskolinimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindÄ peržiÅ«rėti teikiamo iÅ¡laikymo bÅ«dÄ , kadangi kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Taigi, iÅ¡laikymo vaikui priteisimas periodinėmis iÅ¡mokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakeisti tiek iÅ¡laikymo formÄ , tiek dydį.

48. IeÅ¡kovės J. D. apeliacinio skundo argumentai dėl nekilnojamojo turto padalijimo negalimumo ir padalijimo plano trÅ«kumų nevertintini, nes tai nėra apeliacinio skundo dalykas, t. y. ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu nereiÅ¡kia reikalavimo pakeisti ar panaikinti tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nekilnojamasis turtas padalintas tarp Å¡alių ir nustatyta naudojimosi juo tvarka, o tik praÅ¡o iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui priteisti turtu. Dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo 49. Atmetus apeliantės J.

D. apeliacinio skundo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo turtu, atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl skundžiamu sprendimu atsakovui K. D. priteistų kilnojamųjų daiktų, kurie yra pritaikyti iÅ¡imtinai Å¡alių gyvenamojo namo reikmėms ir erdvei, integruoti name, todėl jame ir turėtų likti, kaip pagrindinio daikto priklausiniai. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 50. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 400 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė vadovaudamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

51. Atsakovo K. D. pateikti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikų vardu buvo sumokėti mokesčiai už darželį, ugdymÄ , kiti mokesčiai, perkamas sportinis inventorius, mokamos už vaikus draudimo įmokos, 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 17 d. pervestos dvi piniginės perlaidos ieÅ¡kovei. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta D. D. patvirtino, kad atsakovas visada teikė vaikams iÅ¡laikymÄ . Tokios pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi ir atsakovas K. D.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – tinkamas ir savalaikis vykdymas taip pat netiesiogiai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ 2015 metų vasarÄ (Å¡alys iki to laiko gyveno kartu bendrame bÅ«ste), o ieÅ¡kovė tik po to kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui priteisimo, kas patvirtina, jog bÅ«tinybės kreiptis dėl iÅ¡laikymo priteisimo iki tol nebuvo. Tai netiesiogiai patvirtina ir ieÅ¡kovės siekis, kad iÅ¡laikymas sÅ«nui bÅ«tų priteistas turtu, taip sumažinant atsakovui iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ , kÄ ji beje tiesiogiai nurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, labiau tikėtina, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam sÅ«nui, o ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis 185 straipsnis). Dėl priteisto žyminio mokesčio 52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog buvo patenkinta po ½ dalį Å¡alių reikalavimų, todėl priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. D. 1 034 Eur (943 + 91) dydžio žyminį mokestį.

Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti visÄ jos mokėtinÄ 1 034 Eur žyminį mokestį valstybei.

53. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė J. D., 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikdama teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio (100 Eur), o likusios žyminio mokesčio dalies (943 Eur) sumokėjimas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, 2016 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas 91 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi visas ieÅ¡kovės mokėtinas žyminis mokestis už patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus sudaro 1 134 (100 + 943 +91) Eur sumÄ .

54. Atsakovas K. D., 2015 m. birželio 25 d. pateikdamas teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio (300 Eur), o likusios žyminio mokesčio dalies (764 Eur) sumokėjimas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi visas atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį sudaro 1 064 (300 + 764) Eur sumÄ .

55. Kadangi ieÅ¡kovės J. D. atmesta ieÅ¡kinio dalis sudaro 50 procentų, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinta dalis taip pat sudaro 50 procentų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės J. D. priteistinas bendras žyminis mokestis sudaro 1 099 Eur sumÄ ((1 134 Eur : 2) + (1 064 Eur :2)). Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio (t. 1 b. l. 75), todėl galutinė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 999 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 56.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai atmesti, todėl Å¡alims jų turėtos iÅ¡laidos viena kitai neatlygintinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisto žyminio mokesčio valstybei, nurodant, kad iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteistina 999 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Galina Blaževič Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė