04d2e5dc-7f9f-495e-9bba-3ffc7a6a8034 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1096-460/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02265-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. V. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 14 d. pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡kelta civilinė byla. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2409,64 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2013 m. birželio 21 d. sprendimu tenkino R. U. (V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. globėjo) praÅ¡ymÄ avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , globėjui buvo kompensuota 2409,64 Eur žala, kuriÄ nusikaltimu padarė atsakovas.

Atsakovas 2014 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, minėtas nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Piniginės lėšos mokėjimo nurodymu buvo pervesto į R. U. sÄ skaitÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę iÅ¡ atsakovo teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti lėšas, kurias iÅ¡mokėjo R. U..

2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ , jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad buvo nuteistas dėl sutuoktinės ir jų vaikų mamos nužudymo. Teigė, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nebuvo suteikta savalaikė ir efektyvi teisinė pagalba, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, teismas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, be to, jis nepadarė nusikaltimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai.

Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje, 2409,64 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, Gedimino pr. 30, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, banko kodas 70440. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo P. V. 54 Eur žyminio mokesčio valstybei. 3.1.

Teismas pažymėjo, kad nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas atsakovo (baudžiamojoje byloje – nuteistojo) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio atmetė. Dėl to konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ baudžiamÄ jį procesÄ nepagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). 3.2. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, kompensavusi 2409,64 Eur žalos atlyginimÄ , įgijo regreso teisę reikalauti Å¡ios sumos iÅ¡ atsakovo, atsakingo už žalos padarymÄ .

III. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliantas apeliaciniu skundu ir kitu procesiniu dokumentu, atsiųstu po ieÅ¡kovės pateikto atsiliepimo, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 4.1. Atsakovas yra nuteistas už nusikaltimÄ , kurio net nebuvo. 4.2. Atsakovas nepadarė nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose. 4.3. Atsakovas pristatytas į teismo posėdį nebuvo. 4.4.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė atsakovo skundÄ (V. prieÅ¡ LietuvÄ ). 4.5. Nuosprendis baudžiamojoje byloje yra niekinis, nes buvo pažeistos konstitucinės teisės, vieÅ¡ojo administravimo įstatymas, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

5. IeÅ¡kovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. IeÅ¡kovas remiasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis, todėl, nukentėjusiajam atlyginusi žalÄ , turi teisę į žalos atlyginimÄ regreso tvarka. 5.2. Peticijos pateikimas EŽTT neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 7. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 atsakovas P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409/2014 nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ atmetė. Nustatyta ir tai, jog į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ 2013 m. birželio 16 d. kreipėsi R. U. (V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. globėjas) su praÅ¡ymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-4534 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė R.

U. praÅ¡ymÄ avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu darytÄ Å¾alÄ tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡mokėti 8320 Lt (2409,64 Eur) kompensacijÄ , lėšas pervedant į R. U. sÄ skaitÄ . 2013 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į R. U. sÄ skaitÄ pervedė 8320 Lt (2409,64 Eur) kompensacijÄ . Dėl apeliacinio skundo argumentų 9. Byloje ginčas kilo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė, kompensavusi 2409,64 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakingo asmens – atsakovo.

Apelianto nuomone, jis nusikaltimo nepadarė, baudžiamasis procesas vyko pažeidžiant jo konstitucines teises, kitus įstatymus, dėl to nuosprendis yra niekinis, be to, aplinkybė, kad EŽTT yra priimtas atsakovo skundas dėl nuosprendžio, suteikia prielaidas spręsti, kad ieškinys turėtų būti atmestas.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui reiÅ¡kia pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymÄ ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį (regreso teisė į žalos padariusį asmenį). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, jeigu Å¡is yra nustatytas, teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi byloje yra vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

11. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (1.34)7R-4534 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagrindu pagal 2013 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymÄ lėšas pervedė į R. U. sÄ skaitÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieÅ¡kovė yra valstybės įgaliota institucija, kuri vykdo įstatymų leidėjo jai pavestÄ funkcijÄ valstybės lėšomis kompensuoti nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui jo patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Tokia ieÅ¡kovės teisė nustatyta ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

12. Teisėjų kolegija, atlikusi apelianto procesinių dokumentų analizę ir vertinimÄ , pabrėžia, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su dėl jo vykusiu baudžiamuoju procesu bei jam Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskelbtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

13. Kaip žinoma, baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis) ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi bÅ«ti vykdomas (BPK 342 straipsnis), jei nėra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 straipsnis, 338 straipsnis). Aptartas reglamentavimas aiÅ¡kiai ir įsakmiai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskelbtas įsiteisėjęs nuosprendis privalo bÅ«ti vykdomas, o jo procesas ir pats nuosprendis negali bÅ«ti dar kartÄ peržiÅ«rimas ir / ar vertinamas Å¡ioje civilinėje byloje.

Svarbu ir tai, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje civilinėje byloje teismas negali vertinti ar baudžiamojo proceso metu kitoje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos atsakovo konstitucinės ir / ar kitos teisės, ar įsiteisėjęs nuosprendis yra pagrįstas. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto teiginiai apie netinkamÄ baudžiamÄ jį procesÄ atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Aplinkybė, kad EŽTT yra priimtas atsakovo skundas dėl nuosprendžio, neteikia pagrindo spręsti kitaip, nes, kaip jau minėta, įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti vykdomas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantė, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendintoja, atstovaudama valstybei, privalo neperžengdama savo kompetencijos ribų imtis priemonių, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾intos valstybei priklausančios lėšos tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡mokėta pinigų suma laikytina valstybės patirta žala. Å iuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014, jame nurodyta nusikalstama veika, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su ieÅ¡kovės, atstovaujančios valstybei, prievole iÅ¡mokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytÄ kompensacijÄ , todėl yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246–6.249 straipsniai).

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusįjį asmenį ir atsakovÄ siejo žalos atlyginimo santykiai, ieÅ¡kovė, avansu kompensavusi atsakovo smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai, pagrįstai prašė jÄ atlyginti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės teisės normas teisėtai konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi teisę į žalos atlyginimÄ regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

16. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 17. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė