2021-12-22 Nr. BB-7001-1-01-1-27755-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-976/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27755-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (J. J.) gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. J. pradėti dirbti ir tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. J. pradėti dirbti ir tęsti darbą, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti aštuonių mėnesių trukmės smurtinį elgesį keičiančiose programose; nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendis pakeistas: panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis, vadovaujantis BK 75 straipsniu 2 dalimi, J. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas ir paskirti įpareigojimai. J. J. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. J. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą tokiomis aplinkybėmis: jis 2020 m. liepos 13 d. apie 18.30 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė V. Š. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam dešinės periorbitalinės srities (akies vokų srities) sumušimą, kaktos sumušimą, apatinės lūpos sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam J. J. taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam bausmę, turėjo ją subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir tik po to spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, todėl to nepadaręs nepagrįstai nuteistajam taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo du kartus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra formalių sąlygų taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas jas vis tiek taikė, formaliai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo pavojingumą, nusprendė, kad šiuo atveju jam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo J. J. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė BK 41 ir 75 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, galimybę pasiekti bausmės tikslus ir, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nuosprendyje nurodė pagrįstus ir pakankamus motyvus, kurie objektyviai atitiko veikos padarymo aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti būtinus kriterijus ir teismų praktiką. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė visų BK 75 straipsniui taikyti reikšmingų aplinkybių, jų objektyviai neįvertino, sureikšmino nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, ignoruodamas kitus bausmės tikslus.

3.2. Kasatorius, plačiai aptardamas kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo (pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-179-693/2017, 2K-7-8-788/2018), teigia, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, sureikšmino jam palankias aplinkybes, tačiau pats nuosprendyje niekaip nepasisakė apie tai, kokie nukentėjusiojo interesai nukentės ar bus apriboti ir kodėl bus nepakankamai užtikrinti bausmės tikslai atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Be to, sprendimo netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų teismas nepagrindė jokia teismų praktika analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, neindividualizavo jo asmenybės, gyvenimo būdo, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, jo santykio su nukentėjusiuoju, tik paviršutiniškai vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė kitą dieną ir atlygino jam padarytą turtinę žalą.

3.4. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis veikė impulsyviai, jo veiksmai nebuvo suplanuoti iš anksto, veika buvo padaryta spontaniškai, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Nors apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas laikė nepakankamomis BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, tačiau pats jų, išskyrus veikos pavojingumą, neanalizavo ir nevertino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą buvo priimtas atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį ir poreikį išsaugoti teigiamus socialinius ryšius. Kasatorius pažymi, kad nuteistasis, nors ir nedirba, tačiau periodiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo, turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, su jais bendrauja ir prisideda prie jų išlaikymo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengiasi resocializuotis, turi tvirtus socialinius ryšius, nėra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus. Nors apeliacinės instancijos teismas neprieštaravo pirmosios instancijos teismo nuteistojo asmenybės vertinimui ir paskirtos bausmės dydžiui, tačiau jo socialinių ryšių išsaugojimo reikšmės nevertino. Iš esmės šis teismas byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius faktus vertino nuteistojo nenaudai, nuosprendyje BK 75 straipsnio taikymo galimybė analizuota remiantis vien tik nuteistajam nepalankiais bylos duomenimis, o šių duomenų turinys ir teisinė reikšmė atskleisti nevisiškai.

3.5. BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, vėl taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130-648/2016, 2K-326-303/2018). Kasatoriaus teigimu, nuteistasis visiškai pripažino kaltę, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, be to, nors padarytas nusikaltimas pripažįstamas tyčiniu, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis žodinio konflikto metu netyčia pastūmė nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgius į veido sritį, jo veiksmai buvo daugiau spontaniški, nepagalvojus apie galimas pasekmes, nesiekiant padaryti nusikaltimo ir pakartotinai nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad nuteistasis padarė naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir tokius veiksmus laikė pavojingais.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam J. J., nes šios nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams viršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią paskyrus už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis ir jo gynėjas paskirtos galutinės subendrintos bausmės neginčijo ir neskundė, todėl nebuvo baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų taikyti J. J. bausmės vykdymo atidėjimą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs J. J. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pirma pritaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėjo bausmės vykdymą ir tik po to šią bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu J. J. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, taip pažeidė BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė šią klaidą, kuri nulėmė ir netinkamą BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, todėl teisingai subendrinus bausmes neliko galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu nuteistojo asmenybės vertinimu, nepakankamu apeliacinės instancijos teismo argumentavimu, kodėl bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, yra teisiškai nereikšmingi.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. J. gynėjo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

6. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam J. J., teigiant, kad šis teismas išsamiai neišanalizavo ir neįvertino visų BK 75 straipsniui taikyti reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. Pažymėtina, kad tam, jog būtų svarstoma galimybė taikyti BK 75 straipsnį, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar yra formaliosios įstatyme įtvirtintos sąlygos. Pagal bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustatančio BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi ši norma nenustato galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 3 dalį teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose.

9. Nagrinėjamoje byloje J. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kadangi nuteistasis šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį J. J. paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra formaliųjų BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sąlygų taikyti J. J. tiek visišką, tiek ir dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes, visų pirma, jam paskirta didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, antra, jis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų, nustatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kurie yra įtvirtinti BK XXI skyriuje ir už kuriuos paskirtos bausmės vykdymas negali būti iš dalies atidedamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atidėjęs J. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymą, po to subendrinęs šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir dar kartą atidėjęs jau subendrintos bausmės vykdymą, nepagrįstai BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė du kartus. Pažymėtina, kad asmeniui už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pirmiausia turi būti subendrinamos pagal BK 63, 64 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to gali būti sprendžiamas paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas.

11. Kasaciniame skunde nėra ginčijami apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai dėl formaliųjų BK 75 straipsnio taikymo sąlygų nebuvimo, tačiau nesutinkama su šio teismo išvada, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį tiek visiškai, tiek ir iš dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors apeliacinės instancijos teismas panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą J. J. pirmiausia dėl to, kad nėra formaliųjų sąlygų taikyti šį baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuosprendyje išdėstė pakankamai išsamius motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą buvo nepagrįstas ir dėl to, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas, svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laikėsi pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo J. J. asmenybe. Antai apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad J. J. padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, kuris buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu už seksualinio pobūdžio nusikaltimus bei iš esmės analogišką smurtinį nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi tiek ankstesnės J. J. nusikalstamos veikos, tiek ir naujai padaryta nusikalstama veika yra susijusios su smurtiniais nuteistojo veiksmais. Vadinasi, anksčiau nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas siekiamo rezultato nedavė, teigiamos įtakos jam nepadarė ir nesulaikė nuteistojo nuo naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014). Teismų praktikoje situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019, 2K-163-788/2020). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). Šiuo atveju minėti duomenys apie J. J. ankstesnį teistumą ir naujos nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliacinės instancijos teismo teisingai įvertintos kaip neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, rodančios jo asmens pavojingumą, kartu leidžiančios daryti išvadą, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas vertino visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde pasirinktinai sureikšminamos atskiros aplinkybės, susijusios su nuteistojo veika (nuteistojo veiksmai buvo ne tyčiniai, bet daugiau spontaniški, nepagalvojus apie galimas pasekmes, nesiekiant nusikalsti) ir nuteistojo asmenybe (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ieško darbo, rūpinasi nepilnamečiais vaikais, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino turtinę žalą), į kurias, be kita ko, buvo atsižvelgta ir skiriant bausmę, šiuo atveju nėra tokios, kurios galėtų būti vertinamos kaip atskleidžiančios išimtinį atvejį, paneigtų pirmiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus ir kuriomis galima būtų pagrįsti sprendimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą J. J., todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. J. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė