2022-06-22 Nr. CB-5311-2-68-3-36389-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3181

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36389-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas)

susipažinusi su 2022 m. birželio 9 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė AB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos architektų rūmai, peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytinis pritarimas ir 2017 m. vasario 7 d. leidimas, atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigota savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento lėšomis (lygiomis dalimis) per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę; atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigota savo lėšomis per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) tarp pastato Gedimino pr. 27/A. Jakšto g. 2, Vilnius, kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį; atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, įpareigota mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai; valstybei iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priteistas 1444,74 Eur žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Atrankos kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – būtina įvardyto kasacijos pagrindo buvimą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Statinių griovimas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl turi būti taikoma tik tuomet, kai nėra galimybės kitaip išspręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Įstatymas nustato galimybę įteisinti neteisėtą statybą. Įstatymas nepašalina galimybės vykdyti statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbus ginčo pastate, tik nustato ribojimus, susijusius su saugomų pastato savybių apsauga. Teismai nevertino alternatyvių problemos sprendimo variantų, nemotyvavo padarytų išvadų.

2. Pažeidimo mastas nedidelis, nes pastatas yra vietinės reikšmės, atliktų darbų apimtis yra nedidelė, todėl situacija patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio 9 dalies 1 punkto taikymo sritį.

3. Statybos rūšies nustatymo klausimas nėra teises klausimas, kaip tai nurodė teismai, o yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas. Teismai patys negalėjo spręsti šio klausimo ir turėjo skirti ekspertizę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dvejuose 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo aktuose nustatyta, kad statybos rūšis nurodyta teisingai.

4. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų panaikinimo savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu negali būti reikalavimai dėl faktinio pobūdžio dokumentų panaikinimo, kokiais laikytini Rašytinio pritarimo ir Leidimo atitinkamos dalys dėl statybų rūšies nustatymo, nes jie, kaip atskira administracines procedūros dalis, materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia. Teismų procesiniais sprendimais kaip teisės klausimas išspręstas klausimas dėl ginčo faktinės aplinkybės, kuri negali būti savarankišku reikalavimo dalyku, todėl teismai padarė teisės aiškinimo klaidą.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-695/2018 60 ir 62 punktuose išaiškinta, kad ieškovui reikalaujant statinio nugriovimo, kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Teismai nukrypo nuo šios LAT praktikos. Ieškovė turėjo įrodinėti, kad griovimas yra vienintelė priemonė pašalinti padarinius, todėl byla išnagrinėta nevisapusiškai.

6. Teismo sprendimai sukuria situaciją, kai kasatorė turi griauti visus naujai pastatytus elementus, o vėliau gali kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo, tai sukuria neigiamą precedentą.

7. Viešojo intereso bylose teismas turi būti aktyvus. Turėjo būti patikrinti kasatorės nurodyti nauji faktiniai duomenys, prieštaraujantys ieškovės nuomonei.

8. Vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų (Kultūros paveldo departamento) išvados nėra didesnę įrodomąją galią turintis (oficialus) įrodymas, jis vertintinas kitų įrodymų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

9. Teismai nusprendė, kad viešąjį interesą pažeidžia pastato bendraturčių sutikimo nebuvimas, tačiau šie asmenys neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nors pasisakyta dėl jų turtinių ir susijusių teisių. Spręstina, ar tai nėra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti kasatorei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (į. k. 122593433) 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 5 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 81861.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas