04d0d737-11fa-45aa-a3e6-59bf5355c735 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2VP-2632-470/2023 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00405-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. balandžio 5 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Vilniaus teritorinės muitinės praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims (skolininkui) R. Å ., V. Å ., antstolei A. M. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama vykdymo procese nustatyti skolininko R. Å . turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine V. Å . nuosavybė, dalį. Nurodė, kad antstolės A. M. kontorai pateikė vykdyti 2013 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-52-719-2013 dėl 39081,33 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdymo proceso eigoje antstolė nustatė, kad skolininkas R.

Å . sudaręs santuokÄ su V. Å ., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Suinteresuoti asmenys R. Å . ir V. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nurodė, kad susituokė 2021 m. spalio 22 d., po santuokos sudarymo bendros jungtinės nuosavybės teise turto nėra įgiję.

V. Å . turi pajamų iÅ¡ savo darbinės veiklos – ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad neturi atsakyti už sutuoktinio dar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ atsiradusias neįvykdytas mokestines prievoles. 2023 m. kovo 29 d. sudarė povedybinę sutartį, kur nustatytas visiÅ¡ko atskirumo turto teisinis režimas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas nebegali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sÄ skaitas bankuose, kitÄ turtÄ .

Antstolė A. M. atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. PraÅ¡ymas nagrinėjamas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, praneÅ¡us apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas tenkintinas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolės A. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/14/00092 pagal 2013 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-52-719-2013 dėl 39081,33 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditoriui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ skolininko R.

Å .. (duomenys neskelbtini) skolininkas yra sudaręs santuokÄ su V. Å .. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, 2022 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-22-151-18769 areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės turtÄ bei CPK 667 straipsnio pagrindu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Å io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrÄ ja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iÅ¡ jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R.

S. patvirtino vedybinę sutartį (povedybinė) tarp R. Å . ir V. Å ., vedybų sutarčių registre ji įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po Å¡ios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusiÄ iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinio turto (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

Tačiau Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi bÅ«ti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai Å¡eimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sÄ raÅ¡as. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas Å¡eimos interesais.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata kyla iÅ¡ bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrÄ turtÄ , negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrÄ ja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Å ia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartÄ ir apsaugoti sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieÅ¡kinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobÅ«dį ir jos atsiradimo pagrindÄ , galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai.

Tai ir nulemia iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ skirtingo teisinio režimo turtÄ : į vieno sutuoktinio asmeninį turtÄ , į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrÄ sutuoktinių turtÄ . Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas nuo (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo iki (duomenys neskelbtini) vedybinės sutarties sudarymo iÅ¡lieka bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po Å¡ios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad antstolė vykdo vykdomÄ jį dokumentÄ pagal 2013 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-52-719-2013, kuriuo iÅ¡ skolininko buvo priteista turtinė žala. Nurodyta žala buvo padaryta dar iki skolininkui sudarant santuokÄ , todėl pripažintina, kad antstolės iÅ¡ieÅ¡koma likusi 19193,69 Eur skola yra jo asmeninė prievolė. Taigi iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančiÄ turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2023 m. kovo 29 d., dalį.

Todėl į skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų po 2023 m. kovo 29 d. vedybinės sutarties sudarymo negali bÅ«ti nukreiptas skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, n u t a r i a: PraÅ¡ymÄ tenkinti. Nustatyti, kad skolininkui R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V.

Å . gauto darbo užmokesčio, pajamų ir kitų joms prilygintų iÅ¡mokų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams. Teisėja Snaigė Juknevičienė