2018-08-29 Nr. AB-14871-3-61-3-01225-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4903-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01225-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. U. Y. (H. U. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. U. Y. (H. U. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. U. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-289(00158)/17I-131 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537361 panaikinimo Turkijos Respublikos piliečiui H. U. Y.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. (byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 16 d.) pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka tuo pagrindu, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir dalyvis. Atsakovas, pažeisdamas terminus, pavėluotai atliko Bendrovės patikrinimą, t. y. tik 2018 m. vasario 1 d., o neigiamą Sprendimą priėmė tik 2018 m. kovo 27 d. Atsakovo atstovai Bendrovės darbuotojų jiems suteiktą informaciją ir paaiškinimus interpretavo neteisingai, vienpusiškai, todėl padarė pareiškėjui nepalankias išvadas, be to, Migracijos valdybos atstovai lankėsi pietų metu, kai darbuotojų nebuvo darbo vietoje. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neįvertinus asmens teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, vertinus išimtinai vienpusiškai aplinkybes, neatsižvelgiant į esmines su pareiškėjo buvimu šalyje susijusias motyvus, padarius faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, vadovaujantis neteisingomis prielaidomis, nesilaikius objektyvumo ir gero administravimo principų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis iki 2017 m. gegužės 31 d. ėjo Bendrovės direktoriaus, o nuo 2017 m. birželio 1 d. eina komercijos direktorius pareigas. Bendrovė užsiima pirminių duomenų tvarkymu ir konsultacijomis veiklos klausimais, joje dirba 6 asmenys, pareiškėjas, teikdamas dokumentus atsakovui dėl leidimo pakeitimo, pateikė visus būtinus su Bendrovės veikla susijusius dokumentus. 2016 m. sausio 5 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp Bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės „B2B Baltic“ (toliau – ir UAB „B2B Baltic“ (po pertvarkymo – mažoji bendrija „B2B Baltic“ (toliau – ir MB „B2B Baltic“ )) (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), MB „B2B Baltic“ yra pagrindinis Bendrovės užsakovas. Pateiktame 2017 m. sausio 9 d. verslo plane nurodyta, jog Bendrovė panaudos pagrindais naudojasi biuro patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Bendradarbiavimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi MB „B2B Baltic“ darbo vietomis (patalpomis) ir atskiros panaudos sutarties nesudarė. Nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. MB „B2B Baltic“ pradėjo nuomotis dar vienas patalpas (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate, tik antrame aukšte, kuriomis Bendrovės darbuotojai taip pat naudojasi. Atsakovo atstovai, atlikdami Bendrovės patikrinimą, lankėsi minėtose patalpose tiek antrame aukšte, tiek ketvirtame aukšte ir realiai galėjo jas apžiūrėti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota tuo pačiu adresu kaip kitos bendrovės, negali būti laikomas įrodymu, savaime paneigiančiu Bendrovės veiklos realumą. Atsakovo daromos sąsajos dėl Bendrovėje ir MB „B2B Baltic“ dirbančių asmenų giminystės ryšių ir Bendrovės fiktyvumo neturi jokio teisinio pagrindo, nes asmuo turi teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Bendrovė neteikia buhalterinės apskaitos paslaugų, ji aptarnauja MB „B2B Baltic“ tik techniniais klausimais, todėl teigti, jog MB „B2B Baltic“ ir Bendrovė užsiima tapačia veikla, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra išimtinai susiję su Bendrovės vykdoma veikla, su Lietuvos Respublika jį sieja nuolatiniai ekonominiai ir verslo santykiai, pareiškėjas planuoja savo ateitį būtent šioje šalyje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą Bendrovėje, neinformavo nei Bendrovės, kaip ūkio subjekto, nei pareiškėjo apie patikrinimo pradžią, nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir / ar duoti paaiškinimus, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 ir 30 straipsniuose.

6. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas panaikinti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą buvo priimtas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pripažinus Sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nepagrįstu, naikintina ir Sprendimo dalis dėl vizos panaikinimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad jis 2018 m. vasario 14 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. vasario 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-5047. Prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovė yra fiktyvi, pareiškėjas nedalyvauja Bendrovės veikloje, Bendrovės darbuotojai jo nepažįsta, su juo nebendrauja gyvai ar nuotoliniu būdu, deklaruojamu Bendrovės veiklos vykdymo adresu jo darbo vieta neįrengta.

9. Atsakovas teigė, jog įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, patikrinimo duomenis, jis Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos realumo, o yra tik siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir pajamų gavimą, t. y. Bendrovės veiklą faktiškai vykdo MB „B2B Baltic“, nes joje įdarbinti tie patys darbuotojai kaip ir MB „B2B Baltic“, Bendrovės pagrindinis klientas yra MB „B2B Baltic“, šių dviejų bendrovių darbuotojai yra susiję, Bendrovė neturi patalpų savo veiklai vykdyti. Pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus, jų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimo laikinai gyventi bei nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes.

10. Atsakovas teigė, kad išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtino duomenys apie Bendrovės veiklą ir joje įdarbintus darbuotojus, taip pat ir Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatai. Taip pat kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo H. U. Y. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 16 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, Bendrovės įstatus, verslo planą, banko sąskaitos išrašą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, kitus dokumentus. Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog jis yra Turkijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Turkijoje, būsimasis adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), lėšos gyvenimui Lietuvoje –380 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Bendrovės akcininkas yra pareiškėjas, turintis 1 300 Bendrovės akcijų. Atsakovas, kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė 2017 m. spalio 24 d. raštą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. 2018 m. vasario 14 d. atsakovas gavo Migracijos valdybos 2018 m. vasario 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-5047, kuriame konstatuota, jog Bendrovė imituoja savo veiklą – Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai vykdo MB „B2B“ veiklą. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikino jam išduotą daugkartinę vizą.

13. Teismas nurodė, kad byloje ginčo nėra, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pajamas tik iš įmonės MB „B2B Baltic“ (anksčiau – UAB „B2B Baltic“), o pati mokėjimus atlieka UAB „Saugos ekspertai“. Nustatyta, kad įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „B2B Baltic“ ir UAB „Saugos ekspertai“ darbuotojai yra susiję giminystės, santuokos ir kitais ryšiais, taip pat yra buvę darbuotojais šiose įmonėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra fiktyvi, nes jos darbuotojai iš esmės atlieka funkcijas MB „B2B Baltic“. Teismas vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės atlieka tokias pačias funkcijas kaip MB „B2B Baltic“. Teismas sprendė, kad Bendrovės veikla imituojama tik siekiant įteisinti pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas Sprendime pagrįstai vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra fiktyvi.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl pažeistų terminų, sprendė, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu panaikinti Sprendimą, be to, atsakovas buvo aktyvus, t. y. užklausė papildomų duomenų Migracijos valdybos.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė būtinybės jam būti Lietuvoje. Teismas vertino, jog pareiškėjas savo teises į verslą ir darbą gali realizuoti ir neatvykdamas į Lietuvą.

III. 16. Pareiškėjas H. U. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas iš esmės apeliaciniame skunde dėsto faktines ir teisines aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas šias aplinkybes:

17.1. Būdamas Bendrovės akcininku, jis padidino Bendrovės įstatinio kapitalo dydį, taip pat siekė pagerinti bendrovės veiklą ir nuo 2017 m. birželio 1 d. priėmė į darbą naują direktorių (B. A.), kuris sumažino turėtą skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui, Bendrovė nebeturi jokių įsiskolinimų valstybės institucijoms. B. A. taip pat priėmė į darbą apskaitininkę B. D..

17.2. Aplinkybės, jog Bendrovė ir jos vienintelis klientas – vienintelis partneris yra įregistruoti tuo pačiu adresu, įmonėse yra įdarbinti tie patys giminystės ar kitais ryšiais susiję asmenys, nepatvirtina, jog Bendrovė realiai nevykdo veiklos.

17.3. Teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, vadovaudamasis vien tik atsakovo išdėstytu vienpusišku aplinkybių vertinimu ir neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, neteisingai sprendė dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo, dėl pareiškėjo veiklos ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikrųjų tikslų ir ketinimų.

17.4. Dėl Migracijos departamento sprendimo nepratęsti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir nustojus galioti Šengeno vizai, pareiškėjas turėjo išvykti iš šalies, dėl ko turi ribotas galimybes kontroliuoti ir vystyti savo Bendrovės veiklą ir tai turi neigiamą poveikį jo verslui.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas sprendimą grindė išimtinai Migracijos departamento argumentais, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, tačiau jokių kitų motyvų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pareiškėjas nenurodė.

20. Atsakovas teigia, kad aplinkybė, jog teismo sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, jog teismas Migracijos departamentui suteikė prioritetą. Pareiškėjo abstraktūs argumentai, jog jo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

21. Atsakovas pažymi, kad Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas ne dėl to, kad pareiškėjas siekė gerinti Bendrovės veiklą, o dėl to, jog pasikeitė Įstatymo 45 straipsnio reikalavimai, taikomi užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, t. y. jis neatitiktų Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų ir neturėtų teisės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu nebūtų padidinęs Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad naujas Bendrovės direktorius taip pat yra užsienietis, jis taip pat kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taigi labiau tikėtina, jog jis Bendrovėje buvo įdarbintas ne tam, kad galėtų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

23. Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina išvadą, kad Bendrovė realiai nevykdo veiklos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo Turkijos Respublikos piliečio H. U. Y. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2018 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-289 (00158)/171-131, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537361, teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus, byloje surinktus įrodymus (iš jų ir Bendrovės veiklos patikrinimo medžiagą), ir konstatavęs, kad pareiškėjo dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Bendrovės veiklos realumo, o iš surinktų įrodymų matyti, kad tik siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir pajamų gavimą (Bendrovės veiklą faktiškai vykdo MB „B2B Baltic“, Bendrovės pagrindinis klientas yra MB „B2B“, šių dviejų įmonių darbuotojai yra susiję, Bendrovė faktiškai neturi patalpų savo veiklai vykdyti). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Bendrovė įkurta tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Bendrovės dalyviai, galėtų formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus, jų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo gyventi Lietuvoje gavimo sąlygas, gauti tokį leidimą ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes), atsakovas pagrįstai Sprendime vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra fiktyvi.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik atsakovo išdėstytu vienpusišku aplinkybių vertinimu, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, taip pat detaliai vardija įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendime padarė tendencingas ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, vadovaudamasis neteisingomis prielaidomis, neteisingai sprendė tiek dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo, tiek dėl pareiškėjo veiklos ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikrųjų tikslų ir ketinimų.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

29. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą pateikė, vadovaudamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

31. Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).

32. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas bei aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

33. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

34. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

35. Pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

36. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nurodo, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o šio straipsnio 10 punktas nurodo, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota – panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

37. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi išdavimą (pakeitimą), normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

38. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios veiklos nustatymu ir pareiškėjo dalyvavimu Bendrovės veikloje, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

39. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą, pareiškėjo akcijų įsigijimą, priimtus į darbą darbuotojus leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal Įstatymo reikalavimų visumą, be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės.

40. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad anksčiau jis atitiko Įstatymo reikalavimus ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturi teisinės reikšmės, kadangi naujo prašymo padavimo metu atsakovas iš naujo turi vertinti duomenis apie pareiškėją, t. y. ankstesnis atsakovo sprendimas neturi prejudicinės galios priimant naują sprendimą.

41. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su jo realios ir teisėtos veiklos vykdymu Lietuvoje, sudarytų darbo sutarčių realumu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog jis realiai užsiima teisėta veikla Bendrovėje, siekia gyventi bei vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, t. y. kad egzistuoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

42. Atsakovas Sprendimą grindė Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktu fiktyvios įmonės apibrėžimu (fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. IV-329 patvirtintų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100.4, 100.6 ir 100.9 punktais.

43. Pažymėtina, kad Aprašo 100–105 punktai reglamentuoja vertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šie veiksniai, dėl kurių atsirado pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Aprašo 100.4); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.6 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) (Aprašo 100.9 p.).

44. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – užsiimti tokia ūkine-komercine veikla, kad būtų efektyviai įgyvendinami Bendrovės akcininkų ir klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius ir kitus išteklius, taip pat gauti maksimalų pelną; Bendrovė užsiims paslaugų teikimu, prekyba, gamyba, siekiant gauti pelno; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovės 2017 m. sausio 9 d. verslo plane, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), panaudos pagrindais naudojasi biuru (duomenys neskelbtini); Bendrovė vykdo ir toliau ketina teikti pirminių dokumentų apdorojimo paslaugas ir konsultacijas veiklos klausimais; Bendrovė gali pasiūlyti aukščiausius profesinius standartus atitinkančias paslaugas, padedant klientams efektyviau tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais; Bendrovės pagrindinis klientas – UAB „B2B Baltic“, teikianti buhalterines paslaugas. Byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis Bendrovėje dirbo 5 darbuotojai (pareiškėjas, S. B., I. B., B. A., N. Z.).

45. Nagrinėjamu atveju atlikus Bendrovės veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovės nurodomoje biuro vietoje (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių paskelbta duomenų apie tai, kad Bendrovė šioje vietoje vykdo veiklą (ant durų buvo UAB „Bitės apskaita“ reklama), UAB „B2B Baltic“ darbuotoja A. B. nurodė, kad patalpose yra viena darbo vieta, kurioje dirba N. Z.; A. B. nurodė apie Bendrovės veiklą, tai, kad Bendrovės darbuotojas I. B. dirba nuotoliniu būdu; N. Z., kuri iki 2015 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB „B2B Baltic“, o po to buvo įdarbinta Bendrovėje, paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuo 2015 metų, jos pareigos – buhalterė, Bendrovė teikia buhalterines paslaugas, nurodė, kad pareiškėjas yra direktorius; N. Z. nurodė, kad su pareiškėju nebendrauja, nes nėra būtinumo; Bendrovės darbuotoja B. D. paaiškino, kad Bendrovėje ji dirba nuo 2017 m. gruodžio 1 d. apskaitininke; pareiškėjas yra Bendrovės direktorius, bet jo nematė ir nepažįsta, kokias funkcijas jis atlieka nežino; darbo sutartį B. D. pasirašyti pateikė A. B.; vykdant patikrinimą su I. B. susisiekti nepavyko. Atlikus Bendrovės veiklos patikrinimą buvo konstatuota, kad Bendrovė jokios veiklos nevykdo, tik imituoja savo veiklą, nors asmenys formaliai įdarbinti Bendrovėje, bet jie atlieka UAB „B2B Baltic“ darbą; asmenys įdarbinti Bendrovėje tik tam, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo keliamus reikalavimus; Bendrovės biure darbuotojai nepažįsta pareiškėjo.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kad atsakovas savaip interpretavo A. B. informaciją dėl I. B. darbo pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju patikrinimo metu iš A. B., kuri būtent ir dirbo tose patalpose, kurias pareiškėjas nurodo kaip Bendrovės vykdomos veiklos vietą, buvo gauta informacija apie Bendrovės veiklą ir darbuotojus, o byloje nėra pateikti įrodymai, kad ši informacija buvo neteisingai įvertinta.

47. Įvertinus 2017 m. spalio 11 d. Bendrovės pardavimų operacijų sąrašą galima daryti išvadą, kad Bendrovė gauna pajamas tik iš MB „B2B Baltic“, nes yra nurodomi duomenys apie mokėjimus už paslaugas pagal Bendradarbiavimo sutartį. Pagal 2017 m. spalio 11 d. Bendrovės pirkimo operacijų sąrašu, Bendrovė perka paslaugas iš UAB „Saugos ekspertai“ (sąskaitos faktūros, serija SEU Nr. 472, 492, 513, 536, sąskaitos faktūros SE 010, 035, 060, 085, 111, 137, 164, 190). Bendrovė pagal 3 mokėjimus pajamas gavo iš 1/(duomenys neskelbtini)INS (2018 m. vasario 20 d. – 15 480 Eur, 2018 m. vasario 27 d. – 15 000 Eur, 2018 m. vasario 28 d. – 15 440 Eur).

48. Kaip jau minėta, verslo plane buvo nurodyta, kad Bendrovė panaudos pagrindais naudojasi biuru, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atsakovui panaudos sutarties nepateikė, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Kareivių g. 19-192, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo savarankišką veiklą pagal steigimo dokumentus, t. y. Bendrovės darbuotojai šiose patalpose vykdo konkrečias jiems pavestas funkcijas pagal darbo sutartis ir pagal Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytas veiklos rūšis. Pažymėtina, kad tiek iš pareiškėjo byloje nurodytų aplinkybių, tiek iš apklaustų darbuotojų paaiškinimų, pareiškėjo akcentuojamos Bendradarbiavimo sutarties turinio negalima nustatyti, kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos konkretūs darbuotojai, kokias konkrečias paslaugas Bendrovės darbuotojai teikė MB „B2B Baltic“ (buvusi UAB „B2B Baltic“) ir už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas buvo apmokėta. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde tiksliai neįvardija konkrečių suteiktų paslaugų MB „B2B Baltic“ (buvusi UAB „B2B Baltic“), nenurodo įrodymų, kurie patvirtintų, kad konkrečios paslaugos, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomą veiklą pagal steigimo dokumentus, buvo suteiktos ir jas realiai suteikė UAB „Skaireta“ darbuotojai, veikdami pagal darbo sutartis, sudarytas su Bendrove.

49. Pareiškėjas nurodo, kad dirba kartu su UAB „B2B Baltic“ (MB „B2B Baltic“), kurios buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 16 d. išrašu, butas / patalpa-kambarys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. B.. Nustatyta, kad UAB „B2B Baltic“ registruota tuo pačiu adresu, kaip ir Bendrovė, o jos direktorius P. B. yra Bendrovės darbuotojo I. B. brolis, UAB „B2B Baltic“ darbuotoja S. B. dirba Bendrovėje ir dirba MB „B2B Baltic“.

50. Vien 2016 m. sausio 5 d. bendradarbiavimo sutarties 2 punkte nurodytas abstraktus įsipareigojimas konsultuoti užsakovą ir jo klientus veiklos klausimais, apdoroti užsakovo klientų pirminius dokumentus, nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškos ir realios veiklos. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymų, kada ir kurie darbuotojai konsultavo MB „B2B Baltic“ (buvusi UAB „B2B Baltic“) ir MB „B2B Baltic“ klientus konkrečiais klausimais, apdorojo pirminius dokumentus, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent už tai ir buvo mokama pagal Bendradarbiavimo sutarties 4 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrovė aptarnauja MB „B2B Baltic“ tik techniniais klausimais, t. y. apdoroja klientų pirminius dokumentus, juos suveda į apskaitos programą, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai būtent tai ir atliko. Patikrinimo metu Bendrovės darbuotojai tokių aplinkybių nenurodė.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinėja Bendrovės realią veiklą argumentus, dėl kurių nesutinka su Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Bendrovės veiklos vertinimu, daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog Bendrovė nėra fiktyvi, vykdo savarankišką ir realią veiklą.

52. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė VAĮ 20 ir 30 straipsnius, nes atsakovas, atlikęs patikrinimą Bendrovėje, neinformavo nei Bendrovės, kaip subjekto, nei pareiškėjo apie patikrinimo pradžią, nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir / ar duoti paaiškinimus. Dėl šių aplinkybių Sprendimas nepripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis jam sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą.

54. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. U. Y. (H. U. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė